Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Šalčininkai Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos atstovui Lechui Cimoš,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. B. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos 2021-09-30 nutarimo Nr. 37307-ANR_N-872-2021 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2021-09-30 Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos nutarimu Nr. 37307-ANR_N-872-2021 D. B. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis, pažeisdamas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2021-09-30 apie 14.05 – 14.15 val. Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Girdžiūnų kaimo prieigose buvo pasienio juostoje ir valstybės sienos apsaugos zonoje nebūdamas įtrauktas į asmenų, turinčių teisę būti pasienio juostoje ir valstybės sienos apsaugos zonoje, sąrašą.

2. D. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi arba padėjo jį išaiškinti. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. D. B. skirtas įspėjimas.

3. D. B. pateikė skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos 2021-09-30 nutarimo Nr. 37307-ANR_N-872-2021 prašydamas jį panaikinti ir jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) atstovas Lech Cimoš teismo posėdyje prašė netenkinti skundo. Paaiškino, kad valstybės sienos apsaugos zoną žymintys ženklai buvo įrengti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Valstybės sienos apsaugos zona yra pažymėta VSAT vado įsakymu patvirtinto pavyzdžio ženklais. Nusižengimas užfiksuotas vaizdo sistemos pagalba, laikomas padarytu nutarime nurodytą datą ir laiku. Padarytas nusižengimas neužkerta kelio D. B. kitą kartą gauti leidimą patekti į valstybės sienos apsaugos zoną.

5. D. B. skunde nurodė bei teismo posėdyje paaiškino, kad 2021-09-30 turėjo darbinę užduotį pakalbinti pasienyje gyvenančius gyventojus, nes per tas vietas keliavo migrantų grupės nuo Baltarusijos sienos. Tą dieną buvo aplankęs nemažai gyvenviečių, matė valstybės sienos apsaugos zoną žyminčius ženklus, į tą zoną nebuvo patekęs. Ten kur ėjo miškingoje vietovėje, jokių sieną žyminčių ženklų nebuvo ir keliuku priėjo prie sienos. Žinojo, kad yra ribojimai patekti į valstybės sienos apsaugos zoną. Leidimo būti toje zonoje neturėjo. Tuo metu tikslo patekti į valstybės sienos apsaugos zoną neturėjo. Buvo tikslas patikrinti gyventojų teikiamą informaciją. Jei būtų pamatęs ženklą, žymintį valstybės sienos apsaugos zoną, nebūtų į ją žengęs. Nežinojo kur tiksliai yra valstybės sienos apsaugos zona, nes jos plotas skirtingose vietovėse būna vis kitoks. Tik priėjęs sieną, pamatė sieną žyminčius ženklus ir suprato, kad tai jau fizinė valstybės sieną. Tuomet ieškojo kelio atgal, bandė sugrįžti prie automobilio. Automobilis buvo paliktas apie 1 km nuo sienos. Kai ėjo atgal, juos sustabdė pasieniečiai, kurie pasakė, kad jie neturi teisės būti toje zonoje, pareiškė priekaištą, kad jie pateko į patrulio taką, kuriame negali būti. Ėjo apie 100 m ieškodami miško keliuko. Galvojo, kad ras trumpesnį kelią, nes kelias, kuriuo ėjo į priekį buvo gan ilgas. Matė vieną ženklą, tačiau jį sunku identifikuoti kaip pasieniečių ženklą. Ženkle nebuvo nurodyta kur toliau negalima eiti. Po šito ženklo jau matė tik sieną žyminčius ženklus. Pasieniečiai aiškino, kad medžiai palei miško taką yra paženklinti, vėliau parodė tuos ženklus. Tai tokios polietileninės juostos, kuriomis apvynioti medžių kamienai. Ant paties tako jokių ženklų nebuvo. Jeigu bus nubaustas, VSAT gali nebeleisti atvykti į valstybės sienos apsaugos zoną. Tai neigiamai atsilieptų jo darbo funkcijų atlikimui.

Skundas atmestinas.

6. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

7. Pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.

8. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, leidžiama būti ar verstis ūkine, komercine veikla asmenims, įrašytiems į Valstybės sienos apsaugos tarnybos sudaromą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, pasienio vandenyse, kurių vandenimis arba krantais eina išorės siena, sąrašą.

9. D. B. pripažino, kad nebuvo įtrauktas į sąrašą asmenų, turinčių teisę būti valstybės sienos apsaugos zonoje, pasienio juostoje, tačiau paaiškino, kad neleistinoje teritorijoje atsidūrė to nesuvokdamas, kadangi valstybės sienos apsaugos zoną žyminčių ženklų jo kelyje nebuvo.

10. D. B. atstovas ginčijo skundžiamą nutarimą keliais aspektais. Atstovas įrodinėjo, kad jo atstovaujamojo veika yra mažai pavojinga, todėl nutarimas neturėjo būti priimamas.

11. ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padaryta mažai pavojinga administracinio nusižengimo požymių turinti veika ir šio kodekso 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą administracinės nuobaudos paskirtį galima įgyvendinti netraukiant asmens administracinėn atsakomybėn, teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną turintis pareigūnas gali jos nepradėti ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Teismas pažymi, kad ne bet kuris padarytas administracinis nusižengimas gali būti pripažintas mažai pavojinga veika, o tik tas, kuris numatytas ANK 12 straipsnio 1 dalyje. Pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas (ANK 536 straipsnio 1 dalis) nėra įtrauktas į sąrašą veikų, kurios gali būti pripažintos mažai pavojingomis, todėl Institucija neturėjo pareigos vertinti, ar D. B. veika atitinka mažai pavojingos veikos kriterijus ir pareikšti jam žodinę pastabą negalėjo.

12. Taip pat atstovas ginčijo ir nutarimo surašymo tinkamumą. Atstovo manymu, iš nutarimo turinio nėra aišku nei nusižengimo padarymo laikas, nei vieta. Teismas sutinka, kad nutarime yra nežymių prieštaravimų dėl nusižengimo padarymo laiko, kadangi nutarimo skiltyje „nusižengimo padarymo vieta, data, laikas“ nurodyta, kad nusižengimas padarytas nuo 14.15 val. iki 14.30 val., tuo tarpu dėstant pažeidimo esmę nurodyta, kad nusižengimas padarytas nuo 14.05 val. iki 14.15 val. Susipažinęs su bylos medžiaga teismas tokį netikslumą nelaiko esminiu, kadangi iš Institucijos pateikto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad prie Lietuvos valstybės sienos įrengtos vaizdo fiksavimo kameros D. B. patrulių take užfiksavo 14.05 val., o atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas truko kurį laiką, t. y. D. B. ėjo palei valstybės sieną, taigi laikytina, kad nusižengimas padarytas nuo 14.05 val. iki 14.15 val. Toks netikslumas nepažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės žinoti kuo jis yra kaltinamas, kadangi pažeidimo padarymo laiką patvirtina byloje surinkti įrodymai.

13. D. B. atstovas laikė skundžiamą nutarimą neteisėtu ir dėl to, kad atstovo nuomone, nėra aiški tiksli nusižengimo padarymo vieta. Ginčijamame nutarime nurodyta, kad nusižengimas padarytas Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Girdžiūnų kaimo prieigose. Kaip matyti iš ANK 609 straipsnio 1 dalies bei 618 straipsnio 2 dalies nuostatų, administracinio nusižengimo protokole ar nutarime, kai administracinio nusižengimo protokolas nesurašomas, nėra būtina nurodyti tikslias nusižengimo padarymo vietos koordinates. Svarbu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų aišku kur jam inkriminuojamas nusižengimas yra laikomas padarytu. Nagrinėjant bylą teismui nekilo abejonių, kad D. B. nutarime nurodyta nusižengimo padarymo vieta buvo aiški. Viena vertus pažeidimas užfiksuotas vaizdo kameromis, įrengtomis konkrečios pasienio užkardos veikimo teritorijoje šalia konkrečių eilės numerius turinčių valstybės sieną žyminčių ženklų. Ženklai, šalia kurių buvo padarytas nusižengimas, yra nurodyti Institucijos pareigūnų Miroslavo Butkevič ir Živilės Poliačenko 2021-09-30 tarnybiniuose pranešimuose. Kita vertus, pasienio pareigūnams privažiavus prie D. B., jis savo rašytiniuose paaiškinimuose patvirtino, kad buvo ne kur kitur, o būtent Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Girdžiūnų kaimo prieigose valstybės sienos patrulių take, todėl teigti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nėra aiški jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo vieta yra visiškai nepagrįsta.

14. Atstovas kvestionavo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės buvimą. Atstovo teigimu, D. B. veiksmuose nėra jokios kaltės formos, kadangi tyčios be leidimo patekti į valstybės sienos apsaugos zoną jis neturėjo. Neatsargios kaltės formos jo veiksmuose taip pat nėra, nes asmuo net nesuvokė, kad gali padaryti pažeidimą, kadangi vietovė, kurioje jis ėjo nebuvo pažymėta ženklais, įspėjančiais apie specialų tos teritorijos statusą.

15. Vadovaujantis ANK 7 straipsniu, asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltės esmę, jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais ir situacija, kuriai esant padarytas administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015, 2AT-44-976/2016, 2AT-52-895/2018).

16. Sprendžiant, ar D. B. veiksmuose yra vienas iš būtinų administracinio nusižengimo požymių – kaltė, svarbu įvertinti tai, kad D. B., būdamas žurnalistu, vyko į šalia valstybės sienos esančias gyvenvietes ruošti reportažą apie nelegalių migrantų judėjimą per Baltarusijos-Lietuvos sieną. D. B. teisme pripažino, kad leidimo būti valstybės sienos apsaugos zonoje neturėjo, taip pat žinojo tai, kad valstybės sienos apsaugos zonos skirtingose vietovėse yra nevienodos.

17. Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pasienio ruože Vyriausybė vidaus reikalų ministro teikimu nustato valstybės sienos apsaugos zoną ir patvirtina jos ribas. Pažymėtina, kad konkretus valstybės sienos apsaugos zonos plotis teisės aktuose nėra nustatomas, kadangi skirtingose vietovėse jis nevienodas. Tačiau valstybės sienos apsaugos zonos ribos yra patvirtintos 2007-05-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 548 „Dėl pasienio ruožo ribų ir valstybės sienos apsaugos zonos ribų bei Lietuvos Respublikos gyvenamųjų vietovių, priskirtų pasienio ruožui, sąrašo patvirtinimo“. Bylai aktualios valstybės sienos apsaugos zonos riba pažymėta nurodyto nutarimo 30 priede, iš kurio matyti, kad bent dalis Girdžiūnų kaimo patenka į valstybės sienos apsaugos zoną. D. B., būdamas išsilavinusiu žmogumi bei dirbdamas žurnalisto darbą, prieš vykdamas į jį dominančią teritoriją turėjo ir galėjo pasidomėti, ar asmenų patekimas į tą teritoriją nėra ribojamas.

18. D. B. teigimu, tuo metu jis neturėjo tikslo patekti į valstybės sienos apsaugos zoną, tiesiog vietiniai kaimo gyventojai nukreipė jį link kelio, vedančio prie valstybės sienos. Teisme D. B. aiškino, kad eidamas miško keliuku matė ženklą, kuriame nurodyta „Valstybės siena. Praėjimo ir pravažiavimo nėra! Už neteisėtą sienos perėjimą baudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. D. B. teigimu, jis nesuprato, ar tai yra informacinė lentelė, ar ženklas, kadangi jame nebuvo nurodyta kurios tarnybos vardu skelbiama tokia informacija. Iki tol jo kelyje jokių ženklų, kad tai būtų valstybės sienos apsaugos zona nebuvo. Jis ėjo toliau, o išėjęs iš miško pamatė valstybės sieną žyminčius stulpelius ir tuomet suprato, kad tai jau yra Lietuvos valstybės siena.

19. Peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą matyti, kad D. B. priėjęs prie valstybės sienos trumpam stabtelėjo ir nuėjo toliau lygiagrečiai valstybės sienai esančiu patrulių taku. Įvertinęs vaizdo įraše užfiksuotą D. B. elgesį teismas sprendžia, kad jis puikiai suvokė, kad atsidūrė pasienio juostoje neturėdamas leidimo ten būti. Tačiau tai supratęs, D. B. neapsisuko ir negrįžo atgal į Lietuvos gilumą, bet ėjo patrulių taku palei valstybės sieną. Netgi tuo metu, kai dar miško kelyje pamatė ženklą, įspėjantį apie valstybės sieną, kuriame nurodyta, kad praėjimo ir pravažiavimo nėra, nekreipė dėmesio į ženklą, nes neva suabejojo, ar tas ženklas yra tikras, nes ant jo nebuvo nurodyta tarnyba, publikuojanti įspėjimą. Teismas tokį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimą vertina kritiškai, o administracinį nusižengimą laiko padarytu dėl nerūpestingumo, t. y. nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad D. B. yra aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, dirbantis žurnalisto darbą, sąmoningai vyko į teritoriją, esančią arti valstybės sienos, žinodamas, kad valstybės sienos apsaugos zonos ribos skirtingose vietose varijuoja, o jis neturi leidimo būti tokioje zonoje, ėjo keliu, vedančiu link valstybės sienos, rizikuodamas atsidurti neleistinoje vietoje, matė ženklą, kuriame aiškiai nurodyta, kad asmuo priartėjo prie valstybės sienos, tačiau įspėjimo nepaisė, nors būdamas pasienio zonoje, o ne Lietuvos teritorijos viduryje, galėjo suvokti, kad iš tikrųjų galimai priartėjo prie Baltarusijos ir Lietuvos valstybes skiriančios sienos.

20. Taigi apibendrindamas išdėstytą, teismas sprendžia, kad D. B. visiškai pagrįstai Institucijos nutarimu pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje. Ginčijamu nutarimu D. B. paskirta administracinė nuobauda yra tinkamai individualizuota, kadangi atsižvelgta į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, administracinė nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Taigi pripažintina, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos 2021-09-30 nutarimas Nr. 37307-ANR_N-872-2021 yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

21. D. B. nuogąstavo, kad turėdamas galiojančią nuobaudą už ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vienerius metus negalės gauti leidimo būti valstybės sienos apsaugos zonoje. Teismas pažymi, kad nuobaudos pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį turėjimas automatiškai neužkerta kelio asmeniui gauti leidimą būti valstybės sienos apsaugos zonoje. D. B. kreipiantis dėl leidimo išdavimo būtų taikomas Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punktas, kuriame numatyta, kad sprendimas atsisakyti įrašyti fizinius ir juridinius asmenis, juridinių asmenų filialus, atstovybes bei juridinio asmens statuso neturinčius asmenis į sąrašą gali būti priimamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui, juridinio asmens filialui, atstovybei bei juridinio asmens statuso neturinčiam asmeniui tais kalendoriniais metais paskirta administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė už teisės aktų, reglamentuojančių valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą, pažeidimą <…>. D. B. atvejis būtų vertinamas individualiai, kadangi minėta teisės norma palieka VSAT įgaliotiems darbuotojams diskreciją spręsti, ar leidimas konkrečiu atveju gali būti išduodamas, ar ne.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti D. B. skundą ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės G. Žagunio pasienio užkardos 2021-09-30 nutarimą Nr. 37307-ANR_N-872-2021 palikti nepakeistą.

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.