- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-29
- Bylos Nr.
- 2A-180-881/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32942-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jūra Marija Strumskienė, Andrutė Kalinauskienė
- Ieškovas
- R. Š.
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 2.5.2.2Laidavimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-339-294/2015 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui Danske Bank A/S dėl prievolės pripažinimo įvykdyta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. Š. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad pagrindinė prievolė – 2006 m. spalio 2 d. AB Sampo bankas ir UAB „Teisingas pasirinkimas“ sudaryta kredito sutartis, yra visiškai įvykdyta, pripažinti, kad akcesorinė prievolė – 2006 m. spalio 2 d. AB Sampo bankas ir ieškovės sudaryta laidavimo sutartis – pasibaigė, skolininkui BUAB „Teisingas pasirinkimas“ visiškai įvykdžius pagrindinę prievolę. Nurodė, kad 2006 m. spalio 2 d. AB Sampo bankas ir UAB „Teisingas pasirinkimas“ sudarė kredito sutartį Nr. K200610-1621, tą pačią dieną su ieškove buvo sudaryta laidavimo sutartis. Panevėžio apygardos teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Teisingas pasirinkimas“ iškelta bankroto byla. Bankroto procedūros yra baigtos, įmonė išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškovės teigimu, pirminis kreditorius savo skolą ar jos dalį įvykdė, o laidavimo sutartis pasibaigė, nes laiduotojas atsako tokiu pat mastu kaip ir pagrindinis skolininkas.
Atsiliepimas
Atsakovas Danske Bank A/S prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bankroto byloje nėra gavęs jokių piniginių sumų iš pirminio kreditoriaus UAB „Teisingas pasirinkimas“. Pažymėjo, kad visa bankroto byloje išieškota suma buvo skirta bankroto administratoriaus išlaidoms padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad ieškovė pagal Laidavimo sutartį įsipareigojo atsakyti atsakovui, jeigu UAB „Teisingas pasirinkimas“ laiku ir tinkamai neįvykdys savo prievolių arba jų dalies pagal Kredito sutartį. Toks šalių susitarimas, anot teismo, reiškia, kad ieškovės laidavimas galioja iki bus įvykdyta visa užtikrinta prievolė. Laidavimo sutartyje nurodyta, kad ji galioja iki visiško kredito grąžinimo, palūkanų, netesybų ir kitų sumų sumokėjimo pagal Kredito sutartį (Laidavimo sutarties 13 p.). Teismas pažymėjo, kad ieškovė buvo įmonės, sudariusios kredito sutartį su banku, direktorė. Taigi preziumuojama, kad laiduotojas žinojo arba turėjo žinoti, kokią atsakomybę ir kokia apimtimi jis prisiima laidavimu užtikrindamas kito asmens (pagrindinio skolininko) prievoles. Teismas atkreipė dėmesį, kad tokią pat išvadą yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartyje.
Teismas taip pat pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą, kuriuo pagal atsakovo šioje civilinėje byloje (Danske Bank) ieškinį priteisė iš ieškovės (R. Š.) 349 690,01 Lt skolos, procesines palūkanas pagal šioje byloje nagrinėjamas kredito ir laidavimo sutartis. Minėtame apygardos teismo sprendime konstatuota, kad „ieškinys pagrįstas ir tenkinamas visiškai“; apygardos teismo sprendime analizuota tiek kredito, tiek laidavimo sutartis bei jos galiojimas. Anot teismo, Panevėžio apygardos teismo sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje nagrinėjamam šalių ginčui.
Taigi teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, kad UAB „Teisingas pasirinkimas“ įvykdė savo prievolę pagal Kredito sutartį, pagal minėtą kredito ir ieškovės su banku sudarytą laidavimo sutartį Panevėžio apygardos teismas priėmė sprendimą, kuriuo iš ieškovės R. Š. bankui priteista 349 690,01 Lt skola bei kitos piniginės sumos. Toks ieškovės ieškinio patenkinimas, anot teismo, iš esmės paneigtų Panevėžio apygardos teismo sprendimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo juo remtis. Be to, atsakovas buvo pateikęs kreditorinį reikalavimą pagrindinio skolininko bankroto byloje, todėl jei yra likę nepatenkintų reikalavimų, jie yra pripažinti beviltiškomis skolomis, ir tokie kreditoriai yra įgiję teisę į mokestinę naudą. Dėl nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad atsakovas nepateikė jokios informacijos apie iš kredito gavėjo gautas sumas, ieškovė ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ieškovės manymu, atsakovas, suklaidinęs ieškovę dėl laidavimo sutarties reikšmės, jos rūšies ir galiojimo trukmės bei bankroto byloje įgijęs teisę į mokestinę naudą, neturi teisės gauti dvigubos naudos. Anot ieškovės, atsakovas siekia ją palikti visiškai beturtę ir užkrauti milžinišką skolų naštą, nors ji jokios naudos iš sandorių, dėl kurių laidavo, negavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas Danske Bank A/S prašo skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškovės ieškinį, rėmėsi laidavimo sutarties nuostatomis bei teisės aktų normomis, o Panevėžio apygardos teismo nustatytas aplinkybes aptarė tik papildomai, todėl tai skundžiamo teismo sprendimo nedaro neteisėto. Ieškovės nurodomos aplinkybės apie neva atsakovo gautą mokestinę naudą bei atliktus atidėjimus neturi jokios įtakos ieškovės pareigai vykdyti laidavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Tokios įtakos neturi ir ieškovės argumentai, kad ji negavo jokios naudos iš sudarytos laidavimo sutarties; kita vertus, ši ieškovės nurodoma aplinkybė neatitinka tikrovės – ieškovė buvo bendrovės, už kurios prievoles laidavo, akcininkė, o laidavimo sutarties dėka jos valdomai bendrovei buvo suteiktas kreditas, tad akivaizdu, kad ieškovė gavo naudos iš laidavimo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pagrindinio skolininko ir laiduotojo prievolės pripažinimo įvykdyta.
Apeliantė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti, kad UAB „Teisingas pasirinkimas“ prievolė pagal 2006 m. spalio 2 d. kredito sutartį yra visiškai įvykdyta, ir tuo pagrindu pasibaigė apeliantės prievolė pagal laidavimo sutartį. Taigi pagal pareikštus reikalavimus apeliantei teko pareiga įrodyti pagrindinės prievolės pabaigą tinkamu įvykdymu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė to nepadarė (CPK 178 str.). Tai, kad banko finansinis reikalavimas pagrindiniam skolininkui nebuvo patenkintas, patvirtina įsiteisėjęs Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimas, kuriuo pripažinta, kad UAB ,,Teisingas pasirinkimas“ (kredito gavėjas) pasibaigė dėl bankroto, o likę nepatenkinti Danske Bank A/S finansiniai reikalavimai yra 349 690,01 Lt (CPK 179 str. 3 d.). Esant šioms aplinkybėms, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi neįsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. sprendimu, esminės teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui neturi.
Byloje nustatyta, tai taip pat konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-32993-734/2013 (CPK 179 str. 3 d.), kad apeliantės laidavimas galioja iki visiško prievolių pagal 2006 m. spalio 2 d. kredito sutartį įvykdymo. Remiantis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis), o pagal CK 6.6 straipsnio 4 dalį, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pastarosios kreditoriaus teisės apeliantės argumentai dėl atsakovo gautos mokestinės naudos nepaneigia.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes laiko juos teisiškai nereikšmingais vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.