Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuriuo atmestas skundas dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos specialisto 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 37307-ANR_N-872-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos specialisto 2021 m. rugsėjo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 37307-ANR_N-872-2021 D. B. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 536 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo (toliau – Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo) 14 straipsnio 1 dalies reikalavimus, 2021 m. rugsėjo 30 d., apie 14.05 – 14.15 val. Šalčininkų r. sav., Dieveniškių sen., Girdžiūnų kaimo prieigose buvo pasienio juostoje ir valstybės sienos apsaugos zonoje, nebūdamas įtrauktas į asmenų, turinčių teisę būti pasienio juostoje ir valstybės sienos apsaugos zonoje, sąrašą. Šiuo nutarimu D. B. buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje D. B. yra pripažintas kaltu padaręs ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog D. B. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas neatlikus tinkamo administracinio nusižengimo tyrimo, neatsižvelgus į visas teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, be to, nenustačius D. B. veiksmuose būtinojo ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymio – kaltės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o D. B. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 536 straipsnio 1 dalyje, dėl ko nėra teisinio pagrindo panaikinti skundžiamus procesinius sprendimus.

6. Pažymėtina, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ne teismo tvarka priimtame nutarime administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas ANK straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliekant administracinio nusižengimo tyrimą ir priimant nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, minėti teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti. Susipažinus su nutarimo turiniu matyti, kad jis atitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimus – jame yra nurodyti ne tik visi būtinieji tokio procesinio dokumento rekvizitai, tačiau ir padaryto nusižengimo data, vieta, laikas (nusižengimo padarymo laikas patikslintas pirmosios instancijos teismo nutartyje), nurodytas tiek administracinę atsakomybę numatantis ANK straipsnis ir jo dalis, tiek specialiojo įstatymo, kurį pažeidė D. B., atitinkamos nuostatos, glaustai, tačiau aiškiai įvardinta pažeidimo esmė. Pabrėžtina, kad ANK 618 straipsnio 2 dalies nuostatos nereikalauja nutarime išvardinti įrodymus, kuriais remiantis yra priimamas nutarimas, todėl jų neišvardijimas skundžiamame nutarime nelaikytinas ANK nuostatų pažeidimu. Nors nutarimas priimtas praėjus apytiksliai dviem valandoms nuo nusižengimo padarymo, tai savaime nereiškia, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai – iš bylos medžiagos matyti, kad faktinės bylos aplinkybės buvo aiškios, nereikalaujančios didelės apimties ir ilgai trunkančio tyrimo, pats D. B. byloje esančiame paaiškinime (b. l. 16) išreiškė gailestį dėl nusižengimo padarymo, nenurodė ginčijantis savo kaltės ir nekėlė jokių versijų, kodėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, todėl nebuvo jokių kliūčių operatyviai užbaigti administracinio nusižengimo tyrimą. Nesutikimas su administracinės atsakomybės taikymu atsirado tik tuomet, kai jo atstovas dėl nutarimo pateikė skundą teismui. Teismas posėdžio metu apklausė patį D. B., išklausė jo atstovo bei VSAT atstovo argumentus ir, priimdamas skundžiamą nutartį, pateikė išsamius motyvus, kuriais konstatavo, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį D. B. pritaikyta pagrįstai. Tokiu būdu nenustatytas pagrindas administracinio nusižengimo tyrimą ir bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme pripažinti neišsamiu ir netinkamu. Galima sutikti tik su tuo, kad pirmosios instancijos teismas atskirai nepasisakė, kodėl atmeta skundo argumentus dėl administracinio nusižengimo tyrimo paviršutiniškumo ir nutarimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas anksčiau nurodytais klausimais pažeidimų nenustatė, tai laikytina tik pirmosios instancijos teismo nutarties trūkumu.

8. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonės ir nėra ginčytina, kad D. B., neturėdamas atitinkamo VSAT pareigūnų išduoto leidimo, pateko į valstybės sienos apsaugos zonai priskirtą teritoriją. Ši aplinkybė yra užfiksuota byloje esančiame vaizdo įraše (prisegtas prie bylos viršelio), VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 14-15), D. B. paaiškinimuose po įvykio ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 16, 48-49, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esantis garso įrašas). Vis tik traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien objektyvųjį nusižengimo požymį – veiką, pasireiškusią valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu. Administracinės atsakomybės taikymas turi būti grindžiamas ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis), kurios nebuvimas kaip tik ir akcentuojamas apeliaciniame skunde.

9. Apeliantas įrodinėja, kad D. B. nesuprato darantis administracinį nusižengimą, nes kartu su kitu asmeniu ėjo vietinių gyventojų nurodytu keliu, kelias nebuvo tinkamai pažymėtas draudžiamaisiais ženklais, o, nesant tinkamo ženklinimo, jis neturėjo galimybės suvokti darantis pažeidimą. Vis tik, teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog valstybės sienos apsaugos zona buvo paženklinta netinkamai, o skunde dėstomi argumentai dėl kaltės nebuvimo vertinami kritiškai, jie nesudaro pagrindo konstatuoti, kad D. B. administracinė atsakomybė pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį pritaikyta nepagrįstai.

10. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 231 patvirtintas draudžiamųjų ženklų, žyminčių valstybės sienos apsaugos zonos ribas, išdėstymo tvarkos aprašas ir pavyzdžiai. Šio aprašo 8 punkte numatyta, kad 2 pavyzdžio draudžiamasis ženklas (šį ženklą sudaro 200 mm pločio juosta, kurios geltoname fone yra raudonos spalvos užrašas „Stop“ (raidžių dydis – 30 mm) bei juodos spalvos užrašas „VALSTYBĖS SIENOS APSAUGOS ZONA“ lietuvių (raidžių dydis – 20 mm), rusų ir anglų kalbomis (raidžių dydis – 10 mm)) žymi valstybės sienos apsaugos zonos ribą, einančią miškingomis vietovėmis, taip pat vietovėse, kuriose dėl vietovės gamtinių ypatumų netikslinga (arba nėra galimybės) įrengti 1 ar 3 pavyzdžio draudžiamuosius ženklus. Nagrinėjamu atveju valstybės sienos apsaugos zona kaip tik ir buvo miškingoje vietovėje. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu D. B. patvirtino, jog važiuodami link užkardos jį sustabdę pareigūnai parodė vietovėje buvusį ženklinimą, t. y. ant medžių buvusias polietilenines juostas (garso įrašo 12.05-12.25 min). To paties posėdžio metu VSAT atstovas patvirtino, jog įvykio vietoje valstybės sienos apsaugos zona buvo pažymėta 2 pavyzdžio draudžiamaisiais ženklais (garso įrašo 01.55-02.00 min, 16.00-16.20 min). Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad valstybės sienos apsaugos zonos ženklinimas buvo netinkamas ir tokio ženklinimo apskritai nebuvo, kadangi valstybės sienos apsaugos zona buvo paženklinta tokiu būdu, kokį numato galiojantis teisės aktas.

11. Sprendžiant dėl D. B. kaltės pažymėtina, jog kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015). Išanalizavus šios bylos medžiagą matyti, kad byloje nagrinėjamas įvykis kilo tuomet, kai dėl itin išaugusio nelegalaus Lietuvos ir Baltarusijos sienos kirtimo atvejų šių valstybių pasienyje buvo susiklosčiusi ypač įtempta padėtis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. – profesionalus, ilgametę patirtį turintis žurnalistas. Į Girdžiūnų kaimą pastarasis atvyko tikslingai – su užduotimi pakalbinti pasienyje esančių kaimų gyventojus, kadangi buvo duomenų, kad per šiuos kaimus keliauja nelegalių migrantų grupės (garso įrašo 03.55 min – 04.25 min.). D. B. patvirtino žinojęs, kad patekimas į valstybės sienos apsaugos zoną yra ribojamas (garso įrašo 05.38 min). Pastarasis patvirtino žinojęs ir tai, kad valstybės sienos apsaugos zonos ribos konkrečiose vietovėse gali skirtis (garso įrašo 06.40-07.05 min), taigi spręstina, kad bent bendrai su valstybės sienos apsaugos zonos ribas nustatančiais teisės aktais jis buvo susipažinęs. Atsižvelgiant tiek į bendrą situacijos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje kontekstą, tiek į paties D. B. turimą patirtį, žinias, spręstina, kad artėdamas prie Lietuvos ir Baltarusijos valstybinės sienos, jis privalėjo elgtis ypač atsakingai, atidžiai stebėti, ar nėra tolesnį judėjimą link valstybės sienos draudžiančių ženklų, o iškilus bent menkiausiai abejonei dėl galimybės toliau teisėtai judėti link valstybės sienos – judėjimą minėta kryptimi nutraukti. Nagrinėjamu atveju D. B. taip nesielgė. Jis pats patvirtino matęs ženklą, įspėjantį apie artėjimą prie valstybės sienos (skundo nuotrauka Nr. 1), tačiau, pasak jo, tokį ženklą jam buvo sunku identifikuoti kaip pasieniečių ženklą (garso įrašo 09.43-10.25 min). Nors šiame ženkle aiškiai matyti užrašas „praėjimo ir pravažiavimo nėra“, D. B. tai nesustabdė ir pastarasis tęsė judėjimą pasirinkta kryptimi. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad judėdamas valstybės sienos apsaugos zonoje D. B. netgi pasiekė faktinę Lietuvos ir Baltarusijos valstybių sieną. Įraše taip pat užfiksuota, kad D. B. aiškiai pastebėjo valstybės sieną žyminčius riboženklius, tačiau net ir šioje situacijoje jis nepasuko atgal keliu, kuriuo atėjo, o toliau tęsė judėjimą palei valstybės sieną. D. B. pateiktas paaiškinimas, kad jis ėjo toliau palei valstybės sieną, kadangi norėjo rasti trumpesnį per mišką vedantį takelį, kuriuo galėtų grįžti iki automobilio (garso įrašo 08.00 min), yra neįtikinantis ir vertintinas kritiškai, kadangi įvykio vietoje pirmą kartą esančiam asmeniui (garso įrašo 06.25 min) būtų neprotinga bandyti grįžti prie savo automobilio per jam visiškai nepažįstamą mišką, o ne tuo pačiu keliu, kuriuo buvo einama iki tol. Teismo vertinimu, vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės, jas vertinant kartu su kitomis šioje pastraipoje aptartomis aplinkybėmis, pilnai patvirtina D. B. kaltę padarius ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

12. ANK 12 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas administracinių nusižengimų, kuriuos padarę asmenys gali būti netraukiami administracinėn atsakomybėn arba nuo jos atleidžiami jų padarytą nusižengimą pripažinus mažai pavojinga veika. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kriterijus, kuriais vadovaujantis šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustato institucijų, kurių pareigūnai turi teisę pradėti administracinio nusižengimo teiseną, vadovai. VSAT vadas, priimdamas 2018 m. sausio 15 d. įsakymą Nr. 4-12 dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo, įgyvendino jam ANK 12 straipsnio 2 dalyje suteiktą kompetenciją. Vis tik šis įsakymas ir jame nustatyti kriterijai gali būti taikomi tik tada, jei yra padaromas ne bet koks, o būtent vienas iš ANK 12 straipsnio 1 dalyje išvardintų administracinių nusižengimų. ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas į minėtą sąrašą nepatenka, dėl to šiuo atveju nėra teisinio pagrindo jį pripažinti mažai pavojinga veika ir tuo pagrindu D. B. netaikyti administracinės atsakomybės.

13. Aptariamos situacijos teisinio vertinimo nekeičia tai, jog nagrinėjamu atveju D. B. įvykio vietoje buvo, turėdamas tikslą parengti reportažą visuomenei aktualia tema, t. y. veikė kaip žurnalistas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio antra dalis garantuoja tai, jog žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, kita vertus, ši teisė nėra absoliuti ir, remiantis Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalimi, ji gali būti ribojama įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Spręstina, kad būtent pastaruoju tikslu įstatymu ir yra nustatyta speciali buvimo valstybės sienos apsaugos zoną sudarančioje teritorijoje tvarka, kurios D. B. nesilaikė ir dėl to buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pabrėžtina, jog dėl padaryto nusižengimo D. B. profesinėje veikloje galintys kilti ribojimai, nėra šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Kita vertus, kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje, kuria kaip nepagrįstas atmestas prašymas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, administracinės nuobaudos paskyrimas už ANK 536 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą savaime nėra pagrindas neišduoti asmeniui leidimo būti pasienio apsaugos zonoje (apeliaciniame skunde administracinės atsakomybės taikymo neproporcingumas, be kita ko, buvo argumentuojamas ir pastaruoju atstovo nurodytu aspektu). Atitinkamai plačiau nenagrinėtini ir skunde keliami klausimai dėl žurnalisto veiklos suvaržymų, kuriuos, kaip įrodinėjama, sukelia galiojanti leidimų būti pasienio zonoje išdavimo tvarka, kas taip pat neapima šios bylos nagrinėjamo dalyko (beje, ir šis klausimas taip pat yra aptartas anksčiau minėtoje pirmosios instancijos teismo nutartyje).

14. Atsižvelgdamas į visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. atstovo advokato Karolio Rugio apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.