Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 162-163), ieškovas papildomai paaiškino, jog viešbutį „(duomenys neskelbtini)“ įsikūrusį (duomenys neskelbtini), valdo UAB „Masada“. 2014 m. birželio 30 d. ir 2017 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargos analogiškomis aplinkybėmis buvo užpiltos ir antrą kartą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai raštu paaiškino, jog prekės buvo sandėliuojamos jas sudedant ant stelažų.

Bylos duomenimis, prekės buvo sugadintos (atsargos (prekinės – medžiaginės vertybės) sulietos, šlapios, sušlapusios pakuotės, kainos, įpakavimai), o ne sunaikintos. Jei prekės buvo sulietos paprastu vandeniu, tai, kodėl nebuvo bandoma atstatyti šių prekių fizinės būklės. Pastebėjo, jog didžiąją dalį nurašytų prekių sudarė moteriškos pėdkelnės, buvusios supakuotos į celofaninę ar polietileninę pakuotę, todėl vandens poveikis šioms prekėms galėjo būti minimalus.

Rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 142-145) atsakovas UAB „Masada“ papildomai paaiškino, jog Nuomos sutartimi trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotos 155 kv. m. patalpos, kurias sudaro net 15 skirtingus patalpų indeksus turinčios patalpos, o ieškovas net nenurodo, kokiose konkrečiai minima sutartimi perimtose patalpose neva tai buvo aplietos ar kitaip sugadintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios prekės, t. y. kuriose konkrečiai patalpose tos prekės buvo laikomos. Mano, jog pats ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ veikė ne pakankamai atidžiai ir rūpestingai bei nepagrįstai padarė išvadą apie draudiminio įvykio buvimą, nepagrįstai konstatavo žalos atsiradimo faktą ir/arba nepagrįstai, veikiant savo rizika, išmokėjo draudimo išmoką UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Atsakovas nėra ir negali būti atsakingas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos galimai buvusio užliejimo, patvirtina ir faktas, jog apie kokią tai įvykusią avariją UAB „Masada“ niekada nebuvo informuota jokiu raštu ar pranešimu, į ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė, pašalinti konkrečias priežastis neprašė, tokio kreipimosi/informavimo niekada nėra gavusi ir UAB „Šiaulių lyra“.

UAB „Šiaulių lyra“ pagrįstas abejones dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų aplaidumo ar net nesąžiningumo taip pat sustiprina rašytinė bylos medžiaga, pagal kurią esą užliejimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 2867,97 Lt nuostolį, vėliau – 1331,00 Lt nuostolį, tuo tarpu draudimo kompanija UAB „Masada“ prašo atlyginti 1423,55 Eur sumą. Papildė, jog nesutampa prekių kiekiai PVM sąskaitoje – faktūroje ir prekių ir gaminių nurašymo akte, kaip ir laikotarpiai ir šių dokumentų datos.

Trečiasis asmuo pažymėjo, jog prekės buvo sugadintos, o ne sunaikintos, todėl galimai sušlapusios kojinės ir/ar etiketės galėjo būti paprasčiausiai išdžiovintos ir tokiu būdu atstatyta jų pirminė išvaizda, t. y. buvo objektyvių galimybių jas atstatyti ir realizuoti, tačiau to UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlikinėjo, nuostolių dydžio nemažino.

Nepaisant to, draudimo kompanija vis tik išmokėjo draudimo išmoką, trečiasis asmuo mano, jog ji išmokėta nepagrįstai, dėl žalos atsiradimo nėra atsakinga UAB „Masada“ ir neegzistuoja nei viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. nėra nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei kaltės, nei padarytos žalos, nei priežastinio ryšio tarp UAB „Masada“ neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo.

Ieškovas nepateikė jokios objektyvios informacijos ir įrodymų, kad galimai 2014 m. vasario 2 d. buvo aplieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcija, patalpose (duomenys neskelbtini), iš tiesų būtų įvykusi kokia nors inžinierinių tinklų ir/ar vandens įrenginių avarija, kad būtų nustatyti kokie nors tai vamzdynų įtrūkimai, defektai ar kt.

Atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiaulių lyra“ atstovas teismo posėdyje prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįsta. Prašo taikyti ieškinio senatį. Pasilieka prie atsakovo ir minimo trečiojo asmens atsiliepimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytų motyvų.

Dėl ieškinio senaties.

Atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Šiaulių lyra“ prašo taikyti ieškinio senatį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 str. ieškinio senatis apibrėžta kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Šio instituto tikslas yra sudaryti realią galimybę asmenims apginti savo pažeistą teisę, užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią neapibrėžtą laiką bylinėtis ir skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatytos išimtys – sutrumpinti ieškinio senaties terminai. CK 1.125 str. 7 d. įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to paties straipsnio 8 d. – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Šiuo atveju atsakovas ir trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Šiaulių lyra“ nurodė, jog trejų metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo datos, kuri rašytiniuose įrodymuose minima 2014 m. vasario 2 d. Pažymėtina, jog nėra ginčo tarp šalių dėl ginčui taikytino įstatyme nustatyto trejų metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 str. 7 d.) ir teismas tam pritaria. Teismas sutinka su atsakovo ir minimo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentais dėl ieškovo ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios.

CK 6.1015 str. 1 ir 3 d. nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir atsakovo UAB „Masada“ sutartiniai santykiai nesieja, todėl atsakovui galimai kyla deliktinė atsakomybė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Šiuo atveju ieškovas pareiškė subrogacinį reikalavimą. Subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, t. y. subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 str. įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Subrogacijos atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Todėl šiuo atveju ieškovui ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo žalos atsiradimo momento – 2014 m. vasario 2 d. Nors ieškovas teigia, jog 2014 m. vasario 11 d. buvo užpiltos ir sugadintos patalpose buvusios atsargos, tačiau rašytiniuose įrodymuose aiškiai nurodyta įvykio data – 2014 m. vasario 2 d., ką įrodo pranešimas – apskaičiavimas (b.l. 25-26), 2014 m. lapkričio 4 d. ieškovo raštas atsakovui (b.l. 47), 2014 m. spalio 17 d. pranešimas apie žalos atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 51), ir net 2014 m. spalio 20 d. mokėjimo nurodymas dėl žalos atlyginimo (b.l. 55). Nors ieškovas ieškinį pateikė elektroninių ryšių priemonėmis 2017 m. vasario 13 d. 19.10 val., tačiau praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą, skaičiuotiną nuo 2014 m. vasario 2 d., dėl svarbių priežasčių neprašė šio termino atnaujinti. Terminui atnaujinti svarbių priežasčių nenustatė ir teismas, terminas praleistas net 11 d., todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį ir ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti. Pažymėtina, jog į UAB „Masada“ 2015-12-29 el. laišku AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi dėl informacijos pateikimo dėl 2014-02-02 ir 2014-07-01 įvykių, o ją 2016-01-11 UAB „Masada“ pateikus, ieškovas nebuvo praleidęs termino teismui ieškiniui pateikti (b.l. 100,101,102).

Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo.

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). CPK 178 str. nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.).

Dėl ginčo esmės.

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2013-08-01 tarp ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta Verslo turto draudimo sutartis, kuria nuo 2013-08-10 iki 2014-08-09 buvo apdraustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas (b.l. 33). 2014-02-11 Pranešimu – apskaičiavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė AB „Lietuvos draudimas“, jog 2014-02-02 įvyko užliejimas iš viršaus (duomenys neskelbtini), kurio metu sugadintos atsargos. Pažymėta, jog apie įvykį pranešta UAB „Masada“, nes draudėjos teigimu, atvykus į nuomojamą sandėlį, kuriame laiko prekes, atrado jį aplietą iš viršaus, nes tame pačiame pastate yra viešbutis „(duomenys neskelbtini)“ ir viename iš viršutinių kambarių trūko vandentiekio vamzdis ar žarnelė ir apliejo žemiau esančias patalpas. Pažymėta, jog iš karto kreiptasi į viešbučio administraciją, kuri suteikė aukščiau esančią informaciją. Sulieta 690 vnt. prekių 2867,97 Lt sumai be PVM (b.l. 25-26). 2014-10-13 Prekių ir gaminių nurašymo aktu Nr. NUOST20141013 nurašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 690 vnt. 1423,55 Lt vertės prekės (b.l. 27). Šį įvykį ieškovas (draudikas) pripažino draudiminiu įvykiu ir 2014-10-17 pranešė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 51) bei 2014-10-20 išmokėjo draudėjui 1423,55 Lt (412,29 Eur) draudimo išmoką (b.l. 55). Draudimo išmoką ieškovas 2014-10-17 apskaičiavo pagal sugadintų atsargų nurašymo aktą (prekės saugomos pas vadovę) 1423,55 Lt sumai (b.l. 22). Pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Inventorizacijos žiniaraštis nuo 2014-02-01 iki 2014-02-02 (b.l. 60-65). Apie žalos atlyginimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-11-04 AB „Lietuvos draudimas“ raštu pranešė UAB „Masada“, kad pastaroji yra atsakinga dėl šios žalos atlyginimo ir regreso teise turi teisę išieškoti nurodytą 1423,55 Lt (412,29 Eur) sumos draudimo išmoką (b.l. 47). UAB „Masada“ nesutiko su 2014-11-04 AB „Lietuvos draudimas“ raštu, jog yra atsakinga dėl įvykio (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog UAB „Masada“ neturi pareigos ir neketina mokėti AB „Lietuvos draudimas“ rašte minimos skolos sumos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai atsiradusios žalos dėl buvusios produkcijos apliejimo (b.l. 84-92,99). 2016-01-11 UAB „Masada“ pateikė informaciją AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2014-02-02 ir 2014-07-01 įvykius viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)), kuomet patalpose galimai buvo aplietas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas. UAB „Masada“ pažymėjo, jog šiais klausimais jau nuodugniai yra pasisakę ir savo nuomonę išdėstę (b.l. 100,101,102). Nekilnojamojo turto registro duomenimis prekybos centras, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise 645/1000 dalimis priklauso UAB „Masada“, kita 355/1000 dalis – UAB „Šiaulių lyra“ (b.l. 23-24). Kokios antro aukšto patalpos, kuria iš šių juridinių asmenų priklauso, nėra galimybės, nes kilnojamasis daiktas registruotas bendrosios dalinės nuosavybės teise, pateikiama antro aukšto plano kopija (b.l. 164,165). 2007-11-26 nuomotojas UAB „Masada“ ir nuomininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkui nuomos teise nuomos laikotarpiui naudoti 155 kv. m. negyvenamąsias sandėliavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), skirtas sandėliavimui, biurui (b.l. 82-85,93-95). UAB „Masada“ 2014-09-30 raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo apie susidariusį įsiskolinimą 131 Lt, o 2014-09-26 elektroniniu laišku atsiųstą 2014-02-19 PVM sąskaitą – faktūrą SKS Nr. 15400 (pagal 2014-10-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ el. laišką (b.l. 53)) mato pirmą kartą, jos apskaitoje nėra (b.l. 86,87,88,96,97,98). Pateikti viešai skelbtini duomenys, jog UAB „Masada“ priklauso viešbutis „(duomenys neskelbtini)“, esantis (duomenys neskelbtini), pateikti duomenys apie 2017-09-04 nakvynę viešbutyje „(duomenys neskelbtini)“ (b.l. 168,174). Pateikti duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sugadintą ir sunaikintą turtą 2017-07-01 (b.l. 169,170-171). Pateiktos įvykio fotonuotraukos (e. byloje, b.l. 5-21,28,30-32,43-46,48-50,52,54,56-59).

Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, užliejus patalpas, dėl subjekto turinčio pareigą atlyginti žalą bei žalos fakto. Ieškovas subrogaciniu reikalavimu prašo, kad atsakovas atlygintų 2014 m. vasario 2 d. padarytą ir jo atlygintą draudėjui žalą.

Ieškovas nurodė, jog vandens užliejimas ant draudėjo turto įvyko iš UAB „Masada“ valdomų patalpų. Nėra tik ginčo, jog 2014 m. vasario 2 d. įvykio metu patalpos, kuriose buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės, buvo nuomojamos iš UAB „Masada“. Teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nuomos sutarties pažeidimo ir inžinierinės infrastruktūros nepriežiūros pats sukėlė prekių užliejimą vandeniu.

Ieškovas įsitikinęs, jog nepaisant vandens užliejimo šaltinio atsakomybė už užliejimą tenka atsakovui, kuris virš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamų patalpų valdo viešbutį „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškinys nebuvo reiškiamas UAB „Šiaulių lyra“, kuris yra pastato bendrasavininkas. Atsakovas, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu aiškino, jog jis neturi pareigos atlyginti žalą, kadangi ieškovas neįrodė ne vienos atsakovo civilinei atsakomybei būtinos sąlygos, jo kaltės nėra, atsakovas nebuvo informuotas.