Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas

1) 2012 m. kovo 8 d. Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) 2013 m. birželio 4 Tauragės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 15 parų arešto bausme;

3) 2017 m. vasario 2 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 32 parų arešto bausme;

4) 2017 m. birželio 1 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme, kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. A. G. 2017 m. rugpjūčio 4 d., nuo 17.30 val. iki 19.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su D. B. metu tyčia sudavė 2 kartus turistiniu suskystintų naftos dujų balionu nukentėjusiajai D. B. į galvą ir taip padarė muštines žaizdas kaktoje bei dešiniajame antakyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po to, ranka atsukęs turistinio dujų baliono ventilio rankenėlę, nukreipė suskystintų dujų tekėjimą į D. B. veidą ir išleisdamas dujas iš turistinio dujų baliono ant nukentėjusiosios, sąmoningai sukėlė sprogios atmosferos susidarymą, tuo metu nenustatyto uždegimo šaltinio sukeltos sprogimo liepsnos sąlygojo D. B. dauginius terminius 1? – 2A? – 2B? 55 proc. kūno paviršiaus ploto nudegimus: veide (2 proc.), kakle (2A? – 1 proc.), krūtinėje – pilve (2A? – 4 proc.), nugaroje – juosmenyje (2A? – 8 proc.), žastuose – pažastyse (2B?– 2 proc.), dilbiuose (2B? – 6 proc.), plaštakose (2A? – 3 proc.), genitalijose (2A? – 1 proc.), sėdmenyse (2A? – 5 proc.), šlaunyse abipus (2A? – 11 proc.), blauzdose (2A? – 8 proc.), pėdose (2A? – 3 proc.), I–II? abiejų akių obuolių junginių terminius nudegimus ir jų komplikacijas, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir taip dėl patirtų daugybinių terminių kūno nudegimų, gyjančių randais, kurių visiškai pašalinti nėra galimybės, nepataisomai subjaurojo D. B. kūną, tokiu būdu sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Kaltinamasis A. A. G. parodė, kad su D. B. susipažino prieš 8 metus. Susitarė, kad jis jos namuose padarys remontą, ji jam perleis antrą dalį namo. Persikraustė į savo pusę ir paskutiniu laiku gyveno atskirai. Pas jį atėjo D. B., apsižodžiavo, jis ją išvarė priekaištaudamas dėl telefono ir meškerių dingimo. Ji išėjo, atsigėrė alaus ir užmigo. Mano, kad ji buvo įdėjusi „klozepamo“ tablečių. Kai pabudo, D. B. stovėjo su dujų balionu prie lovos, ji buvo į jį įsikibusi. Pašoko iš lovos, nes buvo dujų kvapas ir dujų balionas šnypštė. D. B. dujų baliono nepaleido, dujos ėjo visą laiką. Jis norėjo atimti, sudavė jai dujų balionu į kaktą. Balionas buvo atsuktas, atsukto baliono dujų srovė purškė jai į veidą, taip norėjo ją atvėsinti, balioną jau buvo atėmęs. Kai jai kliuvo, ją atvėsino, tada skubėjo tą balioną išmesti į lauką, nes buvo daug dujų, bet įvyko sprogimas. Pas ją rankoje buvo žiebtuvėlis, kuriuo uždegė dujas. Jo kojos, rankos, lytiniai organai apdegė.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad grįžusi iš dukros namų, nuėjo pas A.A. G.. Atsimena tik tiek, kad A. A. G. trenkė jai dujų balionu, bet nežino, kodėl. Po smūgių klūpojo ant grindų, rankose nieko neturėjo, jis į ją papurškė dujų. Tą dieną nieko negamino, nusipirko maisto ir pas jį nuėjo. Neatsimena, kiek laiko pas jį buvo, kad būtų turėjusi žiebtuvėlį.

Liudytojas L. K. parodė, kad ant kelio pamatė žmogų, kuris stabdė automobilius, sustojo padėti. Tas žmogus atrodė lyg nubrozdintas, galvojo, kad mašina partrenkė. Jis pasakė, kad užmušė žmogų. Tada paskambino draugui, kuris mokėsi policijos mokykloje, kad atvažiuotų. Jam atvažiavus, nuėjo apžiūrėti į namą, apėjo aplinkui, nieko nerado, niekas neatsiliepė, ten lyg sprogimo būta, durys, langai išdužę. Beldėsi, išgirdo balsą, paklausė, ar viskas gerai, atsakė, kad gerai, bet skauda. Atvažiavo policija, medikai. Buvo dujų kvapas, užsuko dujų balionus. Lauke mėtėsi vienas 5 litrų talpos dujų balionas ir viduje buvo pora balionų. Lauke buvo atsuktas balionas, jis šnypštė, dar buvo likę dujų ir buvo dujų kvapas aplink, o viduje buvę balionai buvo galbūt tušti. Berods jo draugas užsuko balioną, esantį lauke. Dujų balionas buvo paprastas, 5 litrų talpos, mėlynas. Liudytojas D. K. parodė, kad gavo žinutę iš draugo L. K., jog prie pagrindinio kelio rado apdegusį žmogų, kvietė greitąją, pasakė, kad tas žmogus pasakė, jog užmušė žmogų. Jis atvyko, paklausė, pasakė, kad su balionu trenkdamas per galvą užmušė žmogų. Name pamatė išverstas duris, išdaužtą langą, šaukė, niekas neatsiliepė, paskui pro langą pamatė, kad lovoje kažkas juda, ištraukė galvą, moteris buvo kruvina. Lauke buvo mažos talpos dujų balionas, viduje dar smilko ar pagalvė, ar čiužinys. Dujų balionas dar šnypštė, jį užsuko, nekilnojo jo, jis buvo ant žemės. Ore jautėsi dujų kvapas.

Tauragės apskrities VPK tyrėjas liudytojas R. A. parodė, kad apie 19 val. buvo gautas pranešimas, kad keliu vaikšto apdegęs vyriškis ir prašo pagalbos. Su kolege I. M. atvyko, ant važiuojamosios dalies krašto gulėjo vyriškis, kuris, matėsi, buvo apsvilęs, apdegęs, bandė išsiaiškinti, kas toks, kalbėjo nerišliai, šiaip ne taip pasakė vardą ir pavardę. Buvo šalia du vaikinukai, jie pasakė, kad namie yra stipriai sužalota moteris. Vaikinukus paliko prie to vyriškio, o su kolege nuvažiavo prie nurodyto namo. Privažiavus prie sodybos buvo juntamas aštrus gamtinių dujų kvapas, viduje viskas buvo suniokota, langai išdaužyti, smilko lovos čiužinys, iš kambario link išėjimo buvo kraujo žymių, prie namo keliukas, matėsi lyg šliaužęs žmogus. Ėjo į kitą namo pusę, pradėjo šaukti, ar yra kas, atsiliepė moteris, ji gulėjo ant lovos po antklode, iškišo galvą, matėsi sukrešėjęs kraujas, sulipę plaukai. Ji per skausmus atsakė, kad šalta ir skauda, pasakė, kad yra D. B.. Nukentėjusioji kalbėjo labai sunkiai, sakė, kad su sugyventiniu įvyko konfliktas dėl to, jog kaimynas parvežė ją iš Tauragės namo, jie girtavo ir konflikto metu sugyventinis pradėjo daužyti galvą su kelioniniu dujų balionu. Ji kalbėjo nerišliai, sakė, kad A. daužė, pylė. Atvyko medikai, atidengė antklodę, ant jos kūno nebuvo likę rūbų, medikai paprašė padėti įkelti ją į greitosios automobilį. Dar paprašė vaikinukų, kad padėtų, o pats liko prie ant kelio gulinčio vyriškio, jis tirtėjo, bandė aiškintis aplinkybes. Kaltinamasis buvo šoko būsenos, sakė, kad nužudė, bet nepasakė, ką.

Tauragės apskrities VPK Pagėgių komisariato vyriausioji patrulė liudytoja I. M. parodė, kad ant pagrindinio kelio gulėjo A. A. G., ant kurio matėsi nudegimo žymės, buvo iškviesti medikai. Vaikinai, kurie buvo šalia jo, pasakė, kad name yra moteris, kuri šaukiasi pagalbos ir yra padegusi. Juos paliko prie vyriškio ir su kolega bėgo prie nukentėjusiosios. Pamatė moterį, kuri dejavo iš skausmo, po kelis žodžius pasakė, kad A. apipylė ir padegė. Atvyko medikai, ją įkėlė į greitosios pagalbos automobilį. Gesino, kad nebūtų išsiplėtusio gaisro, buvo stiprus dujų kvapas. Tyrėjas apklausė vaikinus. A. A. G. sakė tik atvykus, kad nužudė žmogų, kaip nužudė, nedetalizavo.

Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja liudytoja A. Z. parodė, kad gavo iškvietimą, nuvykus vyriškį rado gulintį ant važiuojamosios kelio dalies. Pagalvojo, kad įvyko autoįvykis. Vyriškis buvo visas šlapias, drebėjo, buvo apdegęs galūnes, jį transportavo į gydymo įstaigą. Sakė, kad draugė ar žmona jam atsuko nedidelį dujų balioną, jog ji puolė su balionu, atsuko ir padegė. Daugiau nelabai kalbino, nes jam skaudėjo. Jis sakė, kad šoko į šulinį. Apie padegimą, sprogimą nieko nekalbėjo. Moters ir įvykio vietos nematė, tik paskui suprato, kad yra dar vienas nukentėjusysis ir kita greitoji.

Ugniagesys-gelbėtojas liudytojas V. J. parodė, kad kai atvyko, jau buvo policija, paskui atvyko greitoji. Matė išverstas duris, policija prašė kuo mažiau vaikščioti po vidų, iki nepatikrino ir neapžiūrėjo ekspertas. Dujų balionas buvo sodo pusėje, dujų kvapas buvo, nešnypštė, vizualiai pažiūrėjo, kad neina dujos. Viduje žmonių nebebuvo, aplink namą jautėsi dujų kvapas, jis jautėsi ir viduje. Niekas neliepsnojo, gaisro nebuvo.

Nukentėjusiosios sesuo liudytoja D. K. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena kartu apie 7 metus. Buvo gerų ir blogų dienų, pykdavosi, taikydavosi, mušdavosi, vėl taikydavosi. Ne vieną kartą buvo smurtas prieš D. B.. A. A. G. ne kartą buvo uždarytas už smurtą. Susitaikydavo ir vėl gyvendavo, daug kartų D. jam atleido. Kartą kvietė policiją, bet A. A. G. pareiškė kitokias aplinkybes, D. su tuo sutiko ir gavo baudą, nes kol atvyko policija, jie susitaikė, todėl D. liko pati kalta, nes tylėjo ir klausėsi, ką A. A. G. pareigūnams sako. Ne kartą ją apipildavo alumi ir mušdavo. A. A. G. D. turėjo labai didelę įtaką, ji nuo jo buvo priklausoma, ką jis pasakydavo, ji tą turėjo daryti, ji jo ir bijojo. Ji ir jos prašydavo pagalbos, atvažiuodavo, kai jo nebūdavo, D. sakydavo, kad nebegyvens su juo, išsiskirs, bet pati jį prisišaukdavo, kad grįžtų, nes mylėjo. Ji pati prašydavo, kad A. A. G. pas ją grįžtų.

Įvykio vietos apžiūros metu fiksuota, jog prie durų, 2,7 m atstumu nuo namo sienos, guli mėlynos spalvos 23x21 cm dydžio dujų balionas. Kambaryje prie staliuko ir spintelės rasti du mobiliojo ryšio telefonai. Langas be stiklų. Lauke, einant link įvažiavimo į kiemą, kur baigiasi žolė, grunte matoma šliaužimo žymė besitęsianti link kito įėjimo į namą. Ant minkštasuolio pakloto rastos 20x24 cm dydžio dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 23–36).

2017-08-21 apžiūros (papildomos įvykio vietos) protokole fiksuota, jog iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pietinės pusės matyti betoninis šulinio rentinys. Šulinio viršus uždengtas mediniu dangčiu. Vidurinė šulinio dangčio dalis pravira. Namo šiaurinėje dalyje esančiame kambaryje ant šalia lango esančios lovos matyti degimo žymės. Priešais šį kambarį esančiame tuščiame kambaryje, prie durų kairėje pusėje, stovi mėlynos spalvos turistinės dujinės viryklės balionas su redukciniu vožtuvu ir rankena. Balionas tuščias. Netoli baliono ant grindų guli tos pačios dujinės viryklės grotelės su degikliu. Matyti, kad jos suteptos raudonai rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant dujų baliono jokių pėdsakų ar objektų nerasta (t. 1, b. l. 37–46).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal specialistui pateiktos ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos duomenis, tiriamo įvykio atveju kambaryje (ar didelėje jo dalyje) buvo sudaryta iš SND baliono išleistų dujų sprogi atmosfera, kuri užsiliepsnojo nuo tam tikro uždegimo šaltinio poveikio, sprogimo liepsnos tiesioginis poveikis sąlygojo žmonių kūnų nudegimus, o sprogimo banga, tikėtina, sąlygojo lango stiklų suirimą ir lauko durų varčios nuplėšimą nuo vyrių. Įvykio atveju SND išėjimą iš baliono ir sprogios atmosferos susidarymą įvykio vietoje techniniu atžvilgiu sąlygojo SND baliono ventilio atidarymas žmogaus veiksmais. Sprogios atmosferos sprogimo liepsnos poveikis degioms medžiagoms pripažįstamas tiriamojo įvykio atveju kilusio gaisro tiesiogine priežastimi. Tiriamo gaisro kilimo židiniais laikomi visos tęstinio degimo zonos – dvi vietos ant lovos čiužinio paviršiaus ir laikraščiai po staliuku kambaryje, kuriame įvyko tiriamas įvykis, taip pat drabužiai ant D. B. kūno. Dėl SND komponentų cheminio stabilumo normaliomis aplinkos sąlygomis, jų savaiminio užsiliepsnojimo galimybės nėra. Tiriamuoju atveju SND sudarytos sprogios atmosferos užsiliepsnojimą sukėlusio uždegimo šaltinio nustatyti negalima dėl pradinių duomenų stokos. Labiausiai tikėtina, kad įvykio vietoje buvo išleistos dujos iš šalia pastato surasto SND baliono, kurio skiriamieji požymiai yra raudona juosta aplinkui korpusą ir metalinė ventilio rankenėlė (t. 2, b. l. 5–-60).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados matyti, kad A. A. G. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,07 prom. etilo alkoholio (t. 2, b. l. 25).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje fiksuota, kad D. B. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,36 prom. (promilės) etilo alkoholio (t. 2, b. l. 27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad D. B. konstatuota muštinės žaizdos kaktoje bei dešiniame antakyje, dauginiai terminiai 1o– 2Ao–2Bo 55 proc. kūno paviršiaus ploto nudegimai veide (2 proc.), kakle (2Ao – 1 proc.), krūtinėje – pilve (2Ao – 4 proc.), nugaroje – juosmenyje (2Ao – 8 proc.), žastuose – pažastyse (2Bo – 2 proc.), dilbiuose (2Bo – 6 proc.), plaštakose (2Ao – 3 proc.), genitalijose (2Ao – 1 proc.), sėdmenyse (2Ao – 5 proc.), šlaunyse abipus (2Ao – 11 proc.), blauzdose (2Ao – 8 proc.), pėdose (2Ao – 3 proc.), I–IIo abiejų akių obuolių junginių terminis nudegimas. Mechaniniai sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima, terminiai nudegimai išsivystė dėl aukštos temperatūros poveikio. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam mechaninės traumos ir nudegimo laikui ir nurodytoms sužalojimo aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.16 ir 6.6.15. punktais dėl terminių nudegimų ir komplikacijų D. B. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 34–35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad D. B. konstatuotos muštinės žaizdos padarytos kietais bukais daiktais, kurių savybių patikslinti negalima. Šios žaizdos atspindi du trauminius kontaktus su minėtais daiktais. Remiantis praktika, įprastai nekomplikuotos žaizdos atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju vienareikšmė ir kategoriška išvada apie sveikatos sutrikdymo mastą dėl žaizdų negalima. Gilūs nudegimai gyja randais. Visiškas masyvių randų pašalinimas mažai tikėtinas (t. 2, b. l. 40).

Iš asmens (D. B.) apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėta nukentėjusioji D. B.. Apžiūros metu fiksuoti daugybiniai gilūs nudegimai ant kaklo, nugaros, pilvo, rankų, kojų, gyjantys masyviais randais, kurie vertintini kaip nukentėjusiosios kūną bjaurojantys (t. 1, b. l. 75–80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad A. A. G. konstatuoti dauginiai terminiai 1o–2Ao –2Bo 44 proc. nudegimai: kairioje blauzdoje, pėdoje, abiejose plaštakose (2Bo), dešiniojoje blauzdoje (2Ao–2Bo), dešiniame dilbyje (2Ao), veide (1o–3 proc.), varpoje (1o–2Ao). Terminiai nudegimai išsivystė dėl aukštos temperatūros poveikio. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir paties tiriamojo nurodytam nudegimo laikui ir nurodytoms sužalojimo aplinkybėms, nėra. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.16 punktu dėl terminių nudegimų A. A. G. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b. l. 44–45).

Apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėti dujų balionai: vienas paimtas 2017-08-04 įvykio vietos apžiūros metu, kitas – 2017-10-17 gautas savanoriško daiktų (dokumentų) pateikimo metu iš D. K.. Dujų balionas, 2017-08-04 paimtas įvykio vietos apžiūros metu, yra melsvos spalvos, cilindro formos, 23 cm aukščio ir 21 cm skersmens, ant šono apačioje yra plati raudona juosta. Jo viršuje yra vožtuvas su pasukama metaline rankenėle. Dujų baliono svoris – 3,30 kg. Sklendės rankenėlė užsukta, jaučiamas kvapas, būdingas dujoms. Talpyklos viduje girdimas nedidelio kiekio skysčio pavidalo medžiagos teliūškavimas. Vizualiai ant dujų baliono išorinio paviršiaus kraujo pėdsakų nestebėta. 2017-10-17 paimtas dujų balionas yra tamsiai mėlynos spalvos, cilindro formos, 24,5 cm aukščio ir 22 cm skersmens. Jo viršuje yra vožtuvas su pasukama juoda plastmasine rankena, prie kurios pritvirtinta rankenėlė transportavimui. Pasvėrus nustatyta, kad balionas sveria 3,60 kg. Sklendės rankenėlė užsukta, jaučiamas dujoms būdingas kvapas. Talpyklos viduje girdimas nedidelis kiekis skysčio pavidalo medžiagos teliūškavimas. Ant išorinio baliono paviršiaus vizualiai kraujo pėdsakų nestebėta (t. 2, b. l. 64–71).

2017-08-22 Bendrojo pagalbos centro pateiktoje informacijoje nurodoma, kad 2017-08-04 17 val. 17 min. informacinėje sistemoje fiksuotas L. K. pranešimas iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pagalbos kvietimo į (duomenys neskelbtini) BPC pateiktus garso įrašą, 2017-08-28 atlikta jo apžiūra (t. 2, b. l. 88, 89–92).

Teisme kaltinamasis nurodė, jog miegodamas atsibudo ir pamatė nukentėjusiąją D. B. su nukreiptu dujų balionu į jo pusę, tuo tarpu apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino, kad pirmasis paėmė dujų balioną, su kuriuo sudavė smūgius nukentėjusiajai į galvą, o vėliau nukreipęs dujų srovę į ją, purškė, kad ji „atvėstų“ (t. 2, b.l. 168-170). Tai, kad jis buvo atsukęs dujų balioną į D. B. ir purškė jai dujas, kaltinamasis nurodė teisme. Taigi akivaizdu kad tik pats kaltinamasis prieš suduodant smūgius, galėjo paimti balioną, atsukti dujų ventilių ir paleisti į nukentėjusiąją dujų srovę. D. B. taip pat nurodė, kad kaltinamasis buvo į ją atsukęs dujų balioną ir purškė dujas. Liudytojai D. K. ir L. K., kurie netrukus po įvykio ant kelio aptiko A. A. G., kuris jiems nurodė, kad nužudė žmogų. Kaltinamojo kaltę įrodo ir liudytojo R. A. duoti parodymai, kuris, atvykęs į įvykio vietą, bendravo su nukentėjusiąja, iš jos sužinojo, kad kaltinamasis ją pradėjo daužyti su balionu į galvą, ant jos pylė dujas, vėliau įvyko degimas, dėl to ji nukentėjo. Iš liudytojos I. M. parodymų matyti, kad nukentėjusioji dar įvykio metu nurodė, jog A. A. G. ją apipylė dujomis ir padegė. O tai reiškia, jog kaltinamasis suprato savo kaltę dėl įvykusio sprogimo. Nors kaltinamasis nurodė, jog girdėjo, kaip D. B. spragtelėjo žiebtuvėliu, po to kilo sprogimo liepsnos, tačiau šie kaltinamojo parodymai atmestini, nes nėra pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nukentėjusioji viso proceso metu patvirtino, kad ji baliono rankose neturėjo, žiebtuvėliu jo nepadegė. Tokiais nukentėjusiosios parodymais netikėti nėra jokio pagrindo. Darytina išvada, kad tik kaltinamasis galėjo paimti balioną ir jį atsukti, o tyčia nukreipęs į D. B. veidą atsuktas dujas, jas leisdamas sąmoningai sukėlė sprogią atmosferą, kuri užsiliepsnojo nuo tyrimo metu nenustatyto uždegimo šaltinio poveikio, o sprogimo liepsnos tiesiogiai sąlygojo nukentėjusiosios dauginius kūno nudegimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą.

Sunkus kūno sužalojimas padarytas kaltinamajam veikiant netiesiogine tyčia: jis atsukdamas dujų balioną į D. B. ir leisdamas į ją dujas suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį, numatė, kad gali atsirasti sunkūs padariniai (sprogimas) ir nors jų nenorėjo, sąmoningai leido jiems atsirasti (dujos sprogo, dėl to buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai nukentėjusiajai).

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Sunkus sveikatos sutrikdymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai tai padaroma kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus pavartoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją. Kaip jau minėta, nusikaltimas buvo padarytas netiesiogine tyčia, akivaizdu, jog kaltinamasis nesiekė tokių padarinių, jis ir pats nuo sprogimo apdegė, buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nustatyta, kad kaltinamasis veikė spontaniškai, savo veiksmų iš anksto neapgalvojo, siekio ir tyčios sukelti nukentėjusiajai kančias neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas kaltinamojo veiką perkvalifikuoja iš BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji D. B. pareiškė 50000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1000 Eur civilinio ieškinio dėl turtinės žalos D. B. atsisakė).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma nusikaltimu. D. B. padaryti nepataisomi sužalojimai, sugadintos balso stygos, didžiuliai randai odoje, sugadinta estetinė išvaizda. Dėl padarytų apdegimų ji patyrė didžiulį skausmą, dvasines kančias. Neturtinę žalą turi atlyginti ją padaręs kaltinamasis (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Tačiau nustatydamas atlygintinos žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, iš A. A. G. priteisiama didelė suma Teritorinei ligonių kasai, todėl teismas sumažina priteistinos sumos dydį maždaug trečdaliu.

Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis, 33 straipsnio 1 punktas), todėl tenkinamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl D. B. gydymo išlaidų atlyginimo. Šiuos nuostolius turi atlyginti dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo kaltas asmuo – A. A. G..

Iš A. A. G. priteistinos 442 Eur išlaidų (t. 3, b. l.166,) valstybei dėl antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajai D. B..

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, be to, ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka (t. 2, b.l. 136-143), nedirbo, todėl baustinas laisvės atėmimo bausme, paliekant kardomąją priemonę suėmimą. Nustatant bausmės dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, todėl skiria laisvės atėmimo bausmę, artimą sankcijos vidurkiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301–302 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A. G. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti kardomąjį kalinimą ir bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d.

Kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Iš A. A. G. priteisti D. B. 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš A. A. G. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 27 993,59 Eur nukentėjusiosios D. B. gydymo išlaidų.

Iš A. A. G. priteisti valstybei 442 Eur už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. B..

2018 m. sausio 15 d. prokurorės nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. A. G. nuosavybės teise priklausančiam turtui – 16/25 pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir ten pat esantiems 16/25 kitiems statiniams, palikti galioti iki bus atlyginti civiliniai ieškiniai.

Daiktinius įrodymus, saugomus Tauragės apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, paskirstyti taip: dujų balioną, kirvį, kraujo mėginius, paimtus įvykio vietos apžiūros metu, sunaikinti, 2 mobiliojo ryšio telefonus „Samsung 19300“ su atminties kortele Kingston 4 GB ir „Nokia 113“ grąžinti A. A. G., odos gabalą, groteles sunaikinti, D. K. pateiktą dujų balioną grąžinti D. K..

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.