Kauno apygardos teismo nuosprendis

2020-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-530/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-10-23Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2021-06-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-23
Bylos Nr.
1-158-530/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32693-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kaltinamasis
A. B., S. T.
Advokatai
Vytautas Klimavicius, Aušra Ručieneibė
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-158-530/2020;
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32693-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.19.1.2.;1.2.19.3.2.;1.1.7.2.2.; (S) 2.3.6.4.5.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Dianai Vorvul, Dianai Zadrauskaitei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, kaltinamajam A. B. ir jo gynėjai advokatei Aušrai Ručienei bei kaltinamajam S. T. ir jo gynėjui advokatui Vytautui Klimavičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. (toliau ir A. B.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirba individualiai su automobilių prekyba, neteistas, kaltinamas padaręs veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje;

S. T. ( toliau ir S. T.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs veiką numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje;

teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. B. 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. 10 min., kelio K.- P. – A., atkarpoje ties (duomenys neskelbtini), kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis "Volksvagen Passat", V. Nr. (duomenys neskelbtini) už greičio viršijimą, sėdėdamas savo automobilyje, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą - greičio viršijimą, bei prašydamas kad nebūtų nustatyta tvarka įformintas jo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 416 str. 5 d., susitarė su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Kelių policijos skyriaus Kelių policijos būrio vyriausiuoju patruliu S. T. netiesiogiai, per bendrus pažįstamus ateity perduoti S. T. 100 eurų kyšį už valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus - kad nebūtų užfiksuotas ir įformintas jo padarytas administracinis nusižengimas ir jis būtų paleistas ir padarė veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

S. T. būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, vykdydamas suteiktus įgaliojimus ir patruliuodamas tarnybiniu automobiliu "Škoda Superb", atitikties Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. 10 min., kelio K. – P. – A., atkarpoje ties (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį "Volksvagen Passat", V. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, viršydamas nustatytą leistiną greitį vairavo A. B.. Tuoj pat po to, nevykdydamas Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-07-09 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos, sustabdžius transporto priemonę, ryšio priemone pranešti budėtojui apie tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį ir priėjęs prie sustabdyto automobilio vairuotojui nurodė, kad pastarasis pažeidė Kelių eismo taisykles - vairavo transporto priemonę viršydamas nustatytą greitį, bei už savo, kaip pareigūno neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad nebūtų nustatyta tvarka įformintas A. B. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 416 str. 5 d. ir siekdamas už tai gauti kyšį, A. B. nurodė ieškotis bendrų pažįstamų, per kuriuos jis galėtų pinigus paimti, ir ten pat A. B. sutikus tokius asmenis susirasti ir per juos perduoti 100 eurų kyšį, susitarė su A. B. iš jo netiesiogiai, per bendrus pažįstamus asmenis ateity priimti 100 eurų kyšį savo naudai už šį neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, bei nefiksavęs ir neįforminęs administracinio nusižengimo, jį paleido ir taip padarė veiką numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje.

I. Įrodymai

Kaltinamasis A. B. kaltu dėl jam inkriminuotos veikos neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. išvažiavo automobiliu iš namų į A. , P. ,,Čeburekinėje“ nusipirko du čeburekus ir pravažiavus B., kur leistinas greitis 70 km/h, nustatė autopilotą 90 km/h ir važiavo valgydamas čeburekus. Tolumoje pamatė policijos automobilį, prisistabdė, truputį susimėtė, padėjo čebureką ir pamatė, kad jį stabdo policijos pareigūnas. Jis sustojo šalikelėje, kitoje kelio pusėje. Priėjęs pareigūnas paklausė, kodėl susimėtė, tai jis jam pasakė jog valgė. Pareigūnas paprašė dokumentų ir jis pateikė dokumentus: draudimą, technikinį, teises. Pareigūnas pabarė jį, pasakė, kad daugiau nevalgyk vairuodamas automobilį. Jis atsiprašė, susitvarkė ir toliau nuvažiavo į A. parduotuvę. Važiuodamas link P. paskambino V. N., nes pastarojo žmona pirko jo butą, buvo likusi skolinga, bet jos nėra Lietuvoje. Jis V. N. paprašė susitikti ir pastarasis sutiko susitikti mieste. Jis atvažiavo, sustojo, sutiko V. N., kuris pasakė, kad jam žmonos reikalai neįdomūs, nes su ja negyvena, ji yra ne Lietuvoje. Taip ir pasibaigė pokalbis. Jam bevažiuojant paskambino iš nepažįstamo numerio ir pasiteiravo ar jis yra namuose. Jis per kelias minutes parvažiavo namo ir prie namų stovintį automobilį, iš kurio išlipę asmenys paaiškino, kad jie yra policijos pareigūnai. Jo paklausė ,,ar Jus buvo sustabdę pareigūnai“, jis atsakė, kad buvo važiuojant į A.. Tada jie ėmė klausinėti, neleido į kambarį eiti, darė spaudimą, liepė padėti telefoną. Jį stebėjo, kaip jis ėjo į kambarį, išėjus į lauką, pasisodino terasoje, jį tardė, klausė ,,ar davei kyšį?“. Jis paaiškino už ką jis kyšį duos jeigu tik valgė. Pareigūnai buvo trise, parodė pažymėjimą. Jie pasakė ,,jeigu tu mums nieko nesakysi, mes tave surakinsime ir išvešime į A.“. Jis pasakė pareigūnams kodėl jie jį „krato“, tada jie pasakė kad reikės važiuoti į A., jis sutiko važiuoti su savo mašina, bet policijos pareigūnai neleido. Prie sankryžos pamatė einant draugę ir jis draugei atidavė dokumentus, raktus ir pasakė, kad jį išsiveža policininkai. Komisariate jį vertė pasakyti, kad jis davė kyšį, bet jis pakartojo kad nedavė ir tada buvo sulaikytas. Ryte atėjo pareigūnas M. K. ir nusivedęs į rūsį pasakė ,,jeigu tu taip sakysi, mes tave paimame paleidžiame ir važiuok namo“. Bet jis nepakluso. Tardė, tardė jį ir prieš savaitgalį paleido. Buvo atėmę telefoną, prašė jį atiduoti, bet po savaitės laiko pasakė, kad telefoną atiduos tik tada, jeigu jis atsiveš draugę. Jis draugės paprašė ir ji kartu su juo nuvažiavo dėl to telefono. Į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus jis atsakyti nesutiko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti A. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu: 2019-08-02 įteikus pranešimą apie įtarimą įtariamasis A. B. parodė, kad 2019-08-01, laikas galėjo būti apie 10 val., kai jis iš P. miesto savo automobiliu "VW Passat', priklausančiu jam, sidabrinės spalvos, numerių nepamena, važiavo į A. mieste esančią parduotuvę "Lankava". Važiavo keliu K.-P.-A.. Važiavo vienas. Pravažiavo B. miestelį ir pravažiavęs kairėje kelio pusėje esančią degalinę, galėjo būti nuo B. miestelio A. link pravažiavus apie 2-3 kilometrus, žino, kad aplinkui buvo laukai. Jis iš toli pamatė tuo pat keliu priešinga kryptimi, nuo A. miesto atvažiuojantį policijos automobilį. Jis buvo už kelių šimtų metrų. Jis tuo metu valgė čebureką ir į automobilio spidometrą, kokiu greičiu važiavo, jis nežiūrėjo. Pamatė, kaip priešinga kryptimi važiuojantis policijos automobilis sustojo šalikelėje, savo pusėje ir pamatė abu policijos pareigūnus, kurie išlipo iš policijos automobilio ir vienas policijos pareigūnas, mojuodamas lazdele, ėjo per kelią ir parodė sustoti į šoną. Matė, kad pareigūnai buvo du, jį stabdęs pareigūnas buvo apie 50 metų amžiaus, nedidelio ūgio, stambesnio kūno sudėjimo. Gerai nepamena, bet kitas pareigūnas galėjo būti jaunesnis. Jis tiksliai nežino, koks policijos automobilis, bet žino, kad buvo universalo kėbulu. Jis sustojo lygiagrečiai su policijos automobiliu, tik kitoje kelio pusėje. Sustojęs prasidarė langą ir prie jo priėjo policijos pareigūnas. Lyg jis ir prisistatė, bet dabar jo pavardės nežino Pareigūnas buvo apie 50 metų amžiaus, žemesnio ūgio. Pareigūnas paprašė jo automobilio dokumentų ir teisių. Jis jam juos pateikė. Pareigūnas pasakė, kad jis viršijo greitį. Pareigūnas paklausė, ar žino, kiek jis viršijo? Jis atsakė, kad nežino. Jis jam pasakė, kad gal pavyktų kažkaip nenubausti. Toliau nepamena, kuris pirmas paklausė, bet jie abu pradėjo kalbėti, kas ką pažįsta, kokie jų bendri pažįstami. Jis jo klausinėjo, ką jis veikia, kur jo tėvai dirba, jis jam atsakė, kad jis pats pardavinėja mašinas, o motina gamykloje dirba, tėvas apsaugoje. Klausė, kur jis gyvena, atsakė, kad P.. Jam jis paminėjo kelias pavardes iš P. gyvenančių žmonių, tačiau tuo metu iš patirto streso, jis nepamena kokias sakė. Klausė, ką jis pažįsta iš P.. Po šio jų pokalbio pasakė, kad vis tiek kažkada ateityje susitiks, jis lyg tuo metu jam grąžino automobilio dokumentus. Jis pasakė ačiū, užsikūrė mašiną ir nuvažiavo į parduotuvę. Kai su juo išsiskyrė jam buvo labai keista, kad jis policininko nepažįsta, o jis jį paleido. Suprato, kad ateitį kažkokie pažįstami susitiks ir turės atsilyginti, jautėsi lyg jį būtų sustabdęs tėvas ir paleidęs. Kažkada seniau yra buvę, kad sustabdo ir pasako, kiek jiems reiks mokėt, o čia apie pinigus nebuvo net jokios kalbos. Pokalbio metu apie pinigų suma nekalbėjo ir neįsivaizduoja, kas ateityje būtų buvę, kai jie susitiktų. Jis jam nesakė kiek kilometrų viršijo leistiną greitį, tik paklausė, ar jis žino, kiek viršijo greitį. Jis neįsivaizduoja, kiek galėjo viršyti greitį, bet ten kelias geras. Jam policijos pareigūnas nesakė, nei kiek jis viršijo greitį, nei neaiškino atsakomybės už greičio viršijimą, nesakė, kokia bauda gresia. Pareigūnui nieko nesiūlė, kalba nukrypo apie bendrus pažįstamus. Į tyrėjo klausimą ar jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas, jis atsakė, kad iš dalies prisipažįsta. Sako, kad jokio kyšio nedavė ir nesiūlė duoti. Dėl kyšio davimo ar susitarimo jį duoti su pareigūnu kalbos nebuvo, pripažįsta, kad buvo sustabdytas ir pateikė reikalaujamus dokumentus ir paleistas po pokalbio su pareigūnu apie pažįstamus asmenis. Dėl klausimo, ar jis buvo pareigūno įspėtas dėl atsakomybes už galimą policijos pareigūno papirkimą, jis atsakė, kad tokio pokalbio nebuvo, jo neįspėjo. (1 t., b. l. 153-155).

2019m. gruodžio 10 d. įtariamasis A. B. parodė, kad 2019-08-01, apie 10 valandą, jis iš . jam priklausančiu automobiliu "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo į A.. Pakeliui jis dar P. nusipirko čebureką, kurį važiuodamas į A. valgė. Jam važiuojant keliu K.-P.-A. bei pravažiavus B. miestelį, pamatė, kad iš priekio (nuo A. pusės) atvažiuoja žymėtas policijos automobilis. Kokiu greičiu jis pats važiavo, pasakyti negali, kadangi tuo metu valgė čebureką ir į spidometrą nežiūrėjo. Kiek žino, toje vietoje leistinas greitis buvo 90 km/h. Privažiavus arčiau, pamatė, kad policijos automobilis sustojo priešingoje, negu važiavo jis, pusėje, ir iš jo išlipęs policijos pareigūnas pradėjo jį stabdyti. Susilyginęs su policijos tarnybiniu automobiliu, jis sustojo dešinėje kelio pusėje. Prie jo priėjęs policijos pareigūnas, jo vardo ir pavardės nežino, paprašė jo pateikti jam savo bei transporto priemonės dokumentus. Ar prieš tai policijos pareigūnas jam prisistatė, jis dabar neatsimena. Jam pateikus šiam pareigūnui reikalingus dokumentus, policijos pareigūnas jo paklausė, ar jis žino kiek viršijo greitį. Jis jam atsakė, kad nežino. Tada policijos pareigūnas pasakė, kad jis važiavo 140 km/h. Tačiau jis tikrai tokiu greičiu tuo metu nevažiavo ir jei viršijo, tai greitį galėjo viršyti iki 10 km/h ir tą pasakė pačiam policijos pareigūnui, tačiau pareigūnas į tai nereagavo. Pamačius, kad šio pareigūno neišeis įtikinti, kad jis tokiu greičiu nevažiavo ir greičio 50 km/h tikrai neviršijo, jis pas pareigūną paklausė, gal galima už tai nebausti. Tačiau jis policijos pareigūnui jokių pinigų ar kitokio kyšio už tai nesiūlė. Kažkokių įrodymų, kad viršijo greitį, policijos pareigūnas jam nepateikė ir nerodė jokio prietaiso, kuriame būtų užfiksuotas jo greitis, tačiau jis tuo metu patikėjo policijos pareigūno žodžiais, jog viršijo greitį 50 km/h. Kai paklausė policijos pareigūno, kad gal išeina jo nebausti, jis iš karto pradėjo jo klausinėti, ką jis veikia, o paskui pradėjo ieškoti bendrų pažįstamų. Jiems taip kalbantis, išėjo kalba apie vieną vyriškį, kurį pažinojo ir jis, ir minėtas policijos pareigūnas, tačiau to vyriškio vardo ir pavardės dabar neatsimena. Tą vyriškį jis pats pažinojo iš to, kad to vyriškio žmona iš jo buvo pirkusi butą. Suradus bendrą pažįstamą, minėtas policijos pareigūnas jį paleido. Jis suprato, kad už tai vėliau tam jų bendram pažįstamam vyriškiui turės nunešti pinigų, kuriuos jis perduos minėtam policijos pareigūnui. Kiek tiksliai reikia perduoti tam bendram pažįstamui pinigų, policijos pareigūnas jam nenurodė, o jis pats pas jį irgi neklausė. Minėtą dieną jis važiavo vienas. Jis visą laiką bendravo su vienu policijos pareigūnu, nors matė, kad jie išlipę dviese. Kai policijos pareigūnas jį paleido, tai po kiek laiko, dabar tiksliau nurodyti negali, paskambino savo pažįstamam Ž. Š., kuris dirba (duomenys neskelbtini) Kelių policininku ir papasakojo jam apie šį įvykį. Kiek tiksliai jis jam nurodė, kad policijos pareigūnas jam sakė jo viršytą greitį, jis dabar neatsimena. Taip pat, jam užsiminė apie jį sustabdžiusio pareigūno bendrą pažįstamą ir paklausė Ž. Š., ar 100 eurų už tai užtektų. Ką jam atsakė Ž. Š., jis dabar neatsimena. Tačiau tokią pinigų sumą - 100 eurų, jis bendram jo ir jį sustabdžiusio pareigūno pažįstamam sugalvojo pats, atskirai tokios sumos jam duoti, kaip kyšį, niekas nenurodė. Vėliau, jis tą pačią dieną, paskambino vyriškiui, kurį savo telefone yra įsivedęs kaip "(duomenys neskelbtini)", tačiau tikslios jo pavardės ir vardo nežino, ir susitarė dėl susitikimo. Jam sutikus susitikti, jis su šiuo vyriškiu susitiko P.. Jam besikalbant su šiuo vyriškiu, jis kažko ant jo supyko, todėl jie išsiskyrė ir su juo daugiau susitikęs nebuvo. Taip pat, nei jam, nei dar kam minėtų 100 eurų nepadavė ir neprašė jų perduoti jį sustabdžiusiam ir paleidusiam policijos pareigūnui. Ar sutiktam vyriškiui jau buvo spėjęs papasakoti apie galimai jo viršytą greitį ir pokalbį su policijos pareigūnu, jis dabar neatsimena. Jis policijos pareigūnui per kitus asmenis norėjo perduoti 100 eurų, kadangi manė, kad tikrai padarė administracinį nusižengimą, t. y. viršijo greitį bei norėjo atsilyginti pareigūnui, kad jis jo dėl to neįformino. (1 t., b. l. 163-165).

Kaltinamasis S. T. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini) AVP vyriausiuoju patruliu. Po instruktažo tarnybiniu automobiliu ,,Škoda Superb“ gavo maršrutą, kuris buvo P. raj. savivaldybėje kartu su kolega R. K.. Apie 10 val. ryto A. raj. – P. riboje pamatė iš priekio atvažiuojantį automobilį šviesios spalvos ,,Passat“, kurios vairuotojas pristabdė ir automobilis susimėtė. Jam tai sukėlė įtarimą, todėl jis sustabdė tą automobilį dešiniame kelkraštyje P. kryptimi. Priėjo, pasisveikino, prisistatė ir paklausė kas nutiko, kodėl susimėtė. Vairuotojas jam atsakė, kad valgė čebureką ir dėl to pristabdydamas, susimėtė. Jis matė mašinoje betvarkę, dokumentai buvo išsimėtę po saloną, vienas čeburekas ant žemės, kitas rankoje. Paprašė dokumentų, tai jis toje betvarkėje ieškojo dokumentų daiktadėžėje, piniginėje surado dokumentus, teises. Per tą laiką jis jį pakalbino kur važiuoja, šis atsakė, kad į A. važiuoja. Kalbino, nes norėjo įsitikinti ar rišli kalba, ar nesijaučia alkoholio kvapas, ar akys neparaudę. Įsitikinęs kad viskas gerai, įspėjęs dėl valgymo vairavimo metu, išsiskyrė. Vairuotojas nuvyko link A., o jis su kolega link P.. Automobilyje įrengta greičio matavimo sistema, ji buvo įjungta, buvo nustatytas rankinė pažeidimo fiksavimo sistema. Yra klaviatūra, kad galėtum rankiniu būdu nuspausti klavišą ir užfiksuoti pažeidimą. Jeigu būtų toks atvejis, kai viršijimas greitis aparatūros ekranas dega raudonai, bet jis tuo metu nedegė ir vairuotoją stabdė ne dėl greičio, o dėl jo vairavimo. Jis tą dieną baigė darbą ir po dviejų dienų jį pasikvietė (duomenys neskelbtini) pareigūnai, (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atėjus pasisveikino, pasiteiravo kaip sekasi tarnyba. Jis laikė telefoną rankose, liepė duoti telefoną, kiek suprato tai žiūrėjo ar mikrofonas neįjungtas. Paklausė, ar dirbo tada, ar stabdė tokį automobilį, pasakė, kad jie viską žino. Jis bandė kažką aiškinti, bet jie jo net neklausė. Pasakė, savaitgalį apsispręsk, kol įtarimai nepareikšti, tai gali išeiti į pensiją, tave išleidžiam. Davė jam šaukimą, jis susirado advokatą, nuvyko pas Z.. Jam šis pareiškė įtarimus, jis advokatui perskaitė už ką pasirašo. Po to jis jautė spaudimą, jį pervedė iš kelių policijos dirbti į areštinę, nuo tarnybos nenušalino. Jam buvo daromas spaudimas išeiti į pensiją ir jis neatlaikęs spaudimo išėjo. Tuomet pradėjo tarnybinį patikrinimą, visą baudžiamosios bylos medžiagą nukopijavo ir pripažino, kad pažemino vardą ir be teismo pripažino kaltu. O. ar Z. siūlė laiduotis, sakė su prokuroru viską sutarė, nereikės į teismą eiti. Tai kartojo keletą kartų, bet jis nesutiko, nes negali pripažinti to, ko nėra padaręs. Jis 26 metus atidavė tai tarnybai, kur jo darbo rezultatai buvo vieni iš geriausių, dabar jaučiasi nusivylęs ir dėl to jam yra pikta. Į teisėjos ir proceso dalyvių klausimus atsakinėti atsisakė. Ikiteisminio tyrimo metu S. T. parodymus duoti atsisakė.

Liudytojas Ž. Š. teisme parodė, kad su kaltinamuoju A. B. yra pažįstami. Jis dirba (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) VPK reagavimo skyriuje pareigūnu. Teigė, kad praėjusią vasarą jam būnant Vokietijoje paskambino telefonu A. B. ir papasakojo kad važiuodamas automobiliu galimai viršijo greitį ir jam dabar gresia bauda. Klausė jo, kokia galėtų būti bauda, jeigu jis važiavo 145 kilometrai per valandą greičiu. A. B. sakė, kad jį policijos pareigūnas paleido, protokolo nesurašė, susitarė kad atsilygins, minėjo 100 eurų sumą, kurią perduos per kitą asmenį, to asmens neįvardijo. Sakė, kad veža pinigus. Jis jam patarė nedaryti to, nes taip elgtis negalima. Po savaitės paskambinęs pasakė, kad dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir dėl to jis buvo sulaikytas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti Ž. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose nurodyta, kad: jis papildomai dirba individualiai, užsiima automobilių prekyba ir gabenimu. Pagal šį darbo pobūdį jis pažįsta A. B.. Jie su juo yra važiavę į Vokietiją, kartu pirkę automobilius, yra jam parvežęs ne vieną automobilį. Jo pagrindinis darbas yra (duomenys neskelbtini). 2019-08-01 jis buvo Vokietijoje, kai jam į mobilų telefoną apie 10 val. 14 min. paskambino A. B.. Paskambinęs A. B. jam ir pasigyrė, jog važiavo iš P. į A. ir jį sustabdė policija dėl greičio viršijimo. Jis nurodė, kad ten jam buvo leistina 90 km/h greitis, o važiavo 145 km/h greičiu, sakė, kad viršijo greitį 55 km/h. A. B. jo paklausė, kokia bauda viršijus tiek greitį. Jis jam atsakė, kad gerai nežino, bet mano, kad nuo 300 eurų ir daugiau. Tada jis pasakė, kad su policininku susitarė, jam nesurašė protokolo ir jį paleido. Jis tada A. B. paklausė ar jis matė savo greitį, tačiau jis atsakė, kad valgė čebureką ir savo spidometro greičio nesekė, o policininkas jam greičio matuoklio nerodė. Tada jis A. B. pasakė, kad taip negali būti, jei užfiksavo greitį, tada turėjo jam parodyti, kitu atveju galėjo jį apgauti, pagauti ant žodžių. A. B. pasakė, kad jis policininkui dėkingas, kad jam nesurašė protokolo, sakė, kad su policininku rado bendrų pažįstamų ir bendram pažįstamam veža pinigus. Jis jo paklausė ar 100 eurų užteks. Tada jis jam pasakė, kad taip nedarytų, nes gali atsisukti prieš jį patį, gali jam grėsti baudžiamoji atsakomybė. Bet A. B. pasakė, kad čia viskas tvarkoje, nieko jam nebus. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. Vėliau, galėjo būti po dienos ar keleto dienų, jis jau buvo Lietuvoje, namuose. A. B. jam vėl paskambino ir pasakė, kad buvo policijoje sulaikytas dėl šito reikalo. Jis pasakė, kad tik padavė žmogui pinigus ir po to buvo sulaikytas policininkų. Jis jam pasakė, kad pinigus padavė kažkokiam vyriškiui, kuriam jis ankščiau yra pardavęs butą ir jis kažkada yra dirbęs (duomenys neskelbtini). Bet pavardės jam neminėjo. A. B. dar pasakojo, kad iš pradžių jis policininkams prisipažino, po to buvo sulaikytas nusprendė neprisipažinti, minėjo, kad jam niekas nieko dėl to nepadarys. (1 t., b. l.13-15). Pagarsinus parodymus liudytojas Ž. Š. juos patvirtino.

Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirbo kartu su S. T., 2019 m. vasaros rytą vyko į maršrutą P. apskrityje. Kelyje K. – P. – A., netoli A. sustabdė automobilį, vėliau jis sustabdė dar kelis automobilius. Patikrino juos, pažeidimų nenustatė. Kolega patikrino vieną automobilį, o jis du ar tris automobilius. Toliau vyko dirbti į maršrutą. Užduoties neatsimena, nes ten būna užrašyta valandomis ką daro, prevencija ir fiksavimas pažeidimų. Automobilyje buvo greičio matavimo įranga ir kiti priedai. Įrenginys buvo automobilyje, jis paprastai būna įjungtas pastoviai. Jeigu matomas greičio viršijimas, kolega su klaviatūra turi rankiniu būdu fiksuoti. Pas vairuojantį pareigūną jis būna, dėl taktiškų tikslų. Tai eilinis automobilio tikrinimas buvo. Sustojo, kai matė atvažiuojantį automobilį. Nelabai atsimena, kaip sustabdė kolega tą automobilį, nes jis tuo metu ėjo stabdyti kitas transporto priemones. Ar žiūrėjo apie greičio viršijimo fiksavimą neatsimena, ar buvo garsas fiksuojant viršijimą taip pat neatsimena. Pažeidimai nebuvo užfiksuoti, gal įtarimas tik buvo. Sustabdęs automobilį turėjo informuoti radijo ryšiu A. apskrities budėtoją, suregistruoti sustabdytas transporto priemones, tačiau pranešė tik apie vieną automobilį ir tai jau po sustabdymo. Kolega prie sustabdyto automobilio užtruko apie 5 minutes. Paskui kolega priėjo prie jo ir abu išvažiavo. Apie sustabdytą kolegos automobilį jis jo neklausė, o pastarasis jo neklausė apie jo sustabdytas mašinas. Praktikoje buvo nusistovėję, kad jis pranešdavo apie sustabdytus automobilius, tą dieną daugumą atvejų registravo jis, dėl neregistruotų gavo tarnybinę nuobaudą. Registruodamas automobilius arba iš automobilio, arba nešiojamos racijos pagalba jis turi pranešti duomenis: vietą, koks automobilis sustabdytas, valstybinis numeris, sustabdymo priežastis. Didesnius greičio viršijimus stabdo ir surašo protokolus vietoje, o tokie fiksavimai lieka duomenų bazėje. Tą dieną greičio fiksavimo įrenginys veikė. Jis neįrašinėja vaizdo, bet vyksta gyvas fiksavimas. Ekrane matomas automobilis, greitis, koks leistinas ir esamas greitis. Prietaisas gali matyti toli, už 1-2 kilometrų. Į ekraną jis nežiūrėjo, kadangi nevykdė kontrolės, negali pasakyti ar buvo viršytas greitis to automobilio. Žodžių kolegos neprisimena, gal tiesiog garsiau kalbėjo.

Liudytojas V. N. parodė, kad praėjusiais metais, apie 11 valandą paskambino iš nepažįstamo numerio, nepažįstamas žmogus. Norėjo su juo susitikti, pasikalbėti. Susitarė susitikti P.. Sustojo automobiliu P. prie pašto, privažiavo automobilis, priėjo prie jo pilietis, kurio jis nepažinojo. Jis pradėjo kažką pasakoti, pasakė, kad iš jo buvusios žmonos pirko ar pirks butą, nelabai buvo galima suprasti ką jis kalba. Jis jį pasiuntė toliau ir baigėsi pokalbis. Jo žmona V. gyvena užsienyje, jie išsiskyrę. A. B. pasimetęs buvo, nieko nepaminėjo dėl ko prašė susitikti. S. T. jam pažįstamas iš tarnybos, jau daug metų, kolegos buvo. Po keleto valandų, kai grįžo namo, atvažiavo du asmenys iš policijos ir paminėjo, kad kažkokie pinigai galėjo būti paduoti. Jie sakė, kad yra iš imuniteto tarnybos, užėjo į namus. Neminėjo nei pavardžių, nei policijos pareigūnų tik teigė, kad jam buvo paduota 100 eurų. Po mėnesio pakvietė į policiją ir apklausė. Jis su S. T. buvo susitikę gal prieš porą metų.

Liudytojas V. N. parodė, kad jis yra Kelių policijos skyriaus, kelių patrulių būrio (duomenys neskelbtini). Jis buvo apklaustas imuniteto skyriuje, darbiniais klausimais. Su S. T. nėra piktuoju, jis dirbo jų skyriuje. Patrulio darbui formuojama užduotis. Mano jog jis tai dienai formavo užduotis. Transporto priemonių greitį kontroliuoja įranga, sumontuota kelių transporto kontrolės sistem su greičio matavimo moduliu automobilyje, tai ji greitį transporto priemonių kontroliuoja. Radiolokacinis prietaisas, vaizdo kameros dvi ir radaro antena, numeriai skanuojami ir į kompiuterinį bloką sueina duomenys. Į monitorių gaunamas fiksuojamas greitis su automobilio nuotrauka. Sistema dirba dviem būdais, automatiniu ir rankiniu. Automatinis režimas sumontuotas nežymėtame automobilyje, rankinė sistema sumontuota patruliniame, pažymėtame policijos skiriamaisiais ženklais automobilyje. Rankiniame režime viskas suteikiama dirbančiam pareigūnui, kuris priima sprendimą, kai mato artėjantį automobilį. Paspaudus klavišą užfiksuoja automobilio greitį, gali peržiūrėti nuotrauką, kurioje matosi valstybiniai numeriai, tada pareigūnas įvertina ar galima formuoti kaip pažeidimą, ar įrodomoji reikšmė pakankamai gera. Monitorius pakankamai didelis, mato abu pareigūnai. Duomenys perduodami tik tuo atveju, kai suveda pareigūnas duomenis ir įvertina, kad greitis tinkamas kaip įrodymas, visi šie duomenys patenka į serverį, be pareigūno įsikišimo informacija apie pažeidėją neateina. Jeigu pareigūnas nenuspaus klavišo, duomenys apie pažeidėją neišlieka. Apie sustabdytas transporto priemones pareigūnas pagal instrukciją privalo pranešti visais atvejais. Jeigu pareigūnas nenuspaudžia klavišo ir neužfiksuoja pažeidimo, tai nėra pagrindo rašyti pažeidimo protokolo.

Liudytoja K. R. teisme atsisakė duoti parodymus, pasinaudodama savo kaip kaltinamojo A. B. sugyventinės statusu. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, kad A. B. yra jos pažįstamas. 2019-08-01 A. B. jai ryte parašė paklausdamas, kaip jai sekasi ir ji jam kažką atrašė. Vėliau ji pamatė SMS žinutę, atsiųstą A. B., kur jis parašė, kad jį policija sugavo, bet susitarė ir dabar kažkam turi pinigus nuvežti. Bet ji į šią žinutę nesigilino, nes turėjo daug darbo ir į ją neatsakinėjo. Tik po pietų ji P. mieste sutiko A. B. netoli savo darbo, kuris jai padavė jos automobilio dokumentus ir pasakė, kad jį išsiveža policija. Vėliau ji irgi nesigilino, kas jam nutiko, todėl iki šiol tiksliai nežino, kas nutiko A. B.. (1 t., b. l. 38-40).

Liudytojas Ž. Z. parodė, kad jis šioje byloje atliko tyrimą. Jų skyriuje buvo gauta informacija, jog galimai buvo kyšininkaujama ir paperkamas pareigūnas. Apie galimai nusikalstamą veiką buvo gauta informacija, jog rugpjūčio pradžioje, pirmą mėnesio dieną, apie 10 val. kelyje A. – P. galimai (duomenys neskelbtini) policijos ekipažas sustabdė automobilį, su kurio vairuotoju galbūt sutarė ar paėmė kyšį. Pagal GPS sistemą patikrino konkretų automobilį, konkretų ekipažą ir pareigūnų pavardes. Ekipažas buvo sudarytas iš vairuotojo S. T. ir kito pareigūno, kurio pavardės neatsimena. Pareigūnai vairavo Škodą automobilį. Galimas pažeidėjas vairavo Volswagen Passat automobilį. Vairuotoją identifikavo vaizdo įrašų pagalba, buvo matyti, kad sustabdytas automobilis, pareigūnas bendravo, gal net dokumentų nepaprašė, tačiau pareigūnas buvo parimęs prie lango, kalbėjo su vairuotoju. O vėliau pareigūnas atsitraukė ir automobilis nuvažiavo, įvyko kažkoks pasikalbėjimas, o ne vyko patikrinimas. Įraše dėl ko buvo sustabdytas Volswagen Passat buvo matyti, kad pareigūnai važiavo, sustojo šalikelėje, lyg pareigūnas S. T. pasakė: kad einam padirbėti, pareigūnai staigiai iššoko, vienas į vieną pusę, kitas į kitą, be konkretaus pažeidimo užfiksavimo. Pas A. B. vyko pareigūnai M. K. ir lyg N. N.. Jie vyko pasikalbėti apie tai ar jų nustatyta informacija yra tikra, ar tikrai kažkas įvyko, ką jis kalbėjo su pareigūnu. To pokalbio metu buvo gauta duomenų apie nusikalstamą veiką. Vėliau ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti su A. B. grįžo į komisariatą. A. B. buvo pristatytas į jo darbo vietą, vyko pokalbis klausimų - atsakymų pagalba, aiškinosi dėl ko buvo sustabdytas, ką kalbėjo su pareigūnais. A. B. pasakė, kad vyko iš P. į A., į parduotuvę. Kad nematė kokiu greičiu važiavo, kad galėjo viršyti greitį, su tuo sutiko. Jį stabdė pareigūnai, pareigūnas išlipo ir priėjo, pasakė kažką tokio: - ar žinai, berneli, kokiu greičiu važiavai? Buvo pokalbis apie greičio viršijimą. Įvyko kažkoks susitarimas tarp jų, pokalbis apie bendrus pažįstamus. Pareigūnas aiškinosi kur jis gyvena, ką veikia, ką pažįsta P. mieste, tas vairuotojas, lyg pažeidėjas prašė nebausti. Pasak vairuotojo pareigūnas pasakė gal, kad susitiksime ir leido jam važiuoti. A. B. pinigus turėjo perduoti kaip kyšį tarpininkui, bendram pažįstamam. Administracinio pažeidimo faktas policijos pareigūnų užfiksuotas nebuvo. Buvo aiškintasi kaip fiksuojama, automobilyje yra greičio matavimo sistema, jis fiksuoja kiekvieno automobilio greitį, pareigūnas ant ekrano automobilyje mato, jeigu mygtuko nepaspaudžia į sistemą nepatenka tas greičio viršimas. Mano jog pareigūnas galėjo pamatyti tą viršijantį greitį automobilį, jis jo neužfiksavo, tiesiog sustabdė ir vairuotoją informavo apie greičio viršijimą, nors tai nebuvo užfiksuota tarnybiniame automobilyje. Apklausos pradžioje A. B. bendradarbiavo, turėjo pretenzijų ir norėjo rašyti pareiškimą kaip nukentėjusysis, tačiau eigoje jis atsisakė tai daryti, jo pozicija pasikeitė kardinaliai, kai kalba pakrypo apie tarpininką. Dėl to buvo priimtas sprendimas laikinai sulaikyti asmenį. Pareiškimas nebuvo priimtas ir įregistruotas. A. B. dėl įvykio pergyveno, bijojo to asmens, kuriam turėjo perduoti kyšį, to P. gyventojo, buvusio policijos pareigūno. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tą pačią dieną. A. B. atvyko su pareigūnais kaip nukentėjusysis, o vėliau tapo įtariamuoju. Pagal teisės aktus, jeigu asmuo informuoja apie duotą kyšį, automatiškai jam įtarimai nepateikiami, tokiu atveju jo statusas kaip nukentėjusiojo. Jeigu jis atsisako tą daryti, jam inkriminuojama nusikalstama veika. Iš A. B. buvo paimtas mobilusis telefonas. K. R. paaiškinimus pamena, ji sakė, kad tų įvykių nesureikšmino. Ji laisva valia davė parodymus apie tai ką klausė. Ji nebuvo kviečiama šaukimu, susiskambinus telefonu ji atvyko apklausai.

Liudytojas M. K. paaiškino, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) VPK Imuniteto vidaus tyrimo skyriuje. 2019 m. rugpjūčio pradžioje gavo nurodymą iš savo viršininko nuvykti patikrinti informaciją, kuri buvo gauta, kad P. mieste gyvenantis A. B. galimai perdavė kyšį už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už viršytą greitį. Gavęs tokį nurodymą jis su kolegomis nuvyko į minėto asmens namus, ten jį ir sutiko. Paklausė kokia ten buvo situacija, išdėstė aplinkybes, kokią informaciją jie yra gavę ir asmuo patvirtino tas aplinkybes. Nurodė, kad tą pačią dieną vyko į A. miestą, vairuodamas valgė čebureką, šiek tiek viršijo greitį ir pakeliui link A. sustabdė Kelių policijos pareigūnai. Priėjo vienas iš pareigūnų kaltinamasis S. T., kuris tokiais žodžiais pasakė ,,berneli kur taip lakstai, viršijai greitį“. Tada A. B. nurodė, kad jis galėjo viršyti greitį ir paprašė gal būtų galima neįforminti to pažeidimo. Tada tas pokalbis tarp jų tęsėsi, pareigūnas pradėjo klausinėti kur tėvai dirba, kur pats dirba, gal kažką iš policijos žino ir abu priėjo bendro išvados, kad abu pažįsta tokį P. gyvenantį V. N.. Ir tokiu būdu jie paskui susitarė, kad per jį perduos kyšį. Ir kaip suprato A. B. tą kyšį nuvežė 100 Eur V. N.. Pasikalbėjus, jis informavo savo tiesioginį viršininką ir tada jis nurodė asmeniui pasiūlyti atvykti į Policijos komisariatą, kad patvirtintų aplinkybes. Jis pasiūlė A. B. nuvykti į Policijos komisariatą pasikalbėti su jų vadovu, perduoti informaciją ir šis geranoriškai sutiko, sėdo į jų tarnybinį automobilį ir atvyko į Policijos komisariatą. Jis palydėjo A. B. iki savo viršininko kabineto. Jo kolega apžiūrinėjo A. B. MRT ir jame rado žinutę, kad ,,susitariau dėl kyšio, reikia perduoti pinigus“. Jam žinoma, kad nebuvo pranešta į Operatyvaus valdymo skyrių apie automobilio sustabdymą.

Rašytiniai įrodymai: iš (duomenys neskelbtini) Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyr. tyrėjo Ž. Z. 2019-08-01 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gauta informacija apie tai, kad 2019-08-01, apie 10 val. kelyje K. – P. – A., (duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos skyriaus pareigūnų R. K. ir S. T. su tarnybiniu automobiliu "Škoda" buvo sustabdytas A. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., vairuojantis automobilį "VW Passat" kaip pažeidęs kelių eismo taisykles - viršijęs leistiną greitį, tačiau su jį sustabdžiusiu pareigūnu pavyko susitarti, kad jo pažeidimo nefiksuos ir už tai vairuotojas susitarė perduoti 100 eurų kaip atlygį už teisės pažeidimo neįforminimą. (1 t., b. l. 1-3).

2019-08-01 (duomenys neskelbtini) Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio pajėgų išdėstymo plane numatyta, kad 2019-08-01 nuo 8 val. iki 19 val. su tarnybiniu automobiliu, kurio atitikties Nr. (duomenys neskelbtini) , dirbo pareigūnai R. K. ir S. T., kuriems buvo priskirtas alkoholio kiekio matuoklis "Drafer 7510" ir greičio matavimo sistema "PROSAUGA R". (1 t., b. l. 51).

2019-09-24 Policijos departamento Imuniteto valdybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriuo jie pateikė kompaktinį diską su 2019-08-01 nuo 9 val. iki 11 val. (duomenys neskelbtini) naudojamo radijo ryšio pokalbių įrašais. (1 t.,b. l. 54). Jį apžiūrėjus, nustatyta jog 2019-08-01 nuo 9 val. iki 11 val. policijos pareigūnas R. K. (šaukiniu "(duomenys neskelbtini)") praneša apie sustabdytą transporto priemonę "BMW", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir "Suzuki", kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Daugiau per nurodytą laikotarpį minėto ekipažo pranešimų apie kokias nors sustabdytas transporto priemones neužfiksuota. (1 t., b. l. 111-113).

2019-08-01 Reikalaujamų daiktų pateikimo protokole, kuriuo įtariamasis A. B. pateikė savo naudojamą mobilųjį telefoną "Samsung"(1 t., b. l. 68-69) ir apžiūros protokole fiksuota, kad 2019-08-01 10 val. 14 min. iš šio telefono buvo skambinta asmeniui, kuris telefono kontaktuose įvestas pavadinimu "(duomenys neskelbtini) " ir prie jo įvestas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (numeris priklauso liudytojui Ž. Š.). Pokalbis truko 3 min. 43 sek. Toliau užfiksuota, kad 10 val. 36 min. A. B. skambino asmeniui, kurio telefonas kontaktuose įvestas pavadinimu "(duomenys neskelbtini) ", o prie pavadinimo įvestas telefono numeris (duomenys neskelbtini) ( šis numeris priklausė V. N., vėliau UAB (duomenys neskelbtini) ). Kalbėta 1 min. 2 sek.. Antrą kartą skambinta 11 val. 02 min., abonentas neatsiliepė. Trečią kartą skambinta 11 val. 06 min., kalbėta 12 sek. Ketvirtą kartą taip pat skambinta 11 val. 06 min., bet abonentas neatsiliepė. Penktą kartą abonentas paskambino 11 val. 14 min., kalbėta 33 sek.. Aplanke "Žinutės", nustatyta, kad 2019-08-01 daugiausia susirašinėjimas vyko su asmeniu, kurio pavadinimas "(duomenys neskelbtini) ". Prie pavadinimo įvestas telefono numeris (duomenys neskelbtini) (šis numeris priklausė liudytojai K. R. vėliau numeris priskirtas(duomenys neskelbtini) sistemai), o 10 val. 34 min. iš A. B. telefono buvo šiam asmeniui išsiųsta SMS žinutė - "Blet mentai nupiso:) Bet susitariau tik reik vienam nuvesti pinigus" (1 t., b. l. 88-98).

2019-08-19 Lietuvos kelių policijos tarnybos raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad administracinių nusižengimų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 1278 „Dėl Administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir Administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“, 17 punkte numatyta, kad Registro tvarkytojai, atlikdami savo tiesiogines funkcijas ir nustatę, kad padarytas administracinis nusižengimas, per 3 darbo dienas nuo administracinio nusižengimo nustatymo priima sprendimą registruoti Registro objektą. Teisės aktų (įsakymų, įstatymų ar rekomendacijų), leidžiančių neregistruoti (neperduoti automatiniu ar rankiniu būdu iš mobiliojo greičio matavimo prietaiso) duomenų apie užfiksuotus KET pažeidimus Registre, nėra. Taip pat, šiuo raštu buvo pateikta "Prosauga R" naudotojo vadovas bei tarnybiniame automobilyje "Škoda Superb", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos numerių skanavimo ir greičio matavimo sistemos "Prosauga R" nuo 2019-07-01 iki 2019-08-07 užfiksuotų KET pažeidimų fotonuotraukomis. (1 t., b. l. 57-59).

2019-08-06 daiktų apžiūros protokolu, apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) priklausantis tarnybinis automobilis "Škoda Superb", v. n. (duomenys neskelbtini) kurio atitikties numeris (duomenys neskelbtini) , jame įmontuota greičio ir automobilių valstybinių numerių skanavimo sistema „Prosauga“ R, Nr. 004, bei iš jos išimtas atminties diskas „SSD SATA“. (1 t., b. l. 99-106).

2019-09-26 daiktų apžiūra. Apžiūrėtas tarnybiniame automobilyje "Škoda Superb", kurio atitikties Nr. (duomenys neskelbtini) , priekyje, viduje ir gale įmontuotų filmavimo kamerų darytais vaizdo įrašais. Apžiūros metu nustatyta, kad 2019-08-01 su šiuo tarnybiniu automobiliu policijos pareigūnai S. T. ir R. K. važiuodami keliu A.-P.-K., K. kryptimi bei pravažiavę M. gyvenvietę bei rodyklę, rodančią kryptį į dešinę link G. kaimo, 10:04:37 sustoja dešinėje pusėje esančioje autobusų stotelėje. Tuo metu tolumoje matyti, kaip link jų priešinga kryptimi greitai artėja lengvasis automobilis. Už tarnybinio automobilio vairo sėdintis pareigūnas S. T. paduoda šone sėdinčiam pareigūnui kompiuterio klaviatūrą ir pasako "einam pažiūrėsim" ir abu pareigūnai išlipa iš automobilio. Paskui matyti, kad prieš tai iš priešingos pusės matytas atvažiuojantis automobilis pradeda lėtinti greitį. Jam priartėjus arčiau, matosi, kad tai "VW Passat" markės automobilis, sidabrinės spalvos. Šis automobilis lėtėdamas pravažiuoja iš kairės tarnybinio automobilio pusės ir daugiau jo nematyti. Tuo metu įraše rodomas laikas yra10:04:53. Toliau matyti, kad vyriausiasis patrulis R. K. atsistoja iš automobilio galo ir stebi automobilius, važiuojančius abejomis kryptimis, o kito pareigūno - S. T. filmuotojo medžiagoje nesimato (galimai bendrauja su sustabdyto automobilio "VW Passat" vairuotoju). 10:06:44 matyti, kaip gale tarnybinio automobilio stovintis policijos pareigūnas R. K. pradeda stabdyti ta pačia kryptimi, kaip ir važiavo policijos pareigūnai, atvažiuojantį "BMW" markės automobilį, baltos spalvos. Nuvažiavus šiam automobiliui, 10:08:59 tas pats pareigūnas susistabdo kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį "VW Passat", baltos spalvos. Vėliau, 10:10:32 matyti, kaip policijos pareigūnas R. K. pereina į kitą kelio pusę ir pradeda stabdyti iš priešingos pusės atvažiuojančią transporto priemonę. Netrukus pasirodo baltos spalvos mikroautobusas, kuris sustoja kelkraštyje, kitoje nei stovi policijos automobilis pusėje. Šį automobilį sustabdžiusiam policijos pareigūnui einant link vairuotojo, tuo pat metu matyti, kaip nuo tos pačios pusės, kur važiavo mikroautobusas, ateina ir kitas policijos pareigūnas (vyriausiasis patrulis S. T.). Abiem policijos pareigūnams kalbantis su sustabdyto mikroautobuso vairuotoju, matyti, kad nuo dešinės kelio pusės kelkraščio nuvažiuoja ir anksčiau minėtas sidabrinės spalvos automobilis "VW Passat". Tuo metu rodomas laikas yra 10:11:18. Nuvažiuojant šiam automobiliui priešinga, nei važiavo policijos pareigūnai kryptimi, matyti, kad šio automobilio valstybiniai numeriai yra (duomenys neskelbtini) 10:11:28 policijos pareigūnai nueina nuo sustabdyto mikroautobuso ir šis nuvažiuoja. Tada pareigūnai nueina į tarnybinį automobilį ir 10:11:46 jie iš ten išvažiuoja. (1 t., b. l. 107-110).

2019-12-11 daiktų apžiūra. Apžiūrėtas iš tarnybinio automobilyje "Škoda Superb", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios numerių skanavimo ir greičio matavimo įrangos išimtame atminties diske "SSD SATA", buvusia bei atkurta informacija. Apžiūros metu nustatyta, kad peržiūrėjus į kompaktinį diską iš šios įrangos perkeltas nufotografuotas nuotraukas su važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat pačiais iš tarnybinio automobilio išlipusiais pareigūnais bei transporto priemonėmis, viršijusiomis greitį ir prie jų matoma informacija apie greitį, nei vienoje iš jų nėra užfiksuoto tyrimui reikšmingo automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2019-08-01 apie 10 val. 05 min. buvo sustabdytas kelyje K.-P.-A.. Iš peržiūrėtų į kompaktinius diskus perkeltų nuotraukų iš minėtos įrangos, nustatyta, kad minėtą dieną iki nurodyto laiko buvo nufotografuotas "BMW" markės automobilis (2019-08-01 09:26:56 laiku), kuris važiavo 53 km/h greičiu, o leistinas greitis 50 km/h, ir sekanti užfiksuota transporto priemonė yra "Toyota" markės automobilis (mikroautobusas), kuri nufotografuota jau 10:11:02 laiku ir jo rodomas važiavimo greitis 99 km/h, o leistinas - 70 km/h. (1 t., b. l. 114-116).

2019-12-11 daiktų apžiūra. Apžiūrėtas kompaktinis diskas su informacija, pateiktas Lietuvos Kelių policijos tarnybos 2019-08-19 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu nustatyta, kad viename iš failų yra įkeltas "Prosauga R" naudotojo vadovas, reglamentuojantis darbą su greičio matavimo prietaisu "Prosauga R". Šiame vadove nurodyta, kad "Prosauga R", tai "transporto priemonių greičio matavimo sistema. PROSAUGA R skirta atlikti transporto priemonių greičio matavimo funkcijas ir kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų fiksavimą". Jame nurodyta, kad "iš darbo vietos nėra galimybės tvarkyti tų duomenų rinkinių, kurie ateina automatiniu sinchronizavimo būdu iš valdymo modulio. Juos tvarko administratorius ir jie net nėra matomi šiame sąraše, nors realiai sutapimų pagal juos yra ieškoma". Be to, "sistema registruoja tik tuos greičio viršijimo įvykius, kuriuose transporto priemonės greitis buvo didesnis, nei nurodytas greičio tolerancijos lauke.....Rankiniame rėžime nėra leistino greičio tolerancijos nustatymo, o apie greičio viršijimo fiksavimą sprendžia pareigūnas. Paspaudus mygtuką "Greitis" viršijimo įvykis bus užfiksuotas jeigu tenkinamos šios sąlygos: radaras fiksuoja taikinio greitį; fiksuotas greitis yra didesnis nei nustatytas leistinas greitis". Peržiūrėjus kitą failą, kuriame yra sukeltos tarnybiniu automobiliu "Škoda Superb", valt. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos numerių skanavimo ir greičio matavimo sistemos "Prosauga R" užfiksuotos KET pažeidimų fotonuotraukos, nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. tyrimui reikšmingas automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šios sistemos nebuvo užfiksuotas. Pirmas tą dieną užfiksuotas automobilis yra "Toyota" markės mikroautobusas, kuris užfiksuotas 10:11:02 val. laiku. Jo rodomas važiavimo greitis 99 km/h, o leistinas - 70 km/h. Automobilis užfiksuotas kelyje K.-P.-A., 46 kilometre. Sekantys automobiliai nurodytą dieną užfiksuoti vėlesniu laiku. Iš viso 2019 m. rugpjūčio 1 d. užfiksuoti 9 automobiliai, viršiję leistiną greitį. (1 t., b. l. 117-119, 120-124).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Teismas įvertinęs aukščiau aptartus bylos duomenis, sprendžia, kad jie gauti BPK nustatyta tvarka ir turi reikšmę bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalys), todėl jie laikytini įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjai akcentavo procesinių dokumentų surašymo datas, laiką ir teigė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nepradėtas, tačiau procesiniai veiksmai – įtariamojo sulaikymas, MRT paėmimas buvo atliekami neteisėtai. BPK 166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. BPK 171 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.??? Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas surašytas 2019m. rugpjūčio 1d. 16.36 val. (???t.1. b.l. 68), jame nurodytas ikiteisminio tyrimo numeris rodo, jog ikiteisminis tyrimas tuo metu jau buvo pradėtas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. IV-67/I-31 patvirtinto Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo 14, 15 punktai nebuvo pažeisti, pažymint, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, ikiteisminio tyrimo numerį IBPS sistema suteikia automatiškai (Aprašo 16 punktas). Įtariamajam A. B. įtarimas buvo pareikštas 2019m. rugpjūčio 2d., tą pačią dieną atlikta jo apklausa, tinkamai užtikrinus teisę į gynybą, todėl šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys yra gauti teisėtais būdais ir vertintini įrodymų visumoje. Liudytojos K. R. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir pagarsinti teisiamojo posėdžio metu nėra reikšmingi, todėl iš esmės nevertinami.

Ikiteisminio tyrimo metu S. T. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, o A. B. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Kaltinamųjų veiksmų kvalifikacija teisinga.

Veikos dėl kyšininkavimo ir papirkimo.

Pagal BK 225 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju būtina nustatyti, kad, siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi taip, kaip to pageidauja papirkėjas ir kokio elgesio reikalaujama, teisėto ar neteisėto veikimo arba neveikimo.

Kaltinamieji A. B. ir S. T. dėl šių jiems inkriminuotų veikų padarymo kaltais neprisipažino. A. B. teigė, kad jį vairuojantį automobilį kelyje sustabdė pareigūnas, patikrino dokumentus ir įspėjo, kad vairuodamas neužsiimtų pašaliniais dalykais, nevalgytų. S. T. teigė, kad jam sukėlė įtarimą atvažiuojantis automobilis dėl to jog stabdant kelyje, susimėtė. Jis priėjęs pasisveikino prisistatė ir paprašė dokumentų. Kol vairuotojas ieškojo dokumentus, matė numestą čeburėką. Įsitikinęs kad viskas gerai, įspėjęs dėl valgymo vairavimo metu, atsisveikino ir nuėjo. Tokius kaltinamųjų parodymus visiškai paneigia byloje surinkti įrodymai tiek dėl transporto priemonės stabdymo tikslo, tiek dėl atlygio už pareigūno S. T. pareigų neatlikimą ir vertinami kaip suderinta gynybinė taktika.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. 10 min., kelio K. – P. – A., atkarpoje ties (duomenys neskelbtini), vyriausiasis patrulis S. T. sustabdė A. B. vairuojamą automobilį "Volksvagen Passat", v. Nr. (duomenys neskelbtini) tai patvirtina filmuota vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 107-110), kaltinamųjų parodymai bei liudytojo R. K. parodymai. Byloje nustatyta ir tai, kad S. T. būdamas vyriausiuoju patruliu ir turėdamas pakankamai didelį darbo stažą nevykdė Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-07-09 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos, sustabdžius transporto priemonę, ryšio priemone pranešti budėtojui apie tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį. Jis teigė, kad tai turėjo padaryti kolega R. K., tačiau iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad R. K., stabdė kitas transporto priemones dėl viršyto leistino greičio ir pastarojo pranešimas bei užfiksavimas apie sustabdytą transporto priemonę yra 10 val. 11 min. laiku. Teismo vertinimu, net ir esant tarpusavio susitarimui tarp kolegų kuris tą pareigą turi vykdyti, S. T. buvo atsakingas už informacijos pateikimą budėtojui, dėl konkrečiai jo sustabdyto automobilio. Vykdydamas jam kaip pareigūnui deleguotą pareigą, jis privalėjo įsitikinti, jog informacija apie jo paties sustabdytą automobilį yra perduota budėtojui, tačiau to jis nepadarė. Aplinkybė, kad S. T. stabdė A. B. vairuojamą automobilį "Volksvagen Passat", v. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad pastarasis viršijo leistiną greitį, kaltinime nurodytoje kelio atkarpoje patvirtina ir paties kaltinamojo A. B. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu: 2019m. rugpjūčio 2d. įtariamasis A. B. duodamas pirminius parodymus dėl jam pareikštų įtarimų teigė, kad jį sustabdęs pareigūnas priėjęs prie automobilio paprašė pateikti dokumentus ir pasiteiravo: „ar žinai berneli, kiek viršijai greitį“. Jis atsakė nežinau ir paklausė gal eitų kažkaip nenubausti. Tuomet policijos pareigūnas ėmė jo klausinėti apie asmenis kuriuos jis pažįsta P.. Jis tuo metu suprato, kad per pažįstamus asmenis jis turės atsilyginti, dėl to jog liko nenubaustas ( t.1. b.l.154). 2019 m. gruodžio 10 d. apklausiamas įtariamuoju A. B. parodė, kad jam pateikus pareigūnui reikalingus dokumentus, pastarasis paklausė, ar jis žino kiek viršijo leistiną greitį, atsakė nežinau, pareigūnas pasakė, kad važiavo 140 km/val. greičiu. Jis nesutiko, tačiau pareigūnas į tai nesureagavo, tada jis paklausė pareigūno, gal galima už tai nebausti. Tuomet pareigūnas ėmė klausinėti, ką jis veikia, ėmė ieškoti bendrų pažįstamų ir išsikalbėjo apie asmenį, kurį pažinojo tiek jis, tiek pareigūnas. Suradus bendrą pažįstamą, policijos pareigūnas jam leido važiuoti. Jis suprato, kad tam bendram pažįstamam asmeniui turės nunešti pinigų, kuriuos pastarasis vėliau perduos šiam pareigūnui. Sumą sugalvojo pats su pareigūnu sumos sutarę nebuvo( t.1. b.l. 164). Teisme, A. B. parodymus pakeitė teigdamas jog policijos pareigūnas jį stabdė ne dėl viršyto greičio, o dėl to kad stabdant sumėtė automobilį. Teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti parodymų keitimo priežasties, nes kaltinamasis pasinaudojo teise neatsakinėti į proceso dalyvių klausimus(t.2. b.l. 136). 2019-08-01 Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, nustatyta, kad 2019-08-01 10 val. 14 min. iš šio telefono buvo skambinta asmeniui, kuris telefono kontaktuose įvestas pavadinimu "(duomenys neskelbtini) " ir prie jo įvestas telefono (duomenys neskelbtini) . Nustatyta, kad šis MRT numeris priklauso liudytojui Ž. Š.. Pokalbis truko 3 min. 43 sek.( t.1.b.l. 88-89). Apklaustas liudytoju Ž. Š. paaiškino, kad jam paskambino pažįstamas A. B. ir iš pradžių pasigyrė jog važiavo iš P. į A. ir jį sustabdė policija už greičio viršijimą. Jis minėjo jog viršijo greitį, nes leistinas 90 km/val, o važiavo 145 km/val. Paklausė kokia tai galėtų būti bauda. A. B. pasakė, kad jis policininkui dėkingas, kad jam nesurašė protokolo. Klausė ar 100 eurų užteks. Dar paminėjo, kad kai sustabdė policininkas jis pasakė vieno žmogaus pavardę ir policininkas liepė tam žmogui perduoti pinigus ir paleido. Pasakė, kad veža pinigus tam žmogui ( t.1.b.l. 14, t.2. b.l. 83-84). Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad A. B. po pokalbio su Ž. Š. 10 val. 34 min. iš savo telefono išsiuntė SMS žinutę K. R. ( sugyventinei) - "Blet mentai nupiso:) Bet susitariau tik reik vienam nuvesti pinigus". Toliau užfiksuota, kad 10 val. 36 min. A. B. skambino asmeniui, kurio telefonas kontaktuose įvestas pavadinimu "(duomenys neskelbtini) ", o prie pavadinimo įvestas telefono numeris (duomenys neskelbtini) Kalbėjo 1 min. 2 sek.. Antrą kartą skambino 11 val. 02 min., prisiskambinti nepavyko. Trečią kartą skambino 11 val. 06 min., kalbėjo 12 sek. Ketvirtą kartą skambino 11 val. 06 min., bet neprisiskambino. 11 val. 14 min. perskambino V. N., kalbėjo 33 sek. (1 t., b. l. 88-98). Liudytojas V. N. patvirtino, kad įvykio dieną jam skambino nepažįstamas asmuo, siūlė susitikti P., jis sutiko. Tai buvo A. B., prieš tai jis pastarojo nebuvo matęs. S. T. pažįsta kaip buvusį kolegą. A. B. kažką užsiminė apie butą ir buvusią žmoną, jis pasakęs kad jam visai neįdomu, pokalbį baigė. A. B. buvo pasimetęs, neminėjo ko jis nori, nepasakė susitikimo priežasties, jokių pinigų neperdavė. Iš liudytojo Ž. Š. parodymų matyti, kad A. B. jam paskambino praėjus kiek tai laiko ir pasakė, kad buvo policijoje sulaikytas dėl šito reikalo. Jis sakė, kad tik padavė žmogui pinigus ir po to buvo sulaikytas policininkų. Minėjo, kad pinigus padavė kažkokiam vyriškiui kuriam jis anksčiau yra pardavęs butą ir kažkada yra dirbęs policijoje, bet pavardės neminėjo (t.1.b.l. 14, t.2. b.l. 83-84). Teismas neturi jokio pagrindo netikėti Ž. Š. parodymais, kadangi jie nuoseklūs, be to šio liudytojo parodymus patvirtina ir rašytinė medžiaga, nes kaltinamojo telefone užfiksuota SMS žinutė rodo, kad susitarimas tarp kaltinamųjų tiek dėl administracinio nusižengimo nefiksavimo, tiek dėl kyšio davimo per tarpininką, buvo. V. N. teigdamas jog pinigai jam perduoti nebuvo, būdamas kaltinamojo pažįstamas ir buvęs kolega, siekia palankesnės padėties kaltinamojo S. T. atžvilgiu. Teisme apklausti liudytojai Ž. Z. ir M. K. nurodė, kad A. B. jiems davė suprasti, jog bijo tarpininko, t.y. V. N.. Byloje nustatytos ir tos aplinkybės, kad tarnybiniame automobilyje buvo įmontuota greičio ir automobilių valstybinių numerių skanavimo sistema „Prosauga“ R, Nr. 004, bet patikrinus iš jos išimtą atminties diską „SSD SATA“ su buvusia bei atkurta informacija nustatyta, kad peržiūrėjus į kompaktinį diską iš šios įrangos perkeltas nufotografuotas nuotraukas su važiuojančiomis transporto priemonėmis, taip pat pačiais iš tarnybinio automobilio išlipusiais pareigūnais bei transporto priemonėmis, viršijusiomis greitį ir prie jų matoma informacija apie greitį, nei vienoje iš jų nėra užfiksuoto tyrimui reikšmingo automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2019-08-01 apie 10 val. 05 min. buvo sustabdytas kelyje K.-P.-A. (1 t., b. l. 114-116). "Prosauga R" naudotojo vadove nurodyta, kad "sistema registruoja tik tuos greičio viršijimo įvykius, kuriuose transporto priemonės greitis buvo didesnis, nei nurodytas greičio tolerancijos lauke.....Rankiniame rėžime nėra leistino greičio tolerancijos nustatymo, o apie greičio viršijimo fiksavimą sprendžia pareigūnas. Paspaudus mygtuką "Greitis" viršijimo įvykis bus užfiksuotas jeigu tenkinamos šios sąlygos: radaras fiksuoja taikinio greitį; fiksuotas greitis yra didesnis nei nustatytas leistinas greitis". Peržiūrėjus kitą failą, kuriame yra sukeltos tarnybiniu automobiliu "Škoda Superb", valt. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos numerių skanavimo ir greičio matavimo sistemos "Prosauga R" užfiksuotos KET pažeidimų fotonuotraukos, nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. tyrimui reikšmingas automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šios sistemos nebuvo užfiksuotas. Liudytojas R. K. patvirtino, kad įrenginys buvo automobilyje. Jeigu matomas greičio viršijimas ekrane, kolega su klaviatūra turi rankiniu būdu fiksuoti, kad būtų užfiksuotas greitis ir automobilio nuotrauka. Šiuo atveju klaviatūra buvo pas S. T.. Taigi šie įrodymai vieni kitus papildydami patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir teismas daro išvadą, kad A. B. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimą - greičio viršijimą, bei prašydamas kad nebūtų nustatyta tvarka įformintas jo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 416 str. 5 d., susitarė su valstybės tarnautoju - (duomenys neskelbtini) apskr. VPK Kelių policijos skyriaus Kelių policijos būrio vyriausiuoju patruliu S. T. netiesiogiai, per bendrus pažįstamus ateity perduoti S. T. 100 eurų kyšį už valstybės tarnautojo neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus - kad nebūtų užfiksuotas ir įformintas jo padarytas administracinis nusižengimas ir jis būtų paleistas. O S. T. būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Kelių patrulių būrio vyriausiuoju patruliu, vykdydamas suteiktus įgaliojimus ir patruliuodamas tarnybiniu automobiliu "Škoda Superb", atitikties Nr. (duomenys neskelbtini) , 2019 m. rugpjūčio 1 d. apie 10 val. 10 min., kelio K. – P. – A., atkarpoje ties (duomenys neskelbtini), sustabdė automobilį "Volksvagen Passat", V. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį, viršydamas nustatytą leistiną greitį vairavo A. B.. Tuoj pat po to, nevykdydamas Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2011-07-09 įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkte įtvirtintos policijos patrulio pareigos, sustabdžius transporto priemonę, ryšio priemone pranešti budėtojui apie tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo priežastį ir priėjęs prie sustabdyto automobilio vairuotojui nurodė, kad pastarasis pažeidė Kelių eismo taisykles - vairavo transporto priemonę viršydamas nustatytą greitį, bei už savo, kaip pareigūno neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent už tai, kad nebūtų nustatyta tvarka įformintas A. B. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas LR ANK 416 str. 5 d. ir siekdamas už tai gauti kyšį, A. B. nurodė ieškotis bendrų pažįstamų, per kuriuos jis galėtų pinigus paimti, ir ten pat A. B. sutikus tokius asmenis susirasti ir per juos perduoti 100 eurų kyšį, susitarė su A. B. iš jo netiesiogiai, per bendrus pažįstamus asmenis ateity priimti 100 eurų kyšį savo naudai už šį neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, bei nefiksavęs ir neįforminęs administracinio nusižengimo, jį paleido.

Kyšininkavimas padaromas tik tiesiogine tyčia, jo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta nuo bet kurios iš straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų padarymo momento, o šiuo konkrečiu atveju nuo kyšio priėmimo. Papirkimo nusikalstamos veikos sudėtis taip pat yra formali, įstatymas šios veikos baigtumą sieja su momentu, kai atlikta bent viena iš minėtų alternatyvių veikų: kyšio pasiūlymas, pažadėjimas ar susitarimas jį duoti, jo davimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274/2007, 2K-429/2011, 2K-266/2014). Papirkimas, pasiūlant kyšį, laikomas baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai paperkamam asmeniui yra pateikiamas pasiūlymas dėl kyšio davimo. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Taigi įrodymų visuma patvirtina, kad abu kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, S. T. neatlikdamas savo pareigų, nefiksuodamas specialia įranga greičio viršijimo fakto, išvengė duomenų patekimo į sistemą, nepranešdamas duomenų apie sustabdytą transporto priemonę, sustabdymo tikslą, turėjo išankstinę tyčią gauti dėl neveikimo kyšį ne mažesnį nei 100 eurų vertės. Įrodyta, kad jis nefiksavęs greičio ir žinodamas kad to padaryti jau negalės, jis paaiškino A. B., kad pastarasis viršijo leistiną greitį ir apie penkias minutes bendravo su A. B. ne apie pažeidimą, o kaip nurodė A. B. pirminėse apklausose, apie bendrus pažįstamus. A. B. siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pasiūlė susitarti ir pažadėjo ateityje per abiem pažįstamus asmenis perduoti ne mažesnį nei 100 eurų atlygį. SMS žinutės turinys „susitariau, tik reik vienam nuvešti pinigus“ patvirtina kad buvo susitarta ne tik dėl kyšio dydžio, bet ir dėl asmens per kurį turės šią sumą perduoti. A. B. suprato jog daro nusikalstamą veiką, ir to norėjo, nes susitarimą vykdė nedelsiant, atlygį gabeno bendram pažįstamam asmeniui V. N.. Tai rodo, kad tiek A. B., tiek S. T. veikė tiesiogine tyčia. Vėlesni veiksmai, ar kyšis- pinigai buvo perduoti S. T. per V. N., įtakos veikos juridiniam kvalifikavimui neturi, nes kaltinamieji kaltinami ne už kyšio priėmimą ar davimą, o už susitarimą ateityje perduoti kyšį, už neteisėtą pareigūno neveikimą. Kaltinamųjų S. T. ir A. B. kaltė dėl jiems inkriminuotų veikų padarymo yra įrodyta, todėl jie privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

III. Bausmės skyrimas

Teismas skirdamas kaltinamiesiems bausmę už padarytus nusikaltimus vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltinamajam tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir asmenybę.

Kaltinamųjų A. B. ir S. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant A. B. bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė nusikaltimą viešiesiems interesams, kuris priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis ). Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. praeityje neteistas, baustas administracine tvarka penkis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir leistino greičio viršijimą (t.1.b.l. 135). Dirba pagal išduotą patentą. Šeimos nesukūręs, turi pastovią gyvenamąją vietą, profesinį išsilavinimą. Duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar, kad būtų gydytas psichiatrinėje ligoninėje nėra. Už veikos numatytos BK 227 straipsnio 2 dalies padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų. Visos bausmės yra alternatyvios. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kad teisiamas pirmąjį kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda ( BK 47 straipsnis). Taigi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda. Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje, jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajam A. B. klausimą. Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nustatyti ir nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys 2K-3/2010, 2K-7/2010, 2K-128/2011, 2K-323/2012, 2K-93/2013, 2K-116/2013). Jokių išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad baudos paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje teismas nenustatė. Parinkdamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys tęsėsi trumpai, duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų įtartas panašių ar analogiškų veikų padarymu byloje nėra, todėl toks jo nusikalstamas elgesys gali būti vertintinas kaip spontaniškai susiformavęs, galimai atsitiktinis. Apskaičiuojant baudos dydį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo laiką, taikytinas 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 eurų bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Teismo nuomone, dydžiu atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai yra 150 MGL (7500 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtąją bausmę įskaityti vieną parą išbūtą laikinajame sulaikyme, kas atitinka 2 MGL. Įvertinus kaltinamojo amžių, darbą ir kitas aplinkybes darytina išvada, kad savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikintina.

Skiriant S. T. bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, į tai, kad jis padarė nusikaltimą valstybės tarnybai kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis ). Iš bylos medžiagos matyti, kad S. T. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (t.2 b.l. 6), užsiima individualia veikla, turi šeimą, pastovią gyvenamąją vietą, yra įgijęs aukštesnįjį išsilavinimą. Duomenų apie registravimą priklausomybės ligų centre, narkologinio kabineto įskaitoje ar, kad būtų gydytas psichiatrinėje ligoninėje nėra (t.1, b.l. 185-187). Už veikos numatytos BK 225 straipsnio 2 dalies padarymą sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki 7 metų. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, kyšio dydį dėl kurio buvo susitarta, atsižvelgiant kad teisiamas pirmąjį kartą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jam už inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis - bauda ( BK 47 straipsnis). Taigi BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad už sunkų nusikaltimą skiriama iki 150 iki 6000 MGL dydžio bauda. Išimtys iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių yra numatytos BK 62 straipsnyje ir 54 straipsnio 3 dalyje, jos suteikia teismui išskirtinę galimybę išeiti už sankcijos ribų ir paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta BK 62 straipsnio nei pirmoje, nei antroje dalyse nurodytų būtinų sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo kaltinamajam S. T. klausimą. Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas taip pat nėra pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, duodančių pagrindą manyti, kad baudos paskyrimas kaltinamajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje teismas nenustatė. Parinkdamas baudos dydį teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys tęsėsi trumpai, duomenų apie tai, kad jis anksčiau būtų įtartas panašių ar analogiškų veikų padarymu byloje nėra, todėl toks jo nusikalstamas elgesys gali būti vertintinas kaip spontaniškai susiformavęs, galimai atsitiktinis. Apskaičiuojant baudos dydį, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo laiką, taikytinas 2017 m. rugpjūčio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 707 nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas 50 eurų bazinis bausmių ir nuobaudų dydis. Teismo nuomone, dydžiu atitinkanti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamojo asmenybės pavojingumą, anksčiau neteistas bei administracine tvarka nebaustas ir adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai yra 150 MGL (7500 eurų) dydžio bauda. Savanoriško baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. T. kardomoji priemonė skirta nebuvo, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo ji neskirtina.

VI. Daiktiniai įrodymai

Kompaktinius diskus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti juos išdavusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai ( BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299 straipsniais, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtąją bausmę – baudą įskaityti vieną parą išbūtą laikinajame sulaikyme, kas atitinka 2 MGL ir nustatyti, kad paskirtoji piniginė bauda A. B. yra 148 MGL ( 7400 eurų).

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Baudos savanorišką sumokėjimą nustatyti per šešių mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 150 MGL (7500 Eur) dydžio baudą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. T. kardomosios priemonės neskirti.

Baudos savanorišką sumokėjimą nustatyti per šešių mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. B. ir S. T., kad jeigu jie per teismo nustatytą terminą savanoriškai nesumoka baudos, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Bauda privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinius diskus su ikiteisminio tyrimo medžiaga grąžinti juos išdavusiai ikiteisminio tyrimo institucijai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Danutė Giačaitė