Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Gytis StasevičiusAdm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-288-193/2013Proceso Nr. 4-50-3-00065-2013-9Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1.; 45.4.3.

2013 m. liepos 18 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2013-05-13 nutarimo, kuriuo jis pripažintas padarius pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

G. S. neigia patį administracinio teisės pažeidimo faktą, todėl nepripažįsta savo kaltės.

Apeliacinės instancijos teismas, skundo ribose nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, patikrinęs teismo nutarimo priėmimo teisėtumą bei pagrįstumą, daro išvadą, kad G. S. kaltė padarius inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištyrus bylos aplinkybes, tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, o administracinė nuobauda jam paskirta teisėtai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 60 dalimi (2000 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. VIII-2043 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo dieną – 2013 m. sausio 26 d.) transporto priemonės vairavimas -tai asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma judanti transporto priemonė.

Nors G. S. savo kaltės nepripažino, tačiau jo bei kitų, galimai suinteresuotų teigiama jam baigtimi asmenų parodymai taip pat patvirtina pastarojo kaltę, o būtent:

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu H. V. paaiškino, kad „padėjau savo draugei A. L. išvažiuoti iš šalikelės“ (b.l.6). Iš garso įrašo esančio administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l.39) girdėti, kaip surašant administracinį teisės pažeidimo protokolą G. S. pripažino pavažiavęs automobiliu „bent pusę metro“.

Teismo posėdyje jis parodė “automobilį vairuojant draugei A. I. jis užklimpo. Todėl jis - G. S. atsisėdo į mašiną, kad įjungti priekinį tiltą, įjungė pavarą, bet atvažiavo policijos pareigūnai. Mašina automatiškai kažkiek pajudėjo, kai įjungiau priekinį tiltą“(b.l.33).

Teismo posėdyje A. L. parodė “gal bandymas išvažiuoti buvo. ... Paskui užvedė variklį D. S., gal bandė kiek pavažiuoti... “ (b.l.34).

Taigi jau vien šių įrodymų viseto pakanka pripažinti, kad G. S. atliko Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 60 dalyje nurodytus veiksmus – buvo transporto priemonėje ir valdė judančią transporto priemonę, t.y. ją vairavo. Savo būklės – neblaivumo- įvykio metu G. S. neginčija, taigi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokie jo veiksmai atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį jis skundžiamu apylinkės teismo nutarimu ir nubaustas. Taigi pagrindo pripažinti, kad jis skundžiamu apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas nepagrįstai – nesant jo kaltės- nėra.

Nėra pagrindo abejoti ir kitomis apylinkės teismo nutarime padarytomis išvadomis apie įvykio aplinkybes.

Išnagrinėjęs administracinę teisės pažeidimo bylą I-osios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų – policijos pareigūnų D. N. ir J. A. bei liudytojo M. S. parodymais, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent G. S.. Jokių duomenų byloje nėra, kad šie liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti G. S.. Tokie pagrindai nenurodyti ir apeliaciniame skunde.

Liudytojas M. S. (tiesiogiai matęs pažeidėją, o ne merginą vairavus a/m, bei kvietęs policiją) bei policijos pareigūnai D. N. ir J. A. (tiesiogiai matę pažeidėją, o ne merginą vairavus a/m) turėjo galimybę įsidėmėti tiek vairavusį asmenį tiek ir pačias pažeidimo aplinkybes. Minėtų liudytojų parodymai irgi yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad a/m vairavo ir inkriminuotą pažeidimą padarė būtent G. S. (b.l. 10,11).

Liudytojų A. L., J. K. ir R. P. parodymus apylinkės teismas iš tiesu vertino nepatikimais dėl jų draugiškų santykių su pažeidėju. Tačiau tai patvirtina, kad I-osios instancijos teismas vertino visus byloje esančius duomenis. O kokie duomenys pripažintini įrodymais, yra teismo kompetencija nuspręsti.

Išdėstyto pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą G. S. kaltu, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų apylinkės teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutartį. Todėl aukštesnis teismas, sutikdamas su žemesniojo teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria jo sprendimo motyvams. Surinkti įrodymai yra pakankami G. S. kaltei pagrįsti.

Parinkdamas nuobaudos dydį apylinkės teismas pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą. Teismas pagrįstai įvertino G. S. asmenybę ir pažeidimo pobūdį. Todėl administracinė nuobauda paskirta artima sankcijos minimumui laikytina teisinga ir pagrįsta.

Remdamasis išdėstytais argumentais skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Utenos rajono apylinkės teismo 2013-05-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį G. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p. teismas,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2013-05-13 nutarimą palikti nepakeistą ir G. S. skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.