Kauno apylinkės teismo nutartis

Teikimas Nr. T-273-946/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29787-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.3.1; 1.1.8.12. 2.5.16(S)

2017 m. kovo 17 d.

teismo posėdyje išnagrinėjęs antstolės G. A. teikimą dėl nuteistajam P. S. bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. sausio 27 d. gautas antstolės G. A. teikimas, kuriuo prašoma baudą pakeisti areštu. Teikime nurodyta, kad ji vykdo Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl 225,96 Eur baudos išieškojimo iš P. S. Skolininkas per raginime nustatytą terminą skolos nesumokėjo, jis niekur nedirba, jo vardu registruotino turto nėra.

Prokuroras prašė teikimą atmesti, nes nuteistasis dabar dirba Norvegijoje, vadinasi, turi pajamų. Būtų neracionalu vykdyti 3 parų arešto bausmę, ką atitinka 6 MGL dydžio bauda.

Motyvuojamoji dalis

Antstolio teikimas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 16 straipsnis nustato, kad baudą priverstinai išieško antstolis. Antstolis, pradėdamas priverstinį baudos išieškojimą, iš karto, neįteikęs raginimo, taiko priverstinio vykdymo priemones. Priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) bei BVK numatytos taisyklės (BVK 24 str. 4 d.).

BK 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu. Keisdamas baudą areštu, teismas vadovaujasi šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. BVK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Iš teismui pateikto teikimo bei jo priedų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 14 d. išdavė vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-2403-946/2015 dėl 6 MGL (225,96 Eur) išieškojimo iš nuteistojo P. S. Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) naudai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai antstolis teikime nurodo, jog nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą, jis turėtų kartu su teikimu pateikti ir tai patvirtinančius duomenis, t. y. duomenis, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuteistasis kokiais nors tyčiniais veiksmais turėdamas pajamų ar turto visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisakė mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (žiūrėti pavyzdžiui Vilniaus apygardos teismo 2015 gegužės 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-672-562/2015).

Antstolės teikime nurodyta, kad skolininko turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma bauda, nerasta.

Kaip matyti iš 2017 m. vasario 21 d. antstolės G. A. rašto, ji VMI pasiūlė pateikti prašymą paskelbti nuteistojo P. S. paiešką (šio rašto kopijos pateiktos Kauno apylinkės teismui ir prokuratūrai).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 142 straipsnio 1 dalį, įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ir kiekvienas šaukiamas kaip liudytojas asmuo privalo šaukiami atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą. Be pateisinamos priežasties neatvykęs pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą įtariamasis, kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas gali būti atvesdinami. Jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška.

Tačiau nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas nesuteikia teisės teismui savo iniciatyva skelbti nuteistojo paiešką. Todėl šiuo atveju antstolė, kuriai buvo pateikta vykdyti baudos bausmė, turėjo išnaudoti visas galimybes susisiekti su nuteistuoju visais žinomais jo galimo buvimo ar gyvenamosios vietos adresais, o esant pagrindui, bendradarbiaudama su policija, inicijuoti nuteistojo paiešką, vadovaujantis CPK 620 straipsnio 3 dalimi.

Teismas pažymi, kad šiuo atveju tam, kad paskelbti nuteistojo paiešką, išieškotojas, šiuo atveju tai VMI, atstovaujanti Lietuvos valstybę, neprivalo teikti nei atskiro prašymo dėl paieškos paskelbimo, nei duomenų, kad nepavyko nustatyti skolininko gyvenamosios vietos, kaip yra numatyta CPK 620 straipsnio 3 dalyje.

Šiuo atveju bauda, kurią vykdo antstolis, yra kildinama iš baudžiamojo teisinio santykio ir yra kriminalinė bausmė, o ne įsiskolinimas valstybei, kuris būtų kildinamas iš civilinio teisinio santykio. Todėl tokiu atveju bausmę vykdanti institucija (antstolis) nuteistojo atžvilgiu veikia visų pirma vadovaudamasis BVK ir kitais bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais (BPK 348 str. 3 d.). Bausmės baudos vykdymas yra užtikrinamas valstybės prievarta būtent per antstolį (BVK 24 str.), todėl valstybė, atstovaujama VMI, tam, kad būtų išnaudotos visos galimybės surasti nuteistąjį bei išieškoti baudą (įvykdyti bausmę), neturi teikti jokių papildomų prašymų bei duomenų. Šiuo atveju baudos, atsiradusios iš baudžiamojo teisinio santykio, skirtingai nei skolos, kurios išieškojimą taip pat vykdo antstolis, kildinamos iš civilinio teisinio santykio, vykdyme išieškotojas neprivalo imtis jokių papildomų veiksmų, nes šis vykdymas pagal įstatymą yra priverstinis ir pati valstybė jo vykdymą užtikrina įstatyme numatytomis prievartos priemonėmis, viena kurių yra minėta paieška. Teismų praktikoje analogiškose situacijose taip pat pripažįstama, kad CPK 620 straipsnis reglamentuoja skolininko paiešką vykdymo procese ir nepavykus nustatyti tikslios nuteistojo gyvenamosios vietos, antstolis privalo spręsti klausimą dėl nuteistojo paieškos paskelbimo (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-40-648/2013).

Taigi, 2017 m. vasario 21 d. antstolės raštas patvirtina, kad ji net nesvarstė galimybės inicijuoti nuteistojo paieškos, nustatyti jo faktinę gyvenamąją ar kitas buvimo vietas. Tai rodo, kad visos galimybės susisiekti su nuteistuoju nebuvo išnaudotos, nebuvo stengiamasi sužinoti, dėl kokių priežasčių nuteistasis nevykdo baudos bausmės, o taip pat neišnaudojo ir galimybės inicijuoti nuteistojo paieškos paskelbimą per policiją, jeigu nuteistojo faktinė buvimo ar gyvenamoji vieta yra nežinoma.

Kauno apskr. VPK VTV Areštinės ir konvojaus skyriaus 2017 m. kovo 6 d. rašte nurodyta, kad nuteistojo motina nurodė, jog jos sūnus yra Novergijoje.

Pažymėtina, kad tik aukščiau minėtos paieškos metu yra galimybė bausmę vykdančiai antstolei išsiaiškinti, ar nuteistasis nėra išvykęs nuolat gyventi, dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę. Tokiu atveju antstolė turėtų spręsti dėl teikimo teismui dėl bausmės baudos išieškojimo vykdymo perdavimo Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai inicijavimo, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis taisyklėmis (TAR, 2014-04-02, Nr. 2014-03998).

Be to, vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog baudos išieškojimo laiką būtų buvę vertinama, ar nuteistasis turi objektyvią galimybę paskirtą baudą sumokėti ir pripažinus tokios galimybės nebuvimą, atitinkamai būtų inicijuojamas teikimas dėl baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais, nes pagal BVK 25 straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Taigi, antstolė privalo ne tik įvertinti nuteistojo turtinę padėtį, bet realiai nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą, ar ne, imtis aktyvių veiksmų tam, kad nustatyti nuteistojo faktinę buvimo vietą, ir tik tuomet spręsti klausimą, ar kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais arba areštu, arba su teikimu dėl baudos vykdymo perdavimo, jeigu paaiškėtų, kad nuteistasis gyvena kitoje Europos Sąjungos valstybėje, kas šiuo atveju nebuvo padaryta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolės G. A. teikimas dėl nuteistajam P. S. bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2, 6 ir 7 dalimis, 364 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

atmesti antstolės G. A. teikimą dėl nuteistajam P. S. bausmės baudos pakeitimo į arešto bausmę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos prokuroro, nuteistojo ir jo gynėjo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.