- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-20
- Bylos Nr.
- 2S-521-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32942-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-339-294/2015 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl pripažinimo, kuria atsisakyta priimti ieškovės prašymą dėl naujo termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad pagrindinė prievolė – 2006 m. spalio 2 d. AB Sampo bankas ir UAB „Teisingas pasirinkimas“ sudaryta kredito sutartis, yra visiškai įvykdyta, pripažinti, kad akcesorinė prievolė – 2006 m. spalio 2 d. AB Sampo bankas ir ieškovės sudaryta laidavimo sutartis pasibaigė, skolininkui BUAB „Teisingas pasirinkimas“ visiškai įvykdžius pagrindinę prievolę.
Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/02179.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino, o 2015 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovo prašymu laikinąsias apsaugos priemones panaikino.
Ieškovė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties padavė atskirąjį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas ieškovės atskirąjį skundą, 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymus apie žyminio mokesčio už atskirąjį skundą sumokėjimą; 2015 m. birželio 17 d. nutartimi nustatė naują terminą tiems paties trūkumams pašalinti, o ieškovei trūkumų nepašalinus, 2015 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.
2015 m. liepos 13 d. ir 2015 m. liepos 16 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gauti Vilniaus miesto apylinkės teismo persiųsti ieškovės prašymai nustatyti jai naują terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Ieškovė pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti jai naują terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl naujo termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti nustatymo atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad dėl analogiško ieškovės prašymo priimta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, o naujų aplinkybių, kurių pagrindu teismas galėtų tenkinti prašymą, ieškovė nenurodė, todėl prašymą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl naujo termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti nustatymo tenkinti. Nurodo, kad teismo pasirinktas atsisakymo priimti prašymą pagrindas yra visiškai netinkamas, nes faktinė bylos situacija yra kitokia, nei reglamentuojama CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Ieškovės teigimu, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas yra taikomas tik dviem atvejais: kai byla yra išnagrinėta iš esmės, priimant galutinį teismo sprendimą, ir teisme gaunamas analogiškas ieškinys arba kai byla nėra išnagrinėta iš esmės, tačiau teismui yra pateiktas ieškovo atsisakymas nuo ieškinio arba šalių sudaryta taikos sutartis ir teisme yra gaunamas analogiškas ieškinys. Ieškovė šiuo klausimu teismui yra pateikusi net keturis analogiškus prašymus, tačiau nė vienas iš keturių prašymų nebuvo nei priimtas, nei išnagrinėtas. Ieškovės nuomone, jai užkertama teisė į teisminę gynybą. Ieškovė pageidauja, kad jos atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. būtų išnagrinėtas, ir net sutinka primokėti 28 Eur žyminį mokestį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti apeliantės prašymą dėl naujo termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti nustatymo.
Apeliantė tvirtina, kad teismas, spręsdamas apeliantės prašymo priėmimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kadangi šis, anot apeliantės, yra taikomas tik sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teisiniu aiškinimu nesutinka.
CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Taigi teismas, spręsdamas pakartotinio apeliantės prašymo priėmimo klausimą, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, reglamentuojančiu ieškinio priėmimo klausimus, vadovavosi pagal įstatymo analogiją. Kad pastarąją teismas būtų taikęs netinkamai, apeliantės atskirojo skundo argumentai nepagrindžia.
Apeliantė taip pat tvirtina, kad nepriimant ir nenagrinėjant jos prašymų dėl naujo termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti nustatymo, jai yra užkertamas kelias į teisminę gynybą. Šių argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į teisminę gynybą negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK nustato teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką. Nagrinėjamu atveju apeliantei buvo nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Apeliantė per teismo nustatytą terminą atskirojo skundo trūkumų nepašalino, todėl, kaip ir numato įstatymas, jos atskirasis skundas buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 str. 2 d., 338 str.). Taigi teisės į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 8 d. nutarties peržiūrėjimą apeliacine tvarka apeliantė neteko dėl savo pačios veiksmų (neveikimo).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.