Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1211-560/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-05
Bylos Nr.
2S-1211-560/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-09446-2010-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Natalja Cikoto, Dainius Rinkevičius
Atsakovas
K. K.
Civilinė byla Nr. 2S-1211-560/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09446-2010-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.5.3.; 122.3
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Burdulienės, Nataljos Cikoto ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-18 nutarties, kuria atmestas atsakovo K. K. pareiškimas dėl 2010-12-30 sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-12049-432/2010 peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. L. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė atidalinti ieškovei priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš bendrosios ieškovės ir atsakovo K. K. nuosavybės; butą palikti asmenine atsakovo K. K. nuosavybe, o ieškovei iš atsakovo priteisti piniginę kompensaciją- 77 000 Lt bei priteiti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Ieškovė prašė teismo priimti sprendimą už akių, nes atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-12-30 priėmė sprendimą už akių, kuriuo visiškai patenkino ieškinį: atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės- buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) ieškovei V. L. nuosavybės teise priklausančią šio buto ½ dalį, priteisiant ieškovei iš atsakovo K. K. už šią dalį piniginę kompensaciją- 77 000 Lt; priteisė atsakovui K. K. asmeninės nuosavybės teise visą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 1 000 Lt bei priteisė valstybei iš atsakovo K. K. bylinėjimosi išlaidas – 1 323,14 Lt.

Šalies argumentai

Atsakovas K. K. pateikė pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė skundžiamą sprendimą panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad į parengiamąjį teismo posėdį laiku neatvyko dėl pateisinamų, objektyvių, aplinkybių, t.y. dėl sveikatos sutrikimų, o atsakovo pateikti paaiškinimai ir papildomi įrodymai paneigia skundžiamame sprendime teismo padarytas išvadas apie dalinamo turto vertę, kas rodo skundžiamo sprendimo už akių nepagrįstumą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-02-18 nutartimi atmetė atsakovo K. K. pareiškimą dėl 2010-12-30 sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nei vienos sąlygos, būtinos panaikinti nagrinėjamoje byloje priimtą sprendimą už akių bei atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teismas nepripažino atsakovo nurodytas neatvykimo į parengiamąjį posėdį priežastis svarbiomis. Taip pat konstatavo, kad atsakovas atsiliepime neginčijo ieškovės nurodomos buto rinkos vertės, todėl, taikant CPK 142 str. 3 d. nuostatas, šia aplinkybe atsakovas negali remtis vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose (taip pat ir prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių). Be to, teismo vertinimu, atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita ar VĮ Registrų centro tinklapyje viešai prieinami masinio turto vertinimo duomenys apie buto vertę nepaneigia oficialiame rašytiniame dokumente – nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuotos buto rinkos vertės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2274-432/2011 ir išspręsti klausimą iš esmės atnaujinti šios bylos nagrinėjimą. Nurodo, kad teismas skundžiamą nutartį priėmė neįvertinus visų svarbių aplinkybių. Teigia, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Skunde pažymima, kad atsakovas yra neįgalus asmuo, senyvo amžiaus, neturintis pakankamai žinių, kad pats tinkamai apgintų savo interesus teisme. Teismo procesas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nepasiturinčiam atsakovui sukelia ne tik išlaidų, bet ir psichologinių nepatogumų, nerimo dėl ateities. Dėl šių aplinkybių parengiamojo posėdžio dieną atsakovui kilo problemų su sveikata, pasidarė negera, todėl jis ir neatvyko į teismą bei negalėjo savarankiškai apie tai informuoti bylą nagrinėjančio teismo. Pažymima, kad šioje civilinėje byloje atsakovas tinkamai bendradarbiavo, priėmė ir teikė teismui procesinius dokumentus, todėl, pasak apelianto, nėra pagrindo pripažinti, kad jis vilkino bylos nagrinėjimą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Taip pat skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai sprendė klausimą dėl ginčo buto rinkos vertės, nes rėmėsi 2008-09-04 nustatyta buto rinkos verte, kuomet nekilnojamojo turto vertė buvo labai aukšta. Atsakovas, remdamasis pateikiama turto vertinimo ataskaita bei VĮ Registrų centras internetiniame puslapyje viešai skelbiama informacija, teigia, kad buto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė (galimai mažesnė net ir už teismo ieškovei priteistą kompensaciją), kas ir rodo, jog sprendimo už akių neteisingumą. Pasak apelianto, sprendimas už akių vienašališkai naudingas tik ieškovei, kuri, teismui nepanaikinus skundžiamo sprendimo, turės teisę gauti vykdomąjį raštą ir nedelsiant pradėti priverstinį sprendimo vykdymą, kas dar pablogins atsakovo padėtį ir gali kilti reali grėsmė, jog atsakovas liks ir be buto, ir be pinigų. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija dėl CPK 142str. 3 d. nuostatų aiškinimo bei turto vertinimo ataskaitos ir viešai skelbiamos buto rinkos vertės atmetimo. Pasak atsakovo, byloje būtina nustatyti šiai dienai aktualią dalinamo nekilnojamojo turto vertę, o taip pat ir teisingą piniginę kompensaciją.

Atsiliepimas

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, jog į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Priešingai, ieškovės įsitikinimu, atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis, vilkina procesą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovas savo tariamai pažeidžiamą teisę dėl buto vertės galėtų tinkamai ginti bendro buto pardavimo metu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-18 nutartis naikintina ir ginčo klausimas išspręstinas iš esmės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pernelyg formaliai vertino faktines aplinkybes, susijusias su buto rinkos verte, neteisingai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas, nesivadovavo teismų praktika tokios kategorijos bylose, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių tuo pagrindu, jog atsakovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį, kai apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo tinkamai pranešta, nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Sprendimu už akių buvo visiškai tenkintas ieškovės V. L. ieškinys, pareikštas atsakovui K. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. CPK 287 str. nustato, jog neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šiuo šalies procesiniu dokumentu pradedama CPK 288 str. nurodyta procedūra – sprendimo už akių peržiūrėjimas. Pareiškimas peržiūrėti sprendimą už akių nėra apeliacinis skundas, nes neperkelia bylos nagrinėjimo į aukštesnės instancijos teismą. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).

Atsakovas pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau pirmosios instancijos teismas šio pareiškimo netenkino, nustatęs, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nėra pateikta teismui jokių naujų ar reikšmingų įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumo pagrįstumui, o atsakovo nurodomos aplinkybės dėl jo neatvykimo į parengiamojo teismo posėdį yra nepagrįstos. Išnagrinėjus atsakovo atskirojo skundo argumentus, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, kaip tai numato CPK 288 str. 3 d. 2 p.

Kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo išspręsti šio ginčo, priimdamas sprendimą atsakovui už akių. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7str. 2 d.) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintina su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 str. 1 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-167/2005). Sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas, suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės ar teisėti interesai, o byla būtų išnagrinėta teisingai.

CPK 230 str. 2 d. numato sprendimo už akių priėmimo galimybę, kai byla nagrinėjama parengiamajame posėdyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad tuo atveju, kai byla nagrinėjama parengiamajame posėdyje ir į šį posėdį neatvyksta šalis, kuriai tinkamai pranešta, atvykusios šalies prašymu, teismas priima sprendimą už akių. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie 2010-12-29 parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo pranešta tinkamai (b.l. 20), tačiau į jį atsakovas neatvyko, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo formalią teisę, ieškovei prašant, priimti sprendimą už akių. Atsakovas tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek ir atskirajame skunde nurodo, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dėl jį ištikusių sveikatos sutrikimų, tačiau jokių tą patvirtinančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, jog atsakovas neįrodė, kad jis į parengiamąjį posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Priešingi atskirajame skunde išdėstyti išvedžiojimai atmestini kaip nepagrįsti.

Tačiau, kaip minėta, sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, derinant ją su teisingu bylos išnagrinėjimu bei tinkamos teisminės gynybos principu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių ar nepateikus procesinio dokumento, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz., LAT 2005-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2006; 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; kt.). Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. teismas turi įsitikinti, kad, priešingai šaliai nepaneigus teismo nustatytų aplinkybių, būtų pagrindas priimti tokį pat sprendimą (CPK 285 str. 2 d.). Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą; be to, teismas tokiu atveju privalo formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus (LAT 2008-12-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2008). Kitaip tariant, savo sprendimą, priimtą už akių, teismas privalo pagrįsti ne tik aktyviosios šalies pateiktais įrodymais, bet visa esančia medžiaga.

Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės bei kompensacijos ieškovei priteisimo. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba, kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant tokio atidalijimo galimybės vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra bendrojo reikalavimo atidalyti daiktą išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008) Taigi, atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, kuomet vienas iš bendraturčių prašo priteisti kompensaciją už jam priklausančią turto dalį, turi ne tik išsamiai ištirti ir įvertinti, ar nėra galimybės padalinti turtą natūra, bet ir nustatyti teisingą piniginę kompensaciją. Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę. Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje J. N. v. E. B., A. M., bylos Nr. 3K-3-382/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje P. R., P. R. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008) ir parinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Pirmosios instancijos teismas, 2010-12-30 sprendime už akių nustatydamas priteistinos kompensacijos dydį, rėmėsi ieškovės pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta buto vidutinės rinkos verte (154 000 Lt). Tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad nurodoma rinkos vertė buvo nustatyta 2008-09-04, o ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės buvo pareikštas 2010-09-13, t.y. praėjus daugiau nei dvejiems metams, kas, kartu įvertinus tai, jog dėl valstybę ištikusios pasaulinės ekonominės krizės nekilnojamojo turto rinkoje įvyko ženklūs pasikeitimai, nekilnojamojo turto vertės ženkliai koregavosi (pagrinde turto vertės sumažėjo), rodo, jog pateiktame nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta buto rinkos vertės galimai neatitinka realios (dabartinės) šio buto rinkos vertės. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus bei įrodymus, iš kurių seka, jog ginčo buto rinkos vertė yra ženkliai mažesnė, nei nustatė pirmosios instancijos teismas (pateiktoje 2011-01-17 turto vertinimo ataskaitoje nurodoma buto rinkos vertė – 110 000 Lt, o VĮ Nekilnojamojo turto registro internetinėje svetainėje nurodoma šio buto rinkos vertė – 76 000 Lt), leidžia pagrįstai suabejoti šioje civilinėje byloje priimto sprendimo už akių teisingumu. Be to atkreiptinas dėmesys, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai remiasi CPK 142 str. 3 d., kadangi ši civilinė byla nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės, o civilinį procesą reglamentuojantis įstatymas nedraudžia tiek ieškovui, tiek ir atsakovui tikslinti teismui pateiktus procesinius dokumentus, todėl atsakovo pateikti papildomi paaiškinimai bei įrodymai šiuo atveju yra priimtini.

Taigi pirmosios instancijos teismui nesiaiškinus ir nenustačius teisingos, realios (aktualios) dalijamo turto (buto) vidutinės rinkos vertės, laikytina, kad neišsiaiškintos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, nepakankamai ištirti bei įvertinti įrodymai, todėl atsakovo įrodymai bei aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti ginčą, todėl negali vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, byloje keliamų reikalavimų. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011-02-18 nutartį, kuria netenkintas atsakovo pareiškimas dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimo už akių peržiūrėjimo ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-12-30 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, bylą perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį tai, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime nurodo, jog jis dėl sunkios materialinės padėties negalės sumokėti ieškovės prašomos priteisti piniginės kompensacijos. Pažymėtina, kad nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2011-05-24 priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011). Todėl pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės, turėtų išsamiau išsiaiškinti ir įvertinti, ar atsakovas turės realią galimybę sumokėti ieškovei priteistiną piniginę kompensaciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, 339 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti civilinę bylą pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui K. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkas Dainius RinkevičiusTeisėjai Natalja CikotoRūta Burdulienė