Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimo B. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,45 promilių girtumas), 2013 m. lapkričio 5 d., apie 19.55 val., Verpėjų g., Viečiūnuose, Druskininkų sav., vairavo transporto priemonę ,,Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau–ATPK) 126 str. 1 d.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-12-02 nutarimu B. Š. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., ir nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) litų bauda, išdėstant baudos mokėjimą per 10 mėnesių laikotarpį įmokomis po 100 Lt (vieną šimtą litų), pirmąją įmoką sumokant iki 2014 m. sausio 20 d., o likusias įmokas iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos. Sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo klausimą, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, manė, kad tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnį, todėl pažeidėjui neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 12-02 nutarimą dalyje ir priimti naują nutarimą skirti papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams arba panaikinti teismo priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnis buvo pritaikytas nepagrįstai, byloje nebuvo išskirtinių sąlygų, leidžiančių taikyti pažeidėjos atžvilgiu šį straipsnį. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pvz. administracinė byla Nr. N5 -1647/2006, Nlž - 1481/2006, N9- 1499/2006, N17 -148/2006). Pažymi, kad ATPK 30¹ str. 2 d. numato, kad specialiosios teisės atėmimas, numatytas sankcijoje už pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. Minėtame Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarime duomenų apie minėtos pažymos pateikimą teismui nėra. Pagal anksčiau minėtą teismų praktikos apibendrinimą, ATPK 30¹ str. 2 d. nurodytos pažymos nebuvimas (nepateikimas) yra pagrindas netenkinti prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo neskyrimo. Skunde nurodo, kad nors B. Š. galiojančių nuobaudų ir neturi, tačiau 2003 m. birželio 15 d. jis irgi vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Tai parodo, kad iš ankstesnių nuobaudų B. Š. ne tik nepasimokė, o atvirkščiai - ir toliau darė pavojingus ir sunkius pažeidimus, todėl įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad minėtu atveju taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai bei sušvelninta nuobauda neturės auklėjamojo poveikio ir asmuo tinkamai nesuvoks savo veikos pavojingumo visuomenei.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas galioti.

Iš Institucijos apeliacinio skundo rezoliucinės dalies matyti, kad juo pašoma alternatyviai : priimti naują nutarimą skirti papildomą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams arba panaikinti teismo priimtą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, - tačiau iš skundo aprašomosios dalies matyti, kad jame nurodyti argumentai tik dėl nepagrįsto ATPK 30¹ str. taikymo, o jokių kitų aplinkybių, ko pagrindu reikėtų skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti iš naujo tirti apylinkės teisme, todėl aukštesnysis teismas laiko, kad ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 126 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo padarymo ar dėl procesinių pažeidimų tiriant ar nagrinėjant bylą, nėra, todėl laikytina, kad apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant už šio pažeidimo padarymą paskirti įstatymo sankcijoje numatytą specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

Galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan., bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad B. Š. dėl padaryto teisės pažeidimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Iš nustatytų bylos aplinkybių matyti, kad jam nustatytas neblaivumas - 0,45 prom. tik nedaug viršija įstatyme numatytą leistiną normą (ATPK 126 str. 1 d. atsakomybė atsiranda nuo 0,41 prom. alkoholio). Byloje nustatyti duomenys patvirtina pažeidėjo nurodytas aplinkybe apie tai, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai, o dėl susiklosčiusių nepalankių šeimyninių aplinkybių. Pažeidėjas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje yra padaręs tik kelis administracinės teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, už analogišką pažeidimą jis yra baustas dar 2003 m., kiti pažeidimai negrubūs, todėl laikytina, kad B. Š. nėra linkęs piktybiškai, nuolat ir šiurkščiai pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pažeidėjas prižiūri neįgalią motiną, kuri 2013 m. spalio 30 d. dėl insulto buvo paguldyta į ligoninę ir joje gulėjo iki 2013 m. lapkričio 11d. B. Š. gyvena kartu su savo motina ir slaugo ją namuose. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad pagal jos sveikatos būklę ligonei reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra, o pažeidėjas yra vienintelis asmuo galintis ja pasirūpinti. Iš UAB „Dzūkija“ pažymos ir charakteristikos matyti, kad pažeidėjas dirba UAB „Dzūkija“ staliumi, jo funkcijos susiję su įmonės transporto vairavimu, darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Atėmus B. Š. teisę vairuoti transporto priemones, jis ne tik gali netekti darbo ir gaunamų pajamų, bet žymiai pasunkėtų galimybė tinkamai slaugyti sergančią motina, todėl šios teisės praradimas labai apsunkintų jo ir artimųjų gyvenimo kokybę.

Nepagrįstas institucijos apeliacinio skundo argumentas, jog ATPK 30¹ str. 2 d. numato, kad specialiosios teisės atėmimas, numatytas sankcijoje už pažeidimą, padarytą neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų asmens, gali būti neskiriamas tik tuo atveju, kai yra gaunama Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma ir pagal anksčiau minėtą teismų praktikos apibendrinimą, ATPK 30¹ str. 2 d. nurodytos pažymos nebuvimas (nepateikimas) yra pagrindas netenkinti prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo neskyrimo, o skundžiamame Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarime duomenų apie minėtos pažymos pateikimą teismui nėra. Skunde cituojama ATPK 30¹ str. 2 d. 2007-12-13 įstatymu Nr. X-1365 pakeista ir nuo 2008-01-01 negalioja, o B. Š. padaryto pažeidimo padarymo metu galiojančioje ATPK 30¹ str. straipsnio redakcijoje jokių papildomų reikalavimų norint taikyti jo nuostatas nenumatyta. Taip pat atmetamas apeliacinio skundo motyvas ir dėl apylinkės teismo padarytos išvados prieštaravimo suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Apeliantas šį skundo argumentą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. nutartimis, kuriose buvo vadovautasi jau minėta įstatymo redakcija, galiojusia iki 2008-01-01, be to, pažymėtina, jog pozicija dėl skiriamų nuobaudų paskirties teismų praktikoje keitėsi, tai atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju byloje esančios aplinkybės turi būti vertinamos individualiai kiekvieno asmens atžvilgiu ir tik tokių aplinkybių visuma leidžia daryti vienokias ar kitokias išvadas, pateikiant atitinkamus motyvus dėl tokių išvadų. Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytos aplinkybės ir sudaro tą išskirtinių aplinkybių visumą, kurio pagrindu pažeidėjai taikytinos ATPK 30¹ str. nuostatos.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai pažeidėjo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ str. ir paskyręs baudą, neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Aukštesniosios instancijos teismas sutinka, kad tokia apylinkės teismo paskirta administracinė nuobauda atitiks padaryto administracinės teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Skundžiamas nutarimas yra teisingas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.