Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

3. Taip pat tuometinės Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-04-14 sprendimu buvo paskirta 3,00 ha asmeninio ūkio žemės, esanti (duomenys neskelbtini). Žeme nepertraukiamai naudojasi iki šiol. 1995-04-05 mokėjimo pranešime nurodyta, jog perkamo 1,10 ha asmeninio žemės sklypo preliminari išankstinė sumokėjimui indeksuota kaina yra 2508,00 litai, t .y. 1881,00 litai grynaisiais pinigais ir 47,03 (litus) valstybės vienkartinėmis išmokomis ar kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Pažymėjo, kad tame pačiame pranešime nurodyta, kad nurodytos sumos nurašytos iš jo sąskaitos.

4. Nurodė, jog buvo atliktos pagrindinės procedūros sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo, tačiau neužbaigtos, kadangi nebuvo sudaryta notariškai patvirtina sutartis. Mano, jog žemėtvarkos tarnyba privalėjo atlikti matavimus, patikslinti žemės sklypo įkainavimo aktą, paruoši pirkimo – pardavimo sutarties projektą.

5. Kadangi atsakovė atsisakė sudaryti žemės sklypų pardavimo sutartis sutartomis sąlygomis, prašo pripažinti įvykusiu de facto 1992-10-01 pirkimo – pardavimo sandorį tarp jo ir Lietuvos Respublikos dėl trijų, t. y. 0,59 ha, 0,38 ha ir 0,58 ha, valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę per 4 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo baigti procedūras pagal specialiųjų valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių įstatymų nuostatas ir sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį.

6. Pažymėjo, kad atsakovė sutinka sudaryti 0,4500 ha namų valdos žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutartį, užskaityti dalį 1992 metais sumokėtų įmokų, todėl dėl šio sklypo ieškinio nereiškia. Pripažįsta, jog namų valdos pirkimui būtina jo lėšomis atlikti eilę procedūrų. Tačiau atsakovė nesutinka užskaityti už numatomus pirkti tris žemės sklypus, kurių bendras plotas yra 1,55 ha, sumokėtų likusių įmokų.

8. Prieš pateikdamas ieškinį teismui ieškovas kreipėsi į atsakingą Šiaulių žemėtvarkos skyriaus vadovą, kuris patarė savo teises ginti teisme ir nurodė, kad vykdys teismo sprendimą. Taip pat buvo patarta nepradėti 0,45 ha namų valdos žemės sklypo pirkimo – pardavimo procedūrų, kol nėra teismo sprendimo (dėl ginčo žemės sklypų). Papildė, jog tik 2013 metais sužinojo apie tai, kad nebuvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis, o iki to laiko buvo įsitikinęs, kad žemę nusipirko 1992 metais, kai sumokėjo nurodytas įmokas.

9. Teismo posėdžio metu ieškovas ir ieškovo atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus prašė patenkinti iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Ieškovas paaiškino, jog neišmano teisinių procedūrų, bet neturi daugiau dokumentų, kad įrodyti ieškinį. Su atsakove bandė taikiai tartis, tačiau ginčo šalių pozicijos skiriasi. Už žemės sklypus jis sumokėjo investiciniais čekiais, pagal tikslinę paskirtį. Prašo taikyti protingumo ir teisingumo principus bei užbaigti pardavimo sandorį, nes neprašo žemės, kuri jam nepriklauso. Ieškovo atstovė papildė, kad nėra teisinių trukdžių tenkinti ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pripažinti įvykusiu trijų žemės sklypų pirkimo – pardavimo sandorį.

11. Papildomai pagal turimus dokumentus nustatyta, kad Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994-04-12 sprendimu ieškovui skirta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų. Mokėjimo pranešime įrašyta, kad už 1,10 (ha) asmeninio ūkio žemės plotą ieškovas 1995-04-05 sumokėjo 1881,00 litus ir 47,03 litus vienkartinėmis išmokomis.

12. Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Šiaulių apskrities viršininko 2000-03-03 įsakymu Nr. 427 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, asmeninio ūkio žemei skirtoje teritorijoje ieškovui buvo suprojektuoti keturi naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) (bendras plotas 2,55 ha) ir namų valdos žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) (0,45 ha).

15. Ieškovui asmeninio ūkio žemė buvo skirta (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1994 m. balandžio 14 d. sprendimu. Buvo pamatuoti keturi asmeninio ūkio žemės sklypai, kurių bendras plotas 2,55 ha. Z. G. yra sumokėjęs investicinius čekius už 1,10 ha asmeninio ūkio žemės plotą bei už 2,00 ha ploto namų valdos žemės sklypą (namų valdos sklypas prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuformuotas, tikslus plotas, kuris galėtų būti privatizuojamas, nenustatytas).

16. Papildė, kad ieškovui ne kartą suprantamai ir aiškiai raštu buvo paaiškinta, kad jo prašymas įskaityti už kitos paskirties žemės sklypą (namų valdos žemės sklypą) valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėtas įmokas, perkant žemės ūkio paskirties žemę, negali būti tenkintas. Ieškovui buvo nurodyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 236, Žemės įstatyme, Žemės reformos įstatyme) nenumatyta galimybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės už nepanaudotas valstybės vienkartines išmokas, kurios sumokėtos už kitos paskirties žemę. Todėl už Z. G. sumokėtus investicinius čekius gali būti parduodamas tik 1,10 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Likusį 1,54 ha asmeninio ūkio žemės plotą ieškovas turi teisę pirkti už nustatytą vidutinę rinkos vertę arba nuomoti.

17. Atsakovė pateikė papildomus, su byla susijusius, dokumentus (b. l. 67 – 109).

20. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl trijų valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), t. y. 0,59 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,58 ha, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Ieškovas teigia, jog su juo liko nesudarytos valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartys dėl likusios 1,55 ha žemės sklypų dalies, už kurių išpirkimą yra visiškai atsiskaitęs, todėl sandoris de facto dėl šių žemės sklypų pirkimo – pardavimo įvyko dar 1992-10-01.

21. Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė.

22. Ieškovui pareiškus reikalavimą pripažinti, kad buvo sudaryta trijų, t. y. 0,59, 0,38 ir 0,58 ha, valstybinės žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, darytina išvada, kad teismui reikia spręsti valstybinės žemės naudojimo ir teisės ją įsigyti klausimus.

23. 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis numato, kad sandorio formai ir teisinei registracijai taikomi sandorio sudarymo metu galioję įstatymai, todėl įvertinti sandorio sudarymą ar nesudarymą būtina įvertinti, ar yra teisinis pagrindas taikyti iki 2001-07-01 galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalį. Taip pat pažymėtina, kad šioje byloje taikytinos specialiosios teisės normos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą 1992-1996 metais.

24. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir posėdžio metu ginčo šalių duotų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas 1992-04-29 metais pateikė prašymą pirkti 2,00 ha namų valdos žemės sklypą. 1992 metais ieškovui buvo surašytas žemės sklypo įkainojimo aktas, iš kurio nustatyta, kad parduodamo 2,00 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo kaina yra 9818,00 rubliai. Ieškovas už perkamą kitos paskirties žemės sklypą yra sumokėjęs 9818,00 rublių investiciniais čekiais. 1994-04-12 Šiaulių rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu ieškovui buvo skirta 3,00 ha žemės ūkio naudmenų. Mokėjimo pranešime įrašyta, kad už 1,10 ha asmeninio ūkio žemės plotą ieškovas 1995-04-05 sumokėjo 1881,00 litų ir 47,03 litų vienkartinėmis išmokomis.

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2013 yra išaiškinta, kad valstybės turto perleidimą reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Taigi, valstybei priklausančio turto suteikimas ir pardavimas turi būti atlikti laikantis įstatymais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatytos tvarkos. Todėl teismas priimdamas sprendimą dėl ginčo šiuo konkrečiu atveju negali vadovautis vien teisingumo ir protingumo kriterijais.

26. Pagal tuo metu galiojusio Žemės reformos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama privačiam ūkiui steigti, kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms, privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodo sklypeliams bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai. To paties įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už perkamą žemę ar mišką, pirkėjo pasirinkimu, apmokama pinigais arba valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis ir tikslinėmis kompensacijomis (išskyrus žemės ūkio įmonės išmokas) arba ir pinigais, ir išmokomis bei kompensacijomis. Perkamos žemės ir miško kainą bei mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, galiojusiu nuo 1992-02-07 iki 1993-07-28, vėliau 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, galiojusiu nuo 1993-07-29 iki 1995-07-22, dar vėliau 1995 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. 987 „Dėl Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, galiojusiu nuo 1996-11-23 iki 1999-06-09, patvirtino valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką (toliau - Tvarka) bei valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos ne aukciono tvarka taisykles (toliau - Taisyklės), kuriose buvo nustatyta nuosekli administravimo procedūrų seka, kuria įgyvendinama asmenų teisė įgyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus.

29. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1992-10-01 2,00 ha namų valdos žemės sklypas buvo įkainotas, Z. G. sumokėjo 9818,00 rublių investiciniais čekiais. Iš 2019-12-23 Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad minėti sklypai (esantys (duomenys neskelbtini), t. y. 0,59 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,38 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,58 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 18 – 25) nuo 2011-04-20 registruoti Lietuvos Respublikos vardu. Todėl darytina išvada, kad ieškovo subjektinė teisė įsigyti žemės sklypą negalėjo atsirasti nuo tada, kai jis sumokėjo už namų valdos žemės sklypą. Atkreiptinas dėmesys, kad privatizuojant valstybinės žemės sklypus, valstybei nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų pardavimas turėjo atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, todėl nuo 1992-10-01 galimam valstybinės žemės sklypo pirkimo –pardavimo sutarties įforminimui, t. y. teisiniam santykiui dėl valstybinio žemės sklypo įgijimo, turėjo būti visa reikalinga juridinių faktų sudėtis.

30. Ieškovas nurodo, kad žemės sklypų pardavimo procedūra buvo pradėta, bet neužbaigta, nes nebuvo sudaryta notarinė sutartis, nors jis už žemės sklypus sumokėjo visą nurodytą kainą. Atsakovė nesutinka užskaityti ieškovo anksčiau sumokėtų įmokų, nes jos gali būti įskaitomos tik perkant tokios paskirties žemės sklypą, už kokios paskirties žemę įmokos buvo sumokėtos. Todėl prašo teismo patvirtinti, kad 1992-10-01 buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sandoris tarp jo ir Lietuvos Respublikos.

31. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina ieškovo argumentus, jog jis 1992 ir 1995 metais atliko avansinius mokėjimus už perkamą valstybinę žemę. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai. Kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,00 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai. Kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

32. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį. Nustatant tikrąją tam tikros sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011). Svarbios yra ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, jos vykdymu, kitokiais šalių veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010). Todėl nustatant tikrąją ieškovo valią – įsigyti, ir atsakovės valią – parduoti, valstybinį žemės sklypą, vertintini visi jų atlikti veiksmai, rengiantis sandorio sudarymui.

33. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimo Nr. 236 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.9 papunktyje nurodyta, kad jeigu asmenys yra sumokėję už nustatyta tvarka ir sąlygomis leistą pirkti žemės ūkio paskirties žemę pagal mokėjimo pranešimus pinigais ir (ar) valstybės vienkartinėmis išmokomis, tačiau valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys nebuvo sudarytos, šios sutartys sudaromos neperskaičiuojant žemės kainos. Už asmeninio ūkio žemės sklypus pinigais ir (ar) iki 1998 m. gruodžio 31 d. valstybės vienkartinėmis išmokomis sumokėta suma įskaitoma sudarant tokio pat ploto valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.6 papunktyje nurodyta, kad asmeniui, įgijusiam nuosavybės teisę į statinį ar įrenginį, esantį valstybinės žemės sklype, už kurį sumokėta teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis nesudaryta, sudarant tokią sutartį įskaitomos už žemės sklypą sumokėtos įmokos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 358 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo“ (įsigaliojo nuo 2014-04-24) 2 punkte nustatyta, kad tais atvejais, kai iki šio nutarimo įsigaliojimo asmuo nustatyta tvarka už valstybinės žemės sklypą sumokėjo valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties projekte arba mokėjimo pranešime nurodytą žemės sklypo kainą, žemės sklypo kaina neperskaičiuojama. Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ (galiojo parduodamo namų valdos žemės sklypo kainos apskaičiavimo metu) 1 punkte buvo nurodyta, kad žemės kainos (piniginio įvertinimo) objektas – žemėnaudos arba atskiri sklypai, kurie skaičiuojant kainą diferencijuojami pagal pagrindinę tikslinę paskirtį (žemės ūkio paskirties žemė, miško žemė, kitos paskirties žemė) ir pagal žemės naudojimo pobūdį (žemės ūkio naudmenos, kitos žemės naudmenos, vandenys, nenaudojama žemė).Valstybės parduodamos žemės nominalios kainos nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 909 „Dėl parduodamos valstybinės žemės ir valstybės išperkamos žemės nominalios kainos nustatymo ir jos taikymo tvarkos“, (galiojo parduodamo asmeninio ūkio žemės kainos apskaičiavimo metu) 1 punkte buvo nurodyta, kad valstybės parduodamos žemės, įskaitant mišką ir vandens telkinius, nominali kaina apskaičiuojama suformavus žemės sklypą ir nustačius pagrindinę tikslinę jo naudojimo paskirtį.

35. Nėra ginčo, kad ieškovo sumokėtos įmokos yra tikslinės, t. y. jomis atsiskaityta už konkretų žemės sklypą (šiuo atveju, už kitos paskirties (namų valdos) žemės sklypą), o tikslinės įmokos (panaudotos konkrečiam tikslui – namų valdai) negali būti panaudotos kitam tikslui, t. y. atsiskaityti už žemės ūkio paskirties žemę dėl tos priežasties, kad žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės kainos apskaičiavimo metodikos buvo ir šiuo metu yra skirtingos (skaičiuojant kitos paskirties žemės kainą, buvo pritaikyti atitinkami koeficientai (urbanizuota teritorija, socialinis – gamybinis potencialas ir kt.).

36. Konstatuotina, kad atsakovė negali ieškovui sudengti investiciniais čekiais už namų valdos sklypą sumokėtos kainos perkant žemės ūkio paskirties sklypus, nes 2000 m. rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ieškovui buvo suprojektuotas ne 2,00 ha dydžio namų valdos žemės sklypas, o galimai 0,45 ha dydžio sklypas, t. y. ieškovas nepagrįstai siekia už namų valdos sklypą sumokėtas sumas „perkelti“ į asmeninės ūkio žemės sklypų pirkimo –pardavimo sandorius.

37. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatas <...> nustatyta, kad namų valdos sklypų naudotojų teisė pirkti žemės sklypą kildinama iš sklypo naudojimo namų valdos poreikiams, be to, atsižvelgiant į tai, jog, valstybei parduodant namų valdos žemės sklypus, iš esmės keičiasi žemės santykiai, t. y. valstybinės žemės naudojimo santykiai keičiami į namų valdos (bendraturčių) žemės nuosavybės santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2009; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-690/2018 ir kt.).

38. Sprendimas dėl naudojamo žemės sklypo dydžio ir jo įsigijimo iš valstybės priimamas įvertinus teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, patikrinus sklype esančio nekilnojamojo turto teisinį registravimą, tai, ar faktinis žemės sklypo naudojimas atitinka nustatytą gamybos ar kitos veiklos paskirtį, projekte skirtą statiniams, ir tam nepanaudotą žemės sklypo plotą.

39. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnis taikomas tik asmens egzistuojančiai nuosavybei (Marckx v. Belgium,§50; Anheuser-Busch Inc. v. Portugal [GC], § 64). Jame negarantuojama teisė įgyti nuosavybę (Slivenko and Others v. Latvia [GC] (dec.), § 121; Kopecky v. Slovakia [GC], § 35(b). Jeigu ginčas kyla dėl teisingo valstybės vidaus teisės aiškinimo ir taikymo, o nacionaliniai teismai vėliau atmeta pareiškėjo teiginius, tai negalima teigti, jog pagal Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį atsirado asmens teisėti lūkesčiai (Anheuser-Busch Inc v. Portugal [GC], § 65; Kopecky v. Slovakia [GC], § 50).