- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-22
- Bylos Nr.
- ATP-115-300/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-00052-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, padariusią Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 48 straipsnio 9 dalies pažeidimą (neypatingas statinio savavališkas rekonstravimas), nubaudė 100 litų bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. gruodžio 23 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyryje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, jog statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 1(duomenys neskelbtini), Šiauliai (direktorius D. J.), rangos būdu (2011-07-07 rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su IĮ „(duomenys neskelbtini)“) atlikdama gydymo paskirties pastato (statinio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) rekonstravimą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pažeidė nustatytą tvarką. T.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturėdama galiojančio statybą leidžiančio dokumento – statybos leidimo, vykdė minėto pastato rekonstravimą, kas laikoma savavališka statyba, tuo pažeidė Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545; 2005, Nr. 43-1355; 2006, Nr. 116-4402; 2007, Nr. 55-2127; 2009, Nr. 117-4993; 2010, Nr. 84-4401) 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 23 straipsnio 28 dalį. Už šiuos pažeidimus numatyta administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 2 straipsnį ir Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalį.
Šalies argumentai
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-01-24 nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Atstovė nurodo, kad su nutartimi nesutinka, kadangi teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pažeidė ATPK 30 bei 256 straipsniuose nustatytą tvarką, nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylos faktines aplinkybes bei neturėdamas pakankamai įrodymų paskyrė nepagrįstai mažą baudą.
Apeliantė nurodo, kad Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta, kad už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo 7000 Lt iki 15000 Lt. Nutartimi teismas paskyrė pažeidėjai 100 Lt baudą, nurodydamas, jog pažeidėja nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn, rūpinosi reikalingų dokumentų gavimu (2011-12-21 dokumentai gauti), nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais konstatavo, kad Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje numatyta minimali 7000 Lt bauda būtų neadekvati padarytam, iš esmės formaliam teisės pažeidimui. Apeliantė teigia, kad su tokia teismo paskirta nuobauda nesutinka, nes mano, kad teismas neturėjo pakankamai įrodymų, kad galėtų konstatuoti, jog 100 Lt bauda yra adekvati padarytam teisės pažeidimui.
Pažymi, kad mažesnės nei įstatyme numatytos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje. ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda - tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Apeliantė nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-25 nutartis administracinėje byloje Nr. Nl7-103/2007, 2007-08-02 nutartis administracinėje byloje Nr. N'-1396/2007, 2010-12-20 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-3096/2010). ATPK 30¹ str. nuostatos taikytinos tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties ir kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiai pažeidėjai ne visišką atitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Taip pat pažymi, kad vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Konkrečiu atveju apylinkės teismas taikydamas ATPK 30¹ straipsnį, turėjo nurodyti kokiais konkrečiais įrodymais (duomenimis), sudarančiais visetą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma administracinio poveikio priemonė, naudai, jis remiasi.
Apeliantės teigimu, institucija iš esmės neprieštarautų, kad teismas mažintų Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje numatytos minimalios 7000 Lt baudos dydį, tačiau tai turėtų būti daroma proporcingai, remiantis įrodymais, kurie patvirtintų, kad pažeidėja patirs tam tikrų negatyvių padarinių (materialia išraiška), kurie užtikrins, kad tiek pati pažeidėja, tiek ir kiti asmenys ateityje laikysis įstatymų, gerbs bendro gyvenimo taisykles bei nedarys panašių teisės pažeidimų. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad pažeidėjai įstatymų leidėjo numatyta 7000 Lt bauda yra per didelė ir ji negali jos sumokėti, byloje nėra jokių įrodymų apie pažeidėjos finansinę padėtį. Todėl mano, kad teismo paskirta bauda visiškai neatitinka ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, sudaro prielaidas manyti, kad daryti panašius teisės pažeidimus yra visiškai paranku, nes kam gaišti laiką ir laukti, kol bus išduotas statybą leidžiantis dokumentas, kai galima vykdyti statybas neturint jo, nes tokio dydžio bauda neatlieka savo prevencinės paskirties. Ir priešingai, sumokėjus minimalią 7000 Lt baudą kitą kartą pažeidėjas tikrai pagalvos ar tai nėra per didelė kaina už įstatymų nesilaikymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės 2012 m. sausio 24 d. nutartį. Nurodo, kad jo manymu paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, pažymi, kad juridiniam asmeniui veikiančiam statybų versle, dalyvaujančiam viešuosiuose konkursuose, reputacijos kriterijus yra vienas iš esminių, todėl vien jau administracinės nuobaudos skyrimas ir ekonominių sankcijų taikymas neigiamai veikia bendrovės įvaizdžiui rinkoje, drausmina ir sukuria teisines pasekmes.
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus daro išvadą, kad apeliaciniame skunde yra keliamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo teisėtumas ir pagrįstumas, kas nesudaro pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą iš esmės, pagal apeliacinio skundo argumentus.
Juridinių asmenų atsakomybė už savavališką statybą yra numatyta Statybos įstatymo 48 straipsnyje, kurio 9 dalyje numatyta, kad už neypatingo statinio savavališką rekonstravimą skiriama bauda statytojams nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas vadovaudamasis ATPK 2 ir 30¹ straipsnių nuostatomis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ padariusiai Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje numatytą pažeidimą, paskyrė 100 litų baudą. Apylinkės teismas skirdamas administracinę nuobaudą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsižvelgė į tai, kad įmonė reikalingų dokumentų gavimu rūpinosi iki pažeidimo nustatymo fakto ir šie dokumentai buvo gauti 2011-12-21, t. y. iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, į tai, kad juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais padarė išvadą, kad Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje numatyta minimali 7000 Lt bauda šiuo konkrečiu atveju būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam iš esmės formaliam teisės pažeidimui.
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos, nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-403/2010, N444-633/2011).
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ypatingų ar išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir skirti švelnesnę nuobaudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, arba jos visai neskirti.
Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisipažino ir gailisi dėl pažeidimo padarymo, yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kurią atsižvelgiama skiriant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Aplinkybė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš atlikdama darbus buvo atlikusi visus projekto ir statybos leidimo suderinimus, o statybos leidimas gautas iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, savaime nėra ypatingos ar išimtinės aplinkybės, kadangi Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, kad pradėti statinio statybos darbus galima tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė). Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau nebuvo traukta administracinėn atsakomybėn ir nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra išskirtinės aplinkybės. Pažymėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinodama nustatytą tvarką, kad draudžiama pradėti pastato rekonstrukcijos darbus, kol nėra gautas statybą leidžiantis dokumentas, nesilaikė statybą reglamentuojančių aktų, neturėdama teisėto pagrindo anksčiau pradėjo vykdyti statybos darbus, tuo nepagrįstai įgijo pranašumą prieš statybos įmones sąžiningai besilaikančias teisės aktų reikalavimų, tokiu būdu nesilaikydama sąžiningos konkurencijos principų, iškreipė egzistuojančią rinką, tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra labai pavojingas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje numatytą pažeidimą pirmosios instancijos teismo paskirta nuobauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdžio, pavojingumo laipsnio, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas keičiamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtina administracinė nuobauda, numatyta Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalies sankcijoje. Skiriant nuobaudą UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas atsižvelgia į tai, jog nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino ir gailisi padarius pažeidimą, įvertina tai, kad ji anksčiau nebuvo bausta administracine tvarka, kad įmonė reikalingų dokumentų gavimu rūpinosi iki pažeidimo nustatymo fakto ir šie dokumentai buvo gauti iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo. Teismas daro išvadą, kad nuobaudų tikslai bus pasiekti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskiriant minimalią Statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – 7000 Lt baudą. Skundžiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas yra ydingas tik dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kaip prašoma apeliaciniu skundu, nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsnio 2 dalimi, 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio taikymą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 48 straipsnio 9 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 7000 Lt baudą.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.