Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad 2022 m. gegužės 31 d. V. V. (toliau – Pareiškėjas), pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriui (toliau – ŠTI arba Atsakovas), skundą „Dėl trukdymo ruoštis teismo posėdžiams“, Nr. 71-3020, kuriame nurodė, jog 2022 m. gegužės 26 d. Pareiškėją etapavus į Šiaulių tardymo izoliatorių iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, buvo paimtas Pareiškėjo asmeninis kompiuteris, su tikslu atlikti patikrą, nors ŠTI pareigūnus Pareiškėjas ne kartą iki tol buvo informavęs, jog jam 2022 m. gegužės 31 d. yra iš anksto numatytas teismo posėdis baudžiamojoje byloje Nr. 1-71-581/2022, o asmeniniame kompiuteryje yra visa šios baudžiamosios bylos medžiaga, skaitmeniniame formate, su kuria Pareiškėjui privalu susipažinti, siekiant tinkamai pasiruošti baudžiamosios bylos nagrinėjimui, gynybai. Pareiškėjas skundu ŠTI direktoriui prašė nedelsiant spręsti išsakytą problemą dėl kompiuterio patikrinimo vilkinimo, taip neleidžiant juo naudotis ir trukdant ruoštis teismo posėdžiams, gynybai. 2022 m. birželio 20 d. ŠTI direktorius Pareiškėjui pateikė atsakymą Nr. 17-739 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – Atsakymas) į Pareiškėjo 2022 m. gegužės 31 d. skundą Nr. 71-3020. Atsakyme nurodoma, kad Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo, tikrinimo, naudojimosi ir elektros sąnaudų apskaičiavimo bei išlaidų už sunaudotą elektros energiją apmokėjimo laisvės atėmimo vietų įstaigose aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-337 (toliau – Aprašas), 31 punktas numato, kad naujo elektros prietaiso ar informacijos laikmenos patikrinimas, taip pat kontrolinis patikrinimas, turi būti atliktas per 20 darbo dienų, jeigu elektros prietaisas ar informacijos laikmena reikalingi tarnybiniam patikrinimui atlikti – iki tarnybinio patikrinimo pabaigos. Aprašo 32 punktas numato, kad elektros prietaisai ir informacijos laikmenos perduodami pasirašytinai nuteistiesiems ir suimtiesiems, kuriems jie skirti, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jų patikrinimo pabaigos. Šiame punkte nustatytas terminas motyvuotu įstaigos direktoriaus sprendimu gali būti pratęstas iki 20 darbo dienų. Atsakyme prieinama prie išvados, jog Pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu, kadangi išvykstant pasirašytinai Pareiškėjas buvo informuotas apie teisės aktuose numatytus kompiuterio patikros terminus, asmeninis kompiuteris buvo paimtas patikrinimui 2022 m. gegužės 26 d., o 2022 m. birželio 2 d. kompiuteris Pareiškėjui buvo grąžintas ir atsižvelgiant į didelį pareigūnų ir darbuotojų darbo krūvį, didelį tikrinamų elektros prietaisų kiekį, Pareiškėjo kompiuterio patikrinimas buvo atliktas per itin trumpą laiką, t. y. per 5 darbo dienas. Pareiškėjas su ŠTI direktoriaus Atsakymu nesutiko, todėl 2022 m. liepos 19 d. pateikė skundą Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD), juridinio asmens kodas 288697120, kuriuo skundė ŠTI direktoriaus Atsakymą dėl asmeninio kompiuterio patikrinimo tvarkos. KD 2022 m. rugpjūčio 11 d. pateikė raštą Nr. 2S-2222 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – Raštas). Rašte KD iš esmės pakartojo ŠTI direktoriaus argumentus ir teigė, kad ŠTI administracija, patikrinusi asmeninį Pareiškėjo kompiuterį per 5 darbo dienas, teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir kad Pareiškėjas neva tai turėjo pakankamai laiko pasiruošti teismo posėdžiui, taip pat nurodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigose sudarytos galimybės kreiptis dėl pirminės ir antrinės teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, suimtieji (nuteistieji) gali naudotis ribota interneto prieiga prie teisės aktų registro, dalis teisės aktų spausdintine forma yra įstaigos bibliotekoje, ŠTI esantys asmenys (jiems pageidaujant) gali priklausyti organizacijai „Iustitia est fundamentum“, kuri teikia teisinę pagalbą, dalis ŠTI administracijos atstovų, pagal kompetenciją konsultuoja arba kontaktuoja su ne įstaigoje esančiomis tarnybomis dėl suimtųjų (nuteistųjų) klausimų sprendimų, suimtieji (nuteistieji) gali neribotai siųsti laiškus į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, neturintiems lėšų, laiškai siunčiami nemokamai. Atsižvelgiant į išdėstytas faktines aplinkybes, Pareiškėjas mano, kad Atsakovas netinkamai išnagrinėjo Pareiškėjo 2022 m. gegužės 31 d. skundą Nr. 71-3020, kuriuo Pareiškėjas skundė ŠTI pareigūnų veiksmus, kuriais pareigūnai Pareiškėjui itin suvaržė / apribojo teisę į gynybą, ir todėl Atsakovas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą Atsakymą, kurio KD neištaisė. Tad, manytina, Atsakovo Atsakymas naikintinas ir perduotinas Atsakovui nagrinėti iš naujo visa apimtimi. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (LR Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas). LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju Pareiškėjas pagrįstai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, kadangi ŠTI pareigūnai pažeidė Pareiškėjo teisę į gynybą, ŠTI direktorius Atsakymu tokį ŠTI pareigūnų elgesį toleravo, jokių pažeidimų neva tai nenustatė. KD savo Rašte taip pat jokių ŠTI pažeidimų neva tai nesustatė, ŠTI direktoriaus Atsakymą laikė tinkamu, teisėtu bei pagrįstu. Pareiškėjui neskundžiant Atsakymo teismui, neprašant jo panaikinti, Pareiškėjas ateityje prarastų galimybę pasinaudoti kitomis teisinėmis priemonėmis, kuriomis galėtų apginti savo, kaip žmogaus teises, šiuo atveju – teisę į gynybą, kadangi toks pažeidimas niekur nebūtų konstatuotas ir taptų nekvestionuojamas, ŠTI Atsakymas būtų laikomas pagrįstu, teisėtu, tinkamu ir tai tuo pačiu leistų laikyti, kad ŠTI elgesys atitiko teisės aktų reikalavimus. Be to, ŠTI išnagrinėjo Pareiškėjo skundą nesilaikant viešojo administravimo principų. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 27 str. 1 d. numatyta, kad suimtieji, turintys teisę naudotis elektros prietaisais, apmoka už šių prietaisų sunaudotą elektros energiją; 2 dalyje numatyta, jog suimtiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus ir naudojimosi elektros prietaisais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. To paties straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kuomet elektros prietaisai gali būti paimami iš suimtųjų, motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno nutarimu: 1) pažeidus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką, – iki trijų mėnesių; 2) turint skolą už elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola; 3) suimtąjį uždarius į drausmės izoliatorių. Pareiškėjas neatitiko nė vienos iš pastarųjų sąlygų, dėl kurių galėjo būti paimtas jo kompiuteris. Tačiau Aprašo 31 punktas numato, kad gali būti patikrinamas naujas elektros prietaisas ar informacijos laikmena, taip pat gali būti atliekamas kontrolinis patikrinimas, taip pat elektros prietaisas ar informacijos laikmena tikrinama, atliekant tarnybinį patikrinimą. Naujo elektros prietaiso ar informacijos laikmenos patikrinimas, taip pat kontrolinis patikrinimas, turi būti atliktas per 20 darbo dienų, jeigu elektros prietaisas ar informacijos laikmena reikalingi tarnybiniam patikrinimui atlikti – iki tarnybinio patikrinimo pabaigos. Pareiškėjo kompiuteris nėra naujas, kurį būtų reikėję privalomai tikrinti, Pareiškėjas nebuvo atlikęs jokių neteisėtų ar neleistinų veiksmų, dėl kurių kompiuteris turėtų būti privalomai tikrinamas, kaip minėta, Pareiškėjo elgesys neatitiko ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 27 str. 3 d. numatytų sąlygų, dėl kurio kompiuteris galėjo iš Pareiškėjo būti paimtas, taip pat kompiuteris nebuvo paimtas ir tarnybiniam patikrinimui atlikti, kadangi joks tarnybinis patikrinimas nebuvo atliekamas. Šiuo atveju ŠTI administracija atliko neva tai kontrolinį patikrinimą, tačiau atlikti tokį Pareiškėjo asmeninio kompiuterio kontrolinį patikrinimą pasirinko būtent tokį laiką, kai Pareiškėjui vos už kelių dienų turėjo vykti iš anksto numatytas teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-581/2022, kuri yra itin didelės apimties, sudėtinga, pripažinta greičiau nagrinėtina, Pareiškėjas jai turi labai atsakingai pasirengti, kad galėtų tinkamai gintis, nes jam byloje yra pareikšti rimti ir sunkūs kaltinimai. Asmeninis kompiuteris Pareiškėjui ir yra reikalingas būtent kaip baudžiamojo proceso dalyviui, kad Pareiškėjas galėtų susipažinti su skaitmeninio formato baudžiamosios bylos medžiaga, pasiruošti gynybai. ŠTI administracijos pareigūnus Pareiškėjas ne kartą iš anksto buvo informavęs, jog 2022 m. gegužės 31 d. vyks teismo posėdis baudžiamojoje byloje, todėl Pareiškėjui būtina turėti kompiuterį, t. y. ŠTI administracija iš anksto buvo apie tai informuota. Tačiau kompiuteris Pareiškėjui buvo grąžintas tik 2022 m. birželio 2 d. Dėl tokio ŠTI pareigūnų elgesio Pareiškėjas neturėjo pakankamai laiko pasiruošti teismo posėdžiui, nes kompiuteris iš Pareiškėjo buvo paimtas likus 5 dienoms iki posėdžio, iš karto po to, kai Pareiškėjas buvo etapuotas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato į ŠTI, o grąžintas praėjus kelioms dienoms po teismo posėdžio – tik 2022 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. užtikrinama asmens teisė į gynybą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 10 str. 1 d. taip pat numatyta, jog įtariamasis, kaltinamasis ir nuteistasis turi teisę į gynybą. Ši teisė jiems užtikrinama nedelsiant nuo sulaikymo arba pirmosios apklausos momento. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų ir imtis reikiamų priemonių užtikrinti jų asmeninių ir turtinių teisių apsaugą. BPK 44 str. 7 d. numatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę, kad jam suprantama kalba būtų skubiai ir nuodugniai pranešta apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį bei pagrindą, turėti pakankamai laiko bei galimybių pasirengti gynybai, pats apklausti liudytojus arba prašyti, kad liudytojai būtų apklausti, nemokamai naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nesupranta ar nekalba lietuviškai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 6 d. nustatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat teisės turėti advokatą kyla ir valstybės institucijų pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas Nr. 15/99-34/99-42/2000). Šiuo atveju ŠTI, nesant pagrindo, prieš teismo posėdį baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-581/2022, kurioje Pareiškėjas yra kaltinamasis, paėmė Pareiškėjo kompiuterį, neva tai kontroliniam patikrinimui atlikti, nors ŠTI administraciją Pareiškėjas buvo iš anksto įspėjęs, kad kompiuterio jam reikės susipažinti su bylos medžiaga, tinkamai pasirengti gynybai, kompiuterį ŠTI administracija Pareiškėjui grąžino tik po teismo posėdžio, t. y. ŠTI pareigūnai realiai neužtikrino Pareiškėjo teisės į gynybą, o priešingai – būtent likus 5 dienoms iki teismo posėdžio paėmė Pareiškėjo kompiuterį ir taip atėmė galimybę Pareiškėjui tinkamai pasirengti bylai, gynybai. ŠTI turėjo atlikti kontrolinį patikrinimą iki 2022 m. gegužės 31 d., kad Pareiškėjas turėtų bent kiek laiko susipažinti su bylos medžiaga arba tokį kontrolinį patikrinimą atlikti po 2022 m. gegužės 31 d. Tokie grubūs pažeidimai buvo skundžiami ŠTI direktoriui, tačiau jis nenustatė jokių pažeidimų, apsiribojo formaliu ir abstrakčiu pasirėmimu Aprašo 31, 32 punktais, tačiau sistemiškai netaikė kitų, pagal teisės aktų hierarchiją aukštesnių teisės aktų, ir taip pateikė Atsakymą, kuris yra naikintinas, nes Atsakyme turėjo atsispindėti aukščiau išvardyti pažeidimai, kad ateityje ŠTI pareigūnai daugiau nepažeidinėtų Pareiškėjo teisės į gynybą. Atsakymu toleruojant tokį ŠTI administracijos elgesį, ateityje egzistuoja visos prielaidos pakartotinai pažeidinėti Pareiškėjo teisę į gynybą, paimant jo kompiuterį būtent prieš teismo posėdžius ir taip sudaromos galimybės ŠTI pareigūnams piktnaudžiauti savo įgaliojimais. O ŠTI tokie veiksmai ir toliau kartojosi, nes Panevėžio apygardos teisme nagrinėjamoje byloje, kol Teismas nenurodė sudaryti Pareiškėjui galimybę bylos nagrinėjimo metu turėti kompiuterį, kuriame yra bylos medžiaga, Pareiškėjui ir toliau neleido teisiamuosiuose posėdžiuose su savimi turėti bylos medžiagą. Pirma, LR viešojo administravimo įstatymo (toliau – LR VAĮ) 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas išsamumo principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį. Pažymėtina, kad atsakymas kartu turi būti ir adekvatus bei pakankamas. Svarbu paminėti ir tai, kad formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (2015 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015), kadangi geras viešojo administravimo principas apima asmens teisę į pagrįstą (faktais ir teisės normomis) bei motyvuotą administracinį sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A602-2112/2012). Tad išsamumas turi pasireikšti adekvačiai (raštas turi būti susietas su turiniu, skundo esme), aiškiai (bet kuris asmuo, nepaisant jo išsilavinimo turi suvokti, kodėl jo skundas netenkinamas), pakankamai (ne tik formaliais pasisakymais), analizuojant skunde nurodytas aplinkybes, jas siejant su teisės aktų nuostatomis (konkrečią situaciją susiejant su teisės aktais ir prieinant prie būtent tai situacijai būdingos išvados, iš kurios būtų aiškus atsisakymo tenkinti asmens skundą pagrindas). Atsakovo Atsakymas negali būti laikomas atitinkančiu išsamumo principo reikalavimus ir jau vien dėl to gali būti naikinamas. Atsakymas yra formalus, abstraktus, Atsakyme nėra analizuojama individuali situacija, individuali situacija nėra susiejama su teisės aktų nuostatomis, nėra prieinama tik prie šiai situacijai būdingos išvados. Atsakovas pasirėmė keletu Aprašo punktų, teisės į gynybą užtikrinimo / neužtikrinimo absoliučiai neanalizavo, nors Pareiškėjas savo skunde tai itin akcentavo, Atsakovas nepaaiškino, kodėl kontrolinį patikrinimą ŠTI pareigūnai nusprendė atlikti būtent prieš Pareiškėjui svarbų teisiamąjį posėdį, nors ŠTI pareigūnai buvo iš anksto informuoti, jog Pareiškėjui 2022 m. gegužės 31 d. bus reikalingas kompiuteris ir kt. Be kita ko, iš Atsakymo turinio matyti, kad, iš esmės, motyvai tesudaro pora trumpų pastraipų. Toliau Atsakyme nurodoma: „Jūsų likusieji argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuojami“, kas tik patvirtina formalų Pareiškėjo skundo išnagrinėjimą. Antra, Atsakovas pažeidė įstatymo viršenybės principą (LR VAĮ 3 str. 4 p.). Šis principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, taip pat, kad Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Šiuo atveju, kaip jau paminėta kalbant apie išsamumo principo nesilaikymą, buvo formaliai ir abstrakčiai pasiremta tik dviem Aprašo punktais, kitais teisės aktais Atsakymas nebuvo grindžiamas, nebuvo analizuojami Pareiškėjo nurodomi teisės aktai, reglamentuojantys teisę į gynybą, taip pat LR suėmimo vykdymo įstatymas, kuriame numatytos sąlygos, kai elektros prietaisai paimami iš suimtųjų. Nebuvo laikomasi ir LR VAĮ įtvirtintų principų (išsamumo, objektyvumo). Trečia, ŠTI direktorius pateikdamas Pareiškėjui Atsakymą, nebuvo nešališkas ir objektyvus, kadangi matydamas teisės į gynybą pažeidimus, šiuos pažeidimus ignoruoja ir toleruoja ŠTI pareigūnų veiksmus, vietoje to, kad ištaisytų esamą situaciją ir nustatytų ŠTI pareigūnų pažeidimus, nurodytų ŠTI pareigūnams daugiau nesudaryti kliūčių Pareiškėjui tinkamai naudotis teise į gynybą.