- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-30
- Bylos Nr.
- e2-2499-863/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Atsakovas
- Lietuvos
dalyvaujant ieškovei advokatei V. G. ir jos atstovams advokatei I. K. bei advokato padėjėjui T. G.,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatės V. G. ieškinį atsakovei Lietuvos advokatūrai dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė advokatė V. G. (toliau – ieškovė, advokatė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo (toliau – Advokatų garbės teismas) 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2) pripažinti, kad vykdydama advokatės veiklą ieškovė nepažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Advokatų etikos kodeksas) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 5 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1, 2 ir 21 dalių reikalavimų, t. y. nenusižengė advokatų etikos normoms, 3) priteisti iš atsakovės byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad Advokatų garbės teismas neteisingai aiškina ir taiko Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio nuostatas, kurios apibrėžia advokato pareigą santykiuose su klientu ir kitais asmenimis veikti taip, kad būtų išvengta advokato klientų arba kliento ir advokato interesų priešpriešos. Pažymėjo, kad Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 21 dalis nereglamentuoja ir neaiškina atvejų, kai veikimas prieš klientą kyla dėl paties advokato interesų gynybos, t. y. ginant savo teises ginče su buvusiu klientu. Toks reglamentavimas yra įtvirtintas to paties straipsnio 22 dalyje (apie kurį Advokatų garbės teismas net neužsimena) ir nustato išimtį iš taisyklės, kai advokatas gali veikti prieš buvusį savo klientą, siekdamas apginti pažeistus savo paties interesus, t. y. advokatui ginant savo teises ginče su buvusiu klientu (Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies 1 punktas). Mano, jog nagrinėjamu atveju Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.126 straipsnio nuostatomis, įvertinant kreditoriaus teisių gynimo ypatumus bylose dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, t. y. kad kreditoriaus teisės bylose dėl santuokoje įgyto turto padalijimo yra ginamos toje pačioje byloje. Paaiškino, jog į savo buvusio kliento santuokos nutraukimo bylą įstojo ne toliau atstovaudama savo buvusiam klientui ir tuo labiau neatstovaudama jo buvusios sutuoktinės interesų, bet tik dėl tos priežasties, kad atstovavo advokatų profesinės bendrijos (toliau – APB) interesams ir siekė apginti savo kaip kreditorės teises. Taip pat paaiškino, jog kliento interesams atstovavo tik ginčo teisenos tvarka nagrinėtojoje byloje dėl kliento santuokos nutraukimo ir šioje byloje (ginčo teisenos tvarka) APB nebuvo įstojusi kaip kliento kreditorė. APB kaip kliento kreditorė įstojo tik ypatingosios teisenos tvarka pradėtoje nagrinėti kliento santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu byloje, kurioje kliento ir jo sutuoktinės interesai ir procesinė padėtis buvo vienodi.
1.2. Ieškovė mano, kad ginčo teisinį santykį reglamentuoja Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies 1 punktas, suteikiantis teisę advokatui ginti savo teises ginče su buvusiu klientu, o Advokatų garbės teismo išvada, jog savo teises advokatė privalėjo ginti atskiroje byloje, tokiu būdu išlaikydama buvusiam savo klientui lojalumo principą, prieštarauja CK 3.126 straipsnio nuostatoms ir nuosekliai šias nuostatas aiškinančiai kasacinio teismo praktikai. Taip pat mano, jog Advokatų garbės teismas išskirdamas advokatus iš kitų asmenų (kreditorių) grupių, leidžia suprasti, kad advokatams galioja Advokatų etikos kodekso viršenybės prieš įstatymą principas. Atkreipia dėmesį į tai, kad Advokatų etikos kodekso nuostatų aiškinimas negali nulemti situacijos, kai advokatas, siekdamas įgyvendinti įstatymo ir teisinių paslaugų teikimo sutarties jam suteiktą teisę (gauti / prisiteisti atlygį už suteiktas teisines paslaugas), negali pasinaudoti teisėtais įstatymų nustatytais savo kaip kreditoriaus teisių gynimo būdais ir įstatyme įtvirtintomis kreditoriaus teisių garantijomis byloje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Priešingas teisės aktų, reglamentuojančių advokato veiklą ir kreditoriaus teisių gynimo būdus bei garantijas, aiškinimas nulemtų ydingą situaciją, kai advokatas būtų diskriminuojamas lyginant su kitais kreditoriais, dėl ko būtų pažeistas lygybės prieš įstatymą principas.
1.3. Ieškovė pažymėjo, jog galiojantis teisinis reglamentavimas, įpareigojantis kreditorius pirmiausia pasinaudoti galimybe įstoti būtent į santuokos nutraukimo bylą arba siekti ją atnaujinti, o ne reikšti kreditorinius reikalavimus atskiroje byloje, yra suformuotas ne be priežasties, bet siekiant teisingo sutuoktinių turto padalijimo ir kreditoriaus interesų pusiausvyros. Susiklosčiusi faktinė situacija, buvusiam APB klientui nutraukus santuoką, patvirtina faktą, kad APB kaip kreditorės interesai reiškiant kreditorinį reikalavimą atskiroje civilinėje byloje nukentėjo – APB neturi galimybių atgauti jai faktiškai priteistos skolos, nes buvusiam klientui nutraukiant santuoką neatiteko jokio turto, iš kurio būtų įmanoma tenkinti kreditorės interesus.
1.4. Ieškovė taip pat nesutinka su Advokatų garbės teismo išvada, jog ieškovė pažeidė sąžiningumo, teisėtumo ir geros moralės principus, tokiu būdu pažemindama advokato vardą. Nurodė, jog neveikė ir negalėjo veikti prieš savo buvusio kliento interesus, o juo labiau buvusio kliento sutuoktinės naudai. Pats buvęs klientas savo skunde Lietuvos advokatūrai pripažino, kad advokatas D. P. veikė ir derėjosi su APB abiejų sutuoktinių vardu ir pavedimu. Taigi, jokio veikimo prieš buvusio kliento interesus, ar buvusio kliento sutuoktinės interesais negalėjo būti, kadangi buvusių sutuoktinių interesai visiškai sutapo – jie abu pageidavo, siekė ir naujų atstovų pagalba derėjosi, kad APB neskųstų Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Aplinkybė, kad tik sutuoktinė sutiko pasirašyti susitarimą dėl bylinėjimosi išlaidų šioje dalyje atlyginimo, jokios reikšmės neturi.
1.5. Ieškovė atkreipė dėmesį į faktą, kad jos buvęs klientas kaltina ją tiek dėl to, kad atstovaudama APB interesams įstojo į jo santuokos nutraukimo bylą, tiek ir dėl to, kad neskundė teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtinta jo paties sudaryta ir pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, neva atstovaudama jo buvusios sutuoktinės interesams. Mano, jog toks aiškinimas stokoja bet kokios logikos, nes vienas kaltinimas prieštarauja kitam ir abu kartu negali būti vertinami kaip pagrįsti. Buvusios sutuoktinės sprendimas ir sutikimas vienašališkai atlyginti APB patirtas bylinėjimosi išlaidas ne ginčo teisenos, bet ypatingosios teisenos byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, tenkinant ne tik jos, bet ir buvusio kliento pageidavimą, kad teismo sprendimas nebūtų apskųstas, neturi nieko bendro su bet kokiais buvusio kliento galimai pažeistais interesais. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių rengimo, derinimo ir sudarymo metu APB teisinių paslaugų teikimo sutartis su buvusiu klientu jau buvo nutraukta, buvusiam klientui atstovavo kita advokatė J. K., kurios patarimų pagrindu buvęs klientas nutraukė teisinių paslaugų teikimo sutartį su APB, kaip neva netinkamai atstovaujančia jo interesams ir nepasiūliusia atitinkamai tartis su priešinga puse sudarant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Ieškovė pažymėjo, jog jos nuolat kartojama aplinkybė, kad buvęs klientas sudarė jam nenaudingą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, jo paties buvo aiškinama ieškovės, kaip advokatės, nekompetencija. Šis faktas buvusiam klientui visiškai nerūpėjo ir jis bet kokia kaina siekė šios sutarties sąlygų įgyvendinimo. Tuo, kad buvusi sutuoktinė siekė tik savo asmeninės naudos, jis įsitikino tik paaiškėjus faktui dėl jos naujos santuokos sudarymo (apie kurį ieškovė pati sužinojo lygiai taip pat, kaip ir buvęs klientas, t. y. iš spaudos) ir tik tuomet susimąstė apie tai, kad galimai padarė klaidą. Vis dėlto, kadangi teisinių paslaugų teikimo sutartis su buvusiu klientu buvo nutraukta, o ieškovės pačios interesai buvo pažeisti, buvusiam klientui ne tik vengiant atsiskaityti, bet ir apskundus ieškovę Lietuvos advokatūrai, nebeturėjo jokios pareigos ir jokio teisinio pagrindo toliau įtikinėti jo dėl netinkamo savo interesų įgyvendinimo.
1.6. Mano, kad skundžiamą sprendimą Advokatų garbės teismas priėmė remdamasis tik ieškovės buvusio kliento hipotetiniais pasvarstymais, net nepatikrindamas ir nepašalindamas akivaizdžių buvusio kliento nurodomų aplinkybių prieštaravimų ir atitikties tikrovei. Pažymėjo, jog šiuo atveju netgi nebuvo paaiškinta ir detalizuota, kokiais konkrečiai veiksmais tariamai ieškovė pažeidė advokato etiką ir pažemino advokato vardą, dėl ko mano, kad Advokatų garbės teismas priėmė nepagristą, neteisėtą ir neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su ieškovės pozicija dėl Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies 1 punkto aktualumo šiai bylai. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 21 dalyje, be kita ko, kalbama apie draudimą atstovauti kitai šaliai toje pačioje byloje. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalyje, be kitų apribojimų, įtvirtinamas draudimas atstovauti kitai šaliai kitoje byloje. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog santuokos nutraukimo byla buvo nagrinėjama iš pradžių ginčo, o vėliau ypatingąja teisena, neturi reikšmės. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 21 dalies prasme tai yra ta pati byla – santuokos nutraukimo tarp tų pačių asmenų byla. Pažymėjo, kad faktą, jog ieškovė atstovavo pareiškėjui (anksčiau – klientui ar buvusiam klientui) toje pačioje civilinėje byloje, kurioje APB vėliau pareiškė savarankišką reikalavimą, patvirtina drausmės bylos medžiagoje esanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje teismas nustatė, kad: „Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių klausimų, šalys 2020 m. gegužės 28 d. pateikė teismui prašymą pereiti į bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena, nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtinti jų 2020 m. gegužės 22 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovei ir atsakovui (toliau – ieškovė ir atsakovas vadinami pareiškėjais) taikiai sureguliavus visus byloje nagrinėjamus klausimus, susitarus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei sudarius sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – sutartis), byla toliau nagrinėjama pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXV skyriaus nuostatas“. Kartu pažymėjo, jog esant šios bylos faktinėms aplinkybėms (ieškovei esant vienintelei APB steigėjai ir narei) V. M. kaip ieškovės kliento atžvilgiu neturi reikšmės, ieškovė veikė savo vardu ar kaip APB atstovė.
2.2. Advokatų garbės teismo išvada, kad ieškovė savo teises privalėjo ginti atskiroje byloje, neprieštarauja ieškovės paminėtai kasacinio teismo praktikai, nes pagal ją kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami ir po santuokos nutraukimo, ypač atsižvelgiant į tai, kad šios bylos atveju ieškovės pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl skolos buvo asmeninė jos kliento prievolė, reikalavimas nebuvo priverstinio vykdymo ir klientas jį/jo dalį ginčijo. Be to, ieškovės nurodyta teismų praktika šioje byloje negalima vadovautis kaip precedentu, kadangi joje nebuvo taikomos Advokatūros įstatymo, Advokatų etikos kodekso nuostatos. Joje kreditorius nebuvo advokatas, o skolininkas nebuvo advokato klientas kaip šios bylos atveju. Tai, kad ieškovės cituojamos teismų praktikos nuostatos šioje byloje nėra aktualios, patvirtina ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri paneigia ieškovės poziciją, jog aptariamoje byloje APB privalėjo pareikšti savo reikalavimus pareiškėjui, lyg nebūtų galimybės reikalavimų pareikšti atskiroje byloje.
2.3. Atsakovė mano, kad ieškovės argumentas, jog pareiškėjui nutraukiant santuoką jam neatiteko turto, iš kurio būtų įmanoma tenkinti kreditorės APB interesus, yra reiškiamas ignoruojant aplinkybę, kad pareiškėjo skola APB nebuvo ta prievolė, kuri turėjo (galėjo) būti dengiama iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 3.112 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad teismo išlaidos atlyginamos iš asmeninio sutuoktinių turto, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už suteiktas teisines paslaugas, prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant pareiškėjo pinigines lėšas, o lėšų nepakankant, kitą turtą, taip pat nesutikimas su pareiškėjo ir jo sutuoktinės pateiktu tvirtinti prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra veikimas toje pačioje byloje prieš pareiškėją, o ne jo interesais, kas reiškia lojalumo klientui pažeidimą.
2.4. Atkreipė dėmesį, jog Advokatų garbės teismas nekonstatavo, kad ieškovė pažeidė Advokatų etikos kodekso 8 straipsnį, įtvirtinantį kliento paslapties neatskleidimą, tačiau tik sudarė grėsmę pažeisti kliento anksčiau patikėtos advokatei informacijos konfidencialumą, kas papildomai pagrindžia lojalumo klientui pažeidimą.
2.5. Nesutikdama su ieškovės pozicija apie tai, jog atsakovės nėra detalizuota, prieš kokius buvusio kliento interesus veikė ieškovė ir (ar) kaip veikė buvusio kliento sutuoktinės naudai, atsakovė pažymėjo, jog skundžiamame sprendime aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, kurios Advokatų garbės teismo buvo įvertintos kaip sudarančios pagrindą nubausti ieškovę drausmine tvarka. Tarp APB ir pareiškėjo kilo ginčas dėl atsiskaitymo už teisines paslaugas. Šį ginčą ieškovė siekė išspręsti toje pačioje santuokos nutraukimo byloje, kurioje ji teikė teisines paslaugas pareiškėjui. Mano akivaizdu, kad ieškovės reikalavimas priteisti įsiskolinimą už suteiktas teisines paslaugas, prašymas teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant pareiškėjo pinigines lėšas, o lėšų nepakankant, kitą turtą, taip pat nesutikimas su pareiškėjo ir jo sutuoktinės pateiktu tvirtinti prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra veikimas toje pačioje byloje prieš pareiškėją, o ne jo interesais.
2.6. Mano, jog ieškovė nepagrįstai neigia veikusi pareiškėjo buvusios sutuoktinės interesais. Paaiškino, jog pareiškėjo sutuoktinė norėjo kuo skubiau tapti išsituokusia, nes planavo naujas vestuves. 2020 m. liepos 1 d. sutartyje dėl nuostolių atlyginimo nurodyta, kad ji sudaryta atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patenkino prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tačiau APB nuo 2020 m. birželio 5 d. sugaišo laiką, rengdama šioje byloje procesinius dokumentus (prieštaravimus, atsiliepimus ir kt.) dėl nesutikimo su šalių pateiktu tvirtinti prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pripažinta APB, kaip trečiojo suinteresuoto asmens, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl sutartis dėl nuostolių atlyginimo buvo sudaryta ieškovei neturint reikalavimo teisių į pareiškėją ir (ar) jo sutuoktinę dėl byloje patirtų išlaidų atlyginimo, o sudaryta tenkinant šios interesą, kad teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nebūtų APB skundžiama ir įsiteisėtų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad ieškovė šios nutarties neskundė, nors bylos nagrinėjimo metu buvo teiktas APB prašymas teismui netvirtinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškovė Advokatų garbės teismui tokį savo elgesį paaiškino tuo, kad įstojus į bylą APB, ji pamatė, kad susitarimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra labai nenaudingas pareiškėjui, todėl ne tik gindama savo interesus, bet esą norėdama parodyti, jog pareiškėjo teisės yra pažeistos, ji teikė teismui prašymą netvirtinti aptariamo susitarimo. Ieškovė taip pat paaiškino, kad sutartyje dėl nuostolių atlyginimo numatyta suma padėjo APB apsispręsti neskųsti teismo sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas susitarimas dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad sutartyje dėl nuostolių atlyginimo nurodyta, kad ji sudaryta atsižvelgiant į tai, kad teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėjui asmeninėn nuosavybėn atitekusio turto neužtenka APB pareikšto reikalavimo įvykdymui. Atsakovės manymu, išvardytos aplinkybės rodo, kad pirma ieškovė veikė pareiškėjo interesais – nesutiko su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o sudariusi sutartį dėl nuostolių atlyginimo ėmė elgtis prieš pareiškėjo interesus – sutiko su sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neskųsdama teismo sprendimo, patvirtinusio šią sutartį. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nėra sutarties dėl nuostolių atlyginimo šalis, vertintina, kad aptariamas ieškovės elgesys yra ne kas kita, o veikimas pareiškėjo procesinės priešininkės interesais.
2.7. Pasisakydama dėl ieškovės antro reikalavimo - pripažinti, kad ieškovė nenusižengė advokatų etikos normoms, atsakovė pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui panaikinus Advokatų garbės teismo sprendimą, drausmės bylą Advokatų garbės teismas nagrinėja iš naujo, todėl nagrinėjamu atveju, net jeigu būtų pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (su kuo atsakovė nesutinka), teismas negalėtų iš esmės nagrinėti drausminės atsakomybės ieškovei taikymo klausimo ir taip atlikti Advokatų garbės teismui priskirtą funkciją.
3. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovai ieškinį palaikė visiškai, papildomai akcentavo toliau nurodytas aplinkybes.
3.1. Ieškovė pastebėjo, jog advokato veikla verčiasi jau 30 metų ir iki šiol jokių drausmės bylų ar pažeidimų nebūta, todėl siekia, kad ir šis atvejis būtų panaikintas, nes Advokatų garbės teismas priėmė akivaizdžiai neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, gindamas nesąžiningo piliečio interesus. Nurodė, jog ginčijamame sprendime yra daug prieštaravimų, kurių nepavyko pašalinti ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu, nes nėra aišku, ar visgi buvo pažeistas lojalumo principas ir kada. Pažymėjo, jog nepriklausomai, kokia teisena nagrinėjama civilinė byla, visi kreditoriai turi teisę įstoti į bylą ir pasisakyti dėl santuokos nutraukimo klausimų, o ne laukti, kol šalys susitars kreditoriui nepalankiu būdu, ir tuomet reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Paaiškino, jog įsiklausė į Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti jos savarankišką reikalavimą santuokos nutraukimo byloje, ir atsitraukė, tokį reikalavimą pareikšdama kitoje, naujai iškeltoje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
3.2. Ieškovė mano, jog sudarydama sandorį dėl nuostolių atlyginimo niekaip nepažeidė savo buvusio kliento interesų ir neveikė prieš jo interesus, nes tuo momentu abiejų sutuoktinių suinteresuotumas bylos baigtimi buvo vienodas – jie abu buvo pareiškėjai, siekė santuokos nutraukimo bendru sutarimu, o ji (advokatė) buvo suinteresuotas asmuo – jų abiejų kreditorius ir sudarydama sandorį dėl nuostolių atlyginimo gynė savo interesus, t. y. derėjosi su savo procesiniais priešininkais.
3.3. Ieškovė taip pat mano, jog jos buvęs klientas apskundė ją atsakovei dėl to, jog ieškovė parašė atsakovei skundą dėl kliento pusseserės advokatės J. K. veiksmų.
3.4. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog atsakovės atstovai yra advokatai, todėl atsakovė neturėtų reikalauti atstovavimo išlaidų priteisimo byloje.
3.5. Ieškovės atstovė advokatė I. K. papildomai nurodė, jog su ieškovės buvusiu klientu ir jo sutuoktine buvo deramasi dėl visų nuostolių atlyginimo, o susitarimas pasiektas tik labai siauroje apimtyje – dėl ypatingosios teisenos bylos proceso metu patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, jog sutartimi dėl nuostolių atlyginimo ieškovė sumažino savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes dalis informacijos buvo panaudota kitoje byloje dėl skolos priteisimo, ir tos išlaidos buvo priteistos anoje byloje.
Atsiliepimas
4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą atsakovės poziciją. Papildomai pažymėjo, jog kreditorinį reikalavimą savo buvusiam klientui ieškovė pareiškė iš karto po atstovavimo sutarties su ja nutraukimo, reikalavimas pareikštas civilinėje byloje, kurioje dalyvauja pašaliniai asmenys, todėl tuo atveju, jei toks reikalavimas būtų priimtas, ieškovės buvęs klientas negalėtų laisvai atsikirtinėti į ieškovės reikalavimus, nes tai galėtų reikšti ieškovei kaip advokatei patikėtos informacijos atskleidimą kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Mano, jog šiuo atveju nebuvo jokio pagrindo įstoti į santuokos nutraukimo bylą ir trukdyti klientui išsituokti. Tai pat mano, jog pinigų paėmimas iš buvusio kliento sutuoktinės už sprendimo dėl santuokos nutraukimo neskundimą yra netinkamas būdas realizuoti teisę į suteiktų paslaugų atlygintinumą, nes tokia teisė galėtų būti realizuota etišku būdu, tuo labiau, jog šiuo atveju bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjančiam teismui net nebuvo pateiktas ir priimtas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atkreipė dėmesį, jog nėra atsakovės darbuotoja, atsakovė ją samdo pagal poreikį, todėl mano, jog atsakovės patirtos atstovavimo išlaidos turėtų būti atsakovei atlygintos, o ne dengiamos iš visų narių įnašų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
5. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatytos šios bylai išnagrinėti reikšmingos faktinės aplinkybės chronologine tvarka.
5.1. Advokatės V. G. profesinė bendrija (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – APB), veikianti per vienintelę steigėją ir narę (dalyvę) advokatę V. G., ir V. M. (anksčiau ir toliau – pareiškėjas, klientas) 2019 m. rugsėjo 19 d. sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 074 (toliau – atstovavimo sutartis), kurios pagrindu APB įsipareigojo atstovauti pareiškėjo interesams santuokos nutraukimo byloje, o pareiškėjas – už suteiktas teisines ir su jomis susijusias paslaugas sumokėti APB sutartimi nustatytą honorarą. Ieškovė, kaip APB advokatė, teisinių paslaugų sutarties pagrindu atstovavo pareiškėjui Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui – V. M. dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų (toliau – Byla dėl santuokos nutraukimo).
5.2. 2020 m. gegužės 21 d. ieškovė informavo Bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjantį teismą apie tai, jog pareiškėjas nutraukė su ja atstovavimo sutartį.
5.3. 2020 m. gegužės 28 d. Byloje dėl santuokos nutraukimo gauta R. M. ir V. M. 2020 m. gegužės 22 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei prašymas pereiti į bylos nagrinėjimą ypatingąja teisena ir santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
5.4. 2020 m. birželio 4 d. Byloje dėl santuokos nutraukimo gautas APB, atstovaujamos advokatės I. K., prašymas dėl APB įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankišku reikalavimu, 7 987,79 Eur skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Failas 2 / puslapiai 439–443).
5.5. Bylą dėl santuokos nutraukimo nagrinėjantis teismas 2020 m. birželio 5 d. rezoliucija APB įtraukė į bylą suinteresuotu asmeniu, tuo tarpu prašymą dėl savarankiško reikalavimo pareiškimo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi atsisakė priimti, nurodydamas, jog savarankiškas kreditoriaus reikalavimas turėtų būti teikiamas ne į ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamą santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylą, o kaip atskiras ieškinys bendra tvarka.
5.6. 2020 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ir 2020 m. birželio 12 d. priimtas APB ieškinys atsakovui V. M. dėl 7 987,79 Eur skolos už suteiktas teisines paslaugas priteisimo, jo pagrindu iškelta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skolos byla) (Failas 2 / puslapiai 107–111, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), „Liteko“ duomenys).
5.7. 2020 m. birželio 11 d. Byloje dėl santuokos nutraukimo gautas APB prašymas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį atsiliepdamas V. M. 2020 m. birželio 12 d. rašytiniuose paaiškinimuose, be kita ko, nurodė, jog APB reikalavimas nėra susijęs su santuokos nutraukimo byla, o pagal sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jam atitenkančio turto visiškai pakaktų atsiskaityti su APB, nes įsiskolinimo už teisines paslaugas prašoma priteisti suma yra 8 kartus mažesnė, nei jis gavo už buto pardavimą (Failas 2 / puslapiai 444–445).
5.8. 2020 m. birželio 12 d. Byloje dėl santuokos nutraukimo gautas APB atsiliepimas į V. M. rašytinius paaiškinimus, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog V. M. nurodyti argumentai, jog „pagal Sutarties nuostatas V. M. tenkančio turto visiškai pakaktų norint atsiskaityti su Advokatų kontora (jeigu būtų pripažinta, kad prievolė egzistuoja)“, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal teismui pateiktą tvirtinti sutartį nėra aišku, kokios konkrečios vertės ir koks turtas atitenka V. M., bei nėra jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių sutartimi dalinamo turto rinkos vertes, t. y. byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie šiuo metu V. M. turimas piniginių lėšų santaupas, taip pat ir gautas už parduotą butą už 63 415,16 Eur sumą, kurios dalį – 25 000 Eur sumą V. M. pervedė savo tėvui, 8 000 Eur sumokėjo nekilnojamojo turto agentei G. L. už suteiktas paslaugas, o likusias pinigines lėšas – 30 415,16 Eur išsigrynino ir galimai paslėpė pas trečiuosius asmenis. Dėl atsiliepime nurodytų priežasčių APB prašė bylą dėl santuokos nutraukimo stabdyti iki bus išnagrinėta Skolos byla (Failas 2 / puslapiai 446–447).
5.9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. sprendimu išnagrinėjo Bylą dėl santuokos nutraukimo, patenkindamas sutuoktinių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Teismas, be kita ko, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nebuvo nukrypta nuo lygių dalių principo, ginčo dėl V. M. prievolės APB pobūdžio nėra, todėl sprendė, jog stabdyti bylos dėl Skolos bylos nėra jokio teisinio pagrindo (Failas 2 / puslapiai 448–459).
5.10. 2020 m. liepos 1 d. APB, atstovaujama ieškovės, su R. D. (buvusi M.) pasirašė Sutartį dėl nuostolių atlyginimo, kurioje sulygo, jog ši APB atlygins 3 630 Eur iš Byloje dėl santuokos nutraukimo patirtų 3 930 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tą pačią dieną 3 630 Eur suma mokėjimo nurodymu buvo pervesta APB (Failas 2 / puslapiai 85–87).
5.11. 2020 m. lapkričio 5 d. V. M. pateikė atsakovei skundą dėl advokačių V. G. ir I. K.-M. veiklos ir etikos pažeidimų (toliau – Skundas) (Failas 3 / puslapiai 15–23).
5.12. 2021 m. birželio 28 d. sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjo Skolos bylą, APB ieškinys atsakovui V. M. patenkintas iš dalies, priteisiant ieškovei 5 325,46 Eur skolą už suteiktas teisines paslaugas, 5 procentų procesines palūkanas ir 3 165,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (Failas 3 / puslapiai 473–93).
5.13. 2021 m. liepos 8 d. atsakovė protokoliniu sprendimu sustabdė Skundo nagrinėjimą, kol teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą, tiesiogiai susijusį su Skunde nurodytomis aplinkybėmis (Failas 3/ puslapis 498).
5.14. 2021 m. gruodžio 21 d. Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2A-2656-910/2021 pagal abiejų šalių pateiktus apeliacinius skundus Skolos byloje ir pirmosios instancijos teismą pakeitė, sumažindamas skolos už suteiktas teisines paslaugas sumą iki 3 993,90 Eur, taip pat netenkindamas APB prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, jog nepaisant APB, kaip klientės, 2020 m. birželio 4 d. sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties su advokate I. K.-M. dėl atstovavimo nagrinėjamoje byloje, pripažintina, kad ieškovė byloje buvo atstovaujama jos narės, t. y. bylą vedė pati (CPK 55 straipsnis), dėl to išlaidos už advokato teisines paslaugas ieškovei iš atsakovo nepriteistinos (Failas 3/ puslapiai 500–518).
5.15. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba (toliau – Advokatų taryba) 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu iškėlė advokatei V. G. drausmės bylą dėl galimai pažeistų Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 21 punkto reikalavimų pažeidimo ir drausmės bylą perdavė nagrinėti Advokatų garbės teismui (Failas 3 / puslapiai 595–601).
5.16. Advokatų garbės teismas 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu nutarė ieškovei skirti drausminę nuobaudą – pastabą. Teismas nurodė, jog advokatės pareikštas savarankiškas reikalavimas dėl skolos buvo asmeninė sutuoktinio prievolė; reikalavimas nebuvo priverstinio vykdymo, ir klientas jį/ jo dydį ginčijo; advokatė turėjo teisę ir galimybę, o vėliau apie tai jai nurodė ir teismas priimta nutartimi, ginti savo interesą prisiteisti skolą kitoje byloje; APB teikiami prašymai, procesinis elgesys byloje, kurioje advokatė anksčiau buvo vienos iš šalių atstovė, patvirtina, jog advokatė veikė prieš savo buvusį klientą, nesiėmė priemonių lojalumo klientui principo užtikrinimui. Teismas konstatavo Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1, 2 ir 21 dalių pažeidimus. Be to, teismas taip pat konstatavo Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą advokatės veiksmuose, kuomet ji, kaip APB atstovė, sudarė 2020 m. liepos 1 d. Sutartį dėl nuostolių atlyginimo su buvusio kliento sutuoktine ir gavo iš jos pinigus.
5.17. Ieškovė, nesutikdama su Advokatų garbės teismo sprendimu, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama minėtą sprendimą panaikinti.
Dėl pareikšto reikalavimo (ne)tenkinimo
6. Advokatų garbės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovei pritaikyta drausminė nuobauda – pastaba už Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punkto, taip pat Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 5 dalies, 7 straipsnio 2 dalies, 10 straipsnio 1, 2 ir 21 dalių reikalavimų pažeidimus.
7. Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas. Advokatas privalo laikytis Advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai. Pagal Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktą advokato veikla, be kitų, grindžiama lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principu.
8. Advokatų etikos kodekso II skyriuje (5–14 straipsniai) detalizuojami pagrindiniai Advokatūros įstatymo 5 straipsnyje įtvirtini ir nustatomi papildomi advokatų veiklos bei elgesio principai. Šio kodekso 6 straipsnyje, kuriame yra aptartas advokato sąžiningumo ir nepriekaištingo elgesio principo turinys, be kita ko, nurodyta, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą, nediskredituoti advokato vardo, duotos priesaikos ir teisingumo idėjos (2 dalies 1 punktas). Advokatui draudžiami veiksmai ar elgesys, kurie nesuderinami su sąžiningumu, kitomis visuotinai priimtomis moralės ir dorovės normomis ir (ar) menkina visuomenės pasitikėjimą advokatais, pažeidžia Lietuvos advokatūros reputaciją ar žemina advokato profesijos vardą (5 dalis).
9. Pagal kodekse įtvirtintą advokato veiklos teisėtumo principą advokatas, be kita ko, visada privalo gerbti teisę ir veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisėtumo principai (Advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 2 dalis).
10. Advokatų etikos kodekso 10 straipsnyje, kuriuo detalizuojamas advokato lojalumo principas, nurodyta, kad advokato lojalumas klientui yra profesionalaus advokato ir kliento bendradarbiavimo ir tinkamo advokato funkcijų vykdymo būtinoji sąlyga, taip pat lemianti advokato pareigą paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (1 dalis). Lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą užtikrinti advokato ir kliento tarpusavio santykių sąžiningumą, teisėtumą bei etiškumą. Advokato ir kliento santykiai turi būti grindžiami abipuse pagarba, tolerancija ir pasitikėjimu (2 dalis). Advokatas, kuris yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, negali būti šioje byloje kitos šalies atstovu ar gynėju. Teisiniame santykyje, kuris nesusijęs su byla, kurioje advokatas yra ar buvo byloje vienos šalies atstovas arba gynėjas, advokatas gali konsultuoti, atstovauti ar veikti prieš buvusį savo klientą, kuriam advokatas teikė klientui teisines paslaugas, kai tenkinamos abi šios sąlygos: 1) visi tokie klientai, būdami tinkamai informuoti, aiškiai sutinka dėl tokio teisinių paslaugų teikimo (įskaitant iš anksto gaunamą sutikimą); 2) nebus pažeistas nė vieno tokio kliento informacijos konfidencialumas (21 dalis).
11. Teismų praktikoje pažymima, kad atstovui, veikiančiam atstovaujamojo interesais, yra taikomos ne tik tam tikros pareigos, bet ir papildomi lojalumo, interesų konflikto vengimo ir kiti etiško elgesio standartai. Tarp advokato ir kliento susiklosto fiduciariniai atstovo ir atstovaujamojo santykiai, grįsti pasitikėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-642/2013). Lietuvos apeliacinis teismas, be to, yra nurodęs, kad lojalumo klientui principas įpareigoja advokatą aiškiai susitarti su klientu dėl pavedimo apimties, informuoti klientą apie pavedimo vykdymo eigą, derinti savo veiksmus su klientu ir atsižvelgti į kliento samprotavimus bei argumentus, nedelsdamas informuoti klientą apie esminius pavedimo vykdymo įvykius, kad klientas galėtų laiku priimti reikiamą sprendimą. Jeigu klientas nesutinka su advokato pozicija ir argumentais, advokatas privalo išaiškinti klientui jo teisę atsisakyti advokato paslaugų arba atsisakyti teikti teisines paslaugas, įspėjęs klientą prieš protingą terminą, tačiau neįgyja teisės veikti priešingai kliento pozicijai, net jei tai, advokato vertinimu, atitiktų kliento interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-640-823/2017).
12. Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktikos išaiškinimus, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju advokatės V. G. veiksmai, t. y. įstojimas į bylą, kurioje prieš tai ji atstovavo pareiškėjui, kreditorinio reikalavimo ir su juo susijusių reikalavimų (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, santuokos nutraukimo klausimo nagrinėjimo sustabdymo iki bus išnagrinėtas kreditorinis reikalavimas) reiškimas, nepaneigiant advokatės teisės į suteiktų teisinių paslaugų atlygintinumą, negali būti vertinami atitinkančiais geriausius kliento interesus, t. y. lojalumo klientui principo reikalavimus. Šiuo atveju byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, jog V. M. skola ieškovei susidarė jau po santuokos nutraukimo bylos iškėlimo ir buvo asmeninio pobūdžio (dėl tokios prievolės kilmės ginčo nekėlė ir V. M. sutuoktinė), todėl reikalavimui dėl tokios skolos priteisimo pareikšti Santuokos nutraukimo byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo. Nors ieškovė apeliuoja į CK 3.126 straipsnio nuostatas, laiduojančias sutuoktinių kreditoriams teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo ir reikšti atitinkamus reikalavimus savo teisėms ginti, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju advokatė nepagrįstai vadovaujasi paminėtomis teisės normomis. Kaip minėta, po atstovavimo santykių su ieškove nutraukimo sutuoktiniai nusprendė santuoką nutraukti taikiai, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl teismas perėjo prie bylos nagrinėjimo ypatingosios teisenos tvarka ir išaiškino, jog ieškovė savo kreditorinius reikalavimus klientui gali pareikšti kitoje byloje. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog į minėtą teismo nutartį įsiklausė ir atsitraukė, pareikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo kitoje byloje. Tačiau, kaip matyti iš nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovės nurodytas atsitraukimas iš esmės reiškė tik reikalavimo dėl skolos priteisimo pareiškimą kitoje byloje, o pati ieškovė per APB ir toliau aktyviai dalyvavo santuokos nutraukimo byloje, reikšdama reikalavimus, kurie buvo kardinaliai priešingi jos buvusio kliento interesams, t. y. ieškovė prieštaravo kliento ir jo buvusios sutuoktinės sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimui, reikšdama samprotavimus apie tokios sutarties neatitikimą kliento ir APB interesams, prašė bylos nagrinėjimą stabdyti. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kuomet toje pačioje byloje ieškovė pirma atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo kliento interesams, o po atstovavimo sutarties nutraukimo veikė priešingai kliento interesams, nes, kaip paaiškino bylos nagrinėjimo metu, gynė jos APB interesus, vadovaudamasi jai įstatymo suteiktomis teisėmis. Dėl to, teismo įsitikinimu, advokatė nagrinėjamu atveju pažeidė turimas fiduciarines pareigas ir advokato etikos normas, ypač apibrėžiančias advokato pareigą būti lojaliam savo klientui.
13. Kaip minėta, Advokatų etikos kodeksas draudžia advokatui veikti prieš savo buvusį klientą teisiniame santykyje, kuris nesusijęs su byla, kurioje advokatas buvo šalies atstovas, nebent yra dviejų būtinųjų sąlygų sutapčiai, t. y. visų pirma, turi būti paties kliento sutikimas ir antra – informacijos konfidencialumo užtikrinimas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš paminėtų sąlygų, todėl Advokatų garbės teismas pagrįstai konstatavo, jog advokatė veikė prieš savo buvusį klientą, nesiėmė priemonių lojalumo klientui principo užtikrinimui. Atkreiptinas dėmesys, jog advokatės padėtis, kaip teisines paslaugas teikiančio asmens, negali būti tapatinama su kitų kreditorių padėtimi procese. Advokatė veikia pasitikėjimo santykių pagrindu, jos klientas tikisi visiško konfidencialumo, nes tik tokie santykiai sudaro prielaidas veiksmingai teisinei pagalbai teikti. Todėl atstovavimo santykių pabaiga neatleidžia atstovės nuo jai patikėtos informacijos konfidencialumo išsaugojimo ir nenaudojimo priešingai buvusio kliento interesais. Šiuo atveju, reikšdama reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių netvirtinimo, advokatė disponavo jai iš atstovavimo santykių žinoma informacija apie savo kliento finansinę padėtį, jog piniginių lėšų judėjimą ir pan., todėl sutiktina su atsakovės atstovės pozicija, kad susiklosčiusioje situacijoje ieškovės buvęs klientas, tapęs savo buvusios atstovės procesiniu priešininku, atsidūrė nepalankioje situacijoje ir negalėjo visa apimtimi naudotis procesinėmis teisėmis ir atsikirtinėti į ieškovės reiškiamus prašymus, nes byloje taip pat dalyvavo ir kliento sutuoktinė, su kuria jį siejo bendras interesas išsituokti, tačiau kiti sutuoktinių interesai, susiję su santuokos nutraukimu, pvz.: dėl bendro turto padalijimo, nebūtinai sutapo ir, tikėtina, buvo derybų objektu.
14. Taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, jei ieškovės ir V. M. atstovavimo santykiai nebūtų nutrūkę, ieškovė, atstovaudama kliento interesams, privalėtų skatinti taikų ginčo išsprendimą (Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 9 dalis), o taikaus susitarimo turinį vertinti tik per kliento interesų, ne suteiktų teisinių paslaugų apmokėjimo galimybių, prizmę (Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, atstovavimo santykiams esant nutrauktiems, advokatė neturėjo jokio teisinio pagrindo įstoti į Santuokos nutraukimo bylą ir prieštarauti santuokos nutraukimui bendru sutarimu, nes šiuo atveju atstovavimo santykiai susiklostė jau santuokai iširus, iš atstovavimo santykių atsiradusios prievolės buvo atstovaujamojo asmeninė prievolė, dėl jos apmokėjimo (iš anksto ar atidedant) šalys susitarė laisva valia, todėl Bylos dėl santuokos nutraukimo baigtis neturėtų niekaip įtakoti kliento teisės išsituokti. Priešingas situacijos vertinimas iš esmės reikštų, jog santuokos nutraukimo byloje advokatai veikia ne išimtinai savo kliento, bet taip pat ir savo interesais, siekdami ne teisingo, o tokio sutuoktinių turto padalinimo, kuris užtikrintų jų teikiamų paslaugų atlyginimą. Kas iš principo paneigtų lojalumo klientui ir interesų konflikto vengimo principo esmę.
15. Teismas kritiškai vertina ieškovės poziciją, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies išimtis, suteikianti advokatui teisę veikti prieš buvusį savo klientą, siekiant apginti pažeistus savo paties interesus, t. y. advokatui ginant savo teises ginče su buvusiu klientu, apie kurią, kaip pažymėjo ieškovė ieškinyje, Advokatų garbės teismas net neužsiminė. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo taikyti ieškovės paminėtą išimtį, nes, kaip teisingai pažymėjo atsakovė, Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies nuostatos yra skirtos reglamentuoti advokato ir buvusio kliento santykius kitoje, ne toje pačioje byloje, kurioje advokatas prieš tai atstovavo klientui. Būtent šių nuostatų pagrindu advokatė pareiškė savo buvusiam klientui ieškinį kitoje – Skolos byloje ir tokiu būdu realizavo APB teisę į teisminę gynybą ir interesų apsaugą. Tuo tarpu nagrinėjant ginčo Skundą Advokatų etikos kodekso 10 straipsnio 22 dalies nuostatų taikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo.
16. Be lojalumo klientui reikalavimų pažeidimo, Advokatų garbės teismo 2023 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškovei drausminė nuobauda paskirta taip pat už 2020 m. liepos 1 d. Sutarties dėl nuostolių atlyginimo su buvusio kliento sutuoktine sudarymą ir pinigų iš jos gavimą. Teismas minėtuose advokatės veiksmuose įžvelgė advokato veiklos teisėtumo bei sąžiningumo ir nepriekaištingo elgesio principų pažeidimus. Bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje metu atsakovės atstovė akcentavo, jos Sutartimi dėl nuostolių atlyginimo iš esmės buvo parodyta, jog galima išsipirkti advokatės tam tikrų veiksmų atlikimą ar jų neatlikimą. Tuo tarpu ieškovė kategoriškai nesutiko su tokiu atsakovės vertinimu, tačiau taip pat pripažino, jog šiuo sandoriu ji siekė Santuokos nutraukimo byloje patirtų išlaidų atlyginimo, o kita sandorio šalis – Santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo įsiteisėjimo. Taip pat ieškovė paaiškino, jog būtent R. D. (buvusi M.) sutikimas atlyginti didžiąją dalį APB patirtų bylinėjimosi išlaidų lėmė jos apsisprendimą neginčyti Santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo, kuomet teismas tokį sprendimą priėmė bylos nesustabdęs dėl Skolos bylos ir nesulaukęs šios bylos išnagrinėjimo rezultato.
17. Vertinant ieškovės poziciją dėl 2020 m. liepos 1 d. Sutarties dėl nuostolių atlyginimo sudarymo aplinkybių ir priežasčių, visų pirma pažymėtina, jog, kaip anksčiau konstatuota, bylinėjimosi išlaidų, kurių atlyginimo advokatė siekė paminėtos sutarties pagrindu, atsiradimą lėmė pačios ieškovės veiksmai, kuomet nesant jokio teisinio pagrindo ieškovė nusprendė, jog APB privalo įstoti ir dalyvauti Santuokos nutraukimo byloje kaip savarankiškas byloje dalyvaujantis asmuo. APB dalyvavimas tiek Santuokos nutraukimo byloje, dėl Skolos byloje, nors iš esmės tuo pačiu klausimu, lėmė tai, jog buvo patirtos bylinėjimosi išlaidos abiejose bylose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Santuokos nutraukimo byloje APB prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė ir tokios išlaidos teismo nebuvo įvertintos. Nustatytų aplinkybių kontekste, Sutarties dėl nuostolių atlyginimo sudarymas, nors teisiškai nėra ydingas ir realizuojant sutarčių laisvės principą galimas kaip toks, tačiau šiuo konkrečiu atveju Advokatų garbės teismo pagrįstai įvertintas kaip neatitinkantis advokatų sąžiningumo ir nepriekaištingo elgesio principo reikalavimų, todėl, kaip pažymėjo atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu, menkinantis pasitikėjimą tiek advokato profesija tiek visa teisingumo sistema. Tokią teismo išvadą lemia toliau nurodytų aplinkybių analizė.
18. Nors byloje nebuvo vienareikšmiškai nustatyta, ar Sutarties dėl nuostolių atlyginimo sudarymui ir jos sąlygoms pritarė buvęs ieškovės klientas, ar jam buvo pateiktas susipažinti šios sutarties tekstas ir pan., tačiau iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog abu sutuoktiniai siekė kuo greičiau išsiskirti: V. M. atstovė el. laišku padėkojo ieškovei, kad ši neskundė Santuokos nutraukimo byloje priimto sprendimo ir šis įsiteisėjo. Taigi sutiktina su ieškove, jog abu sutuoktiniai norėjo, kad sprendimas byloje nebūtų skundžiamas ir kuo greičiau įsiteisėtų. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovės atstovė paaiškino, jog dėl Sutarties dėl nuostolių atlyginimo sudarymo tarp šalių vyko ilgos derybos, nes buvo siekiama susitarti dėl visų ieškovės buvusio kliento V. M. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau pavyko susitarti tik dėl labai siauros dalies – dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų po to, kai teismas perėjo prie Bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo ypatingąja teisena. Taigi, iš tokių paaiškinimų spręstina, jog derybos vyko dėl dviejose bylose, tiek Santuokos nutraukimo byloje po atstovavimo sutarties su V. M. nutraukimo APB patirtų bylinėjimosi išlaidų, tiek iki atstovavimo sutarties nutraukimo patirtų išlaidų, kurios jau buvo naujai iškeltos – Skolos bylos dalyku, atlyginimo. Kadangi V. M. ginčijo jam suteiktų teisinių paslaugų pagrįstumą ir nesutiko jų atlyginti, susitarimas buvo pasirašytas su jo sutuoktine. Nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog abu sutuoktiniai norėjo, kad sprendimas įsiteisėtų, todėl Sutartis dėl nuostolių atlyginimo atitiko jų abiejų interesus ir atitinkamai nėra jokio veikimo prieš buvusio kliento interesus, tačiau pažymėtina, jog abu sutuoktiniai iš esmės nepritarė APB dalyvavimui jų santuokos nutraukimo byloje, o reiškiamus reikalavimus vertino nepagrįstais ir atmestinais, todėl, teismo vertinimu, 2020 m. liepos 1 d. Sutarties dėl nuostolių atlyginimo sudarymas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo gavimas šiuo atveju buvo gautas neetiškai, manipuliuojant apskundimo teise, t. y. panaudojant teisę ne pagal jos paskirtį, kas neatitiko Advokatų etikos kodekso įtvirtintų veiklos teisėtumo ir sąžiningumo reikalavimų. Be to, Sutartimi dėl nuostolių atlyginimo buvo susitarta dėl į Bylą dėl santuokos nutraukimo nepateiktų, teismo nepriimtų ir nevertintų bylinėjimosi išlaidų, kas taip pat neatitinka advokato veiklos teisėtumo principo reikalavimų, todėl Advokatų garbės teismas pagrįstai nustatė Advokatų etikos kodekso 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 5 dalies ir 7 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimą
19. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad Advokatų garbės teismas ištyrė visas drausminei advokato atsakomybei reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti teismas nenustatė jokio pagrindo. Todėl ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas.
20. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė nurodė, kad byloje patyrė 2 323,20 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, t. y. sumokėjo 1 645,60 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir 677,60 Eur už pasirengimą teismo posėdžiams bei atstovavimą.
21. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl, vertindamas byloje šalių patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį teismas vadovaujasi Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85.
22. Atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į byloje pateiktų paruošiamųjų ir kitų procesinių dokumentų kiekį ir apimtis, įvertinęs tai, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti dydžių, teismas visas atsakovės atstovės pagalbos išlaidas laiko būtinomis ir protingomis, todėl pagrįstomis.
23. Teismas atmeta ieškovės argumentus, kad Lietuvos advokatūra negali samdyti advokato kaip atstovo byloje, nes ją sudaro patys advokatai. Atsakovė yra juridinis asmuo ir naudojasi visomis proceso šaliai numatytoms teisėmis. Be to, įstatymuose nenumatyta, kad advokatai paslaugas Lietuvos advokatūrai turi teikti neatlygintinai. Taip pat pažymėtina, jog ir pati ieškovė, būdama advokatė, byloje naudojosi kitų kvalifikuotų teisininkų (advokato padėjėjo ir advokatės) atstovavimo pagalba.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265–270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei Lietuvos advokatūrai, juridinio asmens kodas 300099149, 2 323,20 Eur (du tūkstančius tris šimtus dvidešimt tris eurus ir 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.