Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2012-03-22 · Administracinė byla Nr. A-502-1752-12

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-02-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-03-22Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
A-502-1752-12
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02598-2010-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Virginija Volskienė
Pareiškėjas
S. P.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
Trečiasis asmuo
S. G.
Kategorijos
  • 12.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A502-1752/2012Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02598-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 12.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo, trečiajam suinteresuotam asmeniui S. G. dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. IN (12.5.1.15.)-19024 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą Nr. 174, priteisti iš Lietuvos valstybės 350 000 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Skunde ir jo patikslinimuose (t. I, b. l. 1-5, 10-15, 56-63, 84-97, 99-113; t. III b. l. 66-74) paaiškino, jog skundžiami sprendimai yra neteisėti, nes juose nėra išspręstas klausimas, kad įrašai registre yra suklastoti ir neatitinka tikrovės. Pareiškėjo nuomone, kūrybinės dirbtuvės turėjo būti atskirai registruotos, jų pareiškėjas nedovanojo, taip pat jis nedovanojo ir rūsių, todėl visa tai turėjo būti išskirta. Su pareiškėju nebuvo suderinti ir be jo žinios atlikti pastato kadastriniai matavimai. Dėl tokių neteisėtų VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmų, t. y. dėl prievartinio jo mansardos stogo dangos pakeitimo registracijoje ir kadastro duomenyse, S. P. patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Atsakovai VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Registrų centro Vilniaus filialo, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 76a-79) paaiškino, kad nekilnojamojo turto registre į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Gyvenamasis namas), įregistruotos S. P. (50/100 dalių) ir S. G. (50/100 dalių) bendrosios dalinės nuosavybės teisės bei naudojimosi juo tvarka 1993 m. spalio 28 d. sutarties pagrindu. Į 0,0393 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Žemės sklypas), įregistruotos S. P. (176/393 dalys) ir S. G. (217/393 dalys) bendrosios dalinės nuosavybės teisės atitinkamai 1994 m. sausio 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu. Teritorinis registratorius, netenkindamas pareiškėjo 2010 m. gegužės 7 d. ir 2010 m. gegužės 25 d. prašymų, sprendime nurodė priežastis bei teisės normas, kuriomis grindžiamas atsisakymas, ir papildomai išaiškino, kokie iš prašymų, kokiu teisiniu pagrindu ir esant kokioms aplinkybėms gali būti tenkinami (keičiami ir įrašomi duomenys į nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą, formuojami atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteikiami atskiri adresai). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas pažymėjo, kad teritorinis registratorius, atlikdamas teisės aktų pavestas funkcijas ir rengdamas dokumentus, vadovaujasi Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 patvirtintomis Dokumentų rengimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Taisyklėse nėra nustatyta reikalavimų pasirašyti kiekvieną parengto dokumento lapą ar jį surišti, kai jis susideda daugiau nei iš vieno lapo. Taisyklių 97 punkte nustatyta, kad turi būti pasirašomas ar tvirtinamas vienas dokumento egzempliorius. Pareiškėjas, keldamas dokumentų pasirašymo, surišimo ir klastojimo klausimus, savo įtarimų jokiais įrodymais nepagrindžia. Atsiliepime pažymėta, jog teritorinis registratorius sprendime pagrįstai nurodė, kad nėra juridinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atstatyti 1994 m. vasario 14 d. pirminę jo 176 kv. m atskiro žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, registraciją Nr. 01/3634-1, nes nekilnojamojo turto registre pareiškėjo nurodomas 176 kv. m atskiras žemės sklypas niekada nebuvo įregistruotas – duomenys apie 0,0393 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) į nekilnojamojo turto registrą buvo perkelti iš Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos tvarkyto valstybinio žemės kadastro duomenų registro vadovaujantis 1997 m. spalio 16 d. priimtu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymu, Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 85, nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo 1994 m. sausio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartys, kurių pagrindu įregistruotos pareiškėjo ir bendraturtės S. G. nuosavybės teisės, yra nenuginčytos ir galiojančios. Už dokumentų pagrįstumą ir juose nurodomų faktų teisingumą atsako juos surašę ir išdavę asmenys arba institucijos, todėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės ar neteisėtų veiksmų perkeliant Žemės sklypo duomenis iš valstybinio žemės kadastro duomenų registro į nekilnojamojo turto registrą nėra. Pagal pareikštus skundo reikalavimus atsakyti gali tik asmuo, kurio veiksmai pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad į nekilnojamojo turto registrą Žemės sklypo duomenys perkelti teisėtai ir pagrįstai, laikantis žemės sklypų duomenų perkėlimą reglamentavusių norminių aktų, nenuginčytų dokumentų pagrindais, nepažeidžiant pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų, teritorinis registratorius neturėjo nei juridinio, nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atstatyti atskiro 176 kv. m ploto žemės sklypo registraciją. Duomenų atitikimo dokumentams būdu yra tikrinamas į nekilnojamojo turto registrą įrašytų duomenų teisingumas. Tai ginčo atveju teritorinis registratorius ir užtikrino, o naujų dokumentų, patvirtinančių atskiro 176 kv. m ploto žemės sklypo suformavimą, pareiškėjas nepateikė. Atsakovų nuomone, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Gyvenamojo namo 1993 m. liepos 1 d. kadastrinius matavimus, kaip atliktus jam nežinant, prieštarauja kitiems jo reikalavimams pakeisti pastato pavadinimą, nurodyti kitą mansardos stogo dangą. Be to, šie reikalavimai nepagrįsti jokiais įrodymais ir dokumentais, patvirtinančiais, kad tokie duomenys neatitiko gyvenamojo namo kadastrinių matavimų metu užfiksuotų duomenų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 45 punktu, asmuo, pageidaujantis pakeisti nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, teritoriniam registratoriui kartu su prašymu turi pateikti dokumentus, patvirtinančius pakeitimo faktą, o nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos nekilnojamojo turto registre registruojami tik esant Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) 12 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas) 22 straipsnyje nurodytiems juridiniams pagrindams. Taigi registro tvarkytojo veiksmai nagrinėjant pareiškėjo prašymus buvo pagrįsti teisės aktų reikalavimais, jie žalos pareiškėjui nesukėlė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. prieštaravo pareiškėjo S. P. skundo tenkinimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (t. II, b. l. 103-104) nurodė, kad Žemės sklypas, dalinės nuosavybės teise priklauso S. P. ir S. G.. 1993 m. liepos 14 d. notaras patvirtino Žemės sklypo bendratučių susitarimą dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos. Šio susitarimo pagrindu buvo sudarytos 1994 m. sausio 20 d. pirkimo-pardavimo sutartys. Pabrėžė, kad VĮ Registrų centre naudojimosi žemės sklypu tvarka neįregistruota. Vilniaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos 1996 m. rugpjūčio 19 d. raštu pareiškėjas buvo informuotas apie ištaisytą klaidą ir jam išaiškinta teisė kreiptis į teismą, ginant savo teises. Šia galimybe jis nepasinaudojo. S. G. akcentavo, kad žemės sklypas realiai niekuomet nebuvo padalintas dėl žemės sklype stovinčio dviems savininkams priklausančio gyvenamojo namo. Sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti norminių aktų nustatyta tvarka. Jei pareiškėjas mano, kad viso žemės sklypo geodeziniai matavimai atlikti neteisingai ir neteisėtai, ar tai pažeidžia jo teises arba pasikeitė išorinės namų valdos ribos, turi teisę tokius geodezinius matavimus ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad žemės sklype yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas, dalinės nuosavybės teise priklausantis dviems bendraturčiams – pareiškėjui ir S. G., su nustatyta naudojimosi tvarka. Leidimas vykdyti individualią statybą buvo išduotas 1989 m. birželio 7 d. Atsižvelgiant į investuotas pinigines lėšas, 1991 m. gegužės 3 d. sutarties pagrindu namas buvo įregistruotas dviejų savininkų vardu. 1993 m. spalio 28 d. sutarties pagrindu perskaičiuotos savininkams priklausančios gyvenamojo namo dalys. Minėta sutartis yra ydinga ir neatskleidžia realios situacijos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo S. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą (t. III, b. l. 82-85).

Teismas, ištyręs rašytinių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir Komisija, nėra jokio pagrindo. Pareiškėjas 1991 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartimi S. G. padovanojo 2/3 dalis nebaigto statyti namo, kurio plotas 129,4 kv. m. Nėra jokių duomenų apie kūrybines dirbtuves gyvenamajame name. Kaip matyti iš 1993 m. spalio 8 d. sutarties, buvo perskaičiuotos namo dalys ir nustatyta, kad kiekvienam tenka po 50/100, taip pat buvo nustatyta naudojimosi šiomis patalpomis teisė. Teismas pažymėjo, jog šioje sutartyje nebuvo minimos jokios kūrybinės dirbtuvės. Teisę ir pareigą įregistruoti sutartis turėjo kiekviena iš šalių, todėl pareiškėjo teiginį, kad atsakovas įregistravo duomenis pagal S. G. prašymą be pareiškėjo sutikimo ir taip pažeidė jo teises, atmetė kaip nepagrįstą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 11 punkte nurodyta, kad duomenys sukaupti RIPPB perrašyti į nekilnojamojo turto registrą, nesprendžiant klausimo dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo. Kadastrinių matavimų, atliktų 2000 m. vasario 4 d., duomenimis: gyv. namo bendras plotas – 543,21 kv. m., baigtumas – 86 proc., tačiau dokumentai, kad statybos darbai atlikti pagal įstatymų, poįstatyminių teisės aktų ir statybos normatyvinių dokumentų reikalavimus, nepateikti. Duomenys nekilnojamojo turto registre nepatikslinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo įsitikinimu, didesnio gyvenamojo namo ploto dydžio įregistravimas nei registre, nėra ginčijamų sprendimų neteisėtumo pagrindas. Pareiškėjas nepateikė nei teismui, nei atsakovui jokių įrodymų, patvirtinančių statybų teisėtumą ir papildomo ploto neįregistravimą. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, neginčytinai tvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis įstatymo nustatyta tvarka dėl daikto atidalijimo. Be to, pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė.

III.

Pareiškėjas S. P. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, prašant jį spręsti, ar atsisakymas įtraukti į pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pavadinimą ir kūrybinių dirbtuvių buvimą, t. y. pavadinti gyvenamuoju namu su kūrybinėmis dirbtuvėmis bei pačių kūrybinių dirbtuvių buvimo fakto neigimas, nepažeidžia pareiškėjo konstitucinių teisių, konstitucinių nuosavybės neliečiamumo ir kūrybos laisvės normų; atidėti reikalavimo dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą (žalos nustatymą ir įvertinimą) iki to laiko, kada pareiškėjas realiai patirs žalą.

Apeliacinis skundas ir jo patikslinimas (t. III, b. l. 97-109, 117-121) iš dalies grindžiami tokiais pačiais argumentais, kaip ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai nurodant, kad:

Namo kadastriniai matavimai, kurių pagrindu sudarytas registras, negali būti laikomi teisėtais. Nėra jokio prieštaravimo tarp reikalavimo panaikinti 1993 m. liepos 1 d. kadastrinius pastato matavimus, nes jie nebuvo suderinti su pareiškėju, ir reikalavimo namą vadinti gyvenamuoju namu su kūrybinėmis dirbtuvėmis arba gyvenamuoju namu ir kūrybinėmis dirbtuvėmis, bei neklastoti pareiškėjo mansardos stogo dangos, kuri yra asbestinis šiferis, uždengtas 1990–1991 metais, o ne keramika.1991 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartimi Nr. 5-1564 S. G. buvo dovanotas tik 84 m² plotas (2/3 nuo 129 m²) gyvenamajame name. Sutartyje nebuvo jokių užuominų apie kūrybines dirbtuves. Juk nelogiška būtų dailininkui statyti savo darbui dirbtuvę ir ją kažkam dovanoti.Pareiškėjas nesirengia Gyvenamajame name formuoti butų. Jam priimtini tik atskiri registrai arba Gyvenamasis namas su vienu unikaliu numeriu ir kūrybinės dirbtuvės su kitu unikaliu numeriu. Teritorinis registratorius privalo įtraukti į pastato pavadinimą ir kūrybinių dirbtuvių pavadinimą, t. y. gyvenamasis namas su kūrybinėmis dirbtuvėmis, atitinkantį pirminius žemės suformavimo, žemės skyrimo ir naudojimo dokumentus. Taigi tik reikia ištaisyti Inventorizacijos biuro padarytą klaidą.Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, ignoravo pareiškėjo pateiktus įrodymus, reikalavimus ir prašymus. Teismo darbuotojai telefonu teikė pareiškėjui klaidingą informaciją apie teismo posėdžio protokolo surašymą, tuo apribodami jo procesinių teisių teikti pastabas dėl protokolo įgyvendinimą.Teismas, matydamas akivaizdžius faktų klastojimus, turėjo pareigą kreiptis į prokuratūrą.

Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas

Atsiliepime (t. III, b. l. 124-126) paaiškina, jog vertinant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą būtina atsižvelgti į tai, kad: 1. Žemės klypo (0,0393 ha) planas nustatyta tvarka suderintas su Žemėtvarkos tarnyba ir bendratučiais (S. P. ir S. G.), atskirų žemės sklypų planų (0,0176 ha ir 0,0217 ha) nėra; 2. 1993 m. liepos 14 d. susitarimas dėl žemės sklypo naudojimo patvirtina vieno žemės sklypo formavimą; 3. pastato kadastro ir registro dokumentų byloje saugoma 1991 m. sausio 8 d. užpildyta forma Nr. 4 „Žemės sklypo nuotrauka“, forma Nr. 6a „Statinių aprašymas ir įkainojimas“, kurioje atlikti skaičiavimai bei padaryti įrašai apie tuo metu nebaigto statyti gyvenamojo namo baigtumą (55 %), vertė (24 130 rub.), kuriose užfiksuoti duomenys buvo nurodyti S. P. parengtame dokumente notarinei kontorai, o 1991 m. sausio 8 d. formoje Nr. T1-KŪ „Pastatų techninės inventorizacijos atliktų darbų aktas“ atliktų darbų (pagrindinio pastato įkainojimas) užsakovu nurodytas S. P.); 4. Žemės sklypo geodezinius matavimus atliko ir šio sklypo planus (rengimo datos 1993 m. liepos 1 d. ir 2005 m. balandžio 4 d.) parengė ne teritorinio registratoriaus, o akcinės bendrovės „Inžineriniai tyrinėjimai“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Geodeziniai tyrinėjimai“ specialistai. Pareiškėjo išdėstytas įtarimas, kad S. G. galimai imitavo jo parašą 1993 m. gegužės 4 d. prašyme atlikti kadastrinius matavimus yra abejotinas, nes šiame prašyme užsakove nurodyta S. G., prašymas pasirašytas vieno asmens, o apelianto pavardės ir vardo raidės įrašymas vertintinas kaip kito bendraturčio duomenų pateikimas (tuo metu abu pareiškėjai buvo įregistravę nuosavybės teisę į pastatą). Be to, S. P. teiginį, kad jis nežinojo apie S. G. prašymu atliktus pastato kadastrinius matavimus, paneigia šių asmenų 1993 m. spalio 28 d. pasirašyta sutartis, reg. Nr. 541, dėl pastato dalių perskaičiavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo S. G. atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti (t. III, b. l. 127-128).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje skundžiami teritorinio ir centrinio registratoriaus sprendimai netenkinti pareiškėjo prašymų pakeisti (atstatyti) Gyvenamojo namo ir Žemės sklypo kadastro bei registro duomenis.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (3 str. 4 d.) ir Nekilnojamojo turto registro įstatyme (4 str.) įtvirtintas nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų patikimumo ir stabilumo principas, kurio esmė yra tai, kad įrašyti kadastro ir registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2644/2011).

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad kadastre ir registre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Taigi nekilnojamojo turto registro (ir kadastro) tvarkytojo funkcijos apsiriboja duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą perkėlimu į tvarkomą registrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-422/2010). Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys ne ginčo tvarka gali būti pakeisti, įrašant naujus duomenis arba pakeičiant esančius, tik griežtai laikantis tokius pakeitimus įrodančių dokumentų, kurie yra išvardyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje (šio įstatymo 5 str. 2 d., 23 str. 2 ir 3 d.). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba pakeisdamas esamus, neturi teisės savarankiškai aiškinti, interpretuoti pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą ar vertinti jų teisėtumo.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Nustatyta, kad S. P. inicijavo netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo administracinę procedūrą, teritoriniam registratoriui nurodydamas, jog aktualūs nekilnojamojo turto kadastro ir registro įrašai neatitinka tikrovės. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, pagal pareiškėjo 2010 m. gegužės 7 d. ir 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimus patikrinęs tvarkomose duomenų bazėse kaupiamą informaciją, 2010 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. IN (12.5.1.15.)-19024 pripažino, kad Gyvenamojo namo ir Žemės sklypo kadastro ir registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašyti. Analogišką išvadą padarė tiek VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas. Šiai pozicijai pritaria ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija.

Iš pareiškėjo skunduose dėstomų argumentų visumos spręstina, jog iš tikrųjų S. P. nesutinka su daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus ir juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre teisiniais pagrindais. Pareiškėjas siekia Gyvenamojo namo ir Žemės sklypo, kurių bendraturte yra S. G., įregistravimo atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais. Į tai atsakovas jam teisingai nurodė, jog bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalys atidalijamos, jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus. Be to, pareiškėjas turi ir kitą galimybę – teismo tvarka nuginčyti, jo manymu, neteisėtus civilinius sandorius ir administracinius aktus, kuriais remiantis atlikti tam tikri VĮ Registrų centro Vilniaus filialo veiksmai. Tuomet su prašymu gavęs naujus dokumentus (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str.), teritorinis registratorius privalės svarstyti duomenų pakeitimo ar nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo klausimą.

Atsižvelgdama į tai, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. birželio 14 d. sprendimas Nr. IN (12.5.1.15.)-19024 ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. 174 yra teisėti ir pagrįsti. Nenustačius vieno iš viešosios atsakomybės elementų – viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.) – likusių sąlygų vertinimas netenka reikšmės, todėl reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo taip pat atmetamas. Administracinės bylos medžiaga rodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 22 d. posėdžio protokolas buvo baigtas rašyti ir posėdžio pirmininko bei teismo posėdžio sekretoriaus pasirašytas teismo posėdžio pabaigos dieną – 2011 m. vasario 28 d. (t. III, b. l. 79-80). Pastabas dėl protokolo pareiškėjas pateikė 2011 m. kovo 3 d., t. y. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu terminu (t. III, b. l. 88-89). Taigi akivaizdu, jog pareiškėjo procesinės teisės susipažinti su protokolu ir po protokolo pasirašymo pateikti bylą nagrinėjusiam teismui pastabas nebuvo suvaržytos.

Dėl paminėto Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArtūras DrigotasVirginija Volskienė