Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.2; 1.2.3.1.2.3; 1.2.3.1.2.7; 1.2.4.1.2.3; 1.2.14.10.1; 1.2.14.10.2; 2.3.6.4.5.2

2020 m. spalio 22 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Aušros Bielskės ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

kaltinamajam A. L. (A. L.), jo gynėjams advokatams Aleksandrui Palamarčukui, Svetlanai Proninai,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. A., jos atstovei advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. birželio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 ir 3 dalis – 4 MGL dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams (bausmę atlikęs);

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 (1) straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 20 parų areštas;

5) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281(1) straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 60 parų areštas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimą konfiskuojant automobilio vertę – 25 580 Eur.

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: 2019-02-25, 14.12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su sugyventine B. A., A. L., išgirdęs, kad B. A. skambina bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviečia policijos pareigūnus tikslu, kad jis būtų išvežtas iš namų, ir pasakęs nukentėjusiajai, kad tuoj surengs fejerverkus bei sudegins visą trobą, pilnai atsuko prie žarnos neprijungtą užpildytą buitinių dujų balioną, stovėjusį virtuvės patalpose, bei paleido dujas, po ko tyčia uždegė liepsną rankoje turėtu žiebtuvėliu, ko pasekoje įvykus sprogimui ir kilus gaisrui bei nukentėjusiąją išmetus sprogimo bangai, B. A. patyrė terminį apie 41 % kūno paviršiaus nudegimą, t. y. rankų (dilbių ir plaštakų), krūties, tarpvietės ir sėdmenų bei abiejų kojų šlaunų ir blauzdų II A – II B laipsnio ir veido I A laipsnio nudegimus, skeveldrinį kairės girnelės lūžį ir plėštinę kaklo kairės pusės paausio žaizdą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

A. L. tyčia sugadino svetimą didelės vertės turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis 2019-02-25, 14.12 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei B. A. prašant apleisti jos nuomojamą A. G. priklausantį butą ir kilus konfliktui dėl to, kad jis pažeidė jų bendrą susitarimą nesilankyti ir nebūti namuose girtas, išgirdęs, kad nukentėjusioji skambina bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviečia policijos pareigūnus tikslu, kad jis būtų išvežtas iš namų, A. L., pasakęs B. A., kad tuoj surengs fejerverkus bei sudegins visą trobą, atsuko prie žarnos neprijungtą užpildytą buitinių dujų balioną, stovėjusį virtuvės patalpose bei paleido dujas, po ko, grįžęs į kambarį, tyčia uždegė liepsną rankoje turėtu žiebtuvėliu, dėl ko įvykus sprogimui ir kilus gaisrui sugriuvo ir buvo sugadinta (duomenys neskelbtini) esanti namo dalis bei buvo apgadinta (duomenys neskelbtini), esanti M. M. priklausanti namo dalis, dėl ko, sugriuvus namo daliai, buvo sugadintas A. G. priklausantis 20 000 Eur vertės turtas, o M. M. dėl sugadinto turto, t. y. dalies kamino, kurio vertė 100 Eur, durų su rėmu, kurių vertė 100 Eur, 3 vnt. langų su rėmu, kurių bendra vertė 100 Eur, buvo padaryta 300 Eur turtinė žala.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pirmiausiai savo sugyventinės nenorėjo nužudyti. Nuolat vyko skandalai dėl vaikų. Pas juos visą laiką vyko psichologinis smurtas, jie visą laiką bardavosi, ji nuolat jį išvarydavo, po to skambindavo ir prašydavo grįžti. Jis grįždavo dėl vaikų. Gyveno kartu, kad vaikai matytų, jog mama ir tėvas kartu. Tą dieną buvo išgėręs, buvo barnis, atsuko balioną ir padegė. Tačiau jis buvo įsitikinęs, kad jos nėra namuose, nenorėjo jos nužudyti, norėjo pats nusižudyti. Įvykio metu gyveno su sugyventine (duomenys neskelbtini), ten gyveno šešiese: jis, B. ir 4 vaikai, iš kurių 2 yra jų bendri, o kiti 2 – B.. Viskas įvyko 2019 m. vasario 25 d., tą dieną B. išvažiavo nuvežti mamos į polikliniką, jis išėjo pasivaikščioti, išgėrė. Tarp jo ir B. A. buvo susitarimas, kad jam būnant girtam negali ateiti į namus, (duomenys neskelbtini). Tą dieną nesilaikė to susitarimo, nes išgėrė ir atėjo namo. B. paskambino, pasakė, kad reikia kavos išvirti. Grįžo namo, kavos neišvirė, nuėjo miegoti. Kai ji grįžo namo, prasidėjo barnis dėl to, kad jis buvo išgėręs. Gėrė degtinę, išgėrė apie 300 g. Sugyventinė kaip visada jį varė, o jis, kadangi buvo išgėręs, niekur nenorėjo eiti, pasakė, kad nori pamiegoti. Dujų balionui, kuris buvo virtuvėje, atsuko dujas. Dujų balionas nebuvo prijungtas prie viryklės, buvo pilnas dujų. Atsuko dujas, kad iš baliono pradėtų jos eiti. Pradžioje norėjo ją pagąsdinti, o po to pagalvojo, kad jam bus geriau, jei pats mirs. Kai atsuko dujas, sugyventinė dar buvo namie, bet po to ji iššoko pro langą, namie jos nebuvo. Nematė, pro kurį langą iššoko, atrodo, per vidurinį, bet jos namie nebuvo. Prieš užsidegant, prieš sprogimą norėjo įsitikinti, kad namie nieko nėra, perėjo per kambarius. Bute yra 2 kambariai, galvą įkišo, ten nieko nebuvo. Nežino, kur buvo nukentėjusioji, jos nematė bute, gal kieme buvo. Matė, kad ji kojomis buvo persisvėrusi per langą dar prieš tai. Langas, per kurį buvo persisvėrusi nukentėjusioji, yra prie virtuvės, pirmame kambaryje. Matė sugyventinę persisvėrusią per langą, kai ji skambino policijai. Iš B. pokalbio telefonu suprato, kad ji norėjo, kad atvažiuotų policija ir jį išmestų iš namo. Negali pasakyti, kada pasakė, kad bus fejerverkai, ar to pokalbio metu, ar prieš jį, ar po jo. Atsuko balioną, pabuvo virtuvėje, kai išgirdo, kad kalba telefonu, pažiūrėjo, tai ji dar buvo ant palangės, o po to, kai nusprendė nusižudyti, apėjo per kambarius ir nieko nebebuvo. Nematė, kaip nukentėjusioji iššoko į lauką. Tose patalpose be jo ir nukentėjusiosios daugiau nieko nebuvo tą akimirką. Parašyta, kad sakė, jog fejerverką padarys. Taip ir pasakė tuo metu. Praėjo, pažiūrėjo, kad nieko nėra, norėjo nusižudyti. Ką tuo metu padarė, nepamena, bet „puch“, viskas užsidegė. Išeina, kad uždegė kažką. Nepamena, ar uždegė žiebtuvėlį, tikriausiai uždegė. Tiesiog nepamena, kaip buvo uždegta ugnis. Tikriausiai įvyko sprogimas, to nematė, jautė tik skausmą. Pats susižeidė, buvo nudegęs 86 % kūno. Kai įvyko sprogimas, nepamena, kuriame kambaryje buvo. Tačiau, kai atsigavo, tai buvo virtuvėje. Girdėjo, kad sugyventinė buvo sužalota, atrodo, kad jis dar pribėgo prie jos ir pasodino ant suoliuko. Supranta, kad savo veiksmais sugyventinei suteikė skausmo, bet to tikrai nenorėjo, nesiekė jos nužudyti, toje dalyje kaltės nepripažįsta. Pripažįsta tą kaltinimo dalį, kad sugriovė namą, dėl tokių jo veiksmų griuvo namas, (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu duoti parodymai skyrėsi vieni nuo kitų, nes jie keitėsi, jis nenorėjo sakyti, kad norėjo nusižudyti. Nežino, kokią įtaką jo veiksmams padarė apsvaigimas nuo alkoholio. Negali atsakyti, ką darė iš karto po sprogimo, nepamena. Buvo, kad ėjo prie nukentėjusiosios, bet tas buvo nebūtinai iš karto po sprogimo. Po sprogimo nukentėjusiąją matė lauke. Negali pasakyti, kokios būklės ji buvo, nežino. Atrodo, kad buvo priėjęs prie nukentėjusiosios. Jam atrodo, kad priėjo ir pasodino ją ant suoliuko. Po to atvažiavo greitoji, paėmė jį ir ją. Dėl turtinės 740,23 eurų sumos žalos sutinka, bet dėl neturtinės 100 tūkst. eurų sumos nesutinka, niekada neišmokės tokios sumos. Po įvykio bandė atsiprašyti B., galvojo, kad santykius pavyks atstatyti, bet pokalbis nepavyko, daugiau nekalbėjo. Savo veiksmus vertina kaip nelabai gerus.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. L. pirmosios apklausos metu parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad B. L. yra jos vaikų mama, jis su ja gyvena apie 6 metus, pastaruoju metu gyvena (duomenys neskelbtini). 2019-02-25, nepamena kelintą valandą, B. išėjo pas savo mamą lydėti ją į ligoninę ar polikliniką, o jis tuo laiku buvo netoli namų, kažkur už 150 metrų. Su draugais gėrė samagoną. Gėrė lauke prie kažkokio namo. Apie 14.00 val., gal šiek tiek anksčiau, jam paskambino B. pasakė, kad jis eitų namo daryti kavos, ji dar nebuvo grįžusi. Jis tada nuėjo namo, išgėręs buvo apie 300 g „samanės“. Kai atėjo namo, B. jau buvo namuose. B. jam pradėjo priekaištauti, kad geria, keiktis, varyti iš namų. Jis iš namų neišėjo, būtų gražiai paprašiusi, tai gal ir būtų išėjęs. Diskusija / konfliktas vyko virtuvėje. Virtuvėje stovėjo pilnas dujų balionas, parvežtas iš jo mamos, nes jų dujos buvo pasibaigusios, tačiau balionas buvo dar nepajungtas. Jis juto, kad namie dujų kvapas, pasakė B., kad namuose smirda dujomis, ji pasakė, kad užsuktų balioną, kad nesmirdėtų, jis užsuko. Balionas iš tiesų buvo truputį atsuktas. Nepamena, kuriuo laiku, tačiau jau po to, kai jis buvo užsukęs balioną, B. atsisėdo ant grindų prie dujų baliono, kuris stovėjo netoli išėjimo durų, ir bandė prisidegti cigaretę, o jis tuo metu stovėjo virtuvėje prie stalo, jis buvo nusirengęs, nes ketino eiti miegoti. B. porą kartų uždegė žiebtuvėlį, po ko įvyko sprogimas. B., kiek pamena, užsidegė pirma, o tik po to ugnies gūsis atėjo iki jo, jis nebėgo. Sąmonės jis iš karto neprarado, todėl atsistojęs nuėjo pažiūrėti, kaip B. laikosi, ji buvo sąmoninga, paklausė, ką ji daro, o jei vaikai namie būtų buvę namie. Labai greitai atvyko GMP, sąmonę prarado, kai buvo GMP automobilyje, kas iškvietė GMP, jis nežino, gal kaimynai. Tiesa, dar prieš tai, konflikto metu, B. skambino į policiją dėl dujų kvapo pasiteirauti, ką daryti. Jai buvo patarta pravėdinti patalpas ir užsukti dujas, tačiau ji patalpų nevėdino, o tik, kaip minėjo, bandė užsirūkyti cigaretę. Policija atvykusi nebuvo. Taip pat nori parodyti, kad priklausomybės ligų centre niekada nebuvo įrašytas. Psichinėmis ligomis nesirgęs, psichiatrinėje ligoninėje negydytas. Įtarimo esmę pilnai suprato, tačiau kaltės visiškai nepripažįsta, viską jis papasakojo, o pagrindo susprogdinti namus jis neturėjo, jis supranta, kokios nuo to būtų pasekmės, todėl taip elgtis nesugalvotų. Pats įvykio metu jis nerūkė, liepsnos nesukėlė. B. ar savęs žaloti jis taip pat pagrindo neturėjo. Nepadarė įtarime minimos nusikalstamos veikos (t. 2, b. l. 52-53).

Apklaustas 2019-05-23 įtariamasis A. L. parodė, kad dėl jam įteikto įtarimo savo kaltę pripažįsta visiškai, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad jis psichiatrinėse ligoninėse negydytas, narkologinėse įskaitose nėra, alkoholį vartoja dažnai, du kartus koduotas nuo alkoholio vartojimo, 2019 m. kažkada vasario mėnesį jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), ryte, jis su savo sugyventine nuvedė vaikus į darželį. Grįžo namo. B. su motina nuvažiavo į polikliniką, jis liko namuose. Netrukus, apie 11 val., jam paskambino draugas, pakvietė išgerti. Išgėrė pusė litro degtinės ir kelis litrinius butelius alaus. Grįžo namo, nusprendė nusiprausti duše, nusiprausė, išėjo iš dušo. Sėdėjo virtuvėje, dėjosi kelnaites. Namo grįžo B., tarp jų prasidėjo konfliktas dėl to, kad jis yra išgėręs, tarp jų buvo susitarimas, kad jis neblaivus namie nebus. B. jam pasakė, kad jis susirinktų savo daiktus ir išeitų. Jis, užsidėjęs kelnaites, nusprendė pakeisti namie dujų balioną, nes kelias dienas atgal baigėsi dujos. Kadangi nebuvo pinigų nupirkti naują, tai nuvažiavo pas jo tėvus, paėmė dujų balioną ir atvežė namo. Dujų balionas buvo tvarkingas, namie prastovėjo naktį ir pusė dienos. Iš vakaro dujų baliono nepakeitė, todėl nusprendė tą padaryti tuo metu, kai pradėjo su B. bartis. Jis nuo dujų baliono nusuko plombą, ji buto plastikinė užveržiama, tada nusuko aklę. Pykdamasis su B. jis atsuko dujų balioną, pradėjo leisti iš baliono dujas, norėjo B. pagąsdinti. Išgirdo, kad B. skambina telefonu, kviečia policijos pareigūnus. Jis, išgirdęs, kad ji kviečia policijos pareigūnus, neatsimena, ar jis grasino padegti namus. Jis neatsimena, kad buvo užsukęs dujų balioną ir atsuko jį dar kartą. Jis neatsimena, kad B. kvietė policiją antrą kartą. Jis neatsimena, ar jis kur vaikščiojo. Neatsimena, kada jis paėmė cigaretę su žiebtuvėliu. Kaip įvyko sprogimas, neatsimena. Atsimena, kad po sprogimo jis atsipeikėjo prie virtuvės galinės sienos, prie stalo, priešingoje pusėje negu durys, jis išbėgo iš namo į lauką. Pamatė, kad B. guli lauke, tačiau jis tiksliai neatsimena, kad buvo tiksliai taip. Jis atsimena, kad lyg kėlė nuo žemės B., kad pasodino ją ant laiptų. Ji sakė, kad jai skauda koją. Atsimena, kad jis atgal grįžo namo. Nuėjo į kambarį, kuris buvo per vidurį. Kodėl jis nuėjo į vidurinį kambarį jis nežino. Jo cigaretės buvo kelnių kišenėje, kišenėje taip pat buvo žiebtuvėlis. Kelnes prieš eidamas į dušą jis pasidėjo pirmajame kambaryje. Kaip jis paėmė cigaretę ir žiebtuvėlį, jis nepamena. Kodėl jis taip pasielgė, nežino. Jis labai gailisi, kad taip įvyko, kodėl jis taip pasielgė, jis nežino (t. 2, b. l. 62-64).

Po galutinio pranešimo apie įtarimą A. L. parodė, kad dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą savo kaltę pripažįsta iš dalies, sutinka duoti parodymus ir gali paaiškinti, kad pasilieka prie parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-23, tik įteikus jam pranešimą apie įtarimą. Nori patikslinti, kad tyčios nužudyti savo sugyventinę B. A. jis neturėjo. Atsukęs dujų balioną, jis norėjo nusižudyti pats, tačiau nenorėjo žudyti B. A.. Jis neatsimena, kaip viskas buvo. Nusižudyti norėjo dėl nuolatinių namuose vykusių barnių ir skandalų (t. 2, 68-70)

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji B. A. parodė, kad 2019-02-25, anksti ryte, kaip visada atsikėlė apie 6.30 ar 7.00 val. Tą dieną A. L. neplanavo eiti į darbą, tai ji jį paragino kartu jų bendrus vaikus D. ir E. L. nuvesti į darželį. Grįžusi namo prisiminė, kad žadėjo mamą palydėti į polikliniką. Grįžusi namo rado virtuvėje prie stalo sėdintį A. L., galimai buvo tik po dušo, nes buvo nusiskutęs ir barzdą, ir galvą, movėsi kelnaites. Jam prašnekus, pagal jo balsą, veido išraišką suprato, kad jis yra nemažai išgėręs. Aišku, ji supyko, nes jų žodinio susitarimo jis nesilaikė. Pradžioje prašė gražiai krautis daiktus ir eiti. Matė, kad jis nesiruošia išeiti, blaškosi su kelnaitėmis po virtuvę norėdamas pajungti balioną, su peiliu plombas traukė. Pradėjo jį filmuoti tam, kad sugėdinti jį prieš jo tėvus, eilinį kartą parodyti, ką jis išdarinėja prisigėręs ir dėl to nenori jo namuose girto, o ne tam, kad nujautė kokią blogybę. Bandė išnešti balioną, kažkiek ištempė ant laiptų. Susistumdė, jis įtraukė atgal balioną, “ką tu čia darai, ko žmones gąsdini?“. Konflikto eigoje, kai sakė, kad išeitų, o jis – ne, pasakė, kad iškvies policiją. Nuėjo į pirmąjį kambarį, kuris buvo arčiau virtuvės, paskambino Nr. 112, paaiškino policijai, kad sugyventinis yra neadekvatus, išgėręs, ne kartą jau buvo išprašytas iš namų, eilinį kartą gražiai prašomas jis neišeina, prašė, kad jis būtų jėga išvestas, nes savo jėgų tiek neturi, kad jį išprašytų. Jis atėjo į kambarį, atsigulė ant ištiestos lovos ir girdėjo jos pokalbį. Skambino du kartus. Pirmo pokalbio telefonu su BPC metu jis atėjo į pirmą kambarį ir atsigulė į lovą, ji tarp lovos ir mažos lovytės vaikščiojo pirmyn atgal, tai jis turėjo girdėti tą pokalbį. Nepamena, ar prieš skambinant pirmą kartą ji jį įspėjo, kad skambins. Pirmo skambučio pokalbio metu jis susinervino, atsikėlė staigiai iš lovos, garsiu tonu rusiškai pasakė, durnele, ką tu darai. Galima pasakyti, kad jis įsiuto, nes staigiai pakilo iš lovos ir greitai nuėjo link virtuvės ir garsiai, piktai pasakydamas.

Išgirdo, kad jis žada jai padaryti fejerverkus. Norėjo eiti į virtuvę, bet pamatė, kad jis atsuko neprijungtą balioną, kuris stovėjo virtuvėje. To baliono dujos ėjo nuo durų link lango, dėl ko ji negalėjo išeiti iš koridoriaus per virtuvę į lauką. Išsigando, blaškėsi po kambarius atidarinėdama langus. Kadangi pirmame kambaryje prie lango buvo pastatyti baldai, prie vieno lango vaiko lova, o prie kito – jų lova, kampas, tam, kad pilnai atidaryti langus, reikėjo ne tik roletus pakelti, užuolaidas atitraukti, bet dalinai tuos baldus atitraukti, tai ji atidarė tik orlaides. Nuėjo į kitą kambarį, paskui save neuždarinėjo durų. Net nepagalvojo, kad uždaryti tas duris. Atidarė vieną langą, kitas langas iš viso neatsidaro. Iš panikos, nežinodama ką daryti, persisvėrė kojomis per langą, atsisėdo ant palangės, dar kartą paskambino pagalbos telefono Nr. 112, paaiškino situaciją. Laikydama telefoną kairėje rankoje, šnekėjosi, pasakė, kad jei yra galimybė, užsukti balioną. Pagalvojo, iššoks, pabandys apibėgti namą iš kiemo pusės. Nušoko nuo tos palangės, nes ji buvo neaukšta. Kai nušoko, su ranka užsilaikė palangės, spėjo viena akimi atsisukdama pasižiūrėti, ar nieko nėra tame kambaryje. Matė, kad buvo atėjęs A., kuris stovėjo tarpe durų ir siuvimo mašinos, už dešinės ausies buvo užsikišęs cigaretę, dešinėje rankoje laikė žiebtuvėlį. Nieko blogo nepagalvojo, jos tikslas buvo apibėgti ir užsukti balioną. Apibėgo namo kampą, atidarė vienas duris, laikydama telefoną, kažką jai dar kalbėjo, bet ji nieko negirdėjo. Tik sakė, tuoj pabandys. Atidarė antras duris, galvojo, kaip pasiekti balioną, atsistojo truputį išsižergusi ir pasisukusi, tuo pačiu laikė telefoną, ir ji užsuko tą balioną. Vos baigusi galutinai iki galo užsukti balioną, pamena, kad gerai užspaudė, pakėlė akis ir pamatė, kad iš kambarių pusės į virtuvę palei dujų taką, kuris yra pilkšvai mėlynas, ateina mėlyna ugnies liepsna. Suvokė, kad ji jau niekur nepasidės, pergyveno dėl savo veido, spėjo nusisukti nuo ugnies. Nepamena, kaip ją banga šiek tiek atmetė, nepamena skausmo, kai atsipeikėjo, kad reikia nueiti ir atsisėsti. Nematė momento, kai buvo uždegtas žiebtuvėlis, nes tuo momentu ji buvo prie baliono, kuris buvo už kampo nuo kambario, iš kurio ji iššoko ir kuriame paskutinį kartą matė A. L.. Jis buvo antrame kambaryje, tolimesniame nuo virtuvės. Kol ji apibėgo kampą, tai nežino ką jis veikė. Suvokė, kad reikia paskambinti kažkam, kad vaikus kažkas paimtų. Atsisėdo ant laiptų, pamatė, kad mano vienas jos kelis įdubęs į vidų, jai viskas degė ant kūno, negalėjo pirštų sulenkti. Kažkas iš žmonių atėjo, kaip po to sužinojo, lygtais G. K., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Ji paklausė, kuo gali jai padėti. Pasakė skambinti greitajai. Pati paskambino savo seseriai R. J., kuri atsiliepė, pasakė, kad pas ją atsitiko bėda ir, jeigu gali, pasiimk iš darželio vaikus ir niekam jų neatiduok. Po kurio laiko atvyko greitoji, gaisrinė. Matė, kaip juodai apsivilkę, užsidengę veidus žmonės su šautuvais jos paklausė, kur yra recidyvistas, ar galima kažkaip prie jo prieiti. Pasakė, kad jis kambaryje, net brovėsi per langą jos gelbėti. Tik nepamena, kuriuo momentu, ar kai ji skambino, ar prieš skambinant, jis pro šalia esantį langą norėjo šokti, rėkdamas jai rusiškai „meile, kur tu, kas su tavimi atsitiko“. Ji jau tada su juo kalbėti nenorėjo. Greitosios pagalbos automobilyje jai suleido vaistus, nukarpė likusius drabužius, klausinėjo apie jos kraujo grupę, gimimo datą. Ligoninėje pragulėjo 2 mėnesius, apie 20 dienų buvo sanatorijoje. Po to grįžo pas tėvus, kur gyveno jos vaikai ir kuriuos prižiūrėjo. Vis dar nesusiranda darbo, kas jai yra stresas, nes ji yra aktyvus žmogus. Jai yra malonumas dirbti žemę, padėti žmonėms. Namas stipriai sugriuvo. Priestato stogas ir dalis sienų nugriuvo, tualeto-dušo kambarėlis nukentėjo, boileris nukrito, klozetą suskaldė. Lauko siena prie lango, kuris neatsidaro, atšokusi nuo pamatų, iš apačios, o pirmo kambario siena taip pat atšokusi, kad galima matyti kambarį iš lauko, langai visi išbyrėję.

Antro skambučio metu iš antro kambario nuo virtuvės išlipo pro atidarytą langą. Kai nulipo, tai pamatė, kad A. L. buvo tarpduryje. Baigus kalbėti pirmą kartą ir kai jis išėjo į virtuvę, ji ėjo link virtuvės galbūt kažką pasakyti, bet kai pamatė, kad jis atsuko tą balioną, ji bijojo eiti toliau per virtuvę, nes buvo dujų srautas ir tas švilpimas, buvo jaučiamas dujų kvapas. Lipant pro langą jautė dujų kvapą. Jeigu nebūtų paskambinusi antrą kartą, tai būtų pabėgusi iš tų namų, bet ji supanikavo, nežinojo, ką daryti, todėl ir paskambino. Antro pokalbio su BPC metu ją konsultavo ką reikia daryti. Kiek pamena, paskambinusi paaiškino situaciją, tai jai pasakė, kad, jei yra galimybė, tai užsukti tą balioną. Toliau ji girdėjo, kad kalba, bet ji negirdėjo, ką sakė, iš šoko ji jiems pasakojo, ką ji darė. Negali būti tikra, ar A. L. girdėjo, ką kalbėjo antro pokalbio metu. Negali pasakyti, kiek laiko praėjo nuo to momento, kai išlipo pro langą iki kai užsuko balioną. Galbūt daugiausiai 1 minutę užtruko, gal netgi mažiau. Tai įvyko labai greitai, stengėsi kuo greičiau užsukti, nedelsė, kad apsidairyti, kažką pakviesti. Nežino, kiek laiko balionas buvo atsuktas. Neteko 45 % darbingumo. Po įvykio savarankiškai vaikščioti gali apie 1 val., sėdėti apie 30 min, reikia mankštintis. Vaikus reikia palydėti į darželį, tai reikia keltis anksčiau, nes reikia atlikti specialią kojos mankštą, kuri trunka iki 1 valandos, nes raumenys sustingę, negali atsistoti ant tos kojos. Negali pažaisti su vaikais, važiuoti su dviračiu, atsisėsti ant klozeto. Negali vairuoti, todėl dabar turėtų parduoti automobilį. Kelio negali sulenkti, jos koja dabar maksimaliai lenkiasi 45° kampu, o, kaip sakė gydytojas-reabilitologas, turėtų minimaliai 90° kampu. Bando ieškoti darbo, kuris netrukdytų jai. Reikia keisti visą gyvenimo būdą, nes daug ko ji negali padaryti. Praėjo 3 reabilitacinius kursus. Dabar individualiai S. lanko baseiną, kad mankštintis vandenyje, nes yra lengviau ir raumenys lengviau atsipalaiduoja. Gydytojai pasakė, kad jos raumenys atrofavosi per metus. Mažieji vaikai su tėvu nebendrauja, nors jiems ir tėvui buvo duotas šansas. Ji, bijodama šio žmogaus, susisiekė su Vaikų teisėmis, kad tik prižiūrimi darbuotojai galėtų susitikti, nes ji nėra dabar garantuota, ką jis dabar gali iškrėsti ir būnant blaivus. Jam buvo skirta 1 diena per savaitę, bet nei karto nebuvo susitikęs su vaikais. Dėl to Vaikų teisės buvo šokiruotos, nors prieš tai labai veržėsi matytis su vaikais. Vaikai stresuoja, ypač kai jie važiuoja pas jos tėvus, nes jie kartais praeina pro tas vietas, kur vaikščiodavo, ar jie su tėvu. Vaikai rodo tas vietas, klausia, kada tėtis atvažiuos, kada pasirodys. Ji jiems nieko nesako ir stengiasi, kad kiti nieko nesakytų. Tik sako, kad jis išvažiavęs ir jie greičiausiai jo nematys ilgą laiką. Vaikai tik neseniai nustojo šlapintis į lovą, kaip supranta, jiems buvo didelis stresas. Tik dabar jie pradeda glaustytis, sakyti „myliu, pasiilgau“, nes po įvykio jie buvo labai uždari. Vyresnieji vaikai, kol ji buvo ligoninėje, stengėsi padėti jos tėvams arba pabūti su savo tėčiu. Dabar jie kiekvieną dieną būna su ja, retai išvažiuoja aplankyti tėčio ar jo giminių. Jie jai padeda buityje, nes daug ko negali padaryti pati. Anksčiau A. L. yra šnekėjęs apie savižudybę, kai būdavo išgėręs arba kai išvažiuodavo į Kirtimus. Būdavo jo tokios šnekos, bet nepasakytų, kad dažnos. Buvo jo mėgstamas posakis - gyvensim ilgai, laimingai ir numirsim vieną dieną.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji M. M. parodė, kad šio namo gyventojų nepažįsta, matė juos gal 1-2 kartus iš tolo. Kas vyko jų šeimoje, nieko nežino. Kai įvyko sprogimas, jam paskambino kaimynė ir pasakė, kad sprogo. Jie atvažiavo, rajonas buvo užtvertas, greitosios ir gaisrininkų jau nebebuvo, vėliau atvažiavo policija ir juos apklausė. Į butą sunkiai užėjo, kaimynų priestatas buvo sugriuvęs, langai išmušti, kaimynų durys irgi buvo išmuštos. Užkalė išdaužytus langus. Butas yra 34 kvadratinių metrų, name yra 2 butai. Jos bute niekas negyveno, o 2-ajame bute gyveno nuomininkai, kurių nepažįsta, su jais nebendravo. Antras butas priklauso A. G.. Dėl sprogimo jos bute gaisro nebuvo, visas namas sudrebėjo, iškrypo. Džiaugiasi, kad jų nebuvo ir nenukentėjo. Buvo išmušti langai, kaminas, stogas sugriuvo, užuolaidos suplyšo. Netaisė apgadinimų. Tyrimo metu nurodė, kad buvo padaryta 300 eurų žala, bet ieškinio, pretenzijų nereiškia, nes jai gaila vaikų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji A. G. parodė, kad jai priklausė 1/2 namo adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 4 metus ji šį butą išnuomojo B. A.. Jos tarpusavyje buvo pasirašę nuomos sutartį, tačiau registrų centre ji registruota nebuvo. Nuomininkė B. A. už butą jai mokėdavo kas mėnesį 100 Eur, šiuos pinigus ji atiduodavo jos seseriai, o jos sesuo R. S. pervesdavo šiuos pinigus jai. Jai nebuvo žinoma, su kuo bute B. A.. B. labai tvarkingai mokėjo nuomą, ji negirdėjo niekada jokių nusiskundimų iš kaimynų, kad namie būtų girtaujama, ar kad būtų kažkokios problemos. 2019 m. vasario pabaigoje jai paskambino jo sesuo, bei jai pasakė, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), įvyko sprogimas, dėl kurio namas buvo stipriai apgriautas. Kadangi sprogimo metu buvo sugriautas jai priklausanti namo dalis – butas, kuris yra nepataisomai sugadintas, su ja nuomininkai nebuvo susisiekę, jai padaryta žala neatlyginta, ji ikiteisminio tyrimo medžiagoje reiškia 20 000 Eur civilinį ieškinį, prašo pripažinti ją nukentėjusiąja bei civiline atsakove (t. 1, b. l. 173-174).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. J. parodė, kad 2019 m. vasario mėnesį po 13 val. paskambino sesuo, kad atsitiko nenumatytas atvejis, kad ji atvažiuotų pas ją ir pasiimtų vaikus, kol nepaėmė Vaikų teisės. Tiesiog ji pasakė, kad išveža greitoji, atvažiuok ir paimk vaikus. Ji iš Naujosios Vilnios nuvažiavo į miestą, bevažiuodama sutiko policijos ekipažą, kuris išvažinėjo, ji sustojo ir paklausė, kas atsitiko. Policininkas pasakė, kad sugyventinis susprogdino namus. Pasistatė automobilį, nubėgo link namo, pamatė namą, jai buvo šokas. Tada gaisrininkai truputį papasakojo situaciją. Jai papasakojo, kad įvyko sprogimas, juos abu išvežė greitoji. Nuvažiavo, pasiėmė vaikus iš darželio. Kol kalbėjo su policija, gaisrininkais, atėjo vyresnieji vaikai, padėjo kai kuriuos daiktus susirinkti, išsinešti, nes gaisrininkai leido. Pasiėmė vaikus ir tada jau važiavo į reanimaciją, į ligoninę. Tą vakarą jų neįleido į reanimaciją, tai šnekėjo tik su gydančia gydytoja, kuri pasakė, kad jis susprogdino dujų balioną, kaip sesuo jai pasakė, ją sužalojo, apie jos būklę papasakojo. Seserį tik kitą dieną pamatė. Sesuo pasakojo, kad buvo konfliktas, vieną kartą paskambino BPC numeriu, kad jo negali išprašyti iš namų, po to antrą kartą paskambino, kad jis dujų balioną atsuko, jai pasakė, kad pabandyti nueiti užsukti balioną, kai ji grįžo į namus užsukti baliono, įvyko sprogimas, nes jis per langą jai rodė žiebtuvėlį. Kaip ji pasakė, kad jai einant namo užsukti baliono, nespėjo užsukti, įvyko sprogimas ir ją „išmetė“. Su sugyventiniu nebendrauja, nematė jo. Sesuo paprašė paimti jos telefoną, po to vaizdo įrašą perdavė tyrėjai. Matė vaizdo įrašą, ji bandė jį išprašyti, jis ten tampėsi su tuo balionu, jis - pajungs, ji - nereikia. Ji sakė, kad pradžioje jis tampė tą dujų balioną, ji prašė jo gražiuoju išeiti, bet jis neišėjo. Jis rodė žiebtuvėlį, kad, va, susprogdins. Ji vieną kartą su A. L. pakonfliktavo, kai anksčiau jis pakėlė ranką prieš jos sesę. Atbėgo vyresnis jos sesers sūnus, pasakė, kad jis pakėlė ranką prieš mamą. Tada jie su juo pakonfliktavo. O šiaip jie bendraudavo, labas, kaip sekasi, kai pas juos ar pas jų tėvus susitikdavo. Pas juos namuose niekada nebuvo atvažiavęs. Susitikdavo ar pas sesę, arba pas jų tėvų namuose. Kai A. L. būdavo blaivus ir atvažiuoji, tai mažai bendraudavo, sėdėdavo planšetėje. Tačiau, kai išgerdavo, tai jausdavosi laisvai, „sparnai išaugdavo“, kalbos maniera pasikeisdavo, prasidėdavo toks vaidinimas, kad pasirodyti, kas jis toks. Iš bendrų pasakojimų, kiek girdėdavo, kaip jie gyvena, tai konfliktuodavo su vyresniaisiais vaikais, kurie yra ne jo, pastoviai jiems bandydavo kažką aiškinti. Po šio įvykio B. gyvenimas pasikeitė į blogą pusę. Pradžioje buvo sunku su ja susikalbėti, ypač ligoninėje. Ji vairuoti nebegali, vaikščioti irgi nebegali. Mano, kad yra sunku žmogui. Ji nesupranta, kas pas ją galvoje darosi, nes tarp jų, kaip seserų, netgi bendravimas pasikeitė, kažkiek atitolo. Žmogus realiai pasikeitė, jai yra sunku. Mano, kad jai reikėtų specialistų, jie patys nebando iškamantinėti. Pastoviai jai yra problemos, nes koja yra nesugijusi ir tai jai sukelia daug nepatogumų.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad gavo kvietimą, kad kitai GMP brigadai reikia pagalbos. Jiems nuvykus, kita brigada jau buvo pasiėmusi vieną nukentėjusį į automobilį. Tuo metu ugniagesiai iš pastato traukė kitą nukentėjusį, kurį jie pasiėmė. Buvo matomi nudegimai, rimtų, masyvių kraujavimų nebuvo, pagrinde buvo veido, krūtinės, nugaros nudegimai. Nusprendė, kad apie 90 % nudegimų. Su niekuo iš nukentėjusiųjų nebendravo, tik greitosios automobilyje klausė, ar yra vaikų. Vyras iš skausmo rėkė, pagrinde rėkė, kad skauda. Daug nepasakojo, kas įvyko. Kaip suprato, kad buvo atsuktos dujos ir po to prisidegė cigaretę būdamas name tas vyras, kurį jie pasiėmė į mašiną. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2,, b. l. 11-12), D. P. parodė, kad buvo taip, kad vyras sakė, kad „aš uždegiau žiebtuvėlį“, patvirtino visus tyrimo metu duotus parodymus. Apie žiebtuvėlį asmuo pasakė iki vaistų suleidimo, nes vaistų suleidimas užtrunka, reikia statyti kateterį, kūnas yra apdegęs, venas rasti sudėtinga.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad atvyko, buvo ugniagesiai, policija, namas buvo sprogęs, langai su paketais, durys iškritę, prie durų sėdėjo moteris, kaklas kraujavo, visas kūnas nudegęs, kojos skausmai, kaklas kraujuoja, kritinė žaizda. Pacientė sakė, kad neblaivus sugyventinis grasino, kad susprogdins namą, ji prašė jį išeiti iš namų, jis pasakė, kad neišeis, bus, kiek norės, atsuko dujas, prisidegę cigaretę ir sprogimas. Jis pro langą pažiūrėjo, tai jis vaikščiojo neblaivus, apdegęs. Atvažiavo antra brigada, jie ją pasiėmė, nes ji buvo sunkiausios būklės. Su vyru nekalbėjo, girdėjo, kad jo necenzūrinė leksika buvo. Moteris sakė, kad gerai, kad nėra vaikų, jie darželyje, mokykloje. Jis ją rado sėdinčią prie įėjimo į namą. Buvo apdegęs kūnas, be plaukų, realiai likusios tik kojinės, visas kūnas I-o ar II-o laipsnio nudegimas, kakle pjautinė žaizda nuo stiklo, nes ji išskrido iš namo, o ne išėjo. Ją sprogimo banga išmetė ar pro duris, ar per langą. Skundėsi klubo ar dešinės kojos kelio skausmais. Atrodo, vyras buvo be drabužių. Akivaizdžiai iš leksikos, kalbos matėsi, kad vyras buvo apsvaigęs alkoholiu. Jį vežė kitas greitosios automobilis, jie gali pasakyti, ar jautėsi alkoholio kvapas, ar nesijautė.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. M. parodė, kad buvo iškvietimas, kad galimai grasina susprogdinti, atsuktas dujų balionas. Bevažiuojant į tą iškvietimą, po minutės ar kelių gavo pranešimą, kad įvyko sprogimas. Nuvykus į vietą, ten jau buvo vienas policijos ekipažas, namo priestatas buvo sugriuvęs, atvažiavę medikai bendravo su nukentėjusiąja. Ji sėdėjo prie įėjimo, buvo nudegusi, buvo plėštinės žaizdos, o kambariuke buvo apdegęs vyras, kuris ir susprogdino. Paliko ją bendrauti su medikais. Moters klausė, kas atsitiko, ji pasakė, kad lygtais bandė atimti žiebtuvėlį ir jis tuo momentu uždegė, įvyko sprogimas. Nepasakys, kaip tiksliai pasakė. Ar kažką bandė padaryti, bet įvyko sprogimas. Banga ją „išnešė“, išstūmė. Bandė bendrauti su vyru, bet jis buvo nudegęs, nesiorientavo aplinkoje. Prašė išeiti į lauką, bet nėjo. Vyras viduje ant lovos sėdėjo. Nežino, ar dėl nudegimų, ar dėl girtumo nesiorientavo, nieko neatsakė. Bandė išsiaiškinti, bet jis visiškai mums nieko neatsakė. Nebuvo priėję arčiau vyro, negali pasakyti, ar buvo alkoholio kvapas. Gal 1-2 metrų atstumu nuo jo bendravo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. M. parodė, kad gavo iškvietimą dėl sprogusio namo. Ten nuvykus kieme pamatė išsibarsčiusias namo dalis, vieni kolegos atitempė žarnas, jeigu kiltų gaisras. Jie iš kitos pusės padėjo iškelti nukentėjusiuosius, tvarkė, ieškojo, ar ten dar yra žmonių, rado 2 balionus, išnešė, apsitvarkė. Rado 2 nukentėjusiuosius, kur juos rado, nepamena. Kurį pirmą rado, nepamena. Kiek žino, moteris buvo lauke prie laiptų, o vyrą padėjo iškelti pro langą iš namo. Arba atvirkščiai. Nekalbėjo su nukentėjusiais, tuo metu nežinojo, kas ten įvyko. 2 dujų balionai buvo išnešti. Užėjo pro duris, viskas buvo sugriuvę, vienas balionas buvo priešais, o kitas - po kaire. Vieną balioną atjungė, nusuko dujų žarną, nesimatė, kur ji ėjo, nes nuolaužos visur buvo. Vienas balionas buvo raudonas, o kitas - žydras. Jų svoriai skyrėsi, nepasakys, kuris buvo pilnas. Balionus iš patalpos išnešė ir nunešė greičiausiai į pavėsį prie tvoros. Dujos tuo metu nesiveržė, greičiausiai buvo užsukta. Nežino, ar abu buvo užsukti. Kadangi iš ten išnešė balionus, tai dujos nesiveržė nei iš vieno.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. B. parodė, kad buvo susprogdintas namas, jie dalyvavo tame įvykyje. Matė nukentėjusią moterį, prie kurios jau buvo medikai, atnešė neštuvus, sušlapino pledą. Kai buvo išvežti nukentėjusieji, išnešė dujų balionus su kolega, tiesė stop liniją, ieškojo vėžliuko. Nukentėję buvo moteris ir vyras, nei su vienu nekalbėjo. Kiek pamena, matėsi, kad moters plaukai buvo apdegę, jos arti nebuvo. O ant vyro matėsi, kad oda buvo apdegusi. Moteris sakė, kad jai skauda, o vyras viduje kažką kalbėjo su jos kolegomis, ji buvo lauke. Moteris buvo rasta lauke prie įėjimo, sėdėjo ant laiptelių, o vyras buvo kambaryje. Medikai jau buvo atvažiavę ir policija ateidinėjo. Jos kolega nešė balionus, negali patvirtinti, ar užsukti, ar atsukti buvo balionai, bet gali pasakyti, kad balionai dujų neleido.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad sprogimo metu jos sesuo A. G. gyveno Anglijoje. Apie turto sugadinimą sesei pranešė liudytoja. Po sprogimo jai paskambino kaimynė ir maždaug po valandos ji jau buvo šalia namų. Visas kiemas buvo virtęs šiukšlynu. Turi įmonės UAB „K.“ sąskaitą faktūrą, iš jos pirko paslaugą. Jie samdė du konteinerius, kurie kainavo: 300 € ir 242 €. Teko išvežti visas šiukšles, nes „išskraidė“ langai, buvo sugadinti baldai ir pan. Po įvykio skambino sesei, ji pervedė jai į sąskaitą pinigų, o ji sumokėjo šiukšlių išvežėjams. A. priklausantis būstas nebuvo labai naujas, bet prieš 7 m. buvo remontuotas: visame bute buvo sudėti plastikiniai langai, kambaryje buvo padaryta nauja spinta. O po sprogimo viskas buvo sugadinta. Paskutiniais metais, prieš išvažiuodama į užsienį, šiame bute gyveno sesuo su tėvu, po to tėvas mirė. Po to būstą nuomojo: jame 4 m. gyveno A. su B., o prieš juos buvo dar vieni nuomininkai. A. su B. buvo geri nuomininkai, su B. sutarė gerai ir mokėjo gerai. Apie A. gali pasakyti, kad jis buvo agresyvokas, piktas, matyt, toks jo charakteris. Nežinojo, kad jų šeimoje vykdavo konfliktai, apie tai sužinojo iš kaimynių. Nuomos kaina buvo 100 €, tai simbolinis mokestis, kad namai nestovėtų tušti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja L. L. parodė, kad sūnus su nukentėjusiąja ir vaikais gyveno labai sename bute, esančiame labai sename name. Tik mažoje dalyje jie gyveno, nes visa kita dalis buvo užkaltais langais. Prie namo buto priestatas – virtuvė, ji buvo sukalta iš lentų ir apšildyta plastiku. Buvo sena baisi krosnis ir sena kriauklė bei labai senas šeimininkės šaldytuvas. Matė, kaip ten lakstė pelės, žiurkės. Siūlė sūnui paimti iš jos medžiagas ir pasiremontuoti, kad bent kiek pas juos būtų gražiau. Nors jie ten ir gyveno, bet buvo labai baisu. Būsto vertės nežino. Sūnus po įvykio buvo nevaldomas, jo psichika buvo sutrikusi. Sukrėtimas buvo didelis, pradėjo „skųstis galva“. Jis pergyveno, kad numirs. Iki įvykio nematė, kad jis su B. elgtųsi blogai. Šiuo metu sūnus nedirba. Jei jis eina į darbą, tai eina, jei ne, tada, vadinasi, jam blogai: jam nesvarbu, ar turi valgyti, ar turi kuo apsirengti. Pas gydytojus sūnus neina, nes mano esantis sveikas.

Teisiamojo posėdžio metu teismo ekspertė Aurelija Survilaitė paaiškino, kad jai buvo pateikta dalis medžiagos, t. y. medžiaga, susijusi su kaltinamojo gydymusi tam tikru laikotarpiu bei jo parodymai. Iš dokumentų, kurie jai buvo pateikti, matyti, kad kaltinamajam diagnozuoti psichikos elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Joks lėtinis psichikos sutrikimas jam nediagnozuotas. Paaiškinimai yra gana suprantami ir logiški. Veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pagrindo skirti stacionarinę ar kitos rūšies teismo psichiatrijos ekspertizę nemato.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto medinis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas padalintas į du butus. Buto Nr. 1 įėjimas iš kiemo pusės, į kiemą patenkame iš Š. gatvės pasukus į kairę, buto Nr. 1 kiemo teritorija neaptverta. Įėjus į Butą Nr. 1 patenkama į verandą, toliau prieškambaris, prieškambaryje, dešinėje pusėje, yra kambarys Nr. 1, už jo kambarys Nr. 2. Prieškambaryje ir kambaryje Nr. 1 matomų pažeidimų nėra. Kambaryje Nr. 2 pažeisti dviejų medinių langų stiklai ir durys, jungiančios buto Nr. 1 ir Nr. 2 patalpas. Lauke yra pažeistas Buto Nr. 1 dūmtraukis. Buto Nr. 1 kieme, dešinėje pusėje, yra įėjimas į buto Nr. 2 teritoriją, kuri yra aptverta su medine tvora, iš Š. gatvės pusės dalis tvoros sugadinta. Buto Nr. 2 kieme išmėtyti namo konstrukcijų dalys, langų dalys, baldų dalys, buitinės technikos apgadintos dalys, yra sugriuvusi namo dalis šalia įėjimo. Sugriuvusioje namo dalyje yra apgadinta dujinė viryklė, prie jos prijungta guminė žarna, kurios kitas galas prijungtas prie reduktoriaus, reduktorius laisvai guli sugriuvusios namo dalies sandėlyje, sugriuvusioje dalyje stovi šaldytuvas virtuvės baldų komplektas, skalbyklė, visi daiktai sugadinti. Perėjus sugriuvusią namo dalį patenkama į koridorių, kur tiesiai yra tualetas ir dušas, matome sugadinta klozetą, praustuvą, duše guli sugadintas boileris. Koridoriaus dešinėje pusėje yra įėjimas į kambarį Nr. 1. Kambaryje Nr. 1 ant grindų išmėtyti drabužiai, žaislai, apgadinti baldai, pilnai sugadinti du plastikiniai langai, yra suskilęs dviejų sienų kampas. Kambaryje Nr. 1 kairėje pusėje yra įėjimas į kambarį Nr. 2, įėjimas sugadintos be durų. Kambaryje Nr. 2 sugadinti: du plastikiniai langai, lubų apdaila, baldai, ant grindų išmėtyti drabužiai ir sugadintų daiktų dalys. Lauke prie tvoros stovi du metaliniai dujų balionai, ant balionų išorinių pažeidimų nėra. Teritorija aplink namą nestebima (t. 1, b. l. 27-45).

Iš objektų (A. D. savanoriškai pateiktų saugojamų dviejų dujų balionų) apžiūros protokolo matyti, kad dujų balionai buvo apžiūrėti dujų balionų nuotėkų analizatorių pridedant prie visų galimų dujų nuotėkio vietų, t. y. prie ventilių, siūlių, balionų dugnų. Apžiūros metu nustatyta, kad raudono baliono Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad abu dujų balionai yra sandarūs bei neatsukus ventilio dujos iš jų neteka. Užsukus ant abiejų balionų akles bei aptepus visas siūles muiline emulsija yra matoma, kad dujų balionai sandarūs ir dujų nuotėkio nėra. Atlikus dujų balionų patikrą yra nustatyta, kad neatsukus dujų balionų ventilių sprogimas negalimas, nes abu dujų balionai yra techniškai tvarkingi. Po apžiūros abiejų dujų balionų ventiliai užaklinti (t. 1, b. l. 47-48, 49-58).

Iš UAB „D.“ direktoriaus O. Ž. pažymos matyti, kad 2019-04-05 pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus darbuotojų prašymą buvo apžiūrėti 2 vnt. 50 litrų talpos dujų balionai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Panaudojant dujų nuotėkių analizatorių CGS-20D Nr. (duomenys neskelbtini) ir muilo emulsiją nebuvo nustatytas dujų nuotėkis iš šitų dujų balionų (t. 1, b. l. 59)

Iš BPC pateikto pranešimo apie įvykį garso įrašų (2 vnt.) apžiūros protokolo matyti, kad:

1) pranešėjos (B. A.) prašoma iškviesti policijos pareigūnus į įvykio vietą ((duomenys neskelbtini)), nurodoma apie gresianti gyvybei pavojų dėl to, kad sugyventinis (A. L.) įjungė dujas;

2) B. A. sako, kad sugyventinis „dujas paleido namuose“; kad ji sėdi atidariusi langą; užsukti dujų negali, nes bijo, kad jis girtas, pradės muštis; fone girdimas švilpimas, galimai besiveržiančių atsuktų dujų ūžesys; į BPC operatorės klausimą B. A. kažką atsako (nesigirdi); toliau girdimas moters klykimas, stenėjimas, verkimas, kuris tęsiasi visą likusį įrašo laiką (t. 1, b. l. 67-69).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. A. RVUL nustatytas terminis kūno apie 41% paviršiaus nudegimas: rankų dilbių ir plaštakų, krūties, tarpvietės ir sėdmenų bei abiejų kojų šlaunų ir blauzdų nudegimas IIA-IIB laipsnio ir veido nudegimas I laipsnio, bei skeveldrinis kairės girnelės lūžis ir plėštinė kaklo kairės pusės paausio srities žaizda. Kūno nudegimas padarytas aukštos temperatūros poveikyje, galimai staiga užsiliepsnojus degioms dujoms, jų sprogimo metu. Girnelės lūžis padarytas smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Žaizda kakle kairio paausio srityje padaryta kieto daikto briauna. Sužalojimai padaryti neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai vienu metu. B. A. terminis kūno sužalojimas - dilbių ir plaštakų, krūties, tarpvietės ir sėdmenų, bei abiejų kojų šlaunų ir blauzdų nudegimas IIA-HB laipsnio, apimantis daugiau 30 procentų viso kūno paviršiaus, atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.16.p.). Kairės kojos girnelės lūžis atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes girnelės lūžio gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 d. laikotarpiui. Kaklo žaizda atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Kairės kojos girnelės lūžis galėjo būti padarytas tiek kieto buko daikto per kelį smūgiu, tiek krentant ir kaire koja atsimušant į kietą buką daiktą, paviršių, galimai sprogimo bangos smūgių išdavoje. Kaklo žaizda galėjo būti padaryta kieto daikto briauna (t. 1, b. l. 161-162).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. nustatytas terminis viso kūno: veido, kaklo, krūtinės, pilvo, nugaros, abiejų rankų žastų, dilbių ir plaštakų, abiejų sėdmenų ir abiejų šlaunų bei blauzdų I-IIA ir IIB laipsnių nudegimas, apimantis apie 80 procentų kūno paviršiaus, su viršutinių kvėpavimo takų nudegimu ir su kvėpavimo nepakankamumu bei baltymų ir elektrolitų disbalansu. Sužalojimas padarytas aukštos temperatūros poveikyje, galimai staiga užsiliepsnojus degioms dujoms, jų sprogimo metu. Sužalojimas padarytas vienmomentiškai neužilgo prieš kreipiantis medicininės pagalbos. A. L. kūno sužalojimas - terminis viso kūno nudegimas I-II A ir II B laipsnių, apimantis apie 80 procentų kūno paviršiaus su viršutinių kvėpavimo takų nudegimu atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.16. punktas). Kitokių (nenudegiminių), tame tarpe ir savęs paties žalojimui būdingų kūno sužalojimų, A. L. kūne nenustatyta. Mechaninių ir kitokio pobūdžio sužalojimų, išskyrus terminius, A. L. kūne nenustatyta (t. 2, b. l. 82-83).

Teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad atsižvelgiant į pateiktose išvadose (nukentėjusioji B. A. Nr. (duomenys neskelbtini), įtariamasis A. L. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus įvykio metu patirtus asmenų sužalojimus, į klausimą, ar įmanoma nustatyti nukentėjusiosios B. A. bei įtariamojo A. L. buvimo vietas namuose, t. y. ar galima tvirtinti, kad A. L. buvo kambaryje (sprogimo epicentre), o B. A. buvo virtuvės / prieangio zonoje, besiekianti užsukti besiveržiančias iš dujų baliono dujas? Atsakė, kad remiantis įvykyje patirtais ir specialisto išvadose nustatytais A. L. ir B. A. sužalojimais, jų lokalizacija, apimtimi, nudegimų gilumu, bei mechaninių kūno sužalojimų pobūdžiu, bei lokalizacija; atsižvelgiant į tai, kad pagal bylos medžiagą A. L. buvo nuogas tik su trumpikėmis, o B. A. buvo apsirengusi drabužiais – liemenį, rankas iki dilbių vidurio ir kojas žemiau kelių dengusiais drabužiais, nukentėjusioji ir įtariamasis dujų sprogimo metu galėjo būti B. A. apklausose nurodytose ir schemose pažymėtose vietose (t. 2, b. l. 32-33).

Dėl B. A. sveikatos sutrikdymo ir A. L. veiksmų kvalifikavimo

BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų, o 2 dalyje numatytos kvalifikuotos nužudymo sudėtys.

Veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Taip pat pagal atsiradusius padarinius kvalifikuojama veika ir tada, kai nustatoma, kad kaltininkas veikė netiesiogine tyčia. Veika, kuria siekiama konkretaus rezultato, laikoma padaryta tiesiogine apibrėžta tyčia. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. Veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius tada, kai kaltininkas veikia netiesiogine ar tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Šiuo atveju A. L. kaltinamas tuo, kad pasikėsino nužudyti savo šeimos narį kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, o būtent: 2019-02-25, 14.12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su sugyventine B. A., atsuko prie žarnos neprijungtą užpildytą buitinių dujų balioną, paleido dujas, po ko, nuėjęs į kambarį ir tikrai žinodamas, kad B. A. grįžo į virtuvę ir bandė užsukti atidarytą dujų balioną bei suvokdamas, kad įvykus dujų sprogimui ir kilus gaisrui, sugyventinė patirs mirtinus sužalojimus ir to siekdamas, A. L. tyčia uždegė liepsną rankoje turėtu žiebtuvėliu, tačiau savo nusikalstamo sumanymo neįgyvendino ir nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi įvykus sprogimui ir kilus gaisrui bei nukentėjusiąją išmetus sprogimo bangai, B. A. nukrito virtuvės prieangyje ir išgyveno.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad A. L. pateiktas kaltinimas pasikėsinimu nužudyti nepasitvirtino. Kartu nėra pagrįsta kaltinamojo gynėjos baigiamųjų kalbų metu pateikta versija, jog dujas atsuko ar jas uždegė pati nukentėjusioji B. A. ar A. L. jai sunkų sveikatos sutrikdymą padarė dėl neatsargumo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. L. parodė, kad „tikslo nužudyti sugyventinę B. A. neturėjo, to daryti nenorėjo, o tokiais savo veiksmais siekė nusižudyti. Taip pat paaiškino, kad neprisimena to momento, kaip buvo uždegtas žiebtuvėlis ir nematė, kur tuo metu buvo B. A.. Kai atsuko dujas, sugyventinė dar buvo namie, bet po to ji iššoko pro langą, namie jos nebuvo (past. vėliau teigė, kad nematė, kaip iššoko, matė tik, kaip sėdėjo ant palangės). Nematė, pro kurį langą iššoko, atrodo, per vidurinį, bet jos namie nebuvo. Prieš užsidegant, prieš sprogimą norėjo įsitikinti, kad namie nieko nėra, todėl perėjo per kambarius. Po sprogimo dar ieškojo sugyventinės, norėjo jai padėti.“.

Tokius kaltinamojo parodymus iš dalies patvirtino ir nukentėjusioji B. A., kuri parodė, kad „dujų balioną A. L. atsuko virtuvėje, o po to nuėjo paskui ją kitą kambarį. Nematė momento, kai buvo uždegtas žiebtuvėlis, nes tuo momentu ji buvo prie baliono, kuris buvo už kampo nuo kambario, iš kurio ji iššoko ir kuriame paskutinį kartą matė A. L.. Jis buvo antrame kambaryje, tolimesniame nuo virtuvės. Kol ji apibėgo kampą, tai nežino, ką jis veikė. Po sprogimo A. L. net brovėsi per langą jos gelbėti, pro šalia esantį langą norėjo šokti, rėkdamas jai rusiškai „meile, kur tu, kas su tavimi atsitiko“. Taip pat ji paaiškino, kad įvykio metu ar anksčiau iš A. L. nėra sulaukusi grasinimų nužudyti, tik tą dieną jis teigė, kad padarys fejerverkus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad, kur sprogimo metu buvo A., ji nematė, kaip jis uždegė liepsną ji nematė, ji numano, kad jis ten ir liko, kur ji jį matė paskutinį kartą, t. y. kambaryje Nr. 2, prie įėjimo į kambarį Nr. 1 durų.

Nors apklaustas pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad „B. porą kartų uždegė žiebtuvėlį, po ko įvyko sprogimas. B., kiek pamena, užsidegė pirma, o tik po to ugnies gūsis atėjo iki jo, jis nebėgo. Pats įvykio metu jis nerūkė, liepsnos nesukėlė“ (t. 2, b. l. 52-53), tačiau jau vėlesnės apklausos metu tokius parodymus pakeitė paaiškindamas, kad vis tik dėl jo veiksmų įvyko sprogimas. Pažymima, kad būtent vėlesnius A. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, patvirtino ir nukentėjusioji B. A. duodama nuoseklius paaiškinimus, kuriuos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai. Štai liudytoju teisiamojo posėdžio metu apklaustas D. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad „vyras (past. kaltinamasis) sakė, kad „aš uždegiau žiebtuvėlį“. Apie žiebtuvėlį asmuo pasakė iki vaistų suleidimo, nes vaistų suleidimas užtrunka, reikia statyti kateterį, kūnas yra apdegęs, venas rasti sudėtinga“ (t. 2, b. l. 11-12). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog apie 2 minutes iki sprogimo B. A. kalbėjo telefonu su BPC operatore, kuri jai aiškino, kokius veiksmus ji turėtų atlikti, o B. A. tuo metu pasakojo apie kaltinamojo elgesį, po to bandė užsukti dujų balioną. Būtent pokalbio metu, nukentėjusiajai užsukus dujų balioną, ir įvyko sprogimas, todėl teismui nekyla jokių abejonių, jog sprogimą sukėlė kaltinamasis, uždegęs žiebtuvėlį, nes tuo metu name daugiau nieko nebuvo, todėl niekas kitas ir jokiu kitu būdu to padaryti negalėjo. Juo labiau, kad grasinimą viską sudeginti, surengti fejerverkus A. L. ne kartą išsakė minėto konflikto metu (šias aplinkybes patvirtina tiek B. A. parodymai, tiek garso įrašas, kuriame B. A. pokalbio metu su BPC, fone girdimas A. L. grasinimas).

Pažymima, kad kaltinamojo A. L. ir nukentėjusiosios B. A. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu (B. A. ir ikiteisminio tyrimo metu) iš esmės sutampa. Todėl teismui nekyla abejonių, kad būtent A. L. atsuko namo virtuvėje buvusį dujų balioną, po to ėjo paskui B. A. į kitą kambarį (schemoje pažymėtas Nr. 2 (t. 1, b. l. 126)) ir matė, kaip ji sėdėjo ant palangės, o po to galimai matė ir tai, kaip ji iššoko pro langą į lauką (past. dėl šių aplinkybių A. L. nebuvo tikslus ir nuoseklus). Byloje nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis matė, žinojo ar suprato, jog B. A. sugrįžo atgal į namo virtuvę, o tokias aplinkybes galėjo tik įtarti (past. apie tai plačiau žemiau nuosprendyje). Anot B. A., prieš pat sprogimą ji A. L. nematė, nes jis buvo likęs tolimesniame nuo virtuvės namo kambaryje (schemoje pažymėtas Nr. 2 (t. 1, b. l. 126). Tai reiškia, kad didelė tikimybė, jog prieš uždegdamas žiebtuvėlį B. A. nematė ir kaltinamasis. A. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad girdėjo, kaip B. A. skambino policijai, iš pokalbio turinio suprato, kad ji nori, jog policija jį išvežtų. Tačiau viena vertus, byloje nėra duomenų, jog pagal pokalbio turinį suprato, kad ji eis atgal į namą, kita vertus, nėra duomenų ir dėl to, kad jis buvo tikras, jog ji negrįžo atgal į namą. Pažymima, kad aplinkybes dėl B. A. ir A. L. buvimo skirtinguose kambariuose patvirtino ir teismo medicinos specialistas (ekspertas) paaiškindamas, kad nukentėjusioji ir įtariamasis dujų sprogimo metu galėjo būti B. A. apklausose nurodytose ir schemose pažymėtose vietose (t. 2, b. l. 32-33).

Šios aplinkybės teismui kelia abejonių dėl A. L. tiesioginės apibrėžtos tyčios nužudyti B. A.. Tokią išvadą sustiprina ir tai, kad A. L. žiebtuvėlį uždegė tik B. A. išlipus iš namo pro langą, nors tą padaryti (norėdamas ją nužudyti) jis galėjo kur kas anksčiau, jai dar esant name ir jam ją dar tebematant. Be to, po sprogimo A. L. B. A. ieškojo norėdamas jai padėti (B. A. parodymai), kas vėlgi nerodo jo tiesioginės tyčios nukentėjusiąją nužudyti.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu B. A. parodė, kad neatsimena, jog A. L. anksčiau būtų jai grasinęs susidorojimu, ar kad įvykio dieną grasino nužudyti – tą dieną jis tik sakė surengsiantis fejerverkus. Taigi vertinant B. A. ir A. L. bendrą gyvenimą ir kildavusius konfliktus iki įvykio negalima daryti išvados, jog A. L. jau buvo grasinęs B. A. ir įvykio metu šiuos grasinimus ketino realizuoti. Kartu pažymima, kad kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai šiuo atveju nėra reikšmingi sprendžiant dėl A. L. tyčios turinio, nes jie pačio įvykio, kaltinamojo ir nukentėjusiosios elgesio iki įvykio nematė.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių neabejotinai teigti, jog A. L. veikė tiesiogine apibrėžta ar neapibrėžta tyčia bei siekė B. A. mirties. Tokiu atveju jo veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Baigiamųjų kalbų A. L. gynėja iškėlė versiją, kad kaltinamasis veikė neatsargiai, todėl teisėjų kolegija pateikia A. L. kaltės rūšies ir formos analizę šiuo aspektu. Šiuo atveju būtina nustatyti, ar A. L. veikė netiesiogine tyčia, ar kuria nors neatsargia kaltės rūšimi.

Pagal BK asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo (BK 14 straipsnis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 1 dalios), o neatsargus – jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Kitokių kaltės formų baudžiamasis įstatymas nenumato.

Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas – tai kaltininko supratimas, kad jis savo veika kėsinasi (sudaro realų pavojų) į įstatymo saugomas vertybes ir ši veika tiek pavojinga, kad gali sukelti sunkius padarinius, o aplinkybių, neleisiančių kilti tokiems padariniams, kaltininkas iš esmės nenumato arba apie tai net negalvoja. Šios kaltininko intelektinės veiklos sudėtinė dalis yra ir numatymas pavojingų savo veikimo ar neveikimo padarinių, nurodytų BK. Kaltininkas suvokia, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami. Apibūdinant netiesioginės tyčios valinį turinį (momentą) pažymėtina, kad kaltininkas, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekia ar net jų nenori, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukia, jo nekeičia. Kaltininkas nemąsto, kaip išvengti galimų pavojingų padarinių. Todėl ir nėra kaltininko valinių pastangų išvengti padarinių. Jei kaltininkas vis tik tikisi, kad jo pavojingos veikos padarinių nebus, tai tokia viltis yra niekuo nepagrįsta arba jis remiasi tik abstrakčiais, subjektyviais, atsitiktiniais dalykais – sėkme, palankiu likimu, prietarais ir pan. Tokia kaltininko intelektinė valinė veikla iš esmės rodo jo abejingumą galimiems savo pavojingos veikos padariniams ir yra vienas esminių požymių netiesioginę tyčią atribojant tiek nuo nusikalstamo pasitikėjimo, tiek nuo nusikalstamo nerūpestingumo.

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik pagal paties kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, sužalojimų pobūdį, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kitas aplinkybes. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Nusikalstamas pasitikėjimas konstatuojamas tada, kai nustatoma, jog asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo veiksmai gali sukelti kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tada, kai asmuo darydamas nusikalstamą veiką nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo veiksmai gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Šiuo atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad A. L. numatė, jog dėl jo veiksmų (atsukant dujas ir jas uždegant) gali kilti pakankamai stiprus sprogimas ir dėl jo gali būti sunkiai sužalota sugyventinė B. A.. Pagrindinis klausimas – ar jis buvo abejingas šių padarinių kilimui, ar lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Pažymima, kad lengvabūdiškumas teismų praktikoje paprastai siejamas su objektyviomis aplinkybėmis ar konkrečiais kaltininko veiksmais, kurie sumažina padarinių kilimo riziką, ko pasekoje kaltininkas gali pagrįstai tikėtis jų išvengti. Nagrinėjamojoje situacijoje tokiomis aplinkybėmis galėtų būti laikoma tai, kad A. L. matė, kaip B. A. sėdėjo ant palangės, nors nematė to, kaip ji išlipo pro kambario langą; taip pat tai, kad, anot A. L., jis prieš uždegdamas žiebtuvėlį perėjo ir patikrino kambarius, juose nieko nerado.

Teismo vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos reikšmingai sumažinti nukentėjusiosios sunkaus sveikatos sutrikdymo riziką ar laikyti, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų jis galėjo pagrįstai tikėtis, jog B. A. sveikata nebus sunkiai sutrikdyta.

Svarbu pažymėti, kad butas, kuriame kilo sprogimas, nėra didelis (47,82 kv. m.), dviejų kambarių, pats namas medinis, pabaigtas statyti 1940 m., kas reiškia (tą patvirtina ir byloje esančios namo nuotraukos), kad namas pakankamai senas, jo konstrukcijos silpnos ir susidėvėję. Nors A. L. ir matė, kaip B. A. sėdėjo ant palangės, tačiau jis nebuvo tikras, ar matė, kaip ji iššoko per tolimiausio nuo virtuvės kambario langą, nematė ir to, kur ji nuėjo toliau, ar nuėjo nuo namo saugiu atstumu, ar negrįžo į namą per namo įėjimą, kuris yra iš kito namo šono. Akivaizdu, kad A. L. tokių sugyventinės veiksmų galėjo tikėtis, nes tuo metu buvo atsuktos dujos, dujų balionas buvo virtuvėje, todėl B. A. elgesys norint sustabdyti dujų tekėjimą buvo logiškas. Nors A. L. teigia, kad tokiais veiksmais norėjo nusižudyti, tačiau tokie teiginiai nėra pagrįsti, nes uždegdamas žiebtuvėlį jis buvo tolimiausiame kambaryje nuo virtuvės, taigi ir nuo dujų baliono. Pažymima, kad A. L. nežinojo, jog sugyventinė užsuko dujų balioną, todėl turėjo tikėtis didžiausios sprogimo bangos būtent dujų baliono buvimo vietoje (nes ten buvo pradinis ir didžiausias nutekėjusių dujų kiekis). Tačiau žiebtuvėlio uždegimo momentu jis pats ten nebuvo, tuo pačiu negalėjo būti įsitikinęs, kad B. A. negrįžo į namą, tiksliau į virtuvę, nes iš kambario Nr. 2, iš dalies galima matyti, ar kas nors yra kambaryje Nr. 1 (t. 1, b. l. 136), bet ne virtuvėje.

Kaip matyti iš byloje esančių garso įrašų, kuriuose girdimi 2 pokalbiai tarp B. A. ir BPC, sprogimas įvyko antro pokalbio 58 sek., o A. L. grasinimas „viską padegti“ girdimas pirmo pokalbio pabaigoje, apie 1 min. 23 sek. Laikotarpis tarp pirmo pokalbio pabaigos ir antro pokalbio pradžios truko 58 sekundes. Taigi nuo A. L. grasinimo iki sprogimo praėjo apie 2 minutės. Pagal nukentėjusiosios B. A. parodymus B. A. visada buvo šalia namo arba jame, šias aplinkybes patvirtina ir minėtas garso įrašas su BPC. Taip pat nustatyta, kad pokalbių metu kaltinamasis buvo netoliese nukentėjusiosios B. A., nes, kaip minėta, telefoninio pokalbio metu fone buvo girdimi jo grasinimai. Be to, ir pats A. L. parodė, kad girdėjęs, kaip telefonu sugyventinė kvietė policiją, „iš B. pokalbio telefonu suprato, kad ji norėjo, kad atvažiuotų policija ir jį išmestų iš namo“. Tai reiškia, kad apie dvi minutes iki sprogimo nukentėjusioji buvo visai šalia A. L.. Per šias dvi minutes B. A. visą laiką buvo šalia namo, nuo pirmo pokalbio pabaigos praėjus vos 58 sekundėms vėl skambino BPC, o per šias sekundes toliau konfliktavo su kaltinamuoju, nes būtent dėl jo veiksmų atsukant dujas ir nusprendė skambinti į BPC antrą kartą. Pažymima, kad antro skambučio metu B. A. nuolat garsiai kalbėjo su BPC operatore, įėjo į namą, užsuko dujas. Pagal B. A. parodymus dar būdama name ji paliko atidarytas visas duris (iš virtuvės į koridorių durų nėra, durys buvo atidarytos iš šio koridoriaus į pirmą kambarį, iš pirmo kambario į antrą). Kad visos durys buvo atidarytos, patvirtina ir aplinkybė, jog sprogimo banga ir ugnis galimai iš antro kambario atėjo iki virtuvės, kur ir buvo B. A.. Taip pat, anot B. A., ji atidarė ir bent vieną langą (per kurį iššoko).

Taigi, esant visame bute atidarytoms durims ir langams, namo sienoms pakankamai plonoms, o B. A. būnant šalia namo arba jame, A. L. prieš tai girdėjus B. A. pirmą pokalbį su BPC, jis turėjo girdėti ir antrą B. A. pokalbį su BPC. Akivaizdu, kad tokiu atveju kaltinamasis suprato, jog B. A. yra netoliese namo arbe bute, žinojo, kad namas medinis ir senas, jis pats buvo atsukęs dujų balioną (kas itin padidina sprogimo galią) ir nežinojo, kad jį bus bandoma užsukti, kas sumažino dujų nuotėkio kiekį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis aplinkybėmis A. L. uždegus bute buvusias dujas daroma vienareikšmiška išvada, kad jis, nors savo pavojingos veikos padarinių nesiekė ar jų nenorėjo, tačiau savo pavojingo elgesio nenutraukė, ko pasėkoje buvo labai tikėtina, realu ar net neišvengiama, kad sprogus dujoms gali sugriūti visas ar didelė dalis namo, o dėl namo griuvimo ar užsidegusių dujų B. A. bus padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis atlikdamas aukščiau aprašytus veiksmus tokiems realiems savo veikimo padariniams buvo abejingas, veikė pavojingai, o ne rizikingai, kas būdinga netiesioginės tyčios kaltės formai. Šiuo atveju nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad A. L. galėjo pagrįstai tikėtis tokių padarinių išvengti, kas galėtų būti vertinama kaip neatsargi kaltės forma.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. L. veiksmų – dujų baliono atsukimo, dujų paleidimo į namą, žiebtuvėlio uždegimo, po to sekusio sprogimo ir dėl to atsiradusių pasekmių – sunkaus B. A. sveikatos sutrikdymo – yra priežastinis ryšys. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši nusikalstama veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia, todėl turi būti kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Įvertinęs aukščiau išdėstytus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad A. L. tyčia sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, o būtent: 2019-02-25, 14.12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui su sugyventine B. A., A. L., išgirdęs, kad B. A. skambina bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviečia policijos pareigūnus tikslu, kad jis būtų išvežtas iš namų, ir pasakęs nukentėjusiajai, kad tuoj surengs fejerverkus bei sudegins visą trobą, pilnai atsuko prie žarnos neprijungtą užpildytą buitinių dujų balioną, stovėjusį virtuvės patalpose, bei paleido dujas, po ko tyčia uždegė liepsną rankoje turėtu žiebtuvėliu, ko pasekoje įvykus sprogimui ir kilus gaisrui bei nukentėjusiąją išmetus sprogimo bangai B. A. patyrė terminį apie 41 % kūno paviršiaus nudegimą, t. y. rankų (dilbių ir plaštakų), krūties, tarpvietės ir sėdmenų bei abiejų kojų šlaunų ir blauzdų II A – II B laipsnio ir veido I A laipsnio nudegimus, skeveldrinį kairės girnelės lūžį ir plėštinę kaklo kairės pusės paausio žaizdą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu), kai siekdamas sužaloti asmenį kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo sužaloti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant, padegant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių. Grėsmė kitų žmonių gyvybei ar sveikatai turi būti reali, todėl pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punktą veika gali būti kvalifikuojama tuomet, kai nusikalstamos veikos metu kyla realus pavojus kito žmogaus gyvybei.

Šiuo atveju byloje buvo nustatyta, kad A. L. gyvenamoje namo pusėje, be jo sugyventinės, daugiau žmonių nebuvo, nes kartu gyvenantys vaikai buvo išvežti į mokymo įstaigas. Kitoje to paties namo pusėje apskritai žmonės negyveno, ten nukentėjusioji M. M. tik retai apsilankydavo. Apie šias aplinkybes A. L. žinojo. Taigi reali grėsmė, nepaisant gana stipraus sprogimo, nagrinėjamo įvykio metu kitiems žmonėms nekilo, nes sprogusio namo viduje ar arti jo, pašalinių žmonių nebuvo. Todėl BK 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas kvalifikuojantis požymis nekonstatuojamas, jis iš kaltinimo šalinamas.

Dėl turto sugadinimo

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyti kvalifikuojantys požymiai leidžia teigti, kad be pagrindinio tokio nusikaltimo objekto – nuosavybės, šio nusikaltimo objektas gali būti ir visuomenės saugumas, žmogus, kurio nuosavybė sugadinama ar sunaikinama, taip pat kitų žmonių gyvybė bei sveikata. Visuotinas turto sunaikinimo būdo pavojingumas priklauso ne tik nuo konkrečių veiksmų, bet ir nuo jų padarymo vietos. Svetimo turto padegimas ar sprogdinimas savaime, neatsižvelgiant į aplinkybių visumą, negali būti laikomas visuotinai pavojingu būdu.

Šiuo atveju nustatyta, kad sprogdinimo būdu buvo sugadintas svetimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Kaip matyti pagal A. G. byloje pateiktą patikslintą civilinį ieškinį, jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo galima suremontuoti, pateikta tokio remonto išlaidas patvirtinanti sąmata ir ataskaita. Taip pat matyti, kad pagal A. G. parodymus, jos ieškinį ir VĮ „Registrų centras“ išrašus, buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra daugiau nei 250 MGL, todėl kaltinimas tikslinamas nurodant, kad buvo sugadintas (ne sunaikintas) didelės vertės turtas. Byloje nustatyta, kad sprogdinimo metu buvo sunkiai sutrikdyta B. A. sveikata, todėl daroma išvada, kad toks turto gadinimo būdas kėlė pavojų ne tik nuosavybei, bet kito žmogaus sveikatai. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. tyčia sugadino svetimą didelės vertės turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: jis 2019-02-25, 14.12 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sugyventinei B. A. prašant apleisti jos nuomojamą A. G. priklausantį butą ir kilus konfliktui dėl to, kad jis pažeidė jų bendrą susitarimą nesilankyti ir nebūti namuose girtas, išgirdęs, kad nukentėjusioji skambina bendruoju pagalbos numeriu 112 ir kviečia policijos pareigūnus tikslu, kad jis būtų išvežtas iš namų, A. L., pasakęs B. A., kad tuoj surengs fejerverkus bei sudegins visą trobą, atsuko prie žarnos neprijungtą užpildytą buitinių dujų balioną, stovėjusį virtuvės patalpose, bei paleido dujas, po ko, grįžęs į kambarį, tyčia uždegė liepsną rankoje turėtu žiebtuvėliu, dėl ko, įvykus sprogimui ir kilus gaisrui sugriuvo ir buvo sugadinta (duomenys neskelbtini), esanti namo dalis bei buvo apgadinta (duomenys neskelbtini), esanti M. M. priklausanti namo dalis, dėl ko, sugriuvus namo daliai, buvo sugadintas A. G. priklausantis 20 000 Eur vertės turtas, o M. M. dėl sugadinto turto, t. y. dalies kamino, kurio vertė 100 Eur, durų su rėmu, kurių vertė 100 Eur, 3 vnt. langų su rėmu, kurių bendra vertė 100 Eur, buvo padaryta 300 Eur turtinė žala. Tokiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje.

Dėl skirtinų bausmių

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nevertina kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės to, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Nors A. L. iš esmės ir pripažino padaręs teismo nustatytas nusikalstamas veikas, tačiau nenustatyta, kad jis pripažino, jog taip pasielgė tyčia, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nenurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų, jų kritiškai nevertino, o daugiau išgyveno dėl jam padarytų sužalojimų. Be to, teisiamųjų posėdžių metu jis nevengė kitus proceso dalyvius žeidžiančių komentarų, posėdžio pirmininkui ne kartą teko A. L. raminti ir nutraukti jo pasisakymus ar komentarus, kai paaiškinimus davė nukentėjusieji ar liudytojai. Toks jo elgesys negali būti vertinamas kaip nuoširdus gailėjimasis dėl savo veiksmų, o parodo požiūrį tiek į teismo procesą, tiek į padarytus nusikaltimus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi pats kaltinamasis paaiškino, kad prieš veikos padarymą vartojo alkoholinius gėrimus, be to, tiek B. A., tiek liudytoja R. J. parodė, kad A. L. neadekvačiai elgdavosi, kai būdavo neblaivus, o blaivaus elgesys buvo ramus. Teismo vertinimu, paties kaltinamojo paaiškinimai, atliktų veiksmų pobūdis ir pavojingumas leidžia spręsti esant ryšiui tarp alkoholio vartojimo (apsvaigimo) ir kaltinamojo veiksmų. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). A. L. tyčinius nusikaltimus, nagrinėjamus šioje byloje, padarė būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, todėl jis laikomas recidyvistu.

BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki dvylikos metų, todėl A. L. už šią nusikalstamą veiką skiriama laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 5 kartus, teistumas veikos padarymo metu nebuvo išnykęs, jam skiriama laisvės atėmimo bausmė ir už BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Skirdamas bausmę A. L., be nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimo, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų rūšį ir pobūdį – padarytos viena labai sunki nusikalstama veika žmogaus sveikatai, viena apysunkė nusikalstama veika nuosavybei. Labai sunki nusikalstama veika padaryta veikiant netiesiogine, o apysunkė tiesiogine tyčia, abi veikos yra baigtos. Įvertinus nusikaltimų padarymo aplinkybes, teismas mano, kad padarytų nusikaltimų pavojingumas yra panašus rūšiniam tokių nusikalstamų veikų pavojingumui, įvertintam įstatymo leidėjo BK 135 straipsnio 2 dalies, 187 straipsnio 2 dalies sankcijose.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurios pavojingumas yra gana didelis. A. L. anksčiau teistas 5 kartus: 3 kartus iki šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymų, du kartus po to (t. 2, b. l. 94-99), daugiausiai už smurtinių nusikaltimų padarymą. Kaltinamasis daugybę kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 130-138), dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 169). Teismas vertina ir tai, kad A. L. turi tris mažamečius vaikus, tačiau byloje nėra duomenų, kad šiuo metu jais rūpintųsi (B. A. parodė, kad po įvykio su jais nebendrauja, nebuvo nei karto susitikęs). Analizuojant kaltinamojo asmenybę matyti, kad nusikaltimas yra dėsningas jo gyvenimo būdo padarinys, kaltinamasis savo sistemingais ir neteisėtais veiksmais nuolat darydamas nusikaltimus, teisės pažeidimus ir vartodamas alkoholį nuosekliai link tokių padarinių ėjo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir aktualią teismų praktiką skiriant bausmes teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. L. paskyrus laisvės atėmimo bausmes, artimas ar lygias minėtų bausmių vidurkiams. Paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1, 2 punktas), po to visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis) su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme.

Į bausmės laiką įskaitomos bausmės, A. L. atliktos pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamąjį įsakymą 60 parų arešto ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nuosprendį 20 parų arešto.

Paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros – terminas pratęsiamas iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nes nėra išnykę šios kardomosios priemonės taikymo pagrindai.

Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių

1) V., kuri reikalauja 17 018,45 Eur dėl B. A. gydymo stacionare išlaidų (t. 2, b. l. 37-41);

2) nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. A., kuri reikalauja 740,23 Eur turtinei žalai atlyginti ir 100 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti;

3) nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G., kuri reikalauja 22 542,14 Eur turtinei žalai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), sugadinimo, atlyginti ir 6 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 178-193).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

V. reikalauja atlyginti 17 018,45 Eur dėl B. A. gydymo stacionare išlaidų. Teismui nustačius, kad B. A. sunkiai sužalojo būtent kaltinamasis A. L., daroma išvada, kad jis turi atlyginti dėl jos gydymo patirtas išlaidas. Vilniaus teritorinė ligonių kasa ieškinį grindžia rašytiniais dokumentais, teismas jais vadovaudamasis pripažįsta, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkinamas visiškai.

B. A. ieškinyje nurodė, kad dėl jai padarytų sužalojimų ir turto sugadinimo patyrė 740,23 Eur dydžio išlaidas (t. y. vaistai, sugadinti daiktai). Dėl buitinės technikos sugadinimo ji patyrė 452,75 Eur turtinę žalą, tai patvirtina PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 71). Pažymima, kad priešingai nei teigia kaltinamojo gynėja, šie daiktai priklausė nukentėjusiajai B. A., nes jie buvo pirkti iš S. gavus tikslinę pašalpą (t. 3, b. l. 74). Pagal byloje esantį B. A. sąskaitos išrašą (t. 3, b. l. 57-69) matyti, kad B. A. nuo 2019-05-15 iki 2020-01-31 pirko vaistus ir kitus sveikatos reikmenis vaistinėse išleisdama kiek daugiau nei 287,48 Eur, tačiau jos prašoma priteisti suma yra būtent 287,48 Eur. Iš byloje esančių dokumentų, B. A. parodymų, jos gydymo trukmės, sveikatos būklės ir liekamųjų reiškinių akivaizdu, kad ji ilgą laiką po įvykio jautė ir iki šiol jaučia nusikalstamos veikos padarinius, jai buvo būtinos medicininės procedūros, vaistai ir kiti reikmenys iš vaistinės, todėl teismas laiko pagrįstu ir įrodytu 287,48 Eur reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Šis reikalavimas pagrįstas rašytiniais dokumentais, atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, pagal savo dydį yra netgi pakankamai mažas palyginti su padarytų sužalojimų mastu ir gydymo trukme. Turtinė žala padaryta dėl A. L. tyčinių veiksmų, kuriais buvo sugadintas B. A. priklausantis turtas bei jai padaryti sužalojimai, be to, teisiamojo posėdžio metu su žalos dydžiu A. L. sutiko. Kadangi teismas nustatė, kad B. A. sužalojo kaltinamasis, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje yra pagrįstas.

Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad B. A. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valdomo Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo (toliau – ir Fondas) gavo 1 900 Eur (t. 3, b. l. 59). Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis numato, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Pagal šį įstatymą kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė, atstovaujama Fondo programos vykdytojo, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis nustatytas, išreikalauti tokio dydžio sumas, kokios sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje ir 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiajai B. A. iš Fondo lėšų avansu buvo atlyginta šioje byloje nagrinėjamu nusikaltimu padaryta turtinė / neturtinė žala, o Fondas turi teisę išmokėtus pinigus reikalauti iš kaltinamojo A. L.. Todėl daroma išvada, kad nukentėjusiajai B. A. iš Fondo lėšų avansu buvo atlyginta visa jos šioje byloje reikalaujama turtinė žala (ieškinys šioje dalyje atmetamas) ir dalis neturtinės žalos.

Civilinė ieškovė A. G. 2020 m. birželio 22 d. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš A. L. jos naudai, be kita ko, 22 542,14 Eur turtinei žalai atlyginti. Patikslintame civiliniame ieškinyje ji nurodė, kad šią sumą sudaro 21 397,64 Eur namo dalies, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atstatymo kaštai, 600 Eur už Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) parengimą ir 544,50 Eur už po turto sunaikinimo atsiradusių atliekų (šiukšlių) išvežimą (t. 4, b. l. 178). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su 600 Eur dydžio išlaidomis už Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) parengimą, 544,50 Eur dydžio išlaidomis už po turto sunaikinimo atsiradusių atliekų (šiukšlių) išvežimą, o kitą patikslinto civilinio ieškinio dalį tenkina iš dalies dėl žemiau nurodytų motyvų.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 14 punktą atkuriamoji vertė – apskaičiuota pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti). Šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta, kad turto vertė gali būti nustatoma pagal turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad taikomi šie turto vertinimo metodai arba jų deriniai <...> atkuriamosios vertės (kaštų) metodas (toliau – atkuriamosios vertės metodas), kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Pagal 24 straipsnio 1 dalį turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Pagal 2 dalį turto vertinimo ataskaita galioja šioje ataskaitoje nurodytomis sąlygomis. Turto vertinimo ataskaita užsakovo nuožiūra gali būti teikiama tretiesiems asmenims. Pagal 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 2 punkte nurodyta, kad retrospektyvinis vertinimas – vertinimas, kai nustatoma praeityje buvusi turto arba verslo vertė. Pagal 4 punktą turto arba verslo vertintojas (toliau – vertintojas) savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu. Vadovaujantis 5 punktu vertintojas vertindamas remiasi rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomikos sąlygų stebėjimų ir tyrimų rezultatais. 8.3 papunktyje nurodyta, kad vertinama, be kita ko, nuostolių nustatymo tikslais. Pagal 16.2 papunktį vertinant nuostolių nustatymo tikslu nustatoma atkuriamoji turto vertė, taikant individualų vertinimą. 29 punkte numatyta, kad vertintojas vertindamas naudojasi informacija, kuri jam yra pateikta ir (arba) viešai prieinama, rodanti padėtį iki turto arba verslo vertinimo dienos ir vertinimo metu. 43 punkte nurodyta, kad atliekant retrospektyvinį vertinimą galima remtis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, egzistavusiomis nurodytą vertės nustatymo dieną (praeityje) (3.1 papunktis); galima remtis tik tomis sąlygomis ir aplinkybėmis, turinčiomis įtakos vertinamo turto arba verslo vertei, kurios buvo iki nurodytos turto arba verslo vertės nustatymo dienos (praeityje) (3.2 papunktis); turi būti vadovaujamasi tais teisės aktais ir dokumentais, kurie galiojo iki ir nurodytą turto arba verslo vertės nustatymo dieną (praeityje) (3.3 papunktis). Pagal 44 punktą, jeigu neįmanoma atlikti objekto apžiūros, nes objektas yra sunaikintas arba jo savininkui (valdytojui) arba užsakovui nėra žinoma objekto buvimo vieta (atliekant kilnojamojo turto vertinimą), arba objekto apžiūros dieną jo fizinės charakteristikos yra pasikeitusios ir neatspindi buvusios faktinės objekto būklės vertinimo dieną (praeityje), tokiu atveju vertintojas gali remtis objekto savininko arba užsakovo pateiktomis objekto nuotraukomis ir kitais dokumentais, kuriais patvirtinamos objekto tapatumo ir fizinės charakteristikos. Apie tai turi būti nurodyta vertinimo ataskaitoje kartu nurodant, kokią tai turės įtaką apskaičiuojant turto arba verslo vertę. 54.2 papunktyje nurodyta, kad vertinant turtą taikomas išlaidų (kaštų) metodas. Vadovaujantis 64 punktu išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė. Kaip nurodyta 65 punkte, išlaidų (kaštų) metodo esmė – prielaida, kad kaina, kurią pirkėjas rinkoje mokėtų už vertinamą turtą, jeigu tam poveikio neturėtų tokie veiksniai kaip laikas, rizika ar kiti, būtų ne didesnė nei analogiško turto įsigijimo, pagaminimo, atkūrimo, atgaminimo, atstatymo (įrengimo) kaina. Pagal 66 punktą išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Remiantis 67 punktu išlaidų (kaštų) metodu turto vertė nustatoma dviem etapais: nustatomos vertinamo turto sukūrimo (statybos ir pan.) sąnaudos (67.1 papunktis); nustatomas vertinamo turto nuvertėjimas (67.2 papunktis). Pagal 69 punktą apskaičiavus vertinamo turto sukūrimo sąnaudas, daromos (jeigu būtina) jų pataisos. Pataisos koeficientais pripažįstami Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiami oficialūs kainų indeksai. Jeigu konkrečiai ekonominei veiklai pataisos koeficientai nenustatyti, pataisa daroma taikant bendrąjį šalies vartojimo kainų indeksą.

Civilinė ieškovė A. G. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė 2020 m. birželio 8 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Joje, be kita ko, nurodyta, kad pagal Lokalinę sąmatą Nr. (duomenys neskelbtini) žalos atstatymas butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kainuotų 21 397,64 Eur (t. 4, b. l. 180–193). Apygardos teismas nesutinka, kad ši ataskaita įrodo, jog civilinė ieškovė patyrė ar patirs 21 397,64 Eur ar mažesnio dydžio nuostolius, tačiau sutinka, kad buto atkūrimo išlaidos sudarytų 21 397,64 Eur, jeigu jos būtų patiriamos ateityje.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog statinys, kurio dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuriame šiuo metu yra Butas / Patalpa-Butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pabaigtas statyti 1940 metais. Byloje nėra pakankamai duomenų, kada ir kokie šio buto remontai buvo padaryti. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai R. S. ir L. L. patvirtino, kad buto būklė iki įvykio (2019 m. vasario 25 d.) buvo ne itin gera. Liudytoja R. S. parodė teisiamajame posėdyje, kad A. G. priklausantis būstas nebuvo labai naujas, tačiau prieš 7 metus buvo remontuotas: visame bute buvo sudėti plastikiniai langai, kambaryje buvo padaryta nauja spinta (t. 4, b. l. 28). Liudytoja L. L. parodė teisiamajame posėdyje, kad butas buvo labai senas, senas ir pats namas. Tik mažoje dalyje gyveno jos sūnus su nukentėjusiąja ir vaikais, nes visa kita dalis buvo užkaltais langais. Prie namo buvo priestatas – virtuvė, ji buvo sukalta iš lentų ir apšildyta plastiku. Ten buvo baisūs laiptai ir baisios būklės namas. Kiek girdėjo, nuomininkai, kurie gyveno iki jų kaip užstatą už tą namą sudėjo plastikinius langus. Ant pečiaus buvo sunku gaminti valgyti. Buvo sena baisi krosnis ir sena kriauklė bei labai senas šeimininkės šaldytuvas. L. L. matė, kaip ten lakstė pelės, žiurkės. Siūlė sūnui paimti iš jos medžiagas ir pasiremontuoti, kad bent kiek pas juos būtų gražiau. Nors jie ten ir gyveno, bet buvo labai baisu (t. 4, b. l. 30).

Po įvykio ginčo butas ir butas (patalpos), esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurio (kamino dalies, durų su rėmu, 3 vnt. langų su rėmu) apgadinimu dėl sprogimo taip pat kaltinamas A. L. (t. 2, b. l. 162), nebuvo atstatyti ar suremontuoti. Liudytoja R. S. parodė teisiamajame posėdyje, kad po sprogimo viskas buvo sugadinta. Namas buvo neberemontuojamas, išsiskyrė sienos, nebuvo atstatytas, tad pardavė tą sklypą ir namo likučius. Pirkėjas nugriovė namą (t. 4, b. l. 28, 31). Nukentėjusiosios atstovas paaiškino, kad jis neturi duomenų, jog namas buvo atstatytas (t. 4, b. l. 31). Baigiamosiose kalbose jis vertino, kad namas neturėjo didelės materialinės vertės (t. 4, b. l. 35). Taip pat nukentėjusioji M. M. parodė, kad netaisė apgadinimų (t. 3, b. l. 50).

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2020 m. birželio 8 d. Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad statybos / atstatymo skaičiuojamajai kainai nustatyti (lokalinės sąmatos sudarymui) atsižvelgiant į tai, jog projekto nėra, tikslas yra apskaičiuoti analogiško buvusiai namo daliai statybą, vadovautasi pateiktais užsakovės dokumentais – fotofiksacijomis iškart po sprogimo bei 2020 m. birželio 3 d. apžiūros metu, kuriose pateikti bendri namo vaizdai ir natūriniais matavimais (t. 4, b. l. 180–193). Sudarant jau minėtą lokalinę sąmatą buvo vadovautasi dokumentais, apibūdinančiais buto būklę prieš įvykį. Bylos medžiagoje anksčiausios matyti 2019 m. kovo 3 d. nuotraukos (t. 1, b. l. 29–38), kitos nuotraukos yra atspausdintos iš „Google street view“, padarytos prieš įvykį (jose matomas nesugriuvęs namas) (t. 1, b. l. 42–45). Svarbu pažymėti, kad šiuo atveju labiau svarbu ne tai, kokiais duomenimis, apibūdinančiais buto būklę prieš įvykį, turto vertintojas vadovavosi, o tai, kiek kainuotų atstatyti sugriautą turtą, kadangi tokio dydžio žalą civilinė ieškovė patirtų. Buto atstatymo kaštai yra paskaičiuoti vadovaujantis 2019 m. spalio mėn. kainomis, todėl tokio laikotarpio kainos yra patikimos, kadangi nėra pernelyg nutolusios nuo įvykio datos (2019 m. vasario 25 d.). Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad ginčo turto apžiūra atlikta tik 2020 m. birželio 3 d., tai yra praėjus beveik pusantrų metų po įvykio. Tai galėtų reikšti, kad per tiek laiko galėjo pasikeisti ir išlikęs po sprogimo turtas bei jo vertė ir dėl to nebuvo galima tiksliai nustatyti, kokios būklės statybinės medžiagos buvo šiame bute prieš sugadinimą. Vis dėlto akivaizdu, jog atstatant butą iš esmės būtų naudojamos naujos, o ne senos statybinės medžiagos.

Pripažinus, kad nagrinėjama ataskaita patvirtina sugadinto turto atkūrimo išlaidas, toliau sprendžiama, ar būtent civilinė ieškovė A. G. jas patyrė ar patirs.

Byloje neginčijama faktinė aplinkybė, kad 2019 m. gruodžio 20 d. Buto ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduoti UAB „S.“ A. G. priklausantis (ir įvykio metu priklausęs) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 228/667 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. Šiuo atveju neišskiriama, kokią sumą iš 20 000 Eur sudaro kaina už sugriautą butą.

Taip pat neginčijamos ir aplinkybės, jog 2019 m. gruodžio 20 d. Buto ir dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi parduotas UAB „S.“ butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 163/667 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 20 000 Eur. Be to, Pardavėjas Z. M. ir pirkėja UAB „S.“, atstovaujama direktoriaus E. B., 2019 m. gruodžio 23 d. sudarė Buto su rūsiu ir žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 252/667 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), už 46 000 Eur (butas su rūsiu už 16 000 Eur, žemės sklypo dalis už 30 000 Eur).

Pastarojo buto pardavimo kaina nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbi tuo, kad matyti, jog dėl įvykio visiškai nepaveiktas butas Nr. 3, kuris savo plotu (52,90 m2) buvo dar didesnis ir už butą Nr. 1 (34,13 m2), ir už butą Nr. 2 (47,82 m2), buvo parduotas už beveik perpus mažesnę sumą (16 000 Eur) nei žemės sklypo dalis (30 000 Eur) bei už ženkliai mažesnę sumą nei 2019 m. gruodžio 19 d nustatyta vidutinė šio buto rinkos vertė (39 900 Eur). Nors šalys turi teisę individualiai tarpusavio susitarimu susitarti dėl turto pardavimo kainos (kaip šiuo atveju 20 000 Eur ir už butą, ir už žemės sklypo dalį atskirai neišskiriant sumų), tačiau buto Nr. 3 ir 252/667 dalių žemės sklypo pardavimo sandoris šioje byloje yra vienas iš objektyvių orientacinių duomenų, rodantis, pagal kokią proporciją (procentinę dalį) parduotas šis butas (46 000 Eur – 100 proc., 16 000 Eur – 34,78 proc.) ir leidžiantis panašų kriterijų taikyti ir nustatant apytikslę faktinę buto Nr. 2 pardavimo kainą bendroje 20 000 Eur sumoje. Tokiu būdu buto Nr. 2 pardavimo kaina taikant 34,78 proc. ir atimant 5,08 m2 (52,90 m2 – 47,82 m2) skirtumą sudarytų ne daugiau kaip 5 419,64 Eur (6 956 Eur (20 000 Eur – 100 proc., 6 956 Eur – 34,78 proc.) – 1 536,36 Eur (16 000 Eur – 14 463,64 Eur (16 000 Eur / 52,90 m2 x 5,08 m2 x 47,82 m2). Įvertinus tai, kad, viena vertus, butas Nr. 2 buvo sugadintas, byloje nėra duomenų apie buto Nr. 3 būklę, tačiau, kita vertus, į tai, kad A. G. turėjo ir pardavė mažesnę žemės sklypo dalį (228/667 dalys) nei Z. M. (252/667 dalys), pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ir jos apsaugos zonoje (t. 4, b. l. 14), buto vidutinė rinkos vertė taikant masinį turto vertinimą 2019 m. gruodžio 13 d. nustatyta 36 800 Eur (B. A. parodė, kad aplink kiti namai buvo mediniai (t. 3, b. l. 104), ne didesnė kaip 5 419,64 Eur buto Nr. 2 pardavimo suma nėra pernelyg nedidelė bendroje 20 000 Eur sumoje, be to, gali būti vertinama kaip labai didelė atsižvelgiant į buvusią prieš ir po įvykio buto būklę.

Pažymima, kad A. G. nepatyrė šio buto atstatymo išlaidų ir, jau pardavusi šį turtą, realiai nebepatirs jokių jo atkūrimo išlaidų (nei 21 397,64 Eur, nei skirtumą iš 21 397,64 Eur atėmus jos jau gautą sumą pardavus turtą). Todėl jos prašomos būsimos išlaidos dėl buto atstatymo galimų darbų nėra pagrįstos, nes minėtos ataskaitos surašymas jokios įtakos jos patirtai žalai dėl buto sugadinimo neturėjo. Kita vertus akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu butas būtų atkurtas, jį pardavusi A. G. būtų gavusi daugiau nei 5 419,64 Eur. Kaip minėta, palyginus su butu Nr. 3 ji galėjo gauti 14 463,64 Eur. Nors A. G. patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai 21 397,64 Eur dydžio buto atkūrimo išlaidas, tačiau nesant pagrindo jų priteisti apygardos teismas neviršydamas patikslinto ieškinio dalyko (21 397,64 Eur) priteisia A. G. iš A. L. 9 044 Eur (14 463,64 Eur – 5 419,64 Eur) negautų pajamų, kurias ji būtų patyrusi, jeigu būtų atkūrusi sugadintą turtą ir jį pardavusi.

Civilinė ieškovė A. G. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė 2020 m. birželio 8 d. sąskaitą faktūrą, Serija MIC Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) parengimas kainavo 600 Eur (t. 4, b. l. 179) ir prašo šiuos 600 Eur priteisti jai iš civilinio atsakovo Apygardos teismas priteisia A. G. iš A. L. 600 Eur, kadangi ši ataskaita turėjo reikšmės sprendžiant dėl A. G. patirtos turtinės žalos atlyginimo, todėl 600 Eur gali būti vertinami kaip protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Civilinė ieškovė taip pat prašo jai priteisti iš A. L. 544,50 Eur už po turto sunaikinimo atsiradusių atliekų (šiukšlių) išvežimą. Liudytoja R. S. parodė teisiamajame posėdyje, kad ji turi UAB „K.“ sąskaitą faktūrą, patvirtinančią, jog jie samdė du konteinerius už atitinkamai 300 Eur ir 242 Eur. A. G. pervedė jai į sąskaitą pinigų, o ji sumokėjo UAB „K.“ ir pasirašė tai patvirtinančiuose dokumentuose (sąskaitose) (t. 4, b. l. 28, 29). Byloje pateikti UAB „K.“ 2019 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta 242,00 Eur suma (t. 4, b. l. 41) bei pinigų priėmimo kvitas šiai sumai (t. 4, b. l. 42), ir 2019 m. kovo 15 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta 302,50 Eur suma (t. 4, b. l. 44) bei pinigų priėmimo kvitas šiai sumai (t. 4, b. l. 45). 544,50 Eur turėtos išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais, jos yra tiesioginiai nuostoliai dėl įvykio, todėl priteisiamos civilinės ieškovės A. G. naudai iš civilinio atsakovo A. L. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Taigi A. G. ieškinys dėl turtinės žalos padarymo tenkinamas iš dalies jai priteisiant iš kaltinamojo 9 588, 50 Eur (9 044 Eur + 544,5 Eur).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014)

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymima, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų teismas pastebi, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių.

Nukentėjusiosios B. A. prašomas 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas teismų praktikos kontekste yra per didelis (Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-61-361/2018 dėl panašių aplinkybių buvo priteistas 35 000 Eur neturtinės žalos dydis; Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A–241/2014 dėl panašių aplinkybių buvo priteistas 70 000 Lt neturtinės žalos dydis).

Teismas neabejoja, kad B. A. patyrė itin sunkius sužalojimus, jai reikėjo ilgą laiką gydytis stacionare, po to reabilitacijoje, atlikti didelį kiekį gydymo ir atstatomųjų procedūrų, ji iki šiol jaučia pakankamai rimtas sužalojimų pasekmes, patiria fizinį ir psichologinį diskomfortą, padaryti sužalojimai turi realios įtakos B. A. profesiniam ir asmeniniam gyvenimui, buičiai, galimybėms susirasti darbą (nustatytas 55 proc. darbingumo lygis), bendravimui su kitais žmonėmis ir pan. Teismas vertina ir kitus civilinės atsakomybės kriterijus – A. L. turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, iš Fondo lėšų atlygintą žalos dalį ir kitas aukščiau paminėtas aplinkybes.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo atveju pakankama ir pagrįsta suma B. A. individualiai neturtinei žalai kompensuoti yra 30 000 eurų suma, kuri priteisiama B. A..

Nukentėjusioji A. G. prašo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos dėl jos turto (buto) sugadinimo.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl neturtinės žalos padarymo A. G., atsižvelgia į aukščiau išdėstytus šios žalos nustatymo kriterijus, t. y. į tai, kad A. G. bute pastaruoju metu negyveno, jį paveldėjo 2012 m., butas buvo neremontuotas, namo fasado dalis (kuriame yra butas) pasenusi ir iš esmės nelabai prižiūrima, į tai, kad butą kartu su žeme pardavė, įvykio metu ir šiuo metu gyvena užsienyje, byloje nėra duomenų, kad per šį laikotarpį būtų grįžusi dėl įvykio į Lietuvą. Šios aplinkybės atskleidžia A. G. emocinį – socialinį ryšį su jos turėtu turtu, parodo jos požiūrį į butą ir prisirišimą prie jo. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra įrodymų, kad šis butas jai buvo itin svarbus ar kad su juo ją siejo itin stiprus ryšys. Kartu teismas sutinka, kad A. G. dėl buto sugadinimo patyrė neigiamų išgyvenimų, rūpesčių ir turtinės žalos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta mažesnė nei nurodoma jos civiliniame ieškinyje neturtinė žala, t. y. nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 200 eurų.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3 dalimis, 307 straipsnio 1, 4, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nubausti jį septynerių metų laisvės atėmimo bausme.

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimu būdu ir A. L. paskirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme ir jam paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams 2 mėnesiams ir 20 parų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. L. sulaikymo vykdant bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti bausmes, A. L. atliktas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 28 d. baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – A. L. pratęsti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, ją panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. A. civilinio ieškinio dėl turtinės žalos padarymo netenkinti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. L. 30 000 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. L. 9 588, 50 Eur jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padarymo tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš A. L. 200 Eur jos patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo tenkinti ir priteisti jai iš A. L. 17 018,45 Eur jos patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.