Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-01-08 · Byla Nr. ATP-14-282/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-11-25Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-08
Bylos Nr.
ATP-14-282/2015
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00663-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-14-282/2015Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00663-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimo, kuriuo G. P. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 1 000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. nubaustas už tai, kad jis 2014 m. spalio 25 d. apie 8.56 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, esant 0,49 ± 0,02 promilės girtumui, t. y. lengvam neblaivumo laipsniui, vairavo asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Kelių policijos biuras prašo pakeisti Joniškio rajono apylinkės teismo 2014-11-25 nutarimo dalį dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo ir šioje dalyje priimti naują nutarimą – G. P. skirti ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Mano, kad teismas netinkamai vadovavosi ATPK 30¹ straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes, teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį visuomenei. Teigia, kad teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu taikytas ATPK 30¹ straipsnis, nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymas turėtų būti siejamas su išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Pažymi, kad iš apibendrintos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies taikymui išskirtinėmis aplinkybėmis nebuvo pripažįstama tai, kad asmuo darbe charakterizuojamas teigiamai, nėra priklausomybės ligų centro įskaitoje, išklausė paskaitų apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai kursą, sumokėjo anksčiau už pažeidimus paskirtas baudas, sumokėjo paskirtą baudą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, asmuo nuoširdžiai gailisi, transporto priemonė reikalinga nuvažiuoti į darbą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamosios vietos geografinė padėtis, taip pat tam tikros šeimyninio–asmeninio pobūdžio aplinkybės (rūpinimasis vaikais ir artimaisiais, jų išlaikymas, bloga šeimos ar asmeninė materialinė padėtis ir pan.), su darbu susijusios aplinkybės (Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1, 2 ir 3 dali apibendrinimas). Teigia, kad G. P., vairuodamas automobilį neblaivus, suvokė, jog vairuoja transporto priemonę neblaivus, tačiau vis tiek tyčiniais veiksmais šiurkščiai pažeidė KET reikalavimus ir tik policijos pareigūnų dėka nespėjo padaryti žalos sau ir aplinkiniams. Nurodo, kad ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija, kadangi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų, t. y. įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Be to, vairuotojas, prieš sėsdamas už automobilio vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu G. P. nubaustas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilių iki 1,5 promilių), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1000 iki 1500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nes apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai G. P. paskyrė švelnesnę nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą tik 3 mėnesiams, t. y. apeliantas nesutinka su ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymu.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Aplinkybė, jog G. P. prisipažįsta bei nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors G. P. 2009 metais du kartus buvo baustas už pažeidimus transporte (pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį (važiavo automobiliu su įjungtais rūko žibintais) ir pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį (naudojimosi saugos diržais pažeidimas), tačiau baustumai yra išnykę, o už 2013-10-24 viršytą greitį G. P. 2013-11-18 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kurį G. P. 2013-11-21 sumokėjo. Kadangi baustumai už ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 134 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus yra išnykę, o pagal teismų praktiką administracinio nurodymo įvykdymas neužtraukia asmeniui baustumo, laikoma, kad G. P. administracine tvarka yra nebaustas. Šios paminėtos aplinkybės ir tai, kad G. P. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, leidžia pagrįstai manyti, kad G. P. padarytas teisės pažeidimas, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, yra atsitiktinis. Taip pat iš bylos matyti, kad G. P. yra vedęs, augina mažametį vaiką ir, nors G. P. nedirba, tačiau teisme jis nurodė, jog turi galimybę įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, aplinkybė, kad automobilį vairavusiam G. P. nustatytas girtumo laipsnis (0,49 promilės, įvertinus paklaidą – 0,47 promilės) tik nežymiai viršijo leistiną normą, leidžia daryti išvadą, jog G. P. padarytas KET pažeidimas nesukėlė didelio pavojaus eismo saugumui ir pagal savo pobūdį jo padarytas pažeidimas nebuvo itin pavojingas.

Įvertinęs visas paminėtas nuobaudos parinkimui reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių visuma leidžia taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti skyrus G. P. švelnesnę nuobaudą nei ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis), t. y. paskyrus 1 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skirdamas G. P. nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį pagrįstai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir jam paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė