Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2015-03-03 · Byla Nr. A2.6.-153-959/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2015-03-03Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-04-13Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
A2.6.-153-959/2015
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00109-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Sergej Lebedev
Pažeidėjas
J. V. L.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. A2.6.-153-959/2015
Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00109-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.3; 52.3 (S)
JONIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. kovo 3 d.Joniškis
Joniškio rajono apylinkės teismo teisėjas Sergej Lebedev,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. V. L.,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, bausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. L. 2015 m. vasario 15 d., apie 10.41 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Land Rover Discovery“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,45 prom.) girtumas.

Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.

Posėdžio metu J. V. L. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, prašymą motyvuodamas tuo, kad jo darbas yra susijęs su nuolatiniu ūkių bei įvairių institucijų lankymu, o tam jam būtina teisė vairuoti transporto priemones. Be to, tiek jis, tiek jo sutuoktinė turi didelių sveikatos problemų, nuolat turi lankytis įvairiose sveikatos priežiūros institucijose.

Kad J. V. L. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą, yra įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testo rezultato šaknele, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais.

Motyvuojamoji dalis

J. V. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), be to, pažeidimą padarė asmuo, sukaukęs 65 metų amžiaus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pažymėtina ir tai, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Administracinė nuobauda, taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Be to, administracinių nuobaudų skyrimo taikant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį klausimu yra ne kartą pasisakę ir apeliacinės instancijos teismai, formuodami precedentinę praktiką, reikšmingą sprendžiant nuobaudos taikymo klausimą šioje byloje (pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartys analogiškų administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. ATP-13-309/2015, ATP-14-282/2015, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-118-319/2014, Panevėžio apygardos teismo nutartys Nr. ATP-15-511/2014, ATP-18-511/2014).

Skirdamas administracinę nuobaudą J. V. L., teismas atsižvelgia į tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis tik nežymiai viršijo leistiną normą (atėmus matavimo prietaiso paklaidą – 0,43 promilės, t. y. 0,02 promilės daugiau už leistiną normą), pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui ir pagal savo pobūdį nebuvo itin pavojingas; J. V. L. galėjo sąžiningai klysti manydamas, kad jis yra blaivus, kadangi pažeidimo padarymo dieną alkoholio nevartojo, vartojo išvakarėse; jis pripažino savo kaltę bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; pažeidimo padarymo metu jis turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą už leistino greičio viršijimą, tačiau jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą jis jau yra sumokėjęs, J. V. L. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam; bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad jo padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis; darbo, kaip pragyvenimo šaltinio, netekimas dėl specialiosios teisės atėmimo ilgam terminui gali turėti skaudžių pasekmių ne tik pačiam J. V. L., bet ir jo sutuoktinei, tuo labiau, kad abu jie yra senyvo amžiaus žmonės, turintys rimtų sveikatos problemų, jiems būtina reguliariai vykti į sveikatos priežiūros įstaigas. Įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad sankcijoje numatytos trukmės specialiosios teisės atėmimo nuobaudos taikymas J. V. L. būtų neproporcingai griežta priemonė, lyginant su padaryto pažeidimo pavojingumu, sukelsianti neproporcingai sunkias pasekmes tiek pačiam J. V. L., tiek jo sutuoktinei, o administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis) pasiekti galima pritaikius ir mažesnę nuobaudą. Todėl yra pagrindas J. V. L. taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas ir už padarytą pažeidimą paskirti jam 289,00 EUR dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutarė:

pripažinti J. V. L. padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnį, paskirti jam 289,00 EUR dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos turimą sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; kiekvienu atveju nurodydami mokėjimo paskirties kodą 6030. Įmokos mokėjimo kvitas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas surašė protokolą. Jeigu pažeidėjas per nustatytą terminą nesumoka baudos arba nepateikia įmokos kvito, nutarimas bus išsiųstas antstoliui vykdyti. Tokiu atveju pažeidėjas turės sumokėti ir vykdymo išlaidas bei atlyginimą antstoliui.

Šis nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paprastai paduodamas apygardos teismui per nutarimą priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Sergej Lebedev