- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2YT-98-1008/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02097-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Maneikienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Suinteresuotas asmuo
- R. V.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal pareiškėjo S. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje: R. V., valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ ir Mažeikių rajono savivaldybė administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. V. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti faktą, jog jis, įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1A1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jo priestatą, plane pažymėtą indeksu 1a1b, garažą, plane pažymėtą indeksu 2I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), sandėlį, plane pažymėtą indeksu 3I1/t(ž) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą, plane pažymėtą indeksu 4I1/t(ž) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę, plane pažymėtą indeksu 5I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę, plane pažymėtą indeksu 6I1/t(ž) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), stoginę, plane pažymėtą indeksu „s“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šulinį, plane pažymėtą indeksu „k“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime nurodo, kad 2000 m. liepos mėnesį susitiko savo pažįstamą A. V., kuris prasitarė, jog turi jam nereikalingus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), ir nebeturi sveikatos prižiūrėti gyvenamąjį namą bei kitus statinius, o jų palikti likimo valiai nenorintis, todėl pasiūlė pareiškėjui atiduoti (padovanoti) minėtą namą su pagalbinio ūkio statiniais, kad jis juose apsigyventų, naudotųsi ir prižiūrėtų. Pareiškėjas nurodo, kad priėmė pasiūlymą ir nuo 2000 m. liepos mėnesio statiniais rūpinosi, juos remontavo, o nuo 2007 m. kovo mėnesio iki dabar, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai ten gyvena ir valdo turtą kaip savo, žinodamas, jog jis daugiau niekam nepriklauso. (duomenys neskelbtini) A. V. mirė. A. V. sūnus R. V. jam yra parašęs patvirtinimą, kad jam yra žinoma, kad jo tėvas padovanojo jam nekilnojamuosius daiktus ir pretenzijų į šį turtą neturi. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Visų pirma, yra svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą pareiškėjui įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini. Iškilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties būdu, būtina nustatyti, ar tas turtas nepriklausė valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti šio turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė. Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo pastatų statybos teisėtumą, t. y., pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog ginčo statiniai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Tuo atveju, kai statinys pastatytas savavališkai - pažeidžiant teisės aktuose nustatytą statinių statybos tvarką, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Šiuo atveju, byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjo pareiškime nurodyti visi statiniai buvo priimti eksploatuoti teisės aktų nustatyta tvarka ir iki šiol lieka neaišku, dėl kokių priežasčių jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie neatitinka teisėto statinių valdymo sąlygų. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad yra aukščiau paminėtų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo sąlygų visuma, VĮ “Turto bankas” nurodo neprieštarausiantis, kad pareiškėjo pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuotas asmuo R. V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka. Nurodo, kad visos aplinkybės, susijusios su S. V. valdomais, anksčiau jo tėvui A. V. priklausiusiais nekilnojamaisiais daiktais jam yra žinomos, tai jau yra patvirtinęs 2020 m. rugpjūčio 18 d. savo pareiškimu.
Teismas, sulaukęs atsiliepimų į pareiškimą bei įvertinęs jų turinį, 2020 m. gruodžio 31 d. priėmė nutartį, kuria nustatė pareiškėjui 10 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, t. y. teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė duomenų, kurių pagrindu ir kada minėtus nekilnojamus buvo įgijęs mirusysis A. V.. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo pridėti dokumentai apie A. V. valdytus pastatus, patvirtina tik galimą A. V. pastatų valdymo faktą, tačiau ne jų priklausomybę konkrečiam asmeniui, todėl nurodė, kad jei pareiškėjas yra įsitikinęs, kad minėtų pastatų savininkas iš tiesų buvo mirusysis A. V., tokiu atveju pareiškėjas turėtų pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius A. V. nuosavybės įgijimo faktą, taip paneigiant, kad nekilnojamieji daiktai nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Taip pat, teismas pastebėjo, jog įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais, o nagrinėjamu atveju iš pareiškimo ir jo priedų matyti, jog dalis statinių buvo pastatyti po A. V. mirties, todėl nurodė pareiškėjui pateikti įrodymus, kad ginčo statiniai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. sausio 8 d. teismui pateikė prašymą dėl suinteresuoto asmens įtraukimo į bylą, šalinant trūkumus pagal teismo nutartį, kuriame nurodė, kad pareiškėjas yra išnaudojęs visas galimybes, siekdamas gauti dokumentus, kurie liudytų apie A. V. teisėtą nekilnojamųjų daiktų įgijimą ir valdymą. Tuo tikslu buvo kreiptasi į Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialą, kuris pateikė tik ūkinių knygų išrašus. Duomenų apie pastatų statybas ar įsigijimą iš kolūkio nėra. Nurodė, kad pasistengs papildomų rašytinių įrodymų gauti iki teismo posėdžio, o tam, kad pašalinti abejones, prašė į bylą įtraukti suinteresuotu asmeniu Mažeikių rajono savivaldybės administraciją, kuri pateikdama atsiliepimą į pareiškimą, pateiks turimus duomenis apie nekilnojamųjų daiktų priklausomybę bei savo poziciją dėl keliamo reikalavimo.
Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą per nustatytą terminą nepateikė, todėl teismas skyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas iš dalies.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas S. V. nuo 2007 m. kovo mėnesio faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini), nors yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nes neturi nuosavybės teise priklausančių dokumentų.
Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialas pateikė duomenis iš (duomenys neskelbtini) 1986-1990 m., 1991-1998 m. ūkinių knygų apie mirusiojo A. V. valdytus pastatus, iš kurių matyti, kad A. V. valdė medinį gyvenamąjį namą, pastatytą 1938 m., kurio bendras plotas 58 kv. m., daržinę, pastatytą 1938 m. ir vasarnamį, pastatytą 1970 m., taip pat 15 arų žemės „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Nekilnojamieji daiktai ir daiktinės teisės į juos teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
Kaip matyti iš 2020 m. liepos 15 d. sudarytos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), minėtame sklype yra pastatytas gyvenamasis namas, pažymėtas plane 1A1/m, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1938 m., kurio plotas 57,76 kv. m., priestatas, pažymėtas plane 1a1b, statytas tik 2002 metais, kurio bendras plotas 10,41 kv. m., garažas, pažymėtas plane 2I1/ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytas tik 2002 metais, sandėlis, pažymėtas plane 3I1/t(ž), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytas tik 2002 metais, tvartas, pažymėtas plane 4I1/t(ž) – kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statytas tik 2002 metais, kurio vidaus plotas 52,61 kv. m., daržinė, pažymėta plane 5I1/ž, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, pažymėta plane 6I1/t(ž), kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta 1970 metais, stoginė, pažymėta plane s, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statyta tik 2002 metais, šulinys, pažymėtas plane k, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1938 metais.
Iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Šerkšnėnų seniūnijos atsakymo į advokato užklausą matyti, kad seniūnijai apklausus vietinius gyventojus, jų liudijimu, žinoma, kad A. V. iki savo mirties gyveno name, kurį jam suteikė (duomenys neskelbtini) kolūkis. Šiuo metu jame gyvena pareiškėjas S. V..
Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir teismų plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Pažymėtina, jog iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 3K-3-370/1999; 2001 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2001; 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2003; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju, ištyrus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad mirusysis A. V. valdė medinį gyvenamąjį namą, pastatytą 1938 m., kurio bendras plotas 58 kv. m., daržinę, pastatytą 1938 m. ir vasarnamį, pastatytą 1970 m., taip pat 15 arų žemės „(duomenys neskelbtini)“ kolūkyje, esančiame (duomenys neskelbtini) Kadangi gyvenamasis namas pastatytas nuo 1938 metų, aktualu atkreipti dėmesį į tai, jog iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTFSR 1922 m. CK, kurio 185 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK (CK 255 straipsnis). Ši tvarka galiojo iki 1991 m. liepos 25 d. Taigi, kaip minėta anksčiau, iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai, todėl iš (duomenys neskelbtini) 1986-1990 m., 1991-1998 m. ūkinių knygų įrašų nustačius, kad mirusysis A. V. valdė ginčo adresu esantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, konstatuotina, kad minėtas turtas priklausė mirusiajam A. V. nuosavybės teise.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad mirusysis A. V. perdavė (padovanojo) turimą turtą pareiškėjui S. V., kuris nuo 2000 m. liepos mėnesio minėtais statiniais rūpinosi, juos remontavo, o nuo 2007 m. kovo mėnesio iki šiol, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai ten gyvena ir valdo turtą kaip savo, žinodamas, jog jis daugiau niekam nepriklauso.
Pastebėtina, kad minėtas aplinkybes, tiek byloje esančiame patvirtinime, tiek pateiktame atsiliepime į pareiškimą iš esmės patvirtino mirusiojo A. V. sūnus R. V., kuris nurodė, kad jam žinoma, jog jo tėvas A. V. valdomus nekilnojamuosius daiktus – gyvenamąjį namą su statiniais 2000 metais perleido (padovanojo) S. V.. Be kita ko, iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Šerkšnėnų seniūnijos atsakymo į advokato paklausimą, taip pat matyti, kad apklausus vietinius gyventojus, iš jų liudijimų, žinoma, kad A. V. iki pat savo mirties gyveno name, kurį jam suteikė (duomenys neskelbtini) kolūkis, o šiuo metu jame gyvena pareiškėjas.
Atsižvelgus į byloje esančių duomenų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas byloje leistinai ir pakankamai įrodė visas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, pareiškėjas praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgijęs iki galo nuosavybės teisės į pastatus jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu, t. y. gyvenamąjį namą, daržinę, viralinę, kuri (duomenys neskelbtini) 1986-1990 m., 1991-1998 m. ūkinėse knygose įvardinta kaip vasarnamis, šulinį jis pradėjo valdyti ir jais naudotis sąžiningai (teisėtai ir atvirai perėmęs minėtus statinius iš buvusio savininko A. V., minėti pastatai ir daiktinės teisės į juos nėra įregistruoti viešame registre nei pareiškėjo, nei jokių kitų asmenų vardu, tai nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens turtas, statiniai pareiškėjo valdomi ir naudojami atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų, jis juos valdo kaip savo, elgiasi kaip jų savininkas (naudoja, prižiūri, remontuoja, saugo) ir suvokia, kaip pats tvirtina, jog kiti asmenys į jį neturi daugiau teisių už jį, todėl šioje dalyje pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Dėl likusių žemės sklype esančių pastatų, teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimo bylos nustatyta, kad pastatai - priestatas, pažymėtas plane 1a1b, garažas, pažymėtas plane 2I1/ž, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, pažymėtas plane 3I1/t(ž), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, pažymėtas plane 4I1/t(ž), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginė, pažymėta plane s, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėti statyti ir baigti tik 2002 metais, t. y. po A. V. mirties. Minėti pastatai taip pat nėra apskaityti (duomenys neskelbtini) 1986-1990 m., 1991-1998 m. ūkinėse knygose, kaip mirusiojo A. V. valdyti pastatai, todėl pareiškėjui atlikus statybos darbus, jam kyla pareiga įrodytų minėtų pastatų statybos teisėtumą.
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjamu klausimu bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui, siekiančiam nustatyti statinių įgyjamosios senaties faktą, tenka pareiga įrodyti visų aukščiau paminėtų statinių, įskaitant ir po A. V. mirties pastatytų statinių – priestato, garažo, sandėlio, tvarto, daržinės, stoginės statybos teisėtumą.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju minėtų pastatų atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti vienos iš būtinų nekilnojamojo turto įgijimo įgyjamosios senaties prielaidos, t. y. iš byloje esančių duomenų negalima konstatuoti, jog anksčiau paminėtas turtas sukurtas pagal teisės aktų reikalavimus, kadangi apie minėtus statinius nėra jokių įrašų (duomenys neskelbtini) 1986-1990 m., 1991-1998 m. ūkinėse knygose, be to, iš pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad minėti statiniai sukurti jau po A. V. mirties (CPK 185 straipsnis).
Teismų formuojamoje praktikoje yra nurodoma, jog nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjama statybos procese pastatant naują statinį arba dėl pastato kapitalinio remonto atkuriant statinio savybes arba pagerinant iš esmės, taip padidinant statinio vertę, tačiau įgyti nuosavybę į statinį, taip pat įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Statybų neįteisinus įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjui negali būti pripažinta ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisė, kadangi, vadovaujantis CK 4.253 straipsnio nuostatomis, nėra nekilnojamojo daikto, kurį galima būtų pripažinti nuosavybės ar valdymo teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba yra įvykdyta teisės aktų nustatyta tvarka. Nuosavybės teisių prezumpcija atsiranda tik įregistravus nuosavybės teises viešame registre.
Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie tai, kad statinius (priestatą, garažą, sandėlį, tvartą, daržinę, stoginę) jis turėjo teisę statyti ir jie buvo tinkamai, pagal tuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka pastatyti, pripažinti baigtais ir buvo gautas leidimas juos eksploatuoti, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl šių pastatų yra įvykdyta viena iš įgyjamosios senaties sąlygų, t. y. byloje neįrodytas minėtų ginčo statinių statybos teisėtumas, todėl šioje dalyje pareiškėjo pareiškimas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo S. V. pareiškimą tenkinti iš dalies ir nustatyti faktą, jog jis, įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus: gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1A1/m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę, plane pažymėtą indeksu 5I1/ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), viralinę, plane pažymėtą indeksu 6I1/t(ž) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šulinį, plane pažymėtą indeksu „k“ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini)
Kitoje dalyje pareiškėjo S. V. pareiškimą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.