- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-02-28
- Bylos Nr.
- Ik-752-95/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02598-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Liuda Arlauskienė, Violeta Balčytienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- S. G.
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 12.3.215.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Balčytienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui S. P., atsakovų atstovui Almantui Masioniui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovams Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo, trečiajam suinteresuotas asmeniui S. G. dėl sprendimų panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1-5), kurį patikslino (I t., b. l. 10-15, 56-63, 84-97, 99-113) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, Vilniaus filialas) 2010-06-14 sprendimą Nr. IN (12.5.1.15.)-19024 (toliau – ir teritorinio registratoriaus sprendimas, sprendimas) ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2010-08-04 sprendimą Nr. 174 (toliau – ir Komisijos Sprendimas, Sprendimas) bei iš Lietuvos valstybės priteisti jam 150 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodė, kadangi teritorinio registratoriaus sprendimo 1 ir 2 lapai nepatvirtinti antspaudu ir parašu, sprendimas nesurištas, todėl, pareiškėjo nuomone, jis turi būti panaikintas kaip neobjektyvus, neteisingas, šališkas, neprotingas, pažeidžiantis jo nuosavybės ir piliečio teises. Taigi, skundžiami sprendimai yra neteisėti, nes juose nėra išspręstas klausimas, kad įrašai registre yra suklastoti ir neatitinka faktinės padėties. Pareiškėjo nuomone, kūrybinės dirbtuvės turėjo būti atskirai registruotos, jų pareiškėjas nedovanojo, taip pat jis nedovanojo ir rūsių, todėl visa tai turėjo būtis išskirta. Pažymėjo, kad su pareiškėju nebuvo suderinti ir be jo žinios buvo atlikti pastato kadastriniai matavimai. Todėl, pareiškėjas laiko, kad dėl tokių neteisėtų Vilniaus filialo veiksmų, t. y. dėl prievartinio jo mansardos stogo dangos pakeitimo registracijoje ir kadastro duomenyse, jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, kurią jis vertina 150 000 Lt.
Teismo posėdyje pareiškėjas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad jis teismo prašo priteisti 350 000 Lt dėl neteisėtų Vilniaus filialo veiksmų jo patirtą žalą (III t., b. l. 66-74; žr. teismo posėdžio protokolą).
Atsakovai Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo, su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 76a-79) nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 1 9), esantį (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje (toliau – ir gyvenamasis namas), įregistruotos S. P. ((duomenys neskelbtini) dalių) ir S. G. ((duomenys neskelbtini) dalių) bendrosios dalinės nuosavybės teisės bei naudojimosi juo tvarka 1993-10-28 sutarties pagrindu. Į 0,0393 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje (toliau – ir žemės sklypas), įregistruotos S. P. ((duomenys neskelbtini) dalys) ir S. G. ((duomenys neskelbtini) dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teisės atitinkamai 1994-01-20 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Tvirtino, kad teritorinis registratorius netenkindamas pareiškėjo 2010-05-07 ir 2010-05-25 prašymų, sprendime nurodė priežastis bei teisės normas, kuriomis grindžiamas atsisakymas tenkinti prašymus, ir papildomai išaiškino, kokie iš prašymų, kokiu teisiniu pagrindu ir esant kokioms aplinkybėms gali būti tenkinami (keičiami ir įrašomi duomenys į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, formuojami atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteikiami atskiri adresai). Taigi, mano, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Tai patvirtino ir Komisija, kuri paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą savo Sprendimu. Pažymėjo, kad teritorinis registratorius, atlikdamas teisės aktų pavestas funkcijas ir rengdamas dokumentus, vadovaujasi galiojančių teisės aktų reikalavimais, ginčo atveju Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 patvirtintomis dokumentų rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato oficialių dokumentų įforminimo ir rengimo bendruosius reikalavimus. Taisyklėse nėra nustatytų reikalavimų pasirašyti kiekvieną parengto dokumento lapą ar jį surišti, kai jis susideda iš daugiau negu iš vieno lapo. Taisyklių 97 p. nustatyta, kad turi būti pasirašomas ar tvirtinamas vienas dokumento egzempliorius. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, keldamas dokumentų pasirašymo, surišimo ir potencialaus klastojimo klausimus, jokiais įrodymais jų nepagrindžia, o tik pateikia savo nuomonę apie tai, todėl šie argumentai juridiškai nepagrįsti ir atmestini. Be kita ko, nurodė, kad teritorinis registratorius sprendime pagrįstai nurodė, kad nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atstatyti 1994-02-14 pirminę jo 176 kv. m atskiro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, registraciją Nr. (duomenys neskelbtini), nes Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nurodomas 176 kv. m atskiras žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, niekada nebuvo įregistruotas – duomenys apie 0,0393 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, į Nekilnojamojo turto registrą buvo perkelti iš Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos tvarkyto Valstybinio žemės kadastro duomenų registro vadovaujantis 1997-10-16 priimtu Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymu (Įstatymo 2 str.) Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų 1998-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 85, nustatyta tvarka. Pažymėjo ir tai, kad Valstybinės žemės sklypo 1994-01-20 pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu įregistruotos pareiškėjo ir bendraturtės S. G. nuosavybės teisės yra nenuginčytos ir galiojančios, pareiškėjo neginčijamos. Kadangi už dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos, todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės ar neteisėtų veiksmų padarymo perkeliant Žemės sklypo duomenis iš Valstybinio žemės kadastro duomenų registro į Nekilnojamojo turto registrą nėra, todėl ir atsakyti vadovaujantis procesinėmis teisės normomis Vilniaus filialas negali. Pagal pareikštus skundo reikalavimus atsakyti gali tik asmuo, kurio veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad į Nekilnojamojo turto registrą Žemės sklypo duomenys perkelti teisėtai ir pagrįstai, laikantis žemės sklypų duomenų perkėlimą reglamentavusių norminių aktų nustatytos tvarkos, teisėtų ir nenuginčytų dokumentų pagrindais bei nepažeidžiant nei pareiškėjo teisių, nei jo teisėtų interesų, Teritorinis registratorius neturėjo nei juridinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atstatyti atskiro 176 kv. m ploto žemės sklypo registraciją. Duomenų atitikimo dokumentams būdu yra tikrinamas į Nekilnojamojo turto registrą įrašytų duomenų teisingumas, tai ginčo atveju teritorinis registratorius ir užtikrino, o naujų dokumentų, patvirtinančių atskiro 176 kv. m ploto žemės sklypo suformavimą, pareiškėjas teritoriniam registratoriui nepateikė. Akcentavo bei atkreipė dėmesį, kad nekilnojamojo daikto – gyvenamojo namo kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti pagal nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 1993-07-01 kadastro duomenis. 1993 m. kadastro darbai buvo atliekami vadovaujantis tuo metu galiojusiais Lietuvos TSR Komunalinio ūkio ministerijos 1980-08-12 įsakymu Nr. 264 patvirtintais Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos metodiniais nurodymais, kurių XII skyriaus 2 p. nustatė, kad asmeninės nuosavybės teisėmis priklausančių statinių techninė inventorizacija atliekama pagal savininkų ar jų įgaliotinių užsakymus, taip pat ir kitais pagrindais. Nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), yra gyvenamojo namo bendraturtės S. G. 1993-05-04 užsakymas dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (buvęs adresas) kadastro darbų atlikimo. Atsakovų nuomone, pareiškėjo reikalavimas panaikinti gyvenamojo namo 1993-07-01 kadastrinius matavimus, kaip atliktus jam nežinant, prieštarauja kitiems jo reikalavimams pakeisti pastato pavadinimą, nurodyti kitą mansardos stogo dangą. Be to, šie reikalavimai nepagrįsti jokiais įrodymais ir dokumentais, patvirtinančiais, kad šie duomenys neatitiko gyvenamojo namo kadastrinių matavimų metu užfiksuotų duomenų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 45 p., asmuo, pageidaujantis pakeisti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, teritoriniam registratoriui kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą, o nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės įjuos Nekilnojamojo turto registre registruojamos tik esant Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nurodytiems juridiniams pagrindams. Taigi, laiko, kad registro tvarkytojo veiksmai, nagrinėjant pareiškėjo prašymus, buvo pagrįsti teisės aktų reikalavimais, todėl jokia žala jų pagrindu pareiškėjui neatsirado. Dėl registro tvarkytojo kaltės atsiradusią žalą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas taip pat nepateikė, todėl negali būti tenkinamas ir reikalavimas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teismo posėdyje atsakovų atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (žr. teismo posėdžio protokolą).
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo S. G. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (II t., b. l. 103-104) nurodė, kad S. G. duomenimis, namų žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), dalinės savybės teise priklauso S. P. ir S. G.. Teigė, kad 1993-07-14 tarp žemės sklypo bendratučių buvo notaro patvirtintas susitarimas dėl naudojimo žemės sklypo tvarkos. Pažymėjo, kad šio susitarimo pagrindu buvo sudarytos ir 1994-01-20 pirkimo-pardavimo sutartys. Pabrėžė, kad Registrų centre naudojimosi žemės sklypu tvarka neįregistruota. Pareiškėjas 1996-08-19 Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos raštu buvo informuotas apie buvusią ištaisytą klaidą ir jam išaiškinta teisė kreiptis į teismą, ginant savo teises. Tačiau iki šios dienos pareiškėjas į teismą nesikreipė, taigi, sprendimai yra galiojantys. Akcentavo, kad žemės sklypas realiai niekuomet nebuvo padalintas dėl žemės sklype stovinčio dviems savininkams priklausančio gyvenamojo namo. Sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti norminių aktų nustatyta tvarka. Jei pareiškėjas mano, kad viso žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti neteisingai ir neteisėtai, ar tai kaip nors kitaip pažeidė ar pažeidžia jo teises, ar pasikeitė išorinės namų valdos žemės sklypo ribos, turi teisę tokius geodezinius matavimus ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tvirtino, kad žemės sklype yra nebaigiąs statyti gyvenamasis namas, dalinės nuosavybės teise priklausantis dviems bendraturčiams – pareiškėjui ir S. Š., su nustatyta naudojimosi tvarka. Leidimas vykdyti individualią statybą Braškių g. žemės sklype Nr. 34 buvo išduotas 1989-06-07. Atsižvelgiant į investuotas pinigines lėšas, 1991-05-03 sutarties pagrindu, namas buvo registruotas dviejų savininkų vardu. 1993-10-28 sutarties pagrindu perskaičiuotos savininkams priklausančios gyvenamojo namo dalys. Minėta sutartis turiniu yra ydinga, neatskleidžianti realios situacijos. Be kita ko, nurodė, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė paskaičiavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl mano, kad toks pareiškėjo reikalavimas turėtų būti atmestas.
Į teismo posėdį tretysis suinteresuotas asmuo neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (III t., b. l. 76).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, Vilniaus filialas) 2010-06-14 sprendimo Nr. IN (12.5.1.15.)-19074 „Dėl pateiktų pareiškimų“ ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2010-08-04 sprendimo Nr. 174 „Dėl teritorinio registratoriaus sprendimo“ (toliau – ir skundžiami sprendimai) teisėtumo bei pagrįstumo (I t., b. l. 40-42, 44-46, 68-70, 75-77).
Taigi, nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat dėl neteisėtų valstybinės valdžios institucijų aktų patirtos žalos atlyginimas, o ginčo objektas – klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo, jų keitimo tvarka ir sąlygos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (I t., b. l. 1-177; II t., b. l. 1-199; III t., 1-47) tvirtina, kad pareiškėjas 2010-05-12 ir 2010-05-26 kreipėsi į Vilniaus filialą prašydamas atstatyti Nekilnojamojo turto registre pirminę atskirų dviejų žemės sklypų teisinę registraciją; Nekilnojamojo turto registre neregistruoti jokių pakitimų (statybos, rekonstrukcijos leidimų, statinių performavimo) be pareiškėjo sutikimo, taip pat įregistruoti draudimą vykdyti kokius tai duomenų pakeitimus be pareiškėjo sutikimo; pakeisti nekilnojamojo daikto-gyvenamojo namo registro duomenis, t. y. į rūsio patalpas ir patalpas G-l, 1-6-, 1-7, virš 2 kv.m koridoriuką įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teisę bei sudaryti atskiras kadastro matavimų bylas S. P. ir S. G. priklausančio nekilnojamojo daikto-gyvenamojo namo dalims (suformuoti atskirus nekilnojamojo turto objektus-butus) suteikiant joms adresus.
Vilniaus filialas skundžiamu sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo ir nurodė, kad kartu su 2010-05-12 ir 2010-05-26 prašymais pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių dviejų atskirų žemės sklypų suformavimo, nuosavybės teisių į gyvenamojo namo patalpas pasikeitimo registravimo ir draudimų atlikti registro duomenų pakeitimus be pareiškėjo sutikimo registravimo. Taip pat išaiškino pareiškėjui atskirų turtinių vienetų (butų) sudarymo procedūrą.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, Sprendimu Vilniaus filialo sprendimą paliko galioti.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, yra registruotas 0,0393 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiemo statiniai. Į 0,0393 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kiemo statinius registruota bendroji dalinė nuosavybės teisė pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G..
Pagal 1994-01-20 pirkimo-pardavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 3-363, kuriomis pareiškėjas ir S. G. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabar (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilnius), priedą, ginčo žemės sklypo plotas yra 0,0393 ha, pareiškėjo dalis sudaro 0,0176 ha, o trečiojo suinteresuoto amines 0,0217 ha. Šis žemės sklypo planas įstatymų nustatyta tvarka buvo suderintas su Žemėtvarkos tarnyba, sklypo bendraturčiais – S. P. bei S. G.. Teisėjų kolegija pažymi, kad atskirų žemės sklypų (0,0176 ha ir 0,0217 ha) ribų planų prie paminėtų sutarčių nėra.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1993-07-14 susitarimu, patvirtintu Vilniaus miesto 5- ojo notarų biuro notarės, pareiškėjas ir S. G. susitarė, kokiomis dalimis naudos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabar (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilnius). Taigi, nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad buvo formuojamas tik vienas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (dabar (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilnius).
Be kita ko, bylos medžiaga tvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, aukštų planai buvo parengti 1993-07-01 šio nekilnojamojo daikto bendraturtei S. G. prašant. Nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, kadastro duomenų ir registro dokumentų byla pirmą kartą parengta 1991-01-08: byloje yra 1991-01-08 užpildyta forma Nr. 4 „Žemės sklypo nuotrauka“; forma Nr. 6a „Statinių aprašymas ir įkainojimas“, kurioje atlikti skaičiavimai bei padaryti įrašai apie tuo metu nustatytą nebaigto statyti gyvenamojo namo baigtumą (55 %), vertė (24 130 rub.). Šie duomenys buvo nurodyti S. P. parengtame 1991-01-10 dokumente notarinei kontorai pateikti. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje taip pat yra forma Nr. TI-1KŪ „Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktas“ (1991-01-08), kuriame atliktų darbų (pagrindinio pastato įkainojimas) užsakovu nurodytas pareiškėjas.
Nekilnojamojo daikto-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, kadastro duomenys į Nekilnojamojo turto registro įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti pagal nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje, inv. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotus 1993-07-01 kadastro duomenis. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 6, Vilniuje, geodezinius matavimus atliko ir šio sklypo planus (rengimo datos: 1993-07-01 ir 2005-04-04) parengė ne Vilniaus filialo, o AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ ir UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ specialistai.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir kiti teisės aktai susiję su jo įgyvendinimu.
Įstatymo 33 str. 2 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Remiantis šio Įstatymo nuostatomis, nekilnojamojo turto registro duomenys keičiami pateikus Įstatymo 22 str. nurodytus dokumentus, jei nenustatomi Įstatymo 29 str. numatytos aplinkybės.
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2002-07-12 nutarimu Nr. 1129 (toliau – ir Nuostatai) 45 p., asmuo, pageidaujantis pakeisti registro duomenis, identifikuojančius nekilnojamąjį daiktą, jo savininkus, kitų daiktinių teisių turėtojus, nuomininkus ar naudotojus bei kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre, teritoriniam registratoriui turi pateikti prašymą įregistruoti pakeitimus, dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą, ir kvitą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už duomenų pakeitimą. Nuostatų 19 p. reglamentuojama, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus.
ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus vertina teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas.
Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Objektyviai ir visapusiškai ištyrusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip nei jas įvertino Vilniaus filialas ir Komisija nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjas 1991-05-03 dovanojimo sutartimi S. G. padovanojo 2/3 dalis nebaigto statyti namo, kurio plotas 129,4 kv. m. Nėra jokių duomenų apie kūrybines dirbtuves gyvenamajame name. Kaip matyti iš 1993-10-08 sutarties, buvo perskaičiuotos namo dalys ir nustatyta, kad kiekvienam tenka po (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nustatyta naudojimosi šiomis patalpomis teisė. Teisėjų kolegija pastebi, kad ir šioje sutartyje nebuvo minimos jokios kūrybinės dirbtuvės. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis įregistruoti turėjo teisę ir pareigą kiekviena iš šalių, todėl pareiškėjo teiginys, kad atsakovas įregistravo duomenis pagal S. G. (trečiojo suinteresuoto asmens) prašymą, be jo sutikimo ir taip pažeidė jo teises, yra atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, 11 p. nurodyta, kad duomenys sukaupti RIPPB perrašyti į nekilnojamojo turto registrą, nesprendžiant klausimo dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Kadastrinių matavimų, atliktų 2000-02-04, duomenimis gyv. namo bendras plotas – 543,21 kv. m., baigtumas yra 86 proc., tačiau dokumentai, kad statybos darbai atlikti įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus, nepateikti. Duomenys Nekilnojamojo turto registre nepatikslinti (I t., b. l. 152-153). Teisėjų kolegijos nuomone, didesnio gyvenamojo namo ploto dydžio įregistravimas nei registre, nėra ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindas. Pareiškėjas nepateikė nei teismui, nei atsakovui, nei Komisijai jokių įrodymų, patvirtinančių statybų teisėtumą ir papildomo ploto neįregistravimą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, neginčytinai tvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis įstatymo nustatyta tvarka dėl daikto atidalijimo.
Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Priimant sprendimus nei atsakovas, nei Komisija savo kompetencijos neviršijo, pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimų nepadarė. Todėl ši pareiškėjo skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašė teismo atlyginti jam turtinę ir neturtinė žalą, kuri jam buvo padaryta, anot pareiškėjo, neteisėtais Vilniaus filialo veiksmais ir kurią jis įvertino 350 000 Lt.
ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. reglamentuojama, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Konstitucijos 30 str. 2 d. nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 str. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (6.271 str. 1 d.). Valdžios institucija – bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (6.271 str. 2 d.), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų atliekant viešojo administravimo funkcijas neteisėtais veiksmais padarytos žalos.
CK 6.263 str. 1 d. nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, padaryta turtinė žala, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinė žala, turi būti visiškai atlyginama atsakingo asmens. Kad būtų pripažintas reikalavimas dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Kaip minėta, ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Ši teisės norma reiškia, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad neturtinės žalos atlyginimas nebūtinai sietinas su turtinės žalos padarymu.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6. 250 str. 1 d.). Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Žalos, tiek turtinės, tiek neturtinės, atsiradimas gali būti įrodytas, vadovaujantis faktiniais duomenimis, nustatytais ABTĮ 57 str.
Įvertinusi byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčo atveju anksčiau paminėtų aplinkybių, suponuojančių tiek turtiną, tiek neturtinę žalą, byloje nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Ginčo atveju, žalos atsiradimas nepagrįstas jokiais prejudicinę galią turinčiais įrodymais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kaip aplinkybės dėl žalos atlyginimo, nėra įrodytos ir, ginčo atveju, nepatenka į žalos sąvoką.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, nenustačiusi neteisėtų atsakovo Vilniaus filialo veiksmų, remdamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra nustatyta ir pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjui buvo padaryta žala. Be to, pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos žalos bei paaiškinimo, kodėl būtent 350 000 Lt suma kompensuotų teigiamą žalą. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus filialo. Ši pareiškėjo skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,
nusprendė:
pareiškėjo S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.