Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. e2S-1193-460/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. I. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Vilonga“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. I. (G. I.), V. I., antstoliui Vaidui Drungilui dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašė nustatyti, kad skolininkui G. I. priklauso ½ dalis sutuoktinės V. I. gaunamų pajamų iš jos darbinės veiklos bei ½ dalis 0,2000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).Plungės rajono apylinkės teismas 2016-05-12 nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino. Nustatė, kad G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) visų pajamų, gaunamų iš jos darbinės veiklos, ir ½ dalis 0,2000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unik. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Priteisė iš išieškotojui iš G. I. ir V. I. lygiomis dalimis 150 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Vilonga“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdant išieškojimą, antstolis nustatė, jog skolininkas nedirba, pajamų ir turto, į kurį galėtų nukreipti išieškojimą, neturi, todėl areštavo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise G. I. ir V. I. priklausantį žemės sklypą bei V. I. darbo užmokestį ir pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. Teismas nustatęs, kad žemės sklypas įgytas santuokoje, skolininko G. I. sutuoktinė V. I. gauna darbines pajamas iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, šalys vedybų sutarties nėra sudariusios, įvertinęs tai, kad byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, patenkino pareiškėjos prašymą. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo V. I. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-05-12 nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, pridėti prie bylos papildomus įrodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, kadangi teismas neįvertino aplinkybių, jog suinteresuoti asmenys bendro ūkio neveda, gyvena atskirai, V. I. išlaiko nepilnametį šalių vaiką, moka būsto paskolą. Be to, Plungės rajono apylinkės teismo 2016-05-12 sprendimu patenkintas suinteresuoto asmens V. I. ieškinys dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjos atstovas advokatas Vidmantas Stonkus prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodė, kad suinteresuoto asmens pozicija bei ieškinio dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pateikimas teismui vertintina kaip siekis išvengti neigiamų turinių pasekmių, nustačius skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).Apeliantė prašo pridėti prie bylos Plungės rajono apylinkės teismo 2016-05-12 sprendimo kopiją, kuriuo priteistas iš skolininko išlaikymas nepilnamečiui vaikui, bei 2014-11-04 Skolos grąžinimo sutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai grindžiami minėtais įrodymais, šie įrodymai pridėtini prie bylos. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad antstolio Vaido Drungilo kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0047/14/00047/1 pagal Plungės rajono apylinkės teismo 2010-05-11 vykdomąjį raštą Nr. 2-151-514/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininko G. I., išieškotojas UAB „Vilonga“ naudai. Antstolio 2016-01-07 Patvarkymais Nr. 036P-99, Nr. 036P-102 areštuota skolininko sutuoktinei V. I. priklausančio 50 procentų darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų dalį, V. I. nuosavybės teise priklausančio turto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ½ dalis. Antstolis 2016-01-07 raštu informavo išieškotoją bei suinteresuotus asmenis, kad vadovaujamasis CPK 667 straipsniu, siūlo per 2 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko ir jo sutuoktinės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Iš atskirojo skundo argumentų matyti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi teismas neįvertino aplinkybių, jog suinteresuoti asmenys bendro ūkio neveda, gyvena atskirai, V. I. viena išlaiko nepilnametį šalių vaiką, moka būsto paskolą. Be to, Plungės rajono apylinkės teismas 2016-05-12 sprendimu patenkino suinteresuoto asmens V. I. ieškinį dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant skolininko turto, kuris yra bendras su sutuoktinio turtu, dalies nustatymo klausimą CPK 667 straipsnio pagrindu, taikytinos CK trečiosios knygos III dalies nuostatos. CK 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis). Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų matyti, kad šalys santuoką sudarė 2004-01-24. Duomenų apie galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra. Antstolis vykdymo metu nustatė, jog skolininkas niekur nedirba, pajamų negauna, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Nustatyta, kad skolininko sutuoktinė dirba Plungės rajono (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, bei skolininko sutuoktinės nuosavybės teise registruotas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas tenkindamas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo įvertino, jog byloje nėra įrodymų apie skolininko ir jo sutuoktinės sudarytas vedybų ar povedybinės sutartis, turto padalijimo prašymo nagrinėjimo metu taip pat nebuvo įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad šalys neveda bendro ūkio ir kartu negyvena nėra reikšminga šioje byloje, kadangi esminę reikšmę turi aplinkybė, jog šalys yra sudariusios santuoką 2004-01-24, kuri nėra nutraukta. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje turėjo atsižvelgti į tai, kad V. I. išlaiko nepilnametį šalių vaiką, moka būsto paskolą, o skolininkas savo lėšomis neprisideda.Įstatymas numato prezumpciją, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, o nukrypti nuo lygių dalių principo galima tik įstatymo numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien faktas, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010).Nagrinėjamu atveju nustačius, kad skolininko ir jo sutuoktinės santuoka nėra nutraukta ir santuokoje įgytas turtas nepadalintas, apeliantės nurodyti teiginiai apie jos ir nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą yra nepakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas. Apeliantė pateikė Plungės rajono apylinkės teismo 2016-05-12 sprendimą, kuriuo suinteresuotų asmenų nepilnamečiui vaikui iš G. I. priteistas 200,00 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis. Iš sprendimo motyvuojamosios dalies nustatyta, kad G. I. ieškinį pripažino ir sutiko teikti dukrai minėto dydžio išlaikymą. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog skolininkas sutinka teikti išlaikymą vaikui, nėra pagrindo teigti, jog apeliantė viena išlaiko šalių vaiką, todėl ši aplinkybė neturi įtakos sprendžiant dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo. Tai, kad apeliantės teigimu ji viena moka būsto paskolą, kurios dydis, vadovaujantis į bylą pateikta 2014-11-04 Skolos grąžinimo sutartimi, jos pasirašymo dieną buvo iš viso 149779,62 Eur, taip pat nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Būsto kredito sutartis sudaryta 2006 metais, tai yra santuokoje, kredito gavėjai yra abu suinteresuoti asmenys, o aplinkybė, kad sutuoktinis neprisideda prie paskolos mokėjimo nėra pagrindas mažinti jo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal CPK 667 straipsnio nuostatas vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas, nes turto padalijimas vyksta ginčo teisenos tvarka ir pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą, sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3. 118 straipsnis).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto dalies nustatymą (CPK 667 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartį.