- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- 2S-357-777/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08268-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“
- Kategorijos
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.4Vykdymo išlaidos, jų apmokėjimo ir išieškojimo tvarka
- 3.5.11Vykdomosios bylos užbaigimas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. B. ir suinteresuoto asmens antstolės R. V. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“, antstolė R. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. pateikė skundus dėl antstolio veiksmų, kuriais prašė panaikinti antstolės 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir 2019 m. spalio 14 d. patikslinto vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 2‑310‑588 3 punkte numatyto atlygio antstoliui apskaičiavimą ir nustatyti antstolės atlygį vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/15981 – 579,79 Eur bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Skundų pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
2.1. skolininkui ir išieškotojai sudarius 2012 m. lapkričio 30 d. sutartį dėl skolos sumažinimo Nr. 23/10-23161, skola sumažinta iki 15 023,75 Eur (51 874,62 Lt), nuo likusios skolos dalies išieškotoja atsisakė. Teigia, jog visa skola iki jos sumažinto dydžio yra sumokėta, išieškotoja pretenzijų skolininkui neturi.
2.2. antstolė 2019 m. rugsėjo 11 d. pateikė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 2-310-588 1 932,20 Eur, iš kurių būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos, pritaikius indeksaciją, sudarė 221,26 Eur, 3,58 Eur pašto ir banko pavedimų išlaidos bei 1 707,36 Eur atlygis antstolei. 2019 m. spalio 14 d. antstolei patikslinus vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 2-310-588, kuriame apskaičiuotas atlygis antstolei sudarė 901,42 Eur nuo išieškotos 15 023,75 Eur sumos, būtinosios išlaidos – 399,97 Eur, vietoje prieš tai apskaičiuotų 180 Eur, kita vykdymo išlaidų dydžio dalis liko nepakeista. Antstolė nurodė, kad būtinosios ir papildomos vykdymo išlaidos neindeksuojamos. Pareiškėjas nesutinka su antstolės apskaičiuotu būtinųjų vykdymo išlaidų dydžiu, taip pat priskaičiuotu atlygiu antstolei, kadangi mano, jog jis apskaičiuotas pažeidžiant vykdymo instrukcijoje numatytą būtinųjų išlaidų dydį, atlygio antstoliui apskaičiavimo tvarką, o be to, teisingai apskaičiavus atlygį, yra pagrindas jį dar sumažinti iki minimumo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjo R. B. skundus tenkino iš dalies – grąžino antstolei R. V. perskaičiuoti vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/15981 antstolės 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime bei 2019 m. spalio 14 d. patikslintame vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2-310-588 nurodytas vykdymo išlaidas. Kitos skundo dalies netenkino. Priteisė iš antstolės R. V. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų pareiškėjui R. B..
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 2-310-588 3 punkte apskaičiuotu 1 707,36 Eur atlygiu antstoliui bei 2019 m. spalio 14 d. patikslintu vykdymo išlaidų apskaičiavime apskaičiuotu 901,42 Eur atlygiu antstoliui. Konstatavo, jog šiuo atveju taikomas 2010 m. gegužės 20 d. galiojęs vartotojų kainų indeksas 113,1. Teigia, kad susumavus būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas bei pritaikius koeficientą 1,13, gaunama 221,26 Eur suma. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju realiai išieškota suma, atskaičius būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas (R), yra 14 802,49 Eur (15 023,75 - 221,26). Išieškotina suma (I) yra 28 456,01 Eur. Atlygio antstoliui dydis, jeigu vykdomasis dokumentas būtų visiškai įvykdytas (A), yra 1 707,36 Eur (28 456,01 x 6 procentai) (Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 punktas, 1 lentelės 15 punktas). Darė išvadą, kad šiuo atveju antstolio atlygio suma sudaro 837,88 Eur: 14 802,49 Eur / (28 456,01 Eur + 1 707,36 Eur) x 1 707,36 Eur. Tuo tarpu skundžiamuose 2019 m. rugsėjo 11 d. bei 2019 m. spalio 14 d. patikslintame vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2-310-588 antstolio atlygis (3 punktas) apskaičiuotas 837,88 Eur.
4.2. Nurodė, kad sprendžiant antstolio atlygio mažinimo klausimą, vertinama ne tik antstolio atliktų veiksmų apimtis, bet ir kitos aplinkybės, susijusios su skolos išieškojimu. Teigia, jog vykdomojoje byloje Nr. 0074/10/15981 pateiktos užklausos patvirtina faktą, kad antstolė atliko procesinius veiksmus, pareiškėjo turtinė padėtis buvo nuolat tikrinama – 2010 m. gegužės 20 d. užklausos UAB Medicinos bankui, AB DNB bankui, AB „Swedbank“, SODRAI, AB SEB bankui, AB „Citadele“ bankui, AB Šiaulių bankui, Nordea Bank AB Lietuvos skyriui, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriui, AB bankui Snoras, 2010 m. liepos 21 d. VĮ Registrų centrui, 2010 m. rugpjūčio 3 d. AB Ūkio banko pateikta informacija, 2010 m. rugsėjo 28 d. SODROS, 2011 m. sausio 24 d., 2011 m. balandžio 20 d., 2011 m. liepos 1 d. SODROS, 2011 m. rugpjūčio 19 d. AB Ūkio banko, Danske bank, AS, Lietuvos filialo, AB SEB banko, AB „Citadele“ banko, AB Šiaulių banko, Nordea bank Finland PLC Lietuvos skyriaus, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus, AB banko Snoras, UAB Medicinos banko, AB DNB NORD banko, AB „Swedbank“, SODROS, 2011 m. spalio 21 d. SODROS, 2013 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys, 2013 m. birželio 17 d. Danske Bank, AS, Lietuvos filialo, AB SEB banko, AB „Citadele“ banko, AB Šiaulių banko, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus, AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyriaus, AB banko Snoras, UAB Medicinos bankas, AB DNB banko, AB „Swedbank“, 2014 m. balandžio 1 d., 2015 m. balandžio 1 d., 2015 m. spalio 1 d., 2016 m. balandžio 1 d., 2016 m. spalio 1 d., 2017 m. balandžio 1 d., 2019 m. balandžio 1 d. LR valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenys, 2015 m. spalio 4 d. LR kelių transporto priemonių registro duomenys, 2015 m. lapkričio 4 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2018 m. lapkričio 26 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenys. Remiantis antstolių informacinės sistemos duomenimis (AIS) nustatyta, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas turi galiojančią atsiskaitomąją sąskaitą AB Šiaulių banke. Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateiktas antstolės priimtas 2019 m. rugsėjo 12 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-19-74-20758 – 30 388,21 Eur.
4.3. Įvertino ir tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su išieškotoja dėl skolos sumokėjimo, sudarė susitarimą, tačiau apie susitarimo sudarymą ir skolos sumokėjimą antstolei tapo žinoma tik 2019 m. rugsėjo 30 d., antstolio kontorai pateikus UAB DK „PZU Lietuva“ 2013 m. vasario 14 d. raštą Nr. 23/10-25185, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas iki galo atsiskaitė su išieškotoja pagal 2012 m. lapkričio 30 d. susitarimą Nr. 23/10-23161, sumokėjo 15 023,75 Eur (51 874,62 Lt) žalos atlyginimą ir dėl minėtos žalos jokių pretenzijų neturi. Taip pat nurodė, kad 2019 m. spalio 1 d. antstolio kontoroje gautas ADB Gjensidige 2019 m. spalio 1 d. raštas Nr. 144369 dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir užbaigimo, kadangi pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. atsiskaitė, 15 023,75 Eur (51 874,02 Lt) skolą sumokėjo (2012 m. gruodžio 20 d. – 10 715,94 Eur (37 000 Lt), 2013 m. sausio 7 d. – 4 307,81 Eur (14 874,02 Lt)), likusių reikalavimų išieškotoja atsisako. Teismo vertinimu, antstolio vykdomojoje byloje atliktų veiksmų negalima vertinti kaip didelės apimties ir reikalaujančius itin didelių antstolio darbo sąnaudų, tačiau konstatavo, kad antstolė, vykdydama išieškojimą, atliko procesinius veiksmus, siekdama nustatyti skolininko turtinę padėtį, todėl darė išvadą, kad sumažinti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą atlygio antstoliui dydį iki 579,79 Eur nėra pagrindo.
4.4. Nurodė, kad šioje byloje pareiškėjas turėjo priešingą poziciją negu antstolė ir patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl darė išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti atlygintos patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteisiant šias bylinėjimosi išlaidas iš antstolės. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad iš viso patyrė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Darė išvadą, kad patenkinus skundus iš dalies bei atsižvelgiant į tai, kad abiejuose skunduose iš esmės dėstomos tos pačios aplinkybės, prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino, priteisiant iš antstolės R. V. pareiškėjui R. B. 150 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė R. V. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundus dėl antstolės veiksmų atmesti.
6.1. Nurodė, kad teismas, sumažindamas antstolės apskaičiuotą atlygį antstoliui kaip ir pareiškėjas vadovavosi sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punktu nustatyta formule. Mano, jog ši formulė taikoma tik tuomet, kai iš skolininkui priklausančių lėšų, turto ar darbo užmokesčio išieškoma ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedama atitinkama pinigų suma, kurią reikia paskirstyti skoloms ir vykdymo išlaidoms dengti. Teigia, jog šiuo atveju realiai išieškotos lėšų sumos nėra, skolininkas dalį skolos, t. y. 15 023,75, sumokėjo tiesiogiai išieškotojui, išieškotojas, sudarius skolos sumažinimo sutartį, nuo likusios skolos dalies atsisakė, į antstolės depozitinę sąskaitą lėšos pervestos nebuvo, todėl mano, kad atlygis antstoliui skaičiuojamas ne sprendimų vykdymo instrukcijos 53 punktu nustatyta tvarka, o skaičiuojant procentinį dydį nuo visos išieškotos sumos.
6.2. Suinteresuoto asmens vertinimu, kadangi skola sumokėta pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, vadovaujantis sprendimų vykdymo instrukcijos 68 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, atlygio antstoliui dydis turi būti apskaičiuojamas nuo visos išieškotos 15 023,75 Eur sumos.
6.3. Nurodė, kad atlygis antstoliui pagal sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelės 15 eilės numeriu įtvirtintą išieškotiną sumą intervale nuo 14 481 Eur iki 28 962 Eur yra 6 procentai, bet ne mažiau kaip 1 158,48 Eur. Teigia, jog patikslintame vykdymo išlaidų apskaičiavime apskaičiuotas atlygis antstoliui yra 901,42 Eur (15 023,75 Eur x 6 procentai = 901,42 Eur.). Pažymėjo, jog antstolė netaikė nustatyto minimalaus atlygio dydžio ir sumažino jį iki 901,42 Eur. Taip pat nurodė, kad vykdymo išlaidų apskaičiavime nebuvo skaičiuojamos papildomos vykdymo išlaidos už atliktas užklausas, tikrinant skolininko turtinę padėtį, todėl darė išvadą, kad apskaičiuojant vykdymo išlaidas skolininko interesai nebuvo pažeisti.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas R. B. prašo antstolės atskirąjį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8.1. Nurodo, kad kompleksiškai aiškinant Sprendimo vykdymo instrukcijos 67 ir 68 punktus, daroma akivaizdi išvada, kad jei skolininkas sumoka visą skolą ar sudaro taikos sutartį iki raginime nustatyto termino, tai atlygis antstoliui neskaičiuojamas visiškai. Jei skolininkas dalį skolos sumoka per raginime nustatytą terminą, o likusią dalį jau po jo, tai atlygis antstoliui skaičiuojamas nuo tos sumos, kuri buvo sumokėta pasibaigus raginime nurodytam terminui. Jei visa skola sumokama ar taikos sutartis sudaroma pasibaigus raginime nurodytam terminui, t. y. per raginime nustatytą terminą skolos nepadengė iš viso, tai atlygis antstoliui skaičiuojamas nuo visos išieškotos sumos. Tačiau atkreipia dėmesį, kad šios nuostatos nereglamentuoja, kaip skaičiuojamas atlygis antstoliui nuo išieškotos sumos, nes tai reglamentuoja sprendimų vykdymo instrukcijos 51–53 punktai, kur 53 punktas nurodo, kad išieškojus dalį skolos, nepriklausomai nuo priežasčių, atlygis antstoliui skaičiuojamas pagal nustatytą formulę.
8.2. Teigia, jog atskirajame skunde minima Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2017 visų pirma nėra teismų praktika, o antra – prasilenkia ne tik su LAT praktika, bet ir iškraipo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą antstolio atlyginimo apskaičiavimo tvarką ir ja vadovautis negalima, nes toks aiškinimas antstoliui padidina atlygį už sumažintą darbo rezultatą. Mano, jog dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė formulę apskaičiuodamas atlygį antstolei.
Šalies argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. B. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį ir skolininko skundą tenkinti visiškai – panaikinti antstolės 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 2-310-588 3 punkte numatyto atlygio antstoliui apskaičiavimą ir nustatyti antstolės atlygį 579,79 Eur bei panaikinti antstolės 2019 m. spalio 14 d. patikslintą vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 2-310-588 vykdomojoje byloje 0074/10/15981. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9.1. Nurodo, kad LAT 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-283-313/2017 yra išaiškinęs, kad pagrindas mažinti atlygį antstoliui yra kai antstolis atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus. Teigia, jog teismas pats nustatė, kad antstolis atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus. Darė išvadą, kad atsižvelgiant į anksčiau nurodytą LAT praktiką ir nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas privalėjo sumažinti atlygį antstoliui iki minimumo ir jį nustatyti pats, o ne perduoti šį klausimą iš naujo spręsti antstolei.
9.2. Nurodo, kad pirmuoju skundu skolininkas prašė panaikinti antstolės nustatytą atlyginimą, kadangi jis apskaičiuotas per didelis, ir tai, kas apskaičiuota, teisingai sumažinti iki minimumo, t. y. iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai. Teigia, jog vienas iš reikalavimų buvo patenkintas, t. y. buvo panaikintas antstolio atlyginimo apskaičiavimas, tačiau buvo pripažinta, kad nėra pagrindo teisingai apskaičiuoto atlygio mažinti iki minimumo. Mano, jog tai reiškia, kad buvo patenkinta 50 procentų pirmojo skundo reikalavimų. Nurodo, kad už pirmojo skundo paruošimą skolininkas turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl patenkinus pusę skolininko pirmojo skundo reikalavimų turėjo būti priteista ir pusė advokato pagalbos išlaidų, t. y. 250 Eur.
9.3. Nurodė, kad antrame skunde iš esmės irgi buvo iškelti du reikalavimai: pirmas – dėl neteisingai apskaičiuotų būtinųjų vykdymo išlaidų, antras – dėl neteisingai apskaičiuoto atlygio antstolei be reikalavimo juos nustatyti, o tiesiog prašant juos panaikinti. Teigia, jog pirmąjį reikalavimą patenkino pati antstolė po skundo padavimo, o antrąjį reikalavimą patenkino pats teismas, konstatuodamas, kad atlygį sau antstolė apskaičiavo neteisingai ir grąžindamas jai perskaičiuoti. Mano, jog tai reiškia, kad antrojo skundo reikalavimai buvo patenkinti visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos už antrojo skundo paruošimą, kurios buvo 300 Eur, t. y. mažesnės nei pirmojo skundo, kadangi skundo turinys iš dalies sutapo su pirmojo skundo turiniu, taip pat turėjo būti priteistos visiškai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą byloje nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Suinteresuoto asmens (antstolės) atskirasis skundas tenkintinas
Pareiškėjo atskirasis skundas netenkintinas.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas suinteresuotajam asmeniui antstolei R. V. priteistino atlygio dydžio bei paskirstytų bylinėjimosi išlaidų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl antstolei nustatytino atlygio vykdomojoje byloje dydžio
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolė R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0074/10/15981, pradėtą pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-310-588/2010 dėl 28 456,01 Eur (98 252,91 Lt) skolos (baudos) išieškojimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo 2010 m. vasario 1 d. iki visiško įvykdymo iš skolininko R. B. išieškotojai DK „PZU Lietuva“ (dabartinis pavadinimas ADB „Gjensidige“). Remiantis vykdomosios bylos Nr. 0074/10/15981 duomenimis, nustatyta, kad antstolės 2010 m. gegužės 20 d. patvarkymu Nr. 2-310-588 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. 2019m. rugsėjo 30 d. antstolei pateiktas UAB DK „PZU Lietuva“ 2013 m. vasario 14 d. raštas Nr. 23/10-25185, kuriame nurodo, kad pareiškėjas visiškai atsiskaitė su išieškotoja pagal 2012 m. lapkričio 30 d. susitarimą Nr. 23/10-23161, sumokėjo 15 023,75 Eur (51 874,62 Lt) žalos atlyginimą ir dėl minėtos žalos jokių pretenzijų neturi. 2019 m. spalio 1 d. antstolio kontoroje gautas ADB Gjensidige 2019 m. spalio 1 d. raštas Nr. 144369 dėl vykdomosios bylos nutraukimo ir užbaigimo, kadangi pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. atsiskaitė, 15 023,75 Eur (51 874,02 Lt) skolą sumokėjo (2012 m. gruodžio 20 d. – 10 715,94 Eur (37 000 Lt), 2013 m. sausio 7 d. – 4 307,81 Eur (14 874,02 Lt)), likusių reikalavimų išieškotoja atsisakė. 2019 m. spalio 14 d. antstolės priimtas patikslintas 2019 m., rugsėjo 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. 2-310-588 – 1 323,77 Eur, iš jų: būtinos vykdymo išlaidos - 399,97 Eur, papildomos vykdymo išlaidos – 18,80 Eur, atlygis antstoliui nuo išieškotos 15 023,75 Eur sumos – 901,42 Eur, kitos išlaidos, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims – 3,58 Eur. Patikslintas vykdymo išlaidų apskaičiavimas įteiktas pareiškėjui elektroniniu paštu 2019 m. spalio 22 d.
15. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo antstolė R. V. mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo antstoliui priteistino atlygio dydį, todėl darė išvadą, jog 2019 m. rugsėjo 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. 2-310-588 3 punkte numatytas atlygis antstoliui sumažintas be pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog šiuo atveju byloje nėra ginčo, ar priklauso atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą, kai skolininkas pats įvykdo vykdomąjį dokumentą. Šiuo atveju kyla ginčas tik dėl atlyginimo antstoliui, už vykdomojo dokumento įvykdymą, dydžio.
16. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Taigi jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą.
17. Tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, kuris apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Kartu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, analizuoti ir vertinti konkrečios bylos aplinkybes ir dėl antstoliui priteistino atlyginimo dydžio spręsti siekdamas tiek skolininko, tiek antstolio teisėtų interesų pusiausvyros. Tačiau išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, ir teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, šis atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį.
18. Kaip minėta šios nutarties 14 punkte, vykdomoji byla Nr. 0074/10/15981, pradėta pagal Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-310-588/2010 dėl 28 456,01 Eur (98 252,91 Lt) skolos (baudos) išieškojimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo 2010 m. vasario 1 d. iki visiško įvykdymo iš skolininko R. B. išieškotojai DK „PZU Lietuva“ (dabartinis pavadinimas ADB „Gjensidige“). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 29 d. atsiskaitė, 15 023,75 Eur (51 874,02 Lt) skolą sumokėjo (2012 m. gruodžio 20 d. – 10 715,94 Eur (37 000 Lt), 2013 m. sausio 7 d. – 4 307,81 Eur (14 874,02 Lt)), likusių reikalavimų išieškotoja atsisakė. Tai reiškia, jog atsisakius likusių reikalavimų, antstolis vykdomąją bylą užbaigia bei apskaičiuoja vykdymo išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą apskaičiuojamas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 15 punkte nustatyta, kad atlygis antstoliui už sumos nuo 14 500 Eur iki 28 962 Eur išieškojimą yra 6 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 158,48 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iš pareiškėjo buvo išieškota (geranoriškai sumokėjo pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui) 15 023,75 Eur. Antstolė skundžiamu vykdymo išlaidų apskaičiavimu nurodė, kad antstolės atlyginimas už išieškotą skolą yra 901,42 Eur. Tai reiškia, jog antstolės apskaičiuotas atlyginimo dydis yra mažesnis nei Sprendimų vykdomo instrukcijoje nurodomas minimalus dydis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, antstolio atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad suinteresuotas asmuo apskaičiuodamas antstolio atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą apskaičiavo mažesnę sumą (901,42 Eur) nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytas minimalus atlygio dydis (1 157,48 Eur), nesudaro teisinio pagrindo nurodyto atlygio dydžio mažinti dar labiau, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo antstolę perskaičiuoti 2019 m. spalio 14 d. patikslintame vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. 2-310-588 nurodytas vykdymo išlaidas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti argumentai dėl apskaičiuoto antstolės atlyginimo tvarkos, teisinės reikšmės teisingam šio ginčo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
20. Pareiškėjas atskiruoju skundu taip pat nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civ. byloje Nr. 3K-3-283-313/2017 yra išaiškinęs, kad pagrindas mažinti atlygį antstoliui yra, kai antstolis atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus. Teigia, jog teismas pats nustatė, kad antstolis atliko nedidelės apimties ir nereikalaujančius didelių jo darbo sąnaudų vykdymo veiksmus. Darė išvadą, kad atsižvelgiant į anksčiau nurodytą LAT praktiką ir nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas privalėjo sumažinti atlygį antstoliui iki minimumo ir jį nustatyti pats, o ne perduoti šį klausimą iš naujo spręsti antstolei. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad, atsižvelgiant į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes, antstolio atlyginimas mažintinas, tai antstoliui priteisiamas atlyginimas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą neturi būti mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų šio atlyginimo dydį. Taip pat pažymėjo, jog tik tam tikrais, tačiau itin išimtiniais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, dėl aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, antstoliui gali būti priteisiamas mažesnis už Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą minimalų atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007). Šios nutarties 18 punkte konstatuota, jog antstolės apskaičiuotas atlyginimo dydis yra mažesnis nei Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 15 punkte nustatytas minimalus dydis, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas atskiruoju skundu jokių aplinkybių, prilygstančių force majeure aplinkybėms, nenurodė, darytina išvada, jog antstolės apskaičiuoto atlyginimo mažinti iki 579,79 Eur nėra teisinio pagrindo, tai pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
21. Atskiruoju skundu pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas jo skundus dėl antstolės veiksmų, neteisingai apskaičiavo iš antstolės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį bei nepagrįstai jį sumažino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šia nutartimi tenkinus suinteresuoto asmens antstolės R. V. atskirąjį skundą, iš esmės konstatuota, jog pareiškėjo R. B. skundai dėl antstolės veiksmų yra nepagrįsti, todėl atmestini. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog pareiškėjo skundai netenkinti, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.
22. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, netinkamai taikė ir aiškino sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, todėl darytina išvada, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti bei pareiškėjo skundus atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
23. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 93 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
24. Byloje gautas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, juo prašoma priteisti iš antstolės R. V. jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
25. Suinteresuotas asmuo antstolė R. V. bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, todėl jos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį pakeisti – pareiškėjo R. B. 2019 m. spalio 21 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. skundus dėl antstolio veiksmų atmesti ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.