Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-548-383-2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-25
Bylos Nr.: 1A-548-383-2014
Teisminio proceso Nr.: 1-91-2-00011-2011-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Danutė Giačaitė
Nuteistasis: V. O., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento
Nukentėjusysis: A. B.
Civilinis ieškovas: A. B.
Advokatai: Valda Grigonytė, Renas Bradūnas

Kategorijos

2.4Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-548-383-2014

Teisėjas Saulius Mikšys Teisminio proceso Nr.1-91-2-00011-2011-9

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.;2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danutės Giačaitės, Jūratės Jakubonienės, sekretoriaujant Gintarei Narkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Auksei Lipkevičienei, nuteistajam V. O., jo gynėjui advokatui Renui Bradūnui, nukentėjusiajai A. B., jos atstovei advokatei Valdai Grigonytei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. O., Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. B. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. O. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 229 str. ir 132 str. 3 d. ir nuteistas:

-pagal BK 229 str. - 1 ( vieniems) metams laisvės atėmimo;

-pagal BK 132 str. 3 d. – 3 ( trejiems) metams laisvės atėmimo;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d.1 p., galutinė subendrinta bausmė V. O. paskirta - griežtesne apimant švelnesnę- 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., 4 d., 68 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei uždrausti nuteistajam 1 (vienerius) metus naudotis teise vairuoti vandens transporto priemones.

Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies. Priteista iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, A. B. 13101,95 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti ir 50000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. B. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Priteista iš Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, A. B. 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje A. B. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Priteista iš V. O., A. B. 2000 Lt, A. B. 1300 Lt, A. B. 600 Lt advokatės atstovavimo išlaidoms padengti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju, eidamas Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigas ir būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005-10-07 įsakyme Nr.D1-484 „Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija“ reglamentuojančių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos specialisto pareigų vykdymą, būdamas 2007-10-29 pasirašytinai supažindintas ir atsakingas už Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007-04-04 įsakyme Nr.V-14 patvirtintoje „Plaukiojimo mažaisiais laivais saugos ir sveikatos instrukcijoje Nr.4“ ir „Reido dalyvio, nustatant teisės aktų pažeidėjus, saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.5“ reglamentuotų pareigų vykdymą, bei privalėdamas jas išmanyti, netinkamai atliko tarnybines pareigas, dėl ko fiziniai asmenys patyrė didelę žalą, bei dėl neatsargumo atėmė gyvybę G. B., pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio taisykles, tai yra V. O. 2011m.spalio 5d., būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigas, vykdydamas valstybinės aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių kontrolę, būdamas atsakingas už reido dalyvių saugumą, disciplinos laikymąsi, organizavo ir vadovavo žūklės kontrolės reidui Nemuno upėje bei kartu su reide stebėtojų teisėmis dalyvavusiais N. A., G. B. prieš reidą 2011m. spalio 5d. apie 8val.30min. (duomenys neskelbtini), pas G. T. garaže vartojo alkoholinius gėrimus, po to apie 10 val.30 min., nuvykus prie Nemuno upės, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose kartu su reide stebėtojų teisėmis dalyvavusiais N. A., G. B., A. P. išgėrė butelį alkoholinių gėrimų, nesiimdamas priemonių nušalinti nuo reido apsvaigusių asmenų, nesant kateryje gelbėjimosi liemenių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2005-10-07 įsakymu Nr.D1-484 patvirtintos „Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos“ 21.6 punkto reikalavimą reido metu draudžiantį vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas svaigiąsias medžiagas, 21.7 punkto reikalavimą reido metu draudžiantį būti apsvaigusiems nuo alkoholio ar kitų svaigiųjų medžiagų, 30.8 punkto reikalavimą atidėti, sustabdyti ar nutraukti reidą, jei atsiranda aplinkybės, keliančios saugiam reido organizavimui, sutrinka reido dalyvių sveikata, patiriamos traumos, reido dalyviai pažeidžia instrukciją ar kitus teisės aktus ; (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2007-04-04 įsakymu Nr.V-14 patvirtintos „Plaukiojimo mažaisiais laivais saugos ir sveikatos instrukcijos Nr.4“ 1.3.4. punkto reikalavimą būti pareigingu, 4.6 punkto reikalavimą vykdančius užduotis būti tinkamai pailsėjusiais ir blaiviais, 3.1. punkto reikalavimą apsirengti darbo rūbus, patikrinti, ar vietoje individualios saugos priemonės: gelbėjimo liemenės (Kiekvienam žmogui), gelbėjimo ratas, vaistinėlė, irklai, gesintuvas; 4.8 punkto reikalavimą sustiprėjus vėjui iki 3 balų (5m/s) užsidėti gelbėjimo liemenę, apie 11val. išplaukė Nemuno upe (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamentui priklausančiu kateriu „Preogress-4“, registro Nr.M-2338, už kurį pagal (duomenys neskelbtini) regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008-09-03 įsakymą Nr.MRV-56 jis yra atsakingas, katerį vairavo, o apie 15val.45min. plaukiant farvateriu prieš srovę pertvarkytu kateriu, neužtikrino plaukiojimo saugumą reglamentuojančių reikalavimų vykdymo: kateriu plaukę asmenys nevilkėjo gelbėjimosi liemenių, nesiėmė priemonių nušalinti apsvaigusį nuo alkoholio G. B., ir Nemuno upėje (duomenys neskelbtini) kaimu, G. B. stovint prie laivo borto, laivas pasviro ir netinkamai (staigiai) stabdant laivą, padidėjo grimzlė ir tuomet kilvaterio bangos per laivo bortą ar šoną apsėmė laivą, kuris apvirto ir nuskendo, taip pat paskendo ir G. B., kurio lavonas rastas 2011-10-06 apie 15val.30min. Nemuno upėje Jurbarko rajone, Raudonės seniūnijoje, ties Raudonėnų kaimu (G. B. kraujyje rasta 2,88 promilės etilo alkoholio, šlapime-4,11 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį), tai yra netinkamai atlikęs savo pareigas, pažeisdamas teisės aktais nustatytas elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė G. B. gyvybę.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. O. apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-04-18 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti. Apeliaciniame skunde nurodė, jog su skundžiamu teismo nuosprendžiu nesutinka ir mano, kad teismas neįvertino ar neteisingai vertino kai kurias svarbias bylai aplinkybės, t.y. netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (BPK 20 str.), neteisingai taikė įstatymą bei kitas teisės normas. Tokiu būdu grubiai suvaržė įstatymų ginamas V. O. teises į tinkamą teisminę gynybą, į tinkamą ir nešališką teismą. Dėl teismo atliktų grubių procesinių normų pažeidimų priimtas nuosprendis nuteistojo atžvilgiu yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. Teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus dėl išsamaus, nešališko visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo, rėmėsi vien kaltinimui palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į akivaizdžias teisinančias aplinkybes.

Žemesnės instancijos teismas

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi liudytojo N. A. parodymais, duotais teismo posėdžio metu ir apklausiant ikiteisminio tyrimo teisėjui. Nuosprendis taip pat grindžiamas ir byloje esančia specialisto išvada Nr.l3(1.21)S- 315, kurią, anot teismo, patvirtino teisme apklaustas specialistas D. P..

Nuteistojo V. O. teigimu, vertinant liudytojo N. A. parodymus, duotus skirtingose proceso stadijose, matosi, kad jie iš esmės keitėsi, prieštaravo tiek savo paties parodymams, tiek ir kitų įvykio dalyvių teiginiams, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo vienodi, nuoseklūs, nesikeitė dėl esminių aplinkybių. Apklausiamas liudytoju 201 l-10-05d. jis nurodė, kad alkoholio su V. O. bei A. P. iki reido nevartojo, o su G. B. išgėrė po butelį alaus, prieš plaukiant apsivilko gelbėjimosi liemenes. Plaukiant reido pabaigoje V. O. sumažinus katerio greitį bei pasukus jį šonu, per bortą pradėjo tekėti vanduo, dėl ko kateris apsivertė bei pradėjo skęsti. Šie jo parodymai iš esmės sutapo tiek su V. O., tiek su A. P. parodymais. Vėliau, apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu N. A. parodymus iš esmės pakeitė, nurodydamas, kad kartu su V. O. bei G. B. pas G. T. išgėrė V. O. turėtą butelį degtinės, o vykstant prie Nemuno V. O. dar nupirko butelį alaus bei butelį degtinės, kurį išgėrė prie upės, tuo metu A. P. atvežė jo žmona. Instruktažas skaitomas nebuvo, liemenės išdalintos nebuvo. Reido pabaigoje G. B. pasakė, kad nori nusišlapinti, V. O. tuomet sustabdė katerį bei liepė šlapintis per bortą. G. B. atsistojus bei keliais atsirėmus į bortą, kateris pasviro ir per bortą vidun pradėjo bėgti vanduo. G. B. pirmas iškrito į vandenį, o paskui jį ir kiti. Vėlesnėje apklausoje, duotoje ikiteisminio tyrimo teisėjui, N. A. parodymai taip pat iš dalies keitėsi, kadangi jis nurodė, kad V. O. parduotuvėje nupirko jau ne butelį degtinės bei butelį alaus, o du butelius po 0,7 ltr. talpos degtinės. Nors N. A. parodymai iš esmės keitėsi skirtingose tyrimo stadijose, tačiau priežasčių, dėl ko jis savo teiginius dėl esminių įvykio aplinkybių keitė-nepaaiškino. Todėl tikėti bei besąlygiškai remtis jo parodymais teismui pagrindo nėra. N. A. parodymus, duotus vėlesnėse ikiteisminio tyrimo proceso stadijose bei teisme, iš esmės paneigė ne tik, kad patys įvykio dalyviai – t. y. V. O. bei A. P., bet ir kiti liudytojai, neturintys jokio suinteresuotumo proceso eiga bei baigtimi.

Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai išimtinai rėmėsi specialisto išvada Nr.l3(1.21)S-315, kadangi ji teismo posėdžio metu buvo iš dalies paneigta paties specialisto D. P.. Be to, ja negalima besąlygiškai remtis ir dėl to, kad teikdamas išvadą specialistas D. P. rėmėsi liudytojo N. A. parodymais. Nuteistojo manymu, jais negalima remtis teikiant konkrečią įvykio kilimo priežasties išvadą, dėl ko išvada turi būti grindžiama objektyviais duomenimis, o ne subjektyviais, nepatikimais liudytojo teikiamais paaiškinimais bei parodymais. V. O. teigimu specialisto išvados 1 punkte padaryta išvada, kad kateryje buvę asmenys nevilkėjo liemenių, taip pat pagrįsta tik liudytojo N. A. parodymais, kurie paneigti kita byloje esančia medžiaga. Dėl specialisto išvados 2 punkto (katerio pertvarkymo), tai teismo posėdyje tiek liudytojas J. D., tiek specialistas D. P. nurodė, kad pagal technines katerio charakteristikas, kateriu saugiau plaukti gali 5 žmonės. Todėl atlikti pertvarkymai-uždėtas stogelis, įrengtos automobilio pasostės turėjo kompensuoti penktojo žmogaus nebuvimą. Todėl, anot minėtų liudytojų paaiškinimų teisme, atlikti pertvarkymai įvykio kilimui įtakos neturėjo. Dėl specialisto išvados 3 p. (G. B. pašalinimo iš katerio) nuteistojo manymu, specialistas apskritai išėjo už savo vertinimo ribų, kadangi, turėdamas techninį išsilavinimą ėmėsi vertinti asmens fizines, fiziologines savybes, netgi nepažinodamas šių žmonių, nežinodamas jų fizinio pajėgumo, kūno sudėjimo ir pan. Todėl ir šis išvados punktas V. O. nuomone, yra šalintinas iš kaltinimo. Dėl specialisto išvados 4-5 p.(G. B. stovėjimo prie borto ir to įtakos katerio virtimui) - išvada, kad G. B. įvykio metu stovėjo prie borto, o nuteistasis atliko kažkokius staigius judesius, neatsargiai manevravo, pateikta vėlgi tik pagal liudytojo N. A. parodymus. V. O. įsitikinimu jis jokių staigių manevrų - sukimų į šalis, stabdymo, neatliko ir išvada šioje dalyje nepagrįsta. Dėl specialisto išvados 6 p., 8 p„ 9 p. (dėl farvaterio gylio bei povandeniniu kliūčių) nuiteistasis pažymi, kad nors šiame išvados punkte yra kategoriškai teigiama, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenų ruože negali būti jokių povandeninių kliūčių, išskyrus vėjo ir bangų suneštus nuskendusius rąstus ir tinklus, tačiau teismo posėdžio metu specialistas D. P. nurodė, kad povandeninės kliūtys, be jau nurodytų, galėjo būti ir šakų, žolių kupstai, salelės, kurios galėjo užkliūti už laivo apatinės dalies, variklio kojos, bei sukelti apvirtimą. Šį faktorių, t.y. povandeninę kliūtį, specialistas nurodė ir kaip galimą vienintelę įvykio kilimo priežastį, t.y., kad po kontakto su tokio pobūdžio objektu, galėjo kateris ir apvirsti ir tam nereikėjo jokių kitokių faktorių-neteisingo manevravimo, stovėjimo prie borto neblaivaus asmens ar kt. Kaip nurodė ir pats specialistas D. P., kateris galėjo kliūti ir už kitokio pobūdžio kliūties-šakų, žolių sąnašų, tinklo, kurie neturi kietų paviršių, dėl ko smūgis neturėjo ir negalėjo būti jaučiamas. Dėl specialisto išvados 11 p. (gelbėjimosi liemeniu dėvėjimo). Dėl liemenių paskirties, ginčo ir prieštaravimų nėra, tačiau pati išvada, kad kateryje buvę asmenys nedėvėjo gelbėjimosi liemenių, pagrįsta subjektyviais bei kritiškai vertinamais liudytojo N. A. parodymais bei tariamai prieštaringais mano bei liudytojo A. P. parodymais apie liemenių nusivilkimo aplinkybes bei priežastis. V. O. manymu, specialistas šioje vietoje vėlgi ėmėsi teismo vaidmens-vertino liudytojų parodymus, vieno liudytojo paaiškinimus vertino kaip teisingus bei objektyvius, kitų liudytojų-kaip prieštaringus, abejotinus bei pateikė galutinė šių vertinimų analizės išvadą, kuri teigia, kad įvykio dalyviai nevilkėjo liemenių. Todėl ši išvados dalis yra nepagrįsta. Be to, tas pats specialistas D. P. nurodė, kad šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai neįpareigojo tokio pobūdžio veikloje t.y. vidaus vandenyse plaukiant kateriu, vilkėti gelbėjimosi liemenių. Lietuvoje galiojantys teisės aktais, kurių vienas yra įvardintas ir kaltinime, yra tik rekomendacinio pobūdžio, kadangi jie yra žemesnės juridinės galios teisės aktas, nei ES galiojanti norma. Todėl akivaizdu, kad kaltinimo dalis dėl privalomo gelbėjimosi liemenių dėvėjimo yra šalintina.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde V. O. taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai atmetė bei vertino kaip neobjektyvius liudytojų G. T., V. S. parodymus, kurie iš esmės patvirtino jo bei A. P. nurodytas aplinkybes bei paneigė liudytojo N. A. parodymus. Teismas, atmesdamas liudytojo G. T. parodymus, pasisakė, jog tai, kad buvo vartojamas alkoholis jo namuose patvirtina tas faktas, kad alkoholis buvo rastas tiek žuvusiojo G. B., tiek liudytojo N. A. organizmuose. Nuteistojo teigimu, kad alkoholis buvo vartojamas, dėl to abejonių niekam nekyla, nes tą patvirtina objektyvūs medicininiai duomenys. Tačiau, kad alkoholis buvo vartojamas būtent liudytojo G. T. namuose, tokių duomenų nėra ir teismas be pagrindo nesirėmė šio liudytojo parodymais. Alkoholio vartojimas galėjo būti, tačiau V. O. nematant. Be to, neatmestina galimybė, kad alkoholis galėjo būti vartojamas ir iki nuteistajam pasikalbant telefonu su G. B. bei N. A., nes, kaip teismo posėdžio metu pasisakė ne vienas liudytojas, žuvusysis G. B. nevengdavo piktnaudžiauti alkoholiu, ir nuteistojo duomenimis iki įvykio dienos jie abu su N. A. dirbo pagal užsakymą pas kitą žmogų, vėliau žvejojo, buvo vartojamas alkoholis, kurį atvežė žuvusiojo sesuo. Teismas atmesdamas liudytojo V. S. parodymus, pasisakė, kad liudytojo V. S. parodymų nepagrįstumą, teismo nuomone patvirtina ir kita objektyvi byloje esanti aplinkybė: kateryje buvę daiktai rasti kitame krante. Be to, liudytojas S. J. iš karto po įvykio sutikęs išsigelbėjusius vyrus, parodė, kad jis iš karto apžiūrėjo Nemuno pakrantę, kur galimai paskendo kateris ir jokių išplaukusių daiktų pakrantėje nebuvo. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, priimtos neatsižvelgiant į kitas faktines aplinkybes. Visų pirma, tai, kad V. S. atsinešė šiukšlių krepšį bei nurodė, kad rado dvi gelbėjimosi liemenes, patvirtino liudytoja L. P., kurią V. S. pasikvietė į įvykio vietą bei paprašė parvežti jį į namus. Minėta liudytoja patvirtina mačiusi krepšį, tačiau nors turinio ir nematė, tačiau vertinant jos parodymus su liudytojo V. S. parodymais, nėra pagrindo jais netikėti. Teismas apskritai nepasisakė dėl liudytojos L. P. parodymų vertinimo-kodėl juos vertina, ar kodėl jais nesiremia.

Šalies argumentai

V. O. skunde nurodė, kad niekas nesiaiškino, neatliko proceso veiksmo-parodymų patikrinimo vietoje siekiant nustatyti aplinkybes, kuriose vietose krantą apžiūrinėjo liudytojas S. J. ir kuriose vietose gelbėjimosi liemenes surado liudytojas V. S.. Nors teismas, remdamasis liudytojo S. J. parodymais, atmeta liudytojo V. S. teiginius, tačiau nėra faktiniais duomenimis nustatyta, kad būtent tose vietose, kur V. S. surado liemenes, prieš tai vaikščiojo liudytojas S. J. ieškodamas žuvusiojo G. B.. Be to, vykdant paiešką nebuvo išžvalgytas visas Nemuno upės ruožas nuo avarijos vietos iki G. B. radimo vietos. Paieškos buvo nutrauktos gavus pranešimą apie lavono, atitinkančio G. B. apibūdinimą, todėl didelis atstumas liko neišžvalgytas. Kadangi nebuvo surasti visi iš katerio iškritę daiktai, todėl neatmestina galimybė, kad jie galėjo būti išplukdyti abiejuose Nemuno krantuose.

Žemesnės instancijos teismas

V. O. įsitikinimu, byloje yra nustatytas tik vienas iš esminių požymių, kuriems esant veika kvalifikuotina kaip nusikalstama. Tai yra kilę pasekmės-žuvęs G. B.. Tačiau nei nuteistojo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys saugaus elgesio taisykles ar pareigų neatlikimo ar atlikimo aplaidžiai nėra nustatyta. Teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo nuostatas, atmetė arba apskritai nepasisakė dėl visos eilės liudytojų, patvirtinančių tai, jog V. O. nepadarė nusikaltimo, parodymus, rėmėsi išimtinai tik liudytojo N. A. parodymais, kurie skirtingose proceso stadijose nemotyvuotai bei iš esmės kito, dėl ko šie parodymai turi būti vertinami kritiškai. Vertinant kitus byloje nustatytus duomenis, jie paneigia nuteistojo kaltę dėl padarytos veikos bei kilusių pasekmių. Specialistas D. P., apklausiamas teismo posėdyje, pripažino, kad viena iš priežasčių, dėl kurių apvirto kateris, galėjo būti povandeninė kliūtis-šakų, žolių salelė, didelis kuokštas, kontakte su kuriuo kateris prarado pusiausvyrą bei apvirto. Būdamas pasirašytinai supažindintas su saugios laivybos instrukcijomis, G. B. negalėjo vartoti alkoholio būdamas kateryje ar plaukti kateriu būdamas neblaivus, taip pat negalėjo ir atlikti bet kokių neatsargių, staigių judesių, kurie galėjo sumažinti jo stabilumą. Jeigu jis, žinodamas apie šias aplinkybes, vis tiek pažeidimus darė, kas galėjo būti priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis, tai turėtų būti vertinama kaip jo paties neatsargūs veiksmai, sukėlę jo paties mirtį. Todėl ir atsakomybė V. O. neturėtų ir negalėtų būti taikoma.

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Šis principas įpareigoja, išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Teismo pareiga tinkamai įvertinti įrodymus, o jų nepakankant - imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir/ar priimti išteisinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas, apkaltinamąjį nuosprendį grįsdamas, ne įrodymų visuma, o tik prielaidomis, pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 str. 1 d., 5 d., 44 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šie padaryti teismo pažeidimai esminiai, nes sąlygojo visiškai nepagrįstų išvadų priėmimą, tokiu būdu sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Apylinkės teismas savo nuosprendį dėl V. O. pripažinimo kaltu priėmė pažeidžiant BPK normų reikalavimus, jis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, dėl šių motyvų:

Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį, grindė prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms įrodymams, netinkamai juos vertino dėl ko padaryta aiški teisės taikymo ir aiškinimo klaida, nelygino jų su kitais byloje esančiais įrodymais, tuo pažeidė BPK 1 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p., 20 str. 1 d., 5 d., 44 str. 6 d. nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus.Teismas, pažeisdamas pareigą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, padarė nelogiškas, prieštaraujančias kitiems byloje esantiems įrodymams išvadas, visas abejones aiškindamas ne mano naudai, pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus.Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje nurodytų reikalavimų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, priimdamas nuosprendį pripažinti V. O. kaltu, pritaikė baudžiamojo poveikio priemonę - atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Nors dėstomojoje nuosprendžio dalyje, kurioje buvo aptariamas klausimas dėl jam skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas pasisakė, kad nuteistajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę-atimti teisę vairuoti vandens transporto priemonę, tačiau rezoliucinėje nuosprendžio dalyje pasisakė, kad nuteistajam atimtina teisė vairuoti transporto priemones apskritai. Atsižvelgiant į tai, kad dėstomojoje dalyje buvo įvardinta būtent vandens transporto vairavimo ribojimas, todėl manytina, kad rezoliucinėje bylos dalyje teismas padarė klaidą, nurodydamas, kad atima V. O. teisę vairuoti visas transporto priemones. Nuteistojo manymu, baudžiamojo poveikio priemonė - atėmimas jam teisės vairuoti vandens transporto priemones yra perteklinė, kadangi neturint teisės vykdyti šios veiklos, V. O. bus apribota galimybė vykdyti darbines funkcijas, prižiūrėti ir saugoti gamtos išteklius pasinaudojant vandens transporto priemonėmis. Todėl jo tolimesnis pareigų atlikimas bus iš dalies nenaudingas institucijai, kurioje dirba ir kurioje tolimesnis darbas nėra ribojamas teismo sprendimu. Turėjimas teisės vairuoti vandens transporto priemonę V. O. yra svarbus, taip pat svarbus yra ir jo darbovietei - Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentui.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliaciniu skundu prašo, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-04-18 nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl: 13101,95 Lt turtinės žalos ir 50000 Lt neturtinės žalos A. B. priteisimo iš Departamento; 5000 Lt neturtinės žalos A. B. priteisimo iš Departamento; 5000 Lt neturtinės žalos A. B. priteisimo iš Departamento. Priteisti iš valstybės: A. B. 13101,95 Lt padarytai turtinei žalai ir 50000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; A. B. 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti; A. B. 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo nuosprendis ta dalimi, kuria iš Departamento priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, yra keistinas, nes Jurbarko rajono apylinkės teismas priimdamas sprendimą netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus reglamentuojančius žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimą ir neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, kadangi turtinė ir neturtinė žala civilinėms ieškovėms, jeigu jau teismas nusprendė, kad ji priteistina, turėjo būti priteista ne iš Departamento, bet iš valstybės. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. paskendo dėl netinkamo Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto V. O. nusikalstamų veikų, kurios buvo susijusios su vandens transporto priemonės katerio „Progres“, priklausančio Departamentui, eksploatacija organizuoto reido metu, teismas civiliniu atsakovu šioje byloje pripažino Departamentą. Su tokia teismo nuomone Departamentas nesutinka ir nurodo, kad teismas Departamentą pripažinti civiliniu atsakovu nusprendė remdamasis vienu vieninteliu nusikaltimo padarymo įrankio priklausomybės kriterijumi. Tačiau teismas, nors ir vadovavosi nusikaltimo padarymo įrankio priklausomybės kriterijumi, neatsižvelgė į tai, kad Departamentas yra valstybės biudžetinė įstaiga ir visas turtas, transportas, priemonės ar įrankiai, kuriuos turi ir naudoja Departamentas tarnybinėms funkcijoms atlikti, priklauso valstybei, o visi darbuotojai funkcijų atlikimui samdyti valstybės. Priimdamas nuosprendį teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. išdėstytą imperatyvią nuostatą, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o to paties straipsnio 3 d. pasakyta, kad terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis), todėl šioje byloje civiliniu atsakovu yra pripažintina valstybė, nukreipiant išieškojimą į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Priimdamas nuosprendį teismas neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką, kad valstybės valdžios institucijos pareigūnui padarius nukentėjusiesiems neturtinės žalos, žala priteisiama iš valstybės.

Taip pat apeliaciniame skunde pažymėta, kad teismo sprendimas ta apimtimi, kuria materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimas priteistas ne iš valstybės, bet iš Departamento prieštarauja Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo koncepcijai, kadangi šiuo įstatymu, CK 6.271 str. bei teismų sprendimais valstybė siekia apsaugoti nuo valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų asmenų interesus ir sukurti efektyvų padarytos žalos atlyginimo mechanizmą ir tam tikslui Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numato asignavimus, tuo užtikrindama valdžios institucijų finansinį stabilumą (apsaugo nuo netikėtų ir neplanuotų išlaidų) ir garantuodama, kad su nukentėjusiais asmenimis bus atsiskaityta, kadangi valstybinės valdžios institucijų biudžetuose tokio pobūdžio išlaidos nėra numatomos ir žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims nusikeltų neapibrėžtam terminui.

Šalies argumentai

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės A. B. ir A. B. apeliaciniu skundu prašė, panaikinti Jurbarko apylinkės teismo 2014-04-18 nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių patenkinimo, pakeičiant priteistos neturtinės žalos dydžius - 5000 Lt, juos padidinant - A. B. iki 25 000 Lt, A. B. iki 20 000 Lt ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skunde nurodė, jog su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu sutinka dalinai, nes buvo tenkinta tik labai maža dalis jų pareikštų civilinių ieškinių, dėl patirtos neturtinės dalies žalos nesutinka ir prašo pakeisti priimtą nuosprendį dalyje dėl nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos, ją padidinant dėl šiame apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje mažindamas nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius dėl patirtos neturtinės žalos, svarbiausią dėmesį akcentavo tik į tai, kad apeliantės civilinės ieškovės A. B. ir A. B., žuvusiojo G. B. dukros, jau buvo pilnametės, ir tėvo žūties metu gyveno Anglijoje, todėl teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad ryšiai tarp nukentėjusiųjų ir žuvusiojo nebuvo tokie glaudūs kaip tarp G. B. ir jo sutuoktinės - A. B., be to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje akcentavo, kad dėl G. B. žūties yra didelė kaltė paties nukentėjusiojo, nes jis įvykio dieną vartojo alkoholį ir buvo neblaivus, kad G. B. žuvo dėl padarytų neatsargių nusikalstamų veikų, todėl pirmos instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad A. B. ir A. B. civiliniai ieškiniai buvo tenkinami tik iš dalies, ir buvo priteista iš Departamento tik po 5000 Lt padarytai neturtinei žalai atlyginti. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. B. žūties aplinkybes privalėjo remtis būtinąja padarinių kilimo taisykle, o to teismas nepadarė, nes mažindamas civilinius ieškinius, nepagrįstai juos mažino, atsižvelgdamas ir į tą aplinkybę, kad mūsų tėtis buvo savanoriškai išgėręs t.y. teismui reikėjo įvertinti buvusią situaciją, kad mūsų tėtis tuo metu plaukė, nes jis nedirbo ir nevykdė jokių nei darbinių, nei visuomeninių pareigų, o jei jo būklė, pavartojus alkoholį, buvo tokia, kad turėjo V. O. sukelti abejonių ar jis, būdamas išgėręs, gali laivu plaukti, todėl, dėl tos priežasties V. O. turėjo jo neimti į reidą ir neleisti jam plaukti. Teismas nepagrįstai mažindamas neturtinės žalos dydį, priteisė nukentėjusiosioms tik simbolinę sumą po 5000 Lt, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusiosios buvo pilnametės, suaugusios ir gyveno kitur, bet pirmos instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad realiai nukentėjusiosios su savo šeima - tėčiu ir mama palaikydavo itin glaudžius ryšius, nes jie vieninteliai ir buvo jų šeima, nes jos nebuvo sukūrusios savo šeimų, neturėjo sutuoktinių, o žuvus tėčiui, iš esmės pasikeitė visų jų šeimos narių gyvenimas, nes po tėčio laidotuvių jos labai pergyveno, dėl itin stipriai ir staigiai pablogėjusios mamos A. B. sveikatos.

Nukentėjusiųjų teigimu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų civiliniuose ieškiniuose nurodytų aplinkybių t.y., kad A. B. ir A. B. patyrė stiprų emocinį šoką pirmiausiai, kai sužinojo apie G. B. dingimą ir vėliau apie jo žūtį, kad jis rastas nuskendęs, žuvo būdamas 46 metų, buvo pagrindinis šeimos maitintojas, nes jis turėjo savo vardu įregistruotą individualią G. B. įmonę, jis rūpinosi šeimos namų valda. A. B., patyrė dėl tėvo G. B. netikėtos mirties didžiulį stresą, dvasinius sukrėtimus, depresiją, pergyvenimus, kadangi jo mirties dieną ji gyveno Anglijoje ir tuo metu buvo nėščia ir dėl tragiškos tėvo mirties jai staigiai pablogėjo sveikata, ji lankėsi pas gydytojus (yra pateikti dokumentai). Dėl patirto streso iki šiol vartoja raminamuosius medikamentus, nes buvo pastovi nemiga, nerimas, kraujo spaudimo staigūs kitimai, širdies ritmo sutrikimai. Vėliau gimė jos kūdikis, kuris turėjo sveikatos problemų, tai buvo pasekmė to, kad nėštumo metu ji patyrė didžiulį stresą dėl staigios tėvo mirties. A. B. iki tėvo mirties gyveno ir dirbo Anglijoje, po tėvo mirties jai teko nutraukti darbo sutartį ir ilgesnį laiką apie 2 mėnesius turėjo nedirbti ir likti Lietuvoje, nes privalėjo būti kartu su mama, A. B., kuri dėl tėčio mirties labai blogai jautėsi, dėl depresijos negalėjo atlikti elementarių ir būtinų buities darbų. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, A. B. prarado gerai apmokamą darbą Anglijoje ir galimybę pradėti studijuoti magistratūroje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. apeliacinį skundą Departamentas prašo jų skundą atmesti, kadangi pirmosios instancijos teismas tiksliai ir teisingai nustatė civilinėms ieškovėms priteistinos neturtinės žalos dydį, nors ją ir priteisė iš netinkamo subjekto.

Atsiliepimu į Departamento apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B., A. B. ir A. B. prašo, Departamento apeliacinį skundą atmesti, kadangi teismas pagrįstai konstatavo, kad V. O. netinkamai atlikęs savo pareigas, pažeisdamas teisės aktais nustatytas elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė G. B. gyvybę. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. paskendo dėl netinkamo Departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto V. O. nusikalstamų veikų, kurios buvo susijusios su vandens transporto priemonės katerio „Progres“, priklausančio Departamentui, eksploatacija organizuoto reido metu, teismas pagrįstai civiliniu atsakovu pripažino Departamentą.

Atsiliepimu į nuteistojo V. O. apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. B., A. B. ir A. B. prašo V. O. skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismo nuosprendis pagrįstas ištirtais įrodymais, ir padarė pagrįstas išvadas dėl V. O. kaltės.

Nukentėjusioji ir jos atstovė prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti, o jų apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti.

Prokurorė prašė nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusiųjų apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. O. apeliacinis skundas atmetamas. Nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Civilinio atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Dėl nuteistojo V. O. apeliacinio skundo

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo V. O. atžvilgiu pritaikyti tinkamai.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų laikėsi. Skundžiamas nuosprendis atitinka įstatymo reikalavimus, kadangi jame padarytos išvados pagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, išdėstyti nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai, teismo išvados padarytos atsižvelgus ir įvertinus visų bylos aplinkybių visetas, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, pagrįstai pripažino juos V. O. kaltės įrodymais ir padarė pagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 229 straipsnyje ir BK 132 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistasis V. O. savo apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus: kad teismas neturėjo remtis liudytojo N. A. parodymais, kad šio liudytojo parodymus teismas klaidingai vertino. Kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi specialisto išvada. Kad atmetė liudytojų G. T. ir V. S. parodymus. Kad teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir kad pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2003-06-20 nutarimo reikalavimus.

Įvykyje, be nuteistojo V. O., dalyvavo liudytojai N. A., A. P. ir žuvusysis G. B.. Apylinkės teisme liudytojas A. P. tvirtino kaltinamojo V. O. nurodytas įvykio aplinkybes, o liudytojas N. A. netvirtino kaltinamojo V. O. nurodytų įvykio aplinkybių.

Apylinkės teismas, nustatydamas faktines įvykio aplinkybes, vadovavosi tiesiogiai įvykyje dalyvavusio liudytojo N. A. duotais parodymais. Liudytojais N. A. apylinkės teisme davė tokius parodymus: kad 2011m. spalio 5d. rytą jam paskambino pažįstamas G. B. ir paprašė užeiti pas jį į namus, sakė, jog reikės kažką tai dirbti. Bebūnant pas G. B., paskambino V. O. ir pasakė, jog reikės jam padėti. N. A. ir G. B. sutiko. Į G. B. namus su tarnybiniu automobiliu atvažiavo V. O. ir visi trys nuvažiavo į parduotuvę, kur nusipirko butelį degtinės. Po to nuvažiavo į G. T. namus. G. B., N. A., V. O. nuėjo į rūsį ir ten išgėrė atsivežyą butelį degtinės. Degtinę gėrė iš vienkartinio indelio nieko neužkąsdami ir neužgerdami. Namo šeimininkas ne visą laiką buvo kartu su svečiais ir galėjo nematyti, kaip buvo geriama degtinė. Po to Šakiuose parduotuvėje nusipirko dar du butelius degtinės, V. O. iš namų pasiėmė katerį ir visi trys nuvažiavo prie Nemuno. Ten netrukus atvyko ir A.P., kurį atvežė žmona. Prie Nemuno V. A., G. B., V. O. ir A. P. išgėrė nusipirktus du butelius degtinės ir sėdo į katerį plaukti Nemunu. Jokio instruktažo V. O. nepravedė ir nedavė pasirašyti jokiame žurnale. Nei V. A., nei kiti trys kateriu plaukę asmenys nevilkėjo gelbėjimo liemenėmis. Visi vilkėjo paprastais drabužiais. Iš pradžių plaukė link Kauno. Katerį vairavo V. O.. Vieną kartą katerį nuplukdė į krantą, kadangi visi norėjo atlikti gamtinius reikalus. Plaukiant kateriu niekas alkoholio nevartojo, kadangi visas alkoholis buvo išgertas prieš pradedant plaukti. Plaukimo metu pūtė stiprus vėjas ir buvo didelės bangos. Kai kateris buvo viduryje Nemuno, G. B. pareiškė norą nusišlapinti. Tuomet V. O. sustabdė katerį, išjungė variklį. G. B. įsirėmė į katerio kraštą ir šlapinosi. Tuo metu vėjas pasuko valtį, į valtį pradėjo tekėti vanduo ir valtis vertėsi. Visi sėdėję valtyje iškrito į Nemuną. N. A., V. O. ir A. P. nusirengė drabužius. A. P. pasigavo valtyje buvusį plūdurą, o V. O. ir N. A.-gelbėjimo ratą ir šių priemonių pagalba išplaukė į krantą, o G. B. paskendo. Vyrai į krantą išlipo ties Ilguvos pensionatu ir, mūvėdami tik glaudėmis, nuėjo į patalpas. Namuose jiems davė užklotus, davė atsigerti arbatos. V. O. tuo metu paskambino savo kolegoms. Tą patį vakarą V. A. bendravo su policijos pareigūnais, alkotesteriu pareigūnai tikrino jo neblaivumą. Liudytojo nuomone niekas negalėjo jų matyti plaukančių mūvinčiais gelbėjimo liemenes, nes gelbėjimų liemenių nevilkėjo nei vienas iš kateriu plaukusių. Liudytojas taip pat parodė, kad 2011-10-05 pirmą apklausiamas pareigūnų jis davė netikslius parodymus, nes buvo susijaudinęs. Vėlesnėse apklausose V. A. davė teisingus parodymus. Šie parodymai gali nevisiškai sutapti su teismo posėdžio metu duotais parodymais, nes nuo įvykio praėjo daugiau nei dveji metai ir liudytojas nevisiškai tiksliai prisimena visas įvykio smulkmenas.

Apylinkės teismas, siekdamas nustatyti, kurio liudytojo N. A. ar A. P. parodymai atitinka faktines įvykio aplinkybes, pagrįstai šių liudytojų parodymus vertino su kitais objektyviais įrodymais: 2011-10-06 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolu, kuris patvirtina, kad 2011-10-06 apie 16val. Nemuno upėje Jurbarko rajone, Raudonės seniūnijoje, ties Raudonėnų kaime rastas ir apžiūrėtas vyriškos lyties lavonas apie 40-50 metų amžiaus, apsirengęs juodos spalvos triuke, mėlynos spalvos marškiniais, juodos spalvos kelnėmis atsegtu užtrauktuku, lavonas su kojinėmis, be batų, be išorinių smurto žymių.(2t.,b.l.71-72)

Iš byloje esančio 2011-10-06 lavono parodymo atpažinti protokolo matosi, kad A. B. atpažino Nemuno upėje Jurbarko rajone, Raudonės seniūnijoje, ties Raudonėnų kaimu rastą vyro lavoną, jog tai jos sutuoktinio G. B. kūnas.(2t.,b.l.78)

Specialisto išvada Nr.M151/11(10), kad G. B. mirtis įvyko nuo uždusimo prigeriant vandenyje, į ką nurodo ūmi plaučių amfizema, kraujingas skystis kvėpavimo takuose, taškinės kraujosruvos akių vokų junginėse, Paltauto dėmės po plautine krūtinplėve, ūmus veninis vidaus organų pilnakraujiškumas, skystas tamsus kraujas, plaštakų, pėdų odos maceracija. G. B. lavono kraujyje rasta 2,88 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 4,11 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. G. B. lavone rasta kraujosruva pakaušio minkštuose audiniuose, padaryta kietu buku daiktu, kurio pobūdžio nėra galimybės nustatyti. Ši kraujosruva tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.(2t.,b.l.83-84).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šie nurodyti objektyvūs duomenys: kad žuvusysis G. B. rastas be gelbėjimo liemenės, su kelnių atsektu užtrauktuku, kad kraujyje ir šlapime rasta didelė koncentracija etilo alkoholio, patvirtina liudytojo N. A. nurodytas esmines įvykio aplinkybes: kad visi reido dalyviai vartojo alkoholinius gėrimus, kad plaukė be gelbėjimo liemenių, kad V. O. liepė šlapintis žuvusiajam G. B. per valties bortą, o G. B., bandydamas atlikti gamtinius reikalus, bei atsiremdamas keliais į valties bortą, apvertė valtį ir iškrito į vandenį.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas teisingai įvertino liudytojo N. A. parodymus kaip teisingus ir atitinkančius esmines įvykio aplinkybes. O liudytojo A. P. parodymus atmetė kaip neatitinkančius esminėms įvykio aplinkybėms.

Apeliantas V. O. neigia alkoholio vartojimą, bei suponuoja nuomonę, kad žuvusysis G. B. galėjo išgerti jam nematant. Tai paneigia apylinkės teismo ištirtų įrodymų pagrindu padaryta išvada.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad laivu buvo vykdomos tarnybinės funkcijos, laivavedys turėjo nušalinti nuo pareigų atlikimo neblaivų asmenį ir užtikrinti plaukiojimo saugumą reglamentuojančių reikalavimų vykdymą. Be to, įvykus laivo avarijai, likę gyvi reido dalyviai iš įvykio vietos pasitraukė ir pirminiame avarijos tyrime nė vienas iš jų nedalyvavo. Tai tik patvirtina duomenis apie tai, jog V. O. elgėsi neadekvačiai susiklosčius situacijai. Tai patvirtino nelaimės aplinkybės, bei tas faktas jog nuo įvykusio įvykio (16 val.) iki nuėjimo iki pensionato praėjo daugiau, kaip pusantros valandos (17 val. 30 min.). Tai pakankamai ilgas laiko tarpas. Tai, kad reido metu buvo vartojamas alkoholis patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu gauti kraujo mėginiai, kad paskendusio G. B. kraujyje rasta 2, 88 promilių etilo alkoholio, o šlapime-4, 11 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį. Be to, liudytojas N. A. patvirtino alkoholio vartojimą.

Apeliacinės teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino kritiškai liudytojo G. T. parodymus apie tai, kad jis nematė, jog svečiavimosi pas liudytoją metu V. O., G. B. ir N. A. būtų vartoję alkoholį. Kadangi alkoholio vartojimo faktą patvirtino G. B. lavono tyrimas bei girtumo matuokliu nustatytas N. A. 0, 07 promilių neblaivumas. Tiesa, N. A. nustatytas tik nežymus neblaivumas, tačiau jo neblaivumas buvo tikrinamas praėjus maždaug 10 valandų po alkoholio vartojimo (N. A. parodė, jog alkoholį baigė vartoti apie 12 val., o jam neblaivumas nustatytas apie 22 val.), be to N. A. dėl įvykio patyrė didžiulį stresą, o taip pat plaukė šaltame Nemuno vandenyje. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad V. O. netinkamai atliko Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigas organizuoto reido metu, tai yra leido reide dalyvauti apsvaigusiam nuo alkoholio stebėtojo teisėmis G. B., neužsidėjusiam gelbėjimo liemenės, dėl ko šis, pradėjus skęsti kateriui, pateko į Nemuno upę ir paskendo.

Apeliantas V. O. teigia, jog visus stebėtojų teisėmis reide dalyvavusius asmenis pasirašytinai supažindino su laivo eksploatacinėmis sąvybėmis ir saugaus plaukimo taisyklėmis, tame tarpe ir žuvusįjį G. B.. Tačiau paskendus kateriui, šie dokumentai nebuvo rasti.

Šį apelianto teiginį paneigia liudytojo N. A. parodymai, kur liudytojas patvirtino, kad jokio instruktažo nebuvo pravesta ir jokiuose žurnaluose pasirašyti nedavė.

Apelianto teiginį jog reido metu visi kateryje buvę asmenys vilkėjo liemenes paneigia po įvykio rastas G. B. kūnas, ant kurio kūno apžiūros metu nebuvo rasta apsauginė gelbėjimosi liemenė. Kitos dvi likusios liemenės buvo rastos kitame krante priešingoje pusėje nei tekėjo Nemuno srovė. Be to, ir liudytojas N. A. patvirtino, kad liemenių nevilkėjo. Minėtą faktą patvirtina ir byloje esančio 2011-10-06 įvykio vietos ir lavono apžiūros protokolo matosi, kad 2011- 10-06 apie 16val. Nemuno upėje Jurbarko rajone, Raudonės seniūnijoje, ties Raudonėnų kaime rastas ir apžiūrėtas vyriškos lyties lavonas apie 40-50 metų amžiaus, apsirengęs juodos spalvos triuke, mėlynos spalvos marškiniais, juodos spalvos kelnėmis atsegtu užtrauktuku, lavonas su kojinėmis, be batų be išorinių smurto žymių. (2t., b. I. 71-72). Taigi, žuvusysis buvo rastas be gelbėjimosi liemenės.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas, vertindamas kaltinamojo versiją, kad be liemenių buvo patogiau plaukti, todėl jas ir rūbus nusiėmė, padarė išvadą kad yra logiškai nesuvokiama. Kadangi kiekvienas logiškai mąstantis asmuo turi suprasti, jog gelbėjimosi liemenės padeda išsilaikyti vandenyje, ir neleidžia paskęsti.

Apeliantas ginčija specialisto išvadą. Specialisto išvada yra nustatyta:

Byloje esančioje specialisto išvadoje Nr.13(1.21)S-315 nurodoma: 1. Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo medžiaga bei liudytojo N. A. parodymais, manytina, kad laivas pavirto dėl neprognozuojamų ir nekoordinuojamų neblaivaus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis) asmens laive veiksmų bei netinkamo (staigaus) laivo stabdymo ir vairaračio pasukimo stabdant į pasvirusią laivo pusę. G. B. neišsigelbėjo ir paskendo dėl to, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir nevilkėjo gelbėjimosi liemenės.

2. Pertvarkyto, papildomai apkrauto laivo grimzlė padidėjo, sumažėjo viršvandeninio borto aukštis ir plūdrumo atsarga, todėl laivo apsėmimo vandeniu tikimybė jam pasvirus šiuo atveju buvo didesnė. Laivo pertvarkymas, tinkamai jį eksploatuojant ir saugiai manevruojant, lemiamos įtakos laivo avarijai nebūtų turėjęs.

3. V. O. darbo laiku vykdė tarnybines funkcijas ir kaip reido vadovas privalėjo nušalinti ir išlaipinti iš laivo į krantą neblaivų reido dalyvį G. B.. Nepastebėti mažame laive žmogaus, kuriam nuskendus nustatytas sunkus girtumo laipsnis, neįmanoma, nebent pats stebėtojas būtų buvęs neblaivus. G. B. girtumas iš dalies yra viena iš įvykusios laivo avarijos priežasčių.

4. Negalima teigti, jog laivas apvirto todėl, kad G. B. stovėjo prie laivo borto, nes laivas dėl to tik krenavo, tačiau apvirsti galėjo jį staigiai stabdant at atliekant kitą manevrą.

5. Kadangi plaukiant G. B. stovėjo prie borto, laivas buvo pasviręs, tai galima prielaida laivo apvirtimui-netinkamas laivo manevravimas. Šiuo atveju pažeidimus padarė abu-ir laivavedys V. O., ir G. B..

6. Nemuno upėje farvaterio garantinis gylis, plaukiant nuo Jurbarko aukštyn, yra 1,20m, o plaukiant žemyn-1,50m. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų ruože negali būti jokių povandeninių kliūčių, išskyrus vėjo ir bangų suneštus nuskendusius rąstus ir tinklus.

7. Katerio „Progres-4“ grimzlė yra 0,25m. Kadangi laive sumontuotas ne gamyklinis pakabinamas variklis „Yamaha“, tai variklio koja žemiau laivo kylio plokštumo pasineria į vandenį apie 0,35m. Tuomet katerio su varikliu grimzlė yra 0,60m.

8. Jeigu laivas iš tikrųjų kliudė nematomą kliūtį farvateryje ar už jo ribų ir apsemtas apvirto, tai dėl to turėjo būti jaučiamas labai stiprus smūgis, kuris būtų palikęs ant laivo korpuso ar pakabinamojo variklio kojos aiškiai matomus pažeidimus.

9. Mažai tikėtina, kad plaukiant farvateriu laivas galėjo apvirsti kliudęs vandenyje ar po vandeniu kažkokią laikiną kliūtį. Tokia kliūtimi galėtų būti didelis akmuo už farvaterio ribų.

10. Vadovaujantis Kodekso 16str.8p., tik nuo 2008-12-30 laivų pertvarkymo, modernizavimo dokumentus ir brėžinius tvirtina administracija. Turimais duomenimis, kateris buvo pertvarkytas iki jo įsigijimo 2004m. vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais ir nustatyta tvarka. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, įsigijęs katerį, jį įregistravo kaip pramogai ir laisvalaikiui skirtą laivą ir atlikdavo technines apžiūras. Paskutinė techninė apžiūra (iki avarijos) šiam kateriui atlikta, kai dar nebuvo įsigalioję Kodekso pakeitimai, tai yra 2008-07-29 ir galiojo iki 2009-07-29.

11. Gelbėjimosi liemenės skirtos tam, kad tam tikrą laiką išlaikytų į vandenį įkritusį žmogų vandens paviršiuje, net jei žmogus būtų praradęs sąmonę ar būtų negyvas. V. O. ir A. P. prieštaringi parodymai, esą gelbėjimosi liemenės trukdė plaukti ir todėl jos buvo nusivilktos, dar kartą patvirtina liudytojo V. A. parodymus, jog jie laive neturėjo ir nevilkėjo gelbėjimosi liemenių.

12. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas pramogai ir laisvalaikiui skirtą pramoginį laivą naudojo tarnybinėms funkcijoms vykdyti. Laivas buvo nudažytas ir pažymėtas spec. Užrašu, ant jo buvo sumontuoti specialūs švyturėliai. Visa tai rodo, kad laivo paskirtis buvo pakeista. Vadovaujantis Kodekso 15str.1p., tarnybiniai laivai priklauso vidaus vandenų laivų grupei, todėl jiems taikomi kiti registravimo ir eksploatavimo reikalavimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto priemonių registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2006-01-18 įsakymo Nr.3-13 12,13 punktais, pasikeitus laivo paskirčiai, savininkas turėjo kreiptis į administraciją dėl atitinkamų įrašų registre padarymo ir naujų dokumentų išdavimo.

13. Avarijos metu laive buvo sumontuotas 44kW (60AG) galingumo pakabinamasis variklis Yamaha.

14. Leistinas (max) variklio galingumas „Progres“ tipo laivams yra 44kW arba 60AG ( 1t.,b.l.44-46).

Apeliantas ginčija specialisto išvados 6, 8, 9 punktus - ir skunde nurodo, kad nors šiame išvados punkte yra kategoriškai teigiama, kad valstybinės reikšmės vidaus vandenų ruože negali būti jokių povandeninių kliūčių, išskyrus vėjo ir bangų suneštus nuskendusius rąstus ir tinklus, tačiau teismo posėdžio metu specialistas D. P. nurodė, kad povandeninės kliūtys, be jau nurodytų, galėjo būti ir šakų žolių kupstai, salelės, kurios galėjo užkliūti už laivo apatinės dalies, variklio kojos, bei sukelti apvirtimą. Šį faktorių, t.y. povandeninę kliūti specialistas nurodė ir kaip galimą vienintelę įvykio kilimo priežastį, t.y., kad po kontakto su tokio pobūdžio objektu, galėjo kateris ir apvirsti ir tam nereikėjo jokių kitokių faktorių-neteisingo manevravimo, stovėjimo prie borto neblaivaus asmens ar kt.

Akivaizdu, kad smūgis į katerio korpusą galėjo būti jaučiamas tik tokiu atveju, jeigu kliūtis buvo kietu paviršiumi-akmuo, rąstas ir panašaus pobūdžio objektas. Tačiau, kaip nurodė ir pats specialistas D. P., kateris galėjo kliūti ir už kitokio pobūdžio kliūties-šakų žolių sąnašų, tinklo, kurie neturi kietų paviršių, dėl ko smūgis neturėjo ir negalėio būti jaučiamas .

Toks apelianto išdėstyto apeliacinio skundo motyvas apie galimai povandenines kliūtis yra atmetamas, kaip nepagrįstas. Apylinkės teisme specialistas D. P. specialisto išvadą patvirtino. Specialistas, atsakinėdamas į klausimus, padarė tik prielaidą, kad galėjo būti tokios kliūtys.

Tačiau specialisto išvadoje nustatyta, jog „Nemuno upėje farvaterio garantinis gylis, plaukiant nuo Jurbarko aukštyn, yra 1,20 m., o plaukiant žemyn- 1,50 m. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų ruože negali būti jokių povandeninių kliūčių, išskyrus vėjo ir bangų suneštus nuskendusius rąstus ir tinklus“. Taip pat apelianto pozicija, jog smūgis negalėjo būti jaučiamas dėl kliūties minkšto paviršiaus, yra vertintinas kritiškai, nes bet koks susidūrimas su kliūtimi veikia fizikos dėsniai, dėl ko bet kokiu atveju yra jaučiamas atoveiksmis. Todėl esant susidūrimui, bet kokiu atveju nepriklausomai nuo kliūties pobūdžio, galėjo ir turėjo būti jaučiamas susidūrimas. Tokią apelianto versiją paneigia liudytojas N. A.. Be to, iš byloje esančio 2011-12-21 daiktų apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėtas kateris „Progres- 4", reg. Nr. M-2338. Apžiūros metu kateris stovi ant transportavimo platformos su ratais Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento garaže, ant katerio šonų yra užrašai: „Aplinkos apsauga" ir „M-2338". Kateryje yra įtaisytos dvi galimai automobilinės sėdynės su atlošais priekyje, gale yra galimai automobilio galinės sėdynės sėdimoji dalis, variklis. Apžiūrint katerį iš išorės, jo dugną, variklio koją jokių ?mušimų, įlenkimų nenustatyta, (lt., b. 1. 63-71). Darytina išvada, kad jokios povandeninės kliūties nebuvo, o nelaimė įvyko dėl reidą organizavusio V. O. neįvertintų oro sąlygų, bei kad buvo leista vartoti alkoholį, kad neblaivūs plaukė, kad neblaiviam Ž. B. leido iš katerio daryti gamtinius reikalus.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta pagrįsta išvada, jog vienas iš asmens saugumo garantų plaukiant laivu upe ir yra užsidėjimas gelbėjimo liemenę, nes asmeniui netikėtai įkritus į vandenį, ji laiko žmogų virš vandens, neleisdama nuskęsti. Dėl šios priežasties apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino ir liudytojo V. S. parodymus apie tai, kad jis matė Nemuno upe plaukančią valtį, kurioje sėdėjo asmenys vilkėję gelbėjimo liemenėmis bei netrukus po įvykio rado dvi gelbėjimo liemenes, kurias nuvežė prie V. O. namų. Liudytojo V. S. parodymų nepagrįstumą patvirtina ir kita objektyvi byloje esanti aplinkybė : kateryje buvę daiktai rasti kitame krante. Be to, liudytojas S. J. iš karto po įvykio sutikęs išsigelbėjusius vyrus, parodė, kad jis iš karto apžiūrėjo Nemuno pakrantę, kur galimai paskendo kateris ir jokių išplaukusių daiktų pakrantėje nerado. Taip pat apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino ir liudytojo G. T. parodymus apie tai, kad jis nematė, jog svečiavimosi pas liudytoją metu V. O., G. B. ir N. A. nevartojo alkoholio, nes alkoholio vartojimo faktą patvirtino G. B. lavono tyrimas bei girtumo matuokliu nustatytas N. A. 0,07 promilių neblaivumas. Tiesa, N. A. nustatytas tik nežymus neblaivumas, tačiau jo neblaivumas buvo tikrinamas praėjus maždaug 10 valandų po alkoholio vartojimo ( N. A. parodė, jog alkoholį baigė vartoti apie 12val., o jam neblaivumas nustatytas apie 22val.), be to, N. A. dėl įvykio patyrė didžiulį stresą, o taip pat plaukė šaltame Nemuno vandenyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad V. O. netinkamai atliko Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresniojo specialisto pareigas organizuoto reido metu, tai yra leido reide dalyvauti apsvaigusiam nuo alkoholio stebėtojo teisėmis G. B., neužsidėjusiam gelbėjimo liemenės, dėl ko šis, pradėjus skęsti kateriui, pateko į Nemuno upę ir paskendo.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo V. O. veiksmuose yra priežastinis ryšys dėl jo netinkamai atliktų valstybės tarnautojo pareigų dėl neatsargumo, pažeidžiant teisės aktuose buvusių specialių elgesio taisyklių ir kilusių sunkių pasekmių-G. B. paskendimo. K. O. privalėjo pašalinti iš reido neblaivų G. B., kurio sunkaus neblaivumo nepastebėti kaltinamasis negalėjo, nes teismo posėdžio metu išsiaiškinta, kad V. O. G. B. pažinojo anksčiau, buvo ne kartą su juo bendravęs, todėl neįtikėtina, jog jis, bendraudamas su žuvusiuoju reido metu net keletą valandų, būtų neatkreipęs dėmesio į G. B. būklę; be to, kaltinamasis leido G. B. iš plaukiančio katerio atlikti gamtinius reikalus, be to, užtikrindamas reido dalyvių saugumą, privalėjo įsitikinti, kad visi reido dalyviai plaukiant kateriu vilki gelbėjimo liemenėmis (ant paskendusio G. B. kūno gelbėjimo liemenės nebuvo). Darytina išvada, kad kaltinamasis elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, todėl V. O. privalo atsakyti už padarytas nusikalstamas veikas.

V. O. apeliaciniame skunde nurodo, kad nepagrįstai taikė baudžiamojo poveikio priemonę- atėmimą teisės vairuoti transporto priemones. Tačiau, apylinkės teismas 2014-05-05 priėmė nutartį ir ištaisė rašymo apsirikimą, pataisydamas, kad V. O. atimama teisė vairuoti vandens transporto priemones. Šią baudžiamojo poveikio priemonę apylinkės teismas pritaikė pagrįstai, kadangi V. O. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas vandens transporto priemonę. Todėl šis apelianto teiginys nepagrįstas.

Apelianto teiginys, kad apylinkės teismas pažeidė BPK 1 str. 1 d., 3 str. 1 d. 1 p., 20 str. 1 d., 5 d., 44 str. 6 d. nuostatas, BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus, yra deklaratyvus, apelianto nuomonė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nurodytų normų pažeidimo.

Apelianto teiginys, kad apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje nurodytų reikalavimų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas ištyrė įrodymus ir įrodymų viseto pagrindu darė išvadas. Apylinkės teismas nuosprendį grindė ištirtais įrodymais, o ne prielaidomis. Apylinkės teismo padarytos išvados nekelia jokių abejonių dėl V. O. kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuteistojo V. O. apeliacinis skundas nepagrįstas, o nuosprendis jo atžvilgiu teisėtas, pagrįstas ir teisingas.

Dėl nukentėjusiųjų A. B. ir A. B. apeliacinio skundo

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. B. ir A. B. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Neturtine žala laikomas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms pakenkimas. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo gyvybei ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos žuvo žmogus. Pasekmės skaudžios ir nepataisomos. Taip pat teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgia į kaltės formą. Asmeniui veikiant tyčia, tai yra siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Atsižvelgiama į teisminę praktiką tenkinant tokio pobūdžio civilinius ieškinius. Vis dėlto pažymėtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Paprastai teisminėje praktikoje neatsargių nužudymų bylose neturtinės žalos vidurkis yra apie 20 000-50 000 litų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-196/2009; Nr.2K-322/2009; 2K-353/2009; 2K-399/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi sunki žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijus, mažinantys šios žalos dydį. Teismas šį kriterijų turi vertinti drauge su kriterijais, išvardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas nepakankamai įvertino nukentėjusiųjų visų civiliniuose ieškiniuose nurodytų aplinkybių t.y., kad A. B. ir A. B. patyrė stiprų emocinį šoką pirmiausiai, kai sužinojo apie tėvo G. B. dingimą ir vėliau apie jo žūtį, kad jis rastas nuskendęs, žuvo būdamas 46 metų, buvo pagrindinis šeimos maitintojas, nes jis turėjo savo vardu įregistruotą individualią G. B. įmonę, jis rūpinosi šeimos namų valda. A. B. patyrė dėl tėvo G. B. netikėtos mirties didžiulį stresą, dvasinius sukrėtimus, depresiją, pergyvenimus, kadangi jo mirties dieną ji gyveno Anglijoje ir tuo metu buvo nėščia ir dėl tragiškos tėvo mirties jai staigiai pablogėjo sveikata, ji lankėsi pas gydytojus (yra pateikti dokumentai). Dėl patirto streso iki šiol vartoja raminamuosius medikamentus, nes buvo pastovi nemiga, nerimas, kraujo spaudimo staigūs kitimai, širdies ritmo sutrikimai. Vėliau gimė jos kūdikis, kuris turėjo sveikatos problemų, tai buvo pasekmė to, kad nėštumo metu ji patyrė didžiulį stresą dėl staigios tėvo mirties. Ta aplinkybė, kad A. B. iki tėvo mirties gyveno ir dirbo Anglijoje negali būti pagrindas mažinti neturtinę žalą. Apylinkės teismas nepakankamai įvertino tai, kad žuvo tėvas, o vaikai turi tik vieną tėvą. Tėvų žūtis visuomet sukelia dideles neigiamas emocijas. Kitas aplinkybes ( nukentėjusiojo neatsargų elgesį) pirmos instancijos teismas įvertino tinkamai ir apeliacinės instancijos teismas sutinka, todėl nukentėjusiųjų apeliacinis skundas pilnai netenkintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas apeliacinio skundo

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 6.271 str. 1 d. išdėstyta imperatyvi nuostata, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, o to paties straipsnio 3 d. pasakyta, kad terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas yra valstybės valdžios institucija. Valstybės institucijos pareigūnui padarius nukentėjusiesiems žalą,- žala priteisiama iš valstybės.

Taip pat pažymėtina tai, kad teismo sprendimas ta apimtimi, kuria materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimas priteistas ne iš valstybės, bet iš Departamento prieštarauja Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo koncepcijai, kadangi šiuo įstatymu, LR CK 6.271 str. bei teismų sprendimais valstybė siekia apsaugoti nuo valstybės institucijų pareigūnų neteisėtų veiksmų nukentėjusiųjų asmenų interesus ir sukurti efektyvų padarytos žalos atlyginimo mechanizmą ir tam tikslui Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numato asignavimus, tuo užtikrindama valdžios institucijų finansinį stabilumą (apsaugo nuo netikėtų ir neplanuotų išlaidų) ir garantuodama, kad su nukentėjusiais asmenimis bus atsiskaityta, kadangi valstybinės valdžios institucijų biudžetuose tokio pobūdžio išlaidos nėra numatomos ir žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims nusikeltų neapibrėžtam terminui.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2001 m. liepos 26 d. yra priėmusi Nutarimą „ Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, kur pirmame punkte nurodyta, kad įgalioti atstovauti valstybei, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Šio nutarimo antrame punkte nurodyta, kad Teisingumo ministerija atstovauja valstybę tik dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Taigi, pagal šio nutarimo nuostatas, šioje byloje valstybę atstovauja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas, bet ne Teisingumo ministerija. Apylinkės teismas civilinius ieškinius priteisė tiesiogiai iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tai prieštarauja nustatytai tvarkai, ir nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių priteisimo yra keičiama.

Todėl apeliacinis skundas tenkintinas, priteisiant civilinius ieškinius iš valstybės atstovaujančios institucijos.

Priteistinos iš nuteistojo nukentėjusioms atstovavimo išlaidos dalinai. Tai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. ( LR BPK 106 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014-04-18 nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo nukentėjusioms žalai atlyginti:

Priteisti iš Valstybės (13101 Lt / 3794 Eurai) trylika tūkstančių vieną šimtą vieną litą padarytai turtinei žalai atlyginti ir (50000Lt / 14481 Eurai) penkiasdešimt tūkstančių litų padarytai neturtinei žalai atlyginti atstovaujamos institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, į/k190742714, nukentėjusiajai A. B.. Likusioje dalyje A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš Valstybės (15000Lt / 4344 Eurai) penkiolika tūkstančių litų atstovaujamos institucijos Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento, į/k190742714, padarytai neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiajai A. B., a.k(duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje A. B. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš V. O.,a.k(duomenys neskelbtini) A. B.,a.k(duomenys neskelbtini) (3000Lt / 868 Eurai) tris tūkstančius litų advokatės atstovavimo išlaidoms padengti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuteistojo V. O. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai Jūratė JakubonienėDanutė Giačaitė