Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V., N. V. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo teisės paveldėti po savo tėvo mirties realizavimo tvarkos bei terminų. Nustatyta, kad pareiškėjo tėvas S. V. mirė 2012-12-15. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str., pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis. 2014-05-21 suinteresuotiems asmenims S. V. ir N. V. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas.

Pagal CK 4.47 str. 2 p. vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas, o palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Palikimas priimamas tik aktyviais veiksmais. Įpėdiniui per tris mėnesius aktyviais veiksmais neišreiškus valios priimti palikimą, paveldi kiti įpėdiniai.

CK 5.57 str. 1 d. įtvirtinta, kad CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Minėtam CK straipsniui taikyti svarbu nustatyti, kada pareiškėjas sužinojo apie palikimo atsiradimą, ar per įstatymo nustatytą terminą jis išreiškė norą priimti palikimą ir kokios svarbios priežastys lėmė, kad per šį terminą jis negalėjo atlikti palikimo priėmimo veiksmų. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, teismas sprendžia atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.) (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (LAT 2012-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2012). Minėti klausimai sprendžiami visų bylos aplinkybių kontekste, o teismas turi diskrecijos teisę vertinti, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Šioje byloje nustatyta, kad apie palikimo atsiradimą pareiškėjas sužinojo iš karto po tėvo mirties, taigi savo valios priimti palikimą įstatymo nustatytu 3-jų mėnesių terminu pareiškėjas neišreiškė. Taigi, spręstinas klausimas ar pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys gali būti pripažintos svarbiomis. Visumoje įstatymas nenumato kokios termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tai sprendžia teismas. Siekiant užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir užkirsti kelią atskiriems asmenims piktnaudžiauti savo teisėmis, yra susiformavusi praktika, kad praleisti terminai yra atnaujinami (pratęsiami) tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys iš tiesų yra svarbios. Kaip taisyklė tai gali būti objektyvios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios aplinkybės, kurios realiai trukdė atlikti palikimo priėmimo veiksmus trijų mėnesių laikotarpyje po palikėjo mirties. Taigi, terminų atnaujinimas ar pratęsimas negali būti įprastinė praktika ir jis taikomas ypatingai retais atvejais. Sąvoka „svarbios priežastys“ yra suprantama kaip išskirtinės aplinkybės, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą terminą (kurį prašoma atnaujinti ar pratęsti) ir kurios objektyviai sutrukdė asmeniui arba atėmė iš jo galimybę atlikti tam tikrus veiksmus. Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtinais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra ypatingai svarbios, t.y. asmuo pažeidė įstatymo numatytą terminą dėl neįprastų aplinkybių. Tokia įstatymo nuostata ne tik padeda užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, bet ir gina suinteresuotų asmenų laiku įgyvendinusių savo teises, interesus. Civilinės asmenų teisės gali būti ginamos tada, kai tai neprieštarauja įstatymams ir viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams, negalima savo interesų iškelti aukščiau už kitų asmenų teisėtus interesus (CK 1.137 str.).

Kaip matyti pareiškėjas nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido, nes sirgo depresija, o kaip įrodymą pateikė išrašą iš asmens sveikatos istorijos (14 b.l.). Išraše iš asmens sveikatos istorijos nurodyta, kad 2009-01-20 – 2009-01-22 pareiškėjas gydytas Panevėžio apskrities ligoninės psichiatrijos skyriuje, 2010-09-14 ir 2013-10-03 atliktas asmenybės tyrimas ir nustatyta diagnozė „Nepatikslintas asmenybės sutrikimas“. Tačiau šie duomenys neįrodo, kad pareiškėjo psichinė būklė per įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti (2012-12-16 – 2013-03-16) buvo tokia bloga, kad pareiškėjas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas per įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti buvo neveiksnus ar ribotai veiksnus, todėl jis turėjo būti atidus, rūpestingas, dėti visas pastangas ir kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo arba šį veiksmą pavesti atlikti kitam įstatymu nustatyta tvarka įgaliotam asmeniui. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas V. V. 2013 m. balandžio mėnesį bei 2013 m. birželio mėnesį kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą dėl paskirtos bausmės vykdymo sustabdymo. Priežastis dėl kurių negali atlikti paskirtosios bausmės, pareiškėjas nurodė depresiją, tačiau pareiškėjo prašymai buvo atmesti, kadangi teismui nebuvo pateikta jokių medicininių dokumentų, kurie būtų patvirtinę nurodytą diagnozę. Tai leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas turėjo galimybę kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Teismo manymu pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo terminui atnaujinti, todėl pareiškėjas turėjo rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu. Nerūpestingas jo elgesys savo pareigų atžvilgiu sukėlė jam neigiamas pasekmes – jis praleido terminą palikimui priimti. CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t.y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 str.). Ilgą laiką vengdamas bendrauti su artimaisiais, ignoruodamas S. V. prašymus vykti pas notarą, daugiau kaip metus laiko veikęs pasyviai, pareiškėjas turėtų prisiimti sau neigiamus tokių veiksmų padarinius. Palikimą priėmusių suinteresuotų asmenų nesąžiningų veiksmų ar tai, jog pareiškėjui nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po tėvo mirties specialiai nepranešant apie tėvo mirtį, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir notarė ėmėsi priemonių kitiems įpėdiniams nustatyti.

Įvertinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, dėl pareiškėjo nerūpestingo ir aplaidaus elgesio, nes jokių objektyvių, nuo pačio pareiškėjo valios nepriklausančių teisinių kliūčių ar išskirtinių priežasčių, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas per įstatyme nustatytą terminą nenustatyta. Pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, taigi pareiškimas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. V. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Nutartį per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos galima skųsti atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.