Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), našlė, teista:

1) 2022 m. sausio 6 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, viešaisiais darbai 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. K., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2023 m. balandžio 18 d., apie 9 val., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – partnerį R. A., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, kuriam sudavė vieną smūgį stikliniu puodeliu bei vieną smūgį medine taburete į galvą, tuo padarė muštinę žaizdą galvoje ir sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo.

Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, paaiškino, kad 2023 m. balandžio 18 val. ryte, girtavo katu su savo sugyventiniu R. A. bei sūnumi M. S. Kadangi ji buvo gėrusi alkoholį iš vakaro, taip pat gėrė ir ryte, buvo labai girta, todėl visų aplinkybių neatsimena. Prisimena, kad ji sužalojo savo sugyventinį, taip jai sakė ir jos sūnus. Įvykius prisimena tik nuo to momento, kai ji pati išsikvietė policijos pareigūnus, kurie rado sužalotą jos sugyventinį ir pristatė į ligoninę ir ją ir jos sugyventinį. Prisimena mačiusi sugyventinį prie ligoninės, jos paprašytas jis nuėjo ir nupirko jai cigarečių, nes ji norėjo parūkyti. Ji gailisi dėl savo elgesio, mano, kad sugyventinis jai kažką pasakė, tai ji jį ir sužalojo. Šiuo metu nedirba, supranta, kad turi priklausomybę alkoholiui, kai susitaupys pinigų, bandys koduotis, nes anksčiau buvo užsikodavusi nuo alkoholio ir nevartojo alkoholio apie pora metų. Kurį laiką dirbo UAB ,,M.“, iš gautų pajamų atlygino padarytą turtinę žalą (t. 2, b. l. 72).

Nukentėjęs R. A. patvirtino, kad L. K. yra jo sugyventinė. Jie abu gyvena apie 10 mėnesių, veda bendrą ūkį. 2023 balandžio 18 d. jis, L. K. ir jos sūnus M. S. namuose vartojo alkoholinius gėrimus nuo pačio ryto, dar vartojo ir iš vakaro. Kiek tiksliai išgėrė pasakyti negali, tačiau apie 9 val. jis buvo virtuvėje kartu su M. S. ir L. K. Jiems vartojant alkoholį, L. K. iš niekur nieko trenkė jam vieną kartą į galvą taburete ir po to kartą trenkė stikliniu puodeliu per galvą. Po jos smūgio pajuto skausmą, jam pradėjo bėgti kraujas. L. K. nuo jo nustūmė jos sūnus M. S. Jis policijos ir greitosios nekvietė, kadangi nemanė, kad yra labai stipriai sužalotas. Po kiek laiko L. K. išsikvietė policiją, neva ją sumušė jos vaikas, tačiau jos niekas nemušė. Jis matė tik kaip M. S. ją kartą pastūmė, kad nemuštų jo, tačiau daugiau jis jos nelietė. Jis ją pastūmė pora valandų prieš iškviečiant policijai, o po to laiko jie dar vartojo alkoholį ir lyg tais jokių konfliktų nebuvo. Atvažiavus policijai, jis paaiškino kas įvyko, jie jam iškvietė greitąją pagalbą. Dėl to, kad L. K. jį sumušė jis civilinio ieškinio nereiškia. Ji prieš jį ankščiau nebuvo smurtavusi, ji šį kartą taip pasielgė, kadangi buvo per daug girta. Abejoja, kad ateityje tokie incidentai pasikartos. L. K. jo atsiprašė, ji dėl to ką padarė labai gailisi, jis pretenzijų jai neturi, atleido jai (t. 1, b. l. 89–96, 99–102).

Liudytojas M. S. patvirtino, kad 2023 m. balandžio 18 d. su mama L. K. ir jos sugyventiniu R. A. vartojo alkoholinius gėrimus (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau jis atėjo į virtuvę ir pamatė, kad jo mama L. K. muša R. A. Ji jį mušė su taburete. Ji sudavė vieną smūgį. Jis tai pamatęs, L. K. atitraukė nuo R. A. R. A. bėgo kraujas iš galvos, tačiau greitosios jie nekvietė. R. A. išėjo į koridorių. Po kiek laiko atvažiavo policija, kadangi jo mama ją išsikvietė. Dėl ko L. K. mušė R. A. jis nežino, tačiau ji buvo labai neblaivi (t. 1, b. l. 117–120).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo D. V. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2023 m. balandžio 18 d. 12.30 val. gautas Lazdijų greitosios medicinos pagalbos medikės telefoninis pranešimas, kad į Lazdijų ligoninės Priėmimo skyrių pristatė R. A., kurį namuose sumušė žmona. Nustatytas galvos sumušimas. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad 2023 m. balandžio 18 d. apie 9 val. (duomenys neskelbtini), L. K., kilusio konflikto metu, virtuvės patalpoje sudavė vieną smūgį stikliniu puodeliu ir vieną smūgį medine taburete į galvos sritį kartu gyvenančiam sugyventiniui R. A., kuriam nustatyta viršugalvio muštinė–kirstinė žaizdas (t. 1, b. l. 1–6).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio buto virtuvė; virtuvėje ant medinių virtuvės grindų matosi dėmė panaši į kraują; virtuvėje stovi medinis staliukas, ant kurio matosi išgertuvių pėdsakai: peleninė su nuorūkomis, du žiebtuvėliai, du puodeliai ir rudos spalvos lėkštė su duonos likučiais; prie lango guli medinė taburetė, tarp medinės taburetės kojų, guli stiklinis puodelis su ąsele (t. 1, b. l. 19–28).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad stiklinis puodelis yra skaidraus stiklo, 10 cm aukščio; taburetė yra medinė, geltonos spalvos; ant šių daiktų kraujo pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 34–40)

Specialisto išvada R. A. nustatyta muštinė žaizda galvoje ir dėl to konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl jo nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 57).

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalas patvirtina, kad 2023 m. balandžio 18 d., 11.53 val. L. K. nustatytas 3,40 promilės girtumas; 2023 m. balandžio 18 d. 11.59 val. R. A. nustatytas 3,95 promilės girtumas (t. 1, b l. 69–71).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Kaltininko kaltės turinys tokio pobūdžio baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik jo paties parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius veikos požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015, 2016 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016), o nagrinėjant situaciją, kurią galimai reikėtų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo parodymai, kuris patvirtino, kad kaltinamoji begeriant jam smūgiavo vieną kartą į galvą taburete ir stikliniu puodeliu, jis jautė fizinį skausmą, žaizda ligoninėje susiūta. Įvykio vietos apžiūros protokolas, duomenys apie neblaivumą patvirtina, kad kaltinamoji smurtavo namuose, buvo neblaivi. Tai, kad R. A. po smūgių nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl muštinės galvos žaizdos patvirtina medicinos dokumentų išrašas, specialisto išvada, tarnybinis tyrėjo D. V. pranešimas apie R. A. sužalojimo aplinkybes. Liudytojas M. S. patvirtino matęs, kaip L. K. smūgiavo R. A. ir jis ją sustabdė nuo tolesnio smurto.

Aptartų įrodymų analizė kartu su kaltinamosios duodamais parodymais apie įvykio aplinkybes, patvirtina, kad L. K. smūgiuodama puodeliu ir taburete nukentėjusiajam sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodyto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad L. K. smūgiuodama nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galvą, veikė netiesiogine neapibrėžta tyčia, nes smūgiuodama suprato pavojingos veikos pobūdį, numatė, kad tokie jos veiksmai gali jį sužaloti, ir nors to nesiekė, bet sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.‏‏‎ Atsižvelgus į tai, jos veika kvalifikuotina pagal atsiradusias sunkiausias pasekmes – nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinio skausmo sukėlimą.

Nukentėjęs yra asmuo, su kuriuo kaltinamoji bendrai gyvena neįregistravusi santuokos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 38 straipsnyje nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai.

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus į tai, kad smurtas panaudotas asmens, su kuriuo kaltinamoji bendrai gyvena neįregistravusi santuokos, atžvilgiu, nukentėjęs R. A. laikytinas kaltinamosios šeimos nariu. Įvertinus tai, L. K. padaryta nusikalstama veika dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo R. A., kvalifikuotina kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas šeimos nariui pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

II. Dėl bausmės paskyrimo

Kaltinamoji anksčiau teista, turi viena neišnykusį teistumą (t. 2, b. l. 3–6). Pažymėtina ir tai, kad L. K. 2009 m. balandžio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2010 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nuteistas už nužudymą peržengiant būtinosios ginties. Nors šis jos teistumas išnykęs, tačiau tai patvirtina, kad kaltinamoji linkusi fiziškai smurtauti, būdama neblaivi nekontroliuoja polinkio smurtauti. Per pastaruosius penkerius metus aštuonis kartus baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, kurie padaryti jai esant neblaiviai (t. 2, b. l. 19–25). Ji nedirba (t. 2, b. l. 70–71), bendruomenė ją charakterizuoja kaip asmenybę, kuri dirba kruopščiai, atsakingai ir tvarkingai, tačiau turi žalingų įpročių, dažnai vartoja alkoholį, yra ūmaus būdo, todėl išgėrusi būna impulsyvi ir konfliktiška (t. 2, b. l. 39). Tai leidžia spręsti, kad kaltinamosios padaryta veika nėra atsitiktinė, ji linkusi daryti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas.

L. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veikas, kuri yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei tai, kad ji atlygino turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai). L. K., būdama anksčiau teista už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdama pilnamete, teistumui esant neišnykusiam ir nepanaikintam, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl yra recidyvistė (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai pripažintina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad L. K. teisiamas antrą kartą už analogišką nusikalstamą veiką, abi nusikalstamos veikos padarytos jai esant neblaiviai, turi išnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, fizinis smurtas nukreiptas į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą, ir visa tai leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, pakartotinis veikų darymas rodo, kad jos vertybinės nuostatos neorientuotos į pagarbą teisės normoms, į visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių laikymąsi, anksčiau paskirtos bausmės nedaro poveikio jos elgesio ir vertybių pokyčiams ir tai rodo didesnį jos asmenybės pavojingumo visuomenei laipsnį. Parenkant bausmės rūšį įvertintina ir tai, kad nusikalstama veika nebuvo suplanuota iš anksto, kaltinamoji veikė spontaniškai, konflikto metu, būdama stipriai neblaivi, nukentėjusiajam konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, sunkesnių pasekmių jos padaryta nusikalstama veika nesukėlė, nukentėjęs sužalotas abiem bendrai girtaujant. Įvertinus aptartas aplinkybes, taip pat tai, kad 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu L. K. paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė nepadarė įtakos jos elgesiui, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje nepakeitė jos polinkio smurtauti, spręstina, kad jos asmenybės pokyčių neįtakoja švelniausios sankcijoje numatytos bausmės rūšys, todėl turi būti skiriama griežtesnė bausmė – trumpalaikis laisvės atėmimas, nes aptartos aplinkybės pakankamos spręsti, kad tik tokia bausmė bus pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į tai, kad L. K. padaryta nusikalstama veika nepasižymėjo dideliu mastu ir intensyvumu, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis padarytas dviejų trauminių poveikių, sunkių pasekmių nukentėjusiajam nesukėlė, nukentėjęs atleido kaltinamajai, jie atkūrė socialinę taiką, jis neprašo griežtos bausmės. Atsižvelgus į visas aukščiau aptartas kaltinamosios asmenybę ir jos padarytas nusikalstamas veikas apibudinančias aplinkybes, jai skirtina trumpalaikio laisvės atėmimo bausmė – areštas, mažesnė nei nustatytas jos vidurkis.

Asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (BK 75 straipsnio 1 dalis). Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Tai, kad kaltinamoji teisiama antrą kartą už analogišką veiką, turi ankstesnį teistumą už žmogaus nužudymą peržengiant būtinosios ginties ribas, tai, kad atlikusi bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu toliau daro analogiškas nusikalstamas veikas, kritiškai nevertina savo elgesio ir nerodo noro keistis, spręstina, kad bausmės tikslai – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis) negali būti pasiekti netaikant realios trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės, todėl L. K. atžvilgiu arešto bausmės vykdymo atidėjimas netaikytinas.

Remiantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytinas ir laikas L. K. išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (viena para) (t. 1, b. l. 126-128, 131–132) (BK 66 straipsnio 1 dalis).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

III. Dėl civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 48,59 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 75–76), kuris pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 77). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad R. A. suteikta skubi medicinos pagalba dėl galvos plaukuotosios dalies žaizdos, tam išleista 48,59 Eur (t. 1, b. l. 77).

Kaltinamoji su šiuo ieškiniu sutinka, aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ši 48,59 Eur turtinė žala atsirado dėl neteisėtų jos veiksmų sužalojant nukentėjusįjį, todėl ji privalo ją atlyginti (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

L. K. pateikė pinigų pervedimo kvitą, iš kurio matyti, kad 2023 m. birželio 13 d. ji sumokėjo 48,59 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, t. y. atlygino padarytą turtinę žalą (t. 2, b. l. 68).

Atsižvelgus į tai, procesas dėl šio civilinio ieškinio nutrauktinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas).

IV. Dėl kardomųjų priemonių

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (t. 1, b. l. 161–163, 170–175), panaikintinos pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

L. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti ją 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, L. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, L. K. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią ji pradės faktiškai atlikti bausmę.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium ir dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą, panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 48,59 Eur gydymo išlaidų civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Išaiškinti L. K. tai, jog ji ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjimą (Panevėžio m. P. P. g. 12, tel. 8 45 584 970, el. p.: inga.bagdonaviciute@paneveziopn.lt) atlikti jai paskirtą arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdama nustatytu laiku atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą, ji privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.