Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo, kuriuo I. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 500 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. už tai, kad 2013-06-18, apie 11.30 val., Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini) k., nustatyta, jog jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 str. 71 d., 3 str. 2 d., 23 str. 28 d., savavališkai pastatė vieno aukšto su mansarda blokelių mūro gyvenamąjį namą, užstatytas plotas - 132,11 m².

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau - Priežiūros skyrius) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-08-26 nutarimą paskiriant I. R. už padarytą teisės pažeidimą administracinę nuobaudą Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. sankcijos ribose.

Teigia, kad I. R. paskirta administracinė nuobauda yra per švelni. Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai nesukėlė didelių neigiamų pasekmių, kartu pažymėjo, jog nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. I. R. paskyrus dešimt kartų mažesnę baudą, nei sankcijoje numatytas baudos dydis, nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tarp kurių yra ir nubaudimo bei prevencinis tikslas. Pasak apelianto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios administracinės nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nurodytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1-103/2007, N17-103/2007). Šiuo atveju parenkant I. R. administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose, turėjo būti paskirtas baudos minimumo ir maksimumo vidurkis, nes nebuvo nustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pažymi, kad I. R. pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus, o administracinės nuobaudos sušvelninimas, nesant išskirtinių aplinkybių, prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintiems savavališkos statybos prevencijos tikslams. Reikiamų dokumentų savavališkos statybos darbams rengimas po teisės pažeidimo konstatavimo ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimas savaime nėra ypatingos ar išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą švelninti administracinę nuobaudą (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. ATP-965-114/2012, Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-115-300/2012). Teisės pažeidėjas, žinodamas ir suvokdamas, kad statybos darbus draudžiama pradėti, kol jiems nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, šiuos darbus vis tiek vykdė, tokiu būdu prisiimdamas visų kilsiančių jam neigiamų padarinių riziką. Be to, vykdydamas statybos darbus, jų nesuderinęs su kompetentingomis valstybės institucijomis, I. R. įgijo nepagrįstą pranašumą prieš kitus statytojus, kurie sąžiningai laikosi teisės aktų reikalavimų ir atlieka visas būtinas procedūras statybos darbams pradėti bei vykdyti.

I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

Nurodo, kad priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Teismas, paskirdamas I. R. administracinę nuobaudą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgė į jo asmenybę, šeiminę padėtį. Statinys buvo statomas jo daugiavaikės šeimos minimaliems poreikiams tenkinti, siekiant pagerinti daugiavaikės šeimos buitį. Šeimoje taip pat nuolat gyvena ir jo neįgali motina, kuri nuolat prižiūrima. Šeimos materialinė padėtis yra sunki, I. R. ir jos žmonos gaunami darbo užmokesčiai ir socialinė pašalpa yra nedideli, todėl paskyrus didesnę baudą, I. R. neturės iš ko jos sumokėti. Pasak administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, jo padarytas teisės pažeidimas nesukėlė jokių sunkių padarinių, nebuvo padaryta žala tretiesiems asmenims. I. R. statė statinį jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Be to, jis jau sumokėjo teismo paskirtą baudą, kas rodo, jog nėra vengiama administracinės atsakomybės. I. R. ateityje pažada nepažeidinėti įstatymų. Nubaustojo teigimu, jis pastaruoju metu deda visas pastangas siekdamas įteisinti statinį ir įvykdyti visus kitus su tuo susijusius reikalavimus.

Priežiūros skyriaus skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. (2010-09-28 įstatymo Nr. XI-1036 redakcija) numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių tūkstančių litų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, pritaikydamas Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, paskyrė I. R. baudą, mažesnę nei Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. sankcijoje numatyta minimali. Priežiūros skyrius, ginčydamas I. R. paskirtos administracinės nuobaudos dydį, iš esmės remiasi padaryto teisės pažeidimo pobūdžiu bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatymu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013).

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013).

Byloje nustatyta, kad I. R. yra pasistatęs vieno aukšto su mansarda blokelių mūro gyvenamąjį namą pažeisdamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatas. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra pasistatęs statinį - gyvenamąjį namą - jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, dėl jo neteisėtų veiksmų neatsirado sunkių padarinių, nepadaryta žala tretiesiems asmenims. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas nėra itin pavojingas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nustatė I. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis nuoširdžiai gailiai dėl padaryto teisės pažeidimo (Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad I. R. praeityje būtų trauktas administracinėn atsakomybėn. Jis gyvena kartu su žmona ir penkiais vaikais, iš kurių du yra nepilnamečiai (b.l. 22), dar du - studentai (b.l. 23-24), be to, kartu gyvena ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motina, kuri dėl negalios yra prižiūrima (b.l. 28). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad teisės pažeidėjas ir jo žmona gauna nedidelį darbo užmokestį, taip pat socialinę pašalpą (b.l. 25-27).

Atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, I. R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos taikymo tikslai bus pasiekti I. R. paskiriant mažesnę baudą nei Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 5 d. sankcijoje numatyta minimali.

Priežiūros tarnyba, grįsdama savo apeliacinį skundą, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir apygardų teismų nutartimis dėl Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo, tačiau jose nustatytos aplinkybės nėra analogiškos šioje byloje nustatytoms aplinkybėms. Be to, pastebėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo klausimas sprendžiamas kiekvieną kartą individualiai, įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

Remiantis tuo, kas nustatyta, keisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013-08-26 nutarimą Priežiūros tarnybos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.