- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- 2-2713-896/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14378-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- D. J.
- Ieškovas
- A. B.
- Advokatai
- Irena Sabaitienė
- Kategorijos
- 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Jaroslav Los, atsakovei D. J., atsakovės atstovei advokatei Irenai Sabaitienei, išvadą teikiančių institucijų Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Padrėzienei, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei D. J. dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos Neringos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir jaunimo reikalų skyrius, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašo pakeisti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B., gim. (duomenys neskelbtini), K. B., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, nustatytą (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad:
- kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį vaikai nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. praleidžia su tėvu A. B. vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos bei į ją sugrąžinant;
- kiekvienas poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų atostogas vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos bei į ją sugrąžinant;
- vaikai praleidžia su tėvu pusę kasmetinių atostogų – 15 kalendorinių dienų, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos bei į ją sugrąžinant (1 tomo 3-6 b.l.).
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu taip pat prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams – sūnui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 litų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas (1 tomo 101-102).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, (duomenys neskelbtini) sprendime nurodyta jo ir nepilnamečių šalių vaikų bendravimo tvarka prieštarauja skyrium gyvenančio tėvo teisei bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Teigė, jog kreipimosi į teismą dėl teismo sprendimu nustatytos ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovas, keletą mėnesių praleidęs Indijoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, gyvenamąją vietą yra deklaravęs Neringos miesto savivaldybėje, gyvena laive, tačiau tai yra laikina jo gyvenamoji vieta, pažymėjo, kad ieškovas tokią gyvenamąją vietą pasirinko dėl didesnių galimybių rasti darbą pagal turimą profesiją – mažų laivų eksploatavimas ir remontas – ir taip susikurti orų gyvenimą. Kadangi atsakovė ir šalių nepilnamečiai vaikai gyvena Kaune, akivaizdu, kad ieškovą ir nepilnamečius vaikus skiria nemažas atstumas, susidaro nemaži kelionės kaštai. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių kreipimosi į teismą metu (ketveri metai), ieškovo manymu, taip pat galima teigti, kad aplinkybės yra pasikeitusios – tokio amžiaus vaikais gali pilnai kurį laiką pasirūpinti ieškovas, vaikams nereikia intensyvios motinos priežiūros, todėl teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka keistina. Pirmiau minėtu teismo sprendimu nustatytos ieškovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos 5 p., numatantis, kad ieškovas iš namų vaikus turi paimti saugiai, tik su automobiliu ir įrengtomis sėdynėmis (o ne dviračiu ar pan.), taip pat blaivus ir sąmoningas, ieškovo manymu, riboja tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimo galimybes, kadangi ieškovas negali su vaikais niekur nuvykti viršuoju transportu ar išeiti pasivaikščioti į parką, todėl tokie bendravimo tvarkoje numatyti ribojimai turėtų būti panaikinti. Ieškovas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš jo šalių nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. yra priteistas išlaikymas po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškelta fizinio asmens bankroto byla, fizinio asmens bankrotas iš esmės pakeitė ieškovo turtinę padėtį. Nurodė, kad ieškovas pagal išgales atsakovei 2014 metais vaikų išlaikymui pavedimu sumokėjo 2000 Lt, tačiau ieškovui iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, jo finansinė padėtis tapo ypatingai komplikuota.
Ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu, ieškovo atstovas įpareigotas apie priimtą nutartį dėl ieškovo dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu informuoti ieškovą ir išaiškinti neatvykimo į teismo posėdį teisines pasekmes (1 tomo 89, 151 b. l.). Ieškovas teismo posėdyje nedalyvavo, ieškovo atstovas pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ieškovas elektroninėmis ryšio priemonėmis informuotas apie tai, kad teismas pripažino jo dalyvavimą 2015-02-25 teismo posėdyje būtinu (2 tomo 7 b. l.). Iš elektroninio ieškovo A. B. ir jo atstovo advokato J. Los susirašinėjimo nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu yra išvykęs ir į Lietuvą grįš 2015-04-15, prašoma bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovui nedalyvaujant (2 tomo 7 b. l.). Posėdyje dalyvavusiems proceso dalyviams neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta ieškovui nedalyvaujant, ieškovo interesus teisme atstovauja advokatas J. Los (1 tomo 7 b. l.).
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškovo reikalavimus tenkinti. Paaiškino, kad ieškovas yra bankrutuojantis asmuo, jis turi daug skolų, teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemoka, įsiskolinimas didėja, vaikams išlaikymą moka Vaikų išlaikymo fondas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, todėl tikslinga sumažinti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Be to, teismo sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais tvarka keistina, nes ji netinkama. Nėra pagrindo atsakovui vaikus pasiimti tik atvykus automobiliu. Be to, vaikai jau tokio amžiau, kad juos galima būtų pasiimti visam savaitgaliui. Atsakovas kiekvieną ar kas antrą rudenį išvyksta į Indiją, ten būna pusę metų. Atsakovas daug laiko skiria savo dvasiniam tobulėjimui. Jis į Indiją vyksta kaip gidas, t.y. keliauja kartu su grupe žmonių, kurie sumoka už jo kelionę ir gyvenimą kelionės metu. Šiltuoju metų laiku jis gyvena Neringoje, turi laivų mechaniko specialybę, gyvena jachtoje, plukdo turistus. Kito darbo jis negali ieškoti, nes pagal jo specialybę darbų nėra, o jam daug laiko reikia skirti dvasiniam tobulėjimui. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomą atnaujins grįžęs į Lietuvą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais pakeitimo nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti (1 tomo 35-38 b. l.). Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo iki ieškovo kreipimosi į teismą praėjo vos 6 mėnesiai, todėl, atsakovės manymu, akivaizdu, kad faktinės aplinkybės nepasikeitė, vaikai yra labai maži, nėra savarankiški ir jiems reikalinga ypatinga priežiūra, todėl nesutiko su ieškovo teiginiu, kad vaikams nebereikia intensyvios priežiūros. Be to, ieškovas niekada nerodė noro, iniciatyvos palaikyti ryšį su vaikais, nepaskambina pasiteirauti, kaip vaikai gyvena, nepasveikina vaikų didžiųjų metų švenčių proga, taip pat ne tik neatvyko pabendrauti su vaikais jų ketvirtojo gimtadienio proga (ką numato ir teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka), tačiau net nepaskambino. Atsakovė ne tik netrukdė, bet ir nuolat skatino ieškovą bendrauti su šalių mažamečiais vaikais pagal nustatytą bendravimo tvarką, mano, jog aplinkybė, kad kreipimosi į teismą metu ieškovas gyvena toli ir neturi lėšų kelionei, nėra pagrindas keisti bendravimo tvarką, be to, nors atsakovas yra jaunas ir darbingo amžiaus, tačiau, atsakovės manymu, nededa pastangų susirasti darbą, neteikia vaikams išlaikymo, atsakovė buvo priversta kreiptis į Vaikų išlaikymo fondą. Pažymėjo, kad ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, kreipimosi į teismą metu gyveno laive, todėl akivaizdu, kad mažamečiams vaikams tokioje aplinkoje būtų nesaugu, be to, ieškovas neturi darbo, negauna lėšų, todėl, atsakovės manymu, jis neturi galimybės užtikrinti vaikams tinkamų sąlygų, įskaitant ir maitinimą. Be to, Kauno rajono VTAS, ištyręs ieškovo gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kurioje ieškovas gyveno panaudos pagrindais, nurodė, jog gyvenamoji patalpa nepritaikyta nepilnamečiams vaikams augti. Nesutiko su ieškovo reikalavimu panaikinti nustatytos bendravimo tvarkos punktą, numatantį, kad ieškovas vaikus iš namų turi paimti saugiai, tik su automobiliu ir įrengtomis sėdynėmis, taip pat būdamas blaivus ir sąmoningas, kadangi tokia tvarka nustatyta išimtinai dėl vaikų saugumo, t. y. vaikai yra mažamečiai (ketverių metų), labai judrūs, nenuspėjami, be to, atsakovės žiniomis, ieškovas yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, yra vartojęs psichotropines medžiagas, šios aplinkybės atsakovei kelia nerimą. Taip pat nurodė, kad ieškovas, turėdamas galimybę bendrauti su šalių mažamečiais vaikais pagal teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, pats nepasinaudoja šia savo teise, nematydami tėvo po kelis mėnesius, kai šis keletą kartų per metus praleidžia Indijoje, mažamečiai vaikai nuo ieškovo atpranta, todėl pakeičiant nustatytą bendravimo tvarką ir numatant, kad ieškovas galėtų pasiimti vaikus su nakvyne, toks bendravimo tvarkos pakeitimas neatitiktų vaikų interesų, psichologiškai traumuotų vaikus, kadangi jie yra labai prisirišę prie mamos.
Atsiliepime dėl ieškovo reikalavimo pakeisti teismo sprendimu iš jo priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį atsakovė nurodė, kad nesutinka su reikalavimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (1 tomo 121-124 b. l.). Teigė, kad teismas, priimdamas nutartį iškelti ieškovui fizinio asmens bankroto bylą, patvirtino 2250 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. B. būtiniesiems poreikiams tenkinti, į šią sumą įtrauktos Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistos šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo sumos – 1000 Lt, todėl, atsakovės manymu, iškelta bankroto byla niekaip neįtakojo ir nepakeitė ieškovo turtinės padėties. Pirmiau minėta sprendimo priėmimo metu ieškovas taip pat niekur nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, taigi, priimdamas sprendimą, teismas įvertino aplinkybes, kad ieškovas jau tuo metu negavo jokių oficialių pajamų. Mano, kad ieškovas vengia išlaikyti vaikus, taip pat vengia susirasti legalų darbą, iš kurio galėtų teikti vaikams išlaikymą, tuo pačiu ir dengti savo įsiskolinimus. Ieškovo prašymas sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį iki 250 Lt per mėnesį, atsakovės manymu, prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, be to, po (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo vaikų išlaikymo išlaidos nesumažėjo, o padidėjo, atsižvelgiant į pakilusias kainas ir didėjančius vaikų poreikius.
Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė palaikė atsiliepimuose išdėstytus motyvus, prašė ieškovo reikalavimus dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio sumažinimo atmesti. Be to, paaiškino, kad ieškovas yra veganas, kai pasiimdavo vaikus, juos taip pat maitindavo tik augaliniu maistu, vaikai grįždavo alkani. Todėl visam savaitgaliui su ieškovu vaikų išleisti negalima. Vaikų poreikiai didėja, dėl jos darbo grafiko teko pakeisti vaikų darželį ir šiuo metų už darželį tenka mokėti daugiau. Vaikai vis dar miega kūdikių lovytėse, bet jas jau reikia keisti. Ji viena neišgali vaikų išlaikyti, atsakovas vaikų išlaikymui lėšų neskiria, prašo išlaikymo dydį sumažinti, o pats pusę metų dvasiškai tobulėja Indijoje.
Išvadą teikiančios institucijos Neringos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir jaunimo reikalų skyriaus atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta tinkamai (1 tomo 153 b. l.), nedalyvavo, prašė bylą teismo posėdyje nagrinėti skyriaus atstovui nedalyvaujant (1 tomo 63, 75 b. l.). Teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad A. B. yra įtrauktas į trauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų Neringos savivaldybėje apskaitą, išvados pateikimo metu (2014-10-06) jo gyvenamoji vieta – laivas, mano, jog ieškovo gyvenimo sąlygos esant tokioms aplinkybėms, neužtikrina vaikų interesų ir jų saugumo (1 tomo 47 b. l.). 2014-11-19 raštu informavo teismą, kad A. B. informacijos pateikimo metu gyvenamosios vietos Neringos savivaldybėje nėra deklaravęs, jo gyvenamoji vieta skyriui nėra žinoma, informacijos apie A. B. gyvenimo sąlygas skyrius neturi (1 tomo 75 b. l.).
Išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (1 tomo 60-61 b. l.) nurodytus argumentus, nepritarė ieškovo reikalavimams dėl teismo sprendimu nustatytos ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo bei išlaikymo vaikams dydžio sumažinimo, kadangi nėra žinoma ieškovo pastovi gyvenamoji vieta, kurioje galėtų lankytis mažamečiai šalių vaikai, be to, turint omeny, jog vaikams augant jų poreikiai didėja, tai sąlygoja piniginių lėšų, skiriamų vaikų išlaikymui, didėjimą, tuo tarpu sunki ieškovo turtinė padėtis neatleidžia jo nuo pareigos teikti nepilnamečiams vaikams teismo sprendimu priteisto dydžio išlaikymą.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad telefonu buvo susisiekta su gyvenamojoje būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame panaudos sutarties pagrindu gyveno ieškovas A. B., savininku A. K., minėtas asmuo teigė, jog 2014 m. rudenį panaudos sutartis buvo nutraukta, kur yra faktinė gyvenamoji A. B. vieta, A. K. nėra žinoma. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo posėdyje dalyvavusi skyriaus atstovė prašė ieškinį atmesti, kadangi nėra žinoma ieškovo faktinė gyvenamoji vieta, skyriaus specialistai negali patikrinti ieškovo šeimos aplinkos sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečių K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai (1 tomo 111, 112 b. l.).
(duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. B. nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. priteistas išlaikymas po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, nustatyta A. B. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka (1 tomo 9-15, 23-29 b.l.).
Bylos nagrinėjimo metu nepilnamečiai K. B. ir K. B. gyvena kartu su motina atsakove D. J., adresu (duomenys neskelbtini), vaikai lanko darželį (duomenys neskelbtini) (1 tomo 62 b. l.), mėnesinis mokestis už darželį kiekvienam vaikui – 192,72 Lt (1 tomo 128, 130, 131 b. l.). D. J. dirba (duomenys neskelbtini), klientų konsultante, darbo užmokestis – apie 1900 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius (1 tomo 42, 125 b. l.).
Šalių nepilnamečiams vaikams K. B. ir K. B. teismo sprendimu priteisto išlaikymo ieškovas nemoka, 195 Lt išlaikymas vaikams mokamas iš Vaikų išlaikymo fondo lėšų (1 tomo 40, 41, 126, 127 b. l.).
Ieškovas A. B. nuo 2014-06-12 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Neringos savivaldybėje (1 tomo 8, 116 b. l.), bylos nagrinėjimo teisme metu pastovios gyvenamosios vietos neturi (1 tomo 75 b. l.), 2014-10-20 deklaravo išvykimą į Indiją (Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys), oficialiai nedirba, registruotas darbo biržoje (1 tomo 21, 113 b. l.), laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-07-04 A. B. išmokėta 1019,57 Lt nedarbo draudimo išmoka (1 tomo 18-19, 117, 168 b. l.), laikotarpiais nuo 2013-08-07 iki 2013-09-15, 2014-07-25 iki 2014-08-31 A. B. buvo įgijęs verslo liudijimą (1 tomo 162-165 b. l.). Nuosavybės teise registruotų nekilnojamųjų ir privalomų registruoti kilnojamųjų daiktų A. B. neturi (1 tomo 16, 17, 114, 115 b. l., 2 tomo 10, 11). Byloje esanti 2013-11-03 Gyvenamojo namo patalpų panaudos sutartis patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas panaudos davėjas A. K. perduoda panaudos gavėjui A. B. minėto gyvenamojo namo kambarį (15 m²) gyventi neterminuotai (1 tomo 86-87). Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Lexuna“ (1 tomo 104-106, 177-181 b. l.), 2015-01-16 nutartimi patvirtintas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas (1 tomo 147-148, 169, 170-176 b. l.), bankrutuojančio A. B. būtinųjų poreikių lentelėje nurodyta, kad per mėnesį A. B. būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga 2150 Lt suma, tame tarpe lentelėje numatytas 1000 Lt dydžio per mėnesį išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priteistas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu (1 tomo 175 b. l.).
Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos, taip pat dėl teismo sprendimu iš ieškovo A. B. šalių nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Įstatyme nustatyta, kad tokį ginčą teismas sprendžia atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2007).
Ieškovas ieškiniu prašo pakeisti (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą jo ir šalių nepilnamečių vaikų K. ir K. B., gimusių (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, nurodo, kad po sprendimo priėmimo pasikeitė faktinės aplinkybės, t. y. kreipimosi į teismą metu vaikai jau yra tokio amžiaus (ketverių metų), kad ieškovas galėtų keletą dienų jais pasirūpinti, tokio amžiaus vaikams, ieškovo manymu, nereikia intensyvios motinos priežiūros. Be to, ieškovo manymu minėto teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkte numatytas reikalavimas, kad ieškovas vaikus iš namų vaikus turi paimti saugiai, tik su automobiliu ir įrengtomis sėdynėmis (o ne dviračiu ar pan.), taip pat būti blaivus ir sąmoningas, riboja ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais galimybes, kadangi ieškovas su nepilnamečiais vaikais niekur negali nuvykti viršuoju transportu ar išeiti pasivaikščioti į parką.
Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu pakeisti teismo sprendimu nustatytą ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, nurodė, jog, nors atsakovė ir skatina atsakovą bendrauti su nepilnamečiais vaikais, pats ieškovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos, ne bendrauja su vaikais, netgi nepaskambina jiems telefonu, be to, nesutiko su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad šalių vaikai yra tokio amžiaus, kad jiems nereikalinga intensyvi motinos priežiūra. Atsakovė savo nesutikimą su ieškovo reikalavimu pakeisti teismo sprendimu nustatytą ieškovo ir nepilnamečių šalių vaikų bendravimo tvarką taip pat motyvavo aplinkybe, kad ieškovas neturi pastovios gyvenamosios vietos, po keletą mėnesių per metus praleidžia Indijoje, be to, atsakovės žiniomis yra turėjęs problemų dėl alkoholio vartojimo, todėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkoje numatytas reikalavimas ieškovui vaikus iš jų gyvenamosios vietos pasiimti saugiai su automobiliu ir ieškovui būti blaiviam ir sąmoningam yra pagrįstas.
Minėta, kad šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, kokia vaiko bendravimo tvarka su tėvais geriau atitiktų jo interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009).
Bylos duomenimis ir ieškovo atstovo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovas Lietuvos Respublikoje neturi pastovios gyvenamosios vietos (1 tomo 75 b. l.), bylos nagrinėjimo teisme metu (nuo 2014-10-20) yra išvykęs į Indiją, planuoja į Lietuvą grįžti 2015 m. balandžio mėnesio viduryje, tačiau net ir ieškovui grįžus į Lietuvą, nėra aišku, kur bus ieškovo faktinė gyvenamoji vieta, kadangi bylos duomenimis ieškovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (1 tomo 17 b. l., 2 tomo 10 b. l.), o panaudos sutartis, kurios pagrindu ieškovas gyveno adresu (duomenys neskelbtini), yra nutraukta (1 tomo 86-87, 135 b. l.). Ieškovas prašo pakeisti nustatytą bendravimo tvarką nurodant, kad kiekvieno mėnesio kas antrą savaitgalį vaikai nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. praleidžia su tėvu A. B. vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos bei į ją sugrąžinant; kiekvienais poriniais metais vaikai su tėvu praleidžia Šv. Velykų ir Šv. Kalėdų atostogas vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos bei į ją sugrąžinant; vaikai praleidžia su tėvu pusę kasmetinių atostogų – 15 kalendorinių dienų, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos bei į ją sugrąžinant. Išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nepritarė ieškovo prašomam jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimui, kadangi nėra žinoma ieškovo gyvenamoji vieta, todėl negalima patikrinti ieškovo šeimos aplinkos sąlygų ir nustatyti, ar nepilnamečių vaikų bendravimas su tėvu nepažeis vaikų interesų. Be to, pats ieškovas, kreipdamasis į teismą, nurodė, kad neturi pastovios gyvenamosios vietos.
Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašydamas pakeisti teismo sprendimu nustatytą jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, turėjo įrodyti, kad kreipimosi į teismą metu egzistuoja iš esmės pasikeitusios aplinkybės, sudarančios pagrindą nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimui, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų minėtai aplinkybei pagrįsti. Deklaratyvūs ieškovo teiginiai, kad šalių vaikai yra tokio amžiaus, kad jiems nereikalinga intensyvi motinos priežiūra, o ieškovas galintis jais kurį laiką pasirūpinti, nėra pagrindas keisti nustatytą ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Kaip nurodyta pirmiau, nėra žinoma pastovi ieškovo gyvenamoji vieta, be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovė, ieškovas pats nerodo iniciatyvos bendrauti su vaikais, todėl teismas negali padaryti išvados, jog bylos nagrinėjimo teisme metu yra iš esmės pasikeitusios aplinkybės, sudarančios pagrindą keisti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką. Todėl reikalavimas dėl teismo sprendimu nustatytos ieškovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos pakeitimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Šalims išaiškintina, kad sutinkamai su CK 3.156 str. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, todėl visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 str. 3 d., o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais.
Taip pat teismas išaiškina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvų bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką.
Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo
Ieškovas taip pat prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams – sūnui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir dukrai K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisiant iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po 250 litų kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės. Savo reikalavimą ieškovas motyvuoja pablogėjusia savo turtine padėtimi, nurodo, kad po teismo sprendimo priėmimo jo turtinė padėtis pablogėjo, ieškovui buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla.
CK 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. iškelta fizinio asmens bankroto byla (1 tomo 177-181 b. l.). Susipažinęs su nutartimi, teismas konstatuoja, kad prievolės kreditoriams, dėl kurių negalėjimo įvykdyti ieškovui iškelta bankroto byla, yra atsiradusios iki (duomenys neskelbtini) teismo sprendimo priėmimo, t. y. egzistavo priimant sprendimą, kuriuo iš ieškovo jo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 500 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad po teismo sprendimo priėmimo ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog ieškovas nesiima aktyvių veiksmų, kad jo turtinė padėtis pagerėtų – nors yra darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų asmuo (kitokių duomenų byloje nėra), tačiau nededa pastangų susirasti pastovų darbą ir gauti su darbo santykiais susijusias pajamas. Be to, vaikams augant, jų poreikiai didėja, todėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimas prieštarautų nepilnamečių vaikų interesams. Pažymėtina, kad bankroto byloje tvirtinant A. B. mokumo atkūrimo planą, A. B. būtinųjų poreikių lentelėje yra numatytos 1000 Lt lėšos vaikų išlaikymui, priteistos (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo sprendimu, todėl šios lėšos, jei tik ieškovas jas uždirbtų, negalėtų būti skiriamos kitų kreditorių reikalavimų tenkinimui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis išimtinai nepilnamečių vaikų interesais, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Netenkinus ieškinio, sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamas atstovavimo išlaidų atlyginimas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui privalo raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 str. 1, 3 d.). Atsakovė yra teismui pateikusi įrodymus apie savo turėtas 140 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2 tomo 8 b. l.), minėtos išlaidos neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių, todėl, atmetus ieškinį, priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Šioje byloje valstybė patyrė 23,10 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (1 tomo 2 b. l.) kurios, atmetus ieškinį, nepriteistinos iš ieškovo, kadangi jis pagal 2014-07-10 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2-(2.2)-14-T-2701-3193 (1 tomo 7 b. l.) yra visiškai atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 9 p. nurodytas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str.
teismas nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 140 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.