Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei A. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini) vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Pagal pateiktus Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašus (balansus) matyti, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka 2023 m. gegužės mėnesį buvo nuo 20 285,54 Eur iki 30 005,20 Eur (b. l. 83-91).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. C. teismo posėdžio metu nurodė, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsiima (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vežimu. Jis yra šios įmonės direktorius. Nesutinka su aplinkybe, jog žinojo apie įmonės finansinę padėtį ir neteisingai skirstė piniginius mokėjimus. Susiklostė situacija, kad vienas iš kreditorių – UAB „(duomenys neskelbtini)“ Kreditorius 2023 m. birželio mėnesį kreipėsi į teismą ir buvo užblokuotos įmonės ir jo asmeninės banko sąskaitos ir tai sutrikdė jo įmonės veiklą. Jis kreipėsi į teismą nurodydamas, kad jo įmonė turi įsipareigojimų ir VMI ir kitiems kreditoriams bei negali atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi iš karto visa suma. Prašė suteikti galimybę atsiskaityti pagal grafiką. Buvo teismo įpareigojimas atsiskaityti būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po to mokėti kitiems kreditoriams. Teismas paliko sprendimą galioti, kuriuo buvo užblokuotos įmonės ir jo asmeninės lėšos. Turėjo parduoti savo butą ir atsidurti gatvėje, o įgytus pinigus panaudojo atsiskaityti su vienu kreditoriumi. To reikėjo, kad išliktų įmonė. Stengėsi išsaugoti darbo vietas, sumokėti mokesčius ir išsaugoti įmonę. Iki šios dienos, aš bando išsaugoti įmonę, kad ateityje atsiskaityti su visais kreditoriais, kad įmonė nebankrutuotų. Įmonė ir dabar vykdo veiklą. A. C. sutiko, kad tam tikra dalis įmonės įsiskolinimo valstybei susidarė dėl pridėtinės vertės mokesčio. Tuo metu nebuvo skolos VMI. Manė, kad aš galės dirbti, kad įmonė galės vykdyti savo veiklą ir atiduos šią skolą. Visi mokesčiai buvo sumokėti laiku iki tos dienos (gegužės mokesčio įsiskolinimas). Sužinojo apie įsiskolinimą valstybei po to, kai įmonei nedavė galimybės dirbti, dėl vieno iš kreditorių. Neprisimena tikslaus laiko, kada buvo sustabdyta įmonės veikla, kažkur po 2 mėnesių, kai atsiuntė deklaracijas. Įmonės veikla buvo sustabdyta 2023 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais.

Pažymėtina, kad į antrą teismo posėdį A. C. neatvyko ir teismui pateikė prašymą priimti sprendimą jam nedalyvaujant, kadangi jis yra užsiėmęs įmonės reikalais ir patiria didelį stresą. Prašė teismo atsižvelgti į jo norą išsaugoti įmonę ir atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas jo veiksmuose įžvelgs pažeidimų, prašė atsižvelgti į jo poziciją ir gailėjimąsi, nes taip pasielgė siekdamas išsaugoti įmonės veiklą. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų skirti baudą, prašė atsižvelgti į jo padėtį ir skirti minimalią baudą.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). To paties straipsnio 2 dalis nustato atsakomybę už analogiškus veiksmus, padarytus pakartotinai. Iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. ANK 120 straipsnis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame išdėstyti atitinkamos taisyklės esminiai turinio elementai

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka (šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 37 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 1 ir 18 punktai numato, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą, kitų ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

Byloje nustatyta, kad aktualiu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas buvo A. C. (įmonės vadovu yra nuo (duomenys neskelbtini) d.) ir nėra ginčo, kad jam kilo pareiga tinkamai, vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, organizuoti Bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad A. C. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Iš institucijos pareiškimo, taip pat teismui Institucijos papildomai pateiktų dokumentų – išvados dėl prašymo atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (b. l. 149-152) ir Institucijos atstovės paaiškinimų teisme matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2023 m. balandžio 25 d. Ši mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių, o paaiškėjo pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600). Mokestinė nepriemoka vis didėjo ir šiuo metu siekia 151 724,15 Eur.

Tai, kad Bendrovės vadovas žinojo apie įmonės finansinę situaciją ir tai, jog ji nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų visų kreditorių atžvilgiu, patvirtina paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo teismui pateikti paaiškinimai, kad jis norėjo išsaugoti įmonės veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais. Nekyla abejonių, kad įmonės finansinė padėtis ir turimi įsiskolinimai A. C. turėjo būti žinomi, nes PVM mokestinė nepriemoka atsirado pateikus deklaracijas, kuriose nurodomi duomenys, kuriuos teikė pati įmonė. Apie sudėtingą įmonės finansinę situaciją, kuri įmonės vadovui turėjo būti žinoma, patvirtina ir tai, kad 2021 m. balandžio 16 d. sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), 2022 m. spalio 7 d. buvo nutraukta. 2023 m. gegužės 24 ir 2023 m. birželio 29 d. priimti sprendimai neišdėstyti mokestinės nepriemokos.

Tiek iš VMI pareiškimo dėl administracinės teisenos pradėjimo, tiek iš VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų (balansų) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. gegužės mėnesį jau turėjo valstybės biudžetui mokestinę nepriemoką, kuri siekė 20 285,54 Eur ir per mėnesį padidėjo iki 30 005,20 Eur. Kaip nustatyta, Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais (MB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) filialas, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir kt.), kurie detaliau jau buvo aptarti aukščiau. Taigi pagrindiniai atsiskaitymai nesilaikant kreditorių eilės buvo atliekami visą 2023 m. gegužės mėnesį. A. C. posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. birželio mėnesį įmonėje buvo kilę sunkumai ir teisiniai procesai dėl ginčo su vienu iš kreditorių (areštuotos bankų sąskaitos, sustabdyti įmonės piniginiai srautai, sustojo įmonės veikla). Tokią aplinkybę patvirtina ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. preliminarus sprendimas, kuriuo buvo tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. C. solidariai priteistos reikalaujamos sumos (b. l. 135-139). Visgi, A. C. nurodoma aplinkybė analizuojamam administraciniam nusižengimui nėra reikšminga ir jo kaltės dėl įstatyme numatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo nepanaikina. Įmonės veiklai įtakos turėjęs teismo sprendimas buvo priimtas 2023 m. birželį, o A. C. veiksmai dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nesilaikymo fiksuoti dar 2023 m. gegužę. Taigi A. C. su kreditorių eilėje aukščiau už kitus kreditorius esančią VMI neatsiskaitė dar tuo metu, kai turima mokestinė nepriemoka nebuvo itin didelė (viršijo 20 000 Eur), o įmonės finansinė situacija nebuvo tapusi itin sudėtinga (nebuvo įmonės veiklos trikdžių).

Pagal suformuotą teismų praktiką, sprendžiant ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka. Kaip minėta, 2023 m. gegužės mėnesį Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI sudarė nuo 20 000 iki 30 000 Eur ir nors tokio dydžio suma, atsižvelgiant į įmonės veiklą, nėra itin didelė, ji buvo reikšminga, nes Bendrovė mokestinės nepriemokos VMI taip ir nesumokėjo, o rinkosi mokėti kitiems kreditoriams. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ aptariamu laikotarpiu turėjo įvairaus pobūdžio įsiskolinimu, tai patvirtina ir minėta Klaipėdos apylinkės teismo nutartis, kuria tenkinus civilinį ieškinį priteistos reikšmingos sumos Bendrovės kreditoriams. Akivaizdu, kad skolos jau buvo atsiradusios iš anksčiau. Minėtoje išvadoje nurodyta informacija, kad antstolių informacinės sistemos vieningo vykdomųjų dokumentų sąvado duomenimis Bendrovės atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų skaičius – 30, bendra ieškinio suma 514 088,27 Eur. Šie duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad aptariamu laikotarpiu (iš esmės 2023 m. gegužės mėnuo), įmonė turėjo piniginių lėšų, tačiau jų nebuvo tiek, kad galėtų būti padengti visi kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai. Bendrovė turėdama piniginių lėšų turėjo galimybę geranoriškai sumokėti įsiskolinimą biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI, kreditoriais.

Teismui atsiųstame paaiškinime iš esmės pripažinęs savo kaltę A. C. nurodė, kad su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo todėl, kad norėjo išsaugoti įmonę ir jos veiklą. Šis argumentas nepaneigia A. C. kaltės dėl atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo. Mokėjimai kitiems kreditoriams, kad toliau vyktų verslas, būtų atsiskaityta su įmonės darbuotojais reikšmingos aplinkybės tik sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio. Bendrovės vadovas privalo įmonės darbą organizuoti taip, kad Bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti. Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Išimtimis nelaikomos ir sudėtingos situacijos įmonės veikloje, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos, vykdant atsiskaitymus, laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Be to, Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiškai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei. Mokėti mokesčius yra konstitucinė pareiga, todėl turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad būtų užtikrintas mokesčių tinkamas mokėjimas ir mokesčiai būtų mokami laiku.

ANK 2 straipsnio 3 dalies pagrindu asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ANK 8 straipsnyje numatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo (2 punktas). Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (3 dalis).

Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra, kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-895/2020).

A. C., būdamas patyręs įmonės vadovas, suvokė savo, kaip įmonės vadovo pareigas, išmanė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką, žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais. Aptarta administracinį nusižengimą ir paties A. C. asmenybę apibūdinančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad įmonės vadovas sąmoningai nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių eilės, taip pažeisdamas VMI, kaip kreditoriaus, teises ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

Už ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur (vidurkis 2 200 Eur).

ANK 34 straipsnyje numatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

A. C. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, šiai dienai įsiskolinimas valstybės biudžetui nėra padengtas ir didėja. Analizuotu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva reikšmingų įmokų į biudžetą siekiant sumažinti mokestinę nepriemoką nebuvo atlikta. Bendrovė mokėjimų mokestinei nepriemokai padengti neįvykdė. Kita vertus, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) verslui sudėtingą foną (karo Ukrainoje ir Europos sąjungos taikomų sankcijų įtaka tarptautinei prekybai) neabejotinai turėjusį įtakos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniams sunkumams bei įmonės pastangas toliau aktyviai tęsti veiklą siekiant išsaugoti įmonę ir atsiskaityti su mokesčių administratoriumi, nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. C. piktybiškai siekė pažeisti VMI interesus, turėdamas savanaudiškų tikslų. Pažymėtina, kad A. C. buvo aktyvus kreipėsi į mokesčių administratorių dėl galimybės perkelti ar išdėstyti susidariusią skolą ir suinteresuotas užtikrinti visų kreditorių (tame tarpe ir VMI) interesų pusiausvyrą. Šios aplinkybės teismo vertinamos teigiamai, nors ir nesudaro pagrindo pripažinti tai A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. A. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino (atsiųstame paaiškinime) padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, įvertinama ir A. C. asmenybė. Jis dirbantis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), vaikų neturi, administracinio nusižengimo padarymo metu administracine tvarka buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir pažeidimus susijusius su transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimu, nusižengimus susijusius su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis bei kitus pažeidimus, dalis baudų nesumokėtos (b. l. 154-176). Panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų, susijusių su nuosavybe turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais įtakotais juridinio asmens vadovo pareigų tinkamu neatlikimu praeityje nebuvo padaręs, šis nusižengimas nėra sistemingo neteisėto elgesio išraiška.

Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. C. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, taip pat atsižvelgęs į protingumo ir teisingumo principus, sprendžia, kad ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas nagrinėjamu atveju būtų teisingas ir proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybei.

Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). nagrinėjamu atveju nėra išskirtinių, neįprastų aplinkybių, kurios lemtų, kad minimali sankcijoje numatyta nuobauda konkrečiu atveju būtų per griežta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Šiuo atveju padarytas nusižengimas nėra mažareikšmis ar nedidelio pavojingumo. Susidariusios ir nesumokėtos mokestinės nepriemokos suma yra pakankamai didelė. Teismui nėra pateikta ir išskirtinai teigiamai pažeidėjo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių ar kitų duomenų, galinčių pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

A. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 (tūkstančio keturių šimtų) Eur baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).