Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl žalos pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui R. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Suprasdamas, kad geranoriškai atsakovas problemos spręsti nesirengia, traktoriuką- žoliapjovę „Honda“ ieškovas atgabeno į atsakovui priklausančius garažus, esančius (duomenys neskelbtini), ir ten paliko. Taigi, atsakovui traktoriukas- žoliapjovė „Honda“ yra grąžintas, todėl atsakovas privalo grąžinti sumokėtus 900 eurų. Po kažkiek laiko ieškovui skambino iš Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir aiškinosi traktoriuko- žoliapjovės „Honda“ pirkimo aplinkybes. Tuo metu, atsakovas policijos tyrėjams aiškino, kad žino ieškovo telefono numerį ir nori geranoriškai išspręsti šią problemą, tačiau iki šios dienos to nepadarė.

4. LR CK 6.333 str. 1 d. numato, kad Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusiu iki daiktu perdavimo.

5. LR CK 6.327 str. numato reikalavimus parduodamam daiktui. Šio straipsnio 1 d. aiškiai nurodo, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Šiuo atveju traktoriukas žoliapjovė „Honda“ ne tik neatitiko charakteristikų, tačiau juo faktiškai iškart po pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo nebuvo galima visiškai naudotis pagal įprastus reikalavimus.

6. Ieškovo vertinimu, susidariusioje situacijoje, sprendžiant ginčą tarp ieškovo ir atsakovo gali būti taikomas LR CK 6.334 str. reglamentuojantis netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises.

7. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis, turi būti sprendžiama pagal CK 6.217 str. 2d. įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu išaiškinta, kad, vertinant CK 6.217 str. 2 d. nurodytus kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė yra tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu. Kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti (CK 6.217 str. 2 d. 1 p.), taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių.

8. LR CK 6.217 str. 1 d. nurodo, kad šalis gali nutraukti sutartį, todėl ieškovas pasinaudojo šią įstatymo nuostatą, sutartį nutraukė ir 2021m. liepos – rugpjūčio mėnesį, traktoriuką- žoliapjovę Honda nuvežė į teritoriją, aptvertą aikštelę, prie atsakovui priklausančio gamybinio pastato adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas ieškovo vertinimu, turėjęs jam grąžinti 900 Eur jų negrąžino.

13. Jis nesutinka nutraukti traktoriuko- žoliapjovės pirkimo pardavimo sutarties ir grąžinti ieškovui 900 Eur. Ieškovo gražintas traktoriukas- žoliapjovė buvo nutrauktais diržais, labai užkimštas žole, nes matomai buvo ilgai juo dirbama. Šiuo metu traktoriukas- žoliapjovė, išvalytas yra jo garaže, ieškovas gali pasiimti. Jis nežino ar traktoriuku- žoliapjove dabar galima pjauti žolę, nes jo neapžiūrėjo, jei ieškovas sako, kad užsikirto važiuoklė tai turbūt taip ir yra. Traktoriuko- žoliapjovės pardavimo metu, įrenginys veikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

14. Ieškinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad atsakovas R. K. pardavė ieškovui A. S. sodo traktoriuką- žoliapjovę Honda, 1999 metų gamybos, už 900 Eur. Šalys rašytinės pirkimo- pardavimo sutarties nesudarė. Ieškovas po kurio laiko ieškovas traktoriuką- žoliapjovę ieškovas atgabeno į atsakovui priklausančius garažus, esančius (duomenys neskelbtini), ir ten paliko.

18. Pažymėtina, kad bendrosios pirkimo–pardavimo sutartis reguliuojančios įstatymo nuostatos numato, jog pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Perduodamo daikto kokybės reikalavimai reglamentuojami CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Reikalavimai dėl daikto kokybės apima ir jo tinkamumą naudoti pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, jog jie tiktų tam konkrečiam tikslui (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 6 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010). Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse.

19. Sprendžiant dėl naudoto daikto kokybės, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018 pateiktas išaiškinimas, kad naudoto daikto veikimas gali būti kitoks nei naujo daikto, tačiau tais atvejais, kai parduotas naudotas daiktas sugenda netrukus po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, svarbu yra įvertinti tokio naudoto daikto gedimo pobūdį ir ar naudoto daikto pirkėjas galėjo žinoti, jog daiktas gali tuoj pat sugesti, ar kad jam tinkamai veikti gali prireikti papildomų korekcinių darbų ir investicijų. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą, bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti įrodymus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki automobilio pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.). Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti, t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

21. Įprasti reikalavimai lengvajam automobiliui yra tai, kad jis iš esmės būtų techniškai tvarkingas ir juo būtų galima naudotis pagal tiesioginę paskirtį – pjauti žolę, surenkant į krepšį arba susmulkintą išpučiant ant vejos. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas pirkimo- pardavimo metu patikrino ar traktoriukas- žoliapjovė veikia, teismo posėdžio metu nurodė, kad su įsigyta žoliapjovę pjovė žolę. Nors ieškovas nurodo, kad nusipirkęs žoliapjovę, iš karto pastebėjo jos defektą, šie teiginiai atmestini kaip deklaratyvūs. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žoliapjovė iki ją įsigyjant turėjo esminių trūkumų, dėl kurių žoliapjovės nebuvo galima eksploatuoti pagal jos tiesioginę paskirtį. Ieškovas pripažįsta, kad jis naudojosi žoliapjovę, pjovė žolę, kas vertintina, jog žoliapjovė įsigijimo metu tiesioginę funkciją atliko. Ieškovas neneigia, kad žoliapjovės būklės prieš pirkdamas techninės būklės netikrino, jam reikėjo būtent tokios žoliapjovės. Ieškovas nurodė kad pirkimo dieną, pastebėjo kad žoliapjovė neiškarto užsivedė, pirko naują akumuliatorių, tačiau papildomai žoliapjovės netikrino. Teismo vertinimu, toks ieškovo elgesys neatitinka atidaus ir rūpestingo žmogaus standarto, ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo perkama pakankama naudota, net 1999 metų pagaminta žoliapjovė. Ieškovas, tik įsigijęs žoliapjovę turėjo protingai įvertinti riziką, kad tokiai žoliapjovei gali būti reikalingas remontas, dėl ko bus neišvengiamai reikalingos papildomos išlaidos. Teismo vertinimu, ieškovas įsigydamas daugiau nei 20 metų senumo naudotą žoliapjovę, pats prisiėmė riziką dėl perkamos daikto kokybės.

22. Pažymėtina, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 178 straipsnyje. Iš to seka, kad būtent pirkėjas turi įrodyti, jog parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Teismui vertinant ieškovo paaiškinimus tai darytina išvada, kad sodo traktoriuko- žoliapjovės Honda, trūkumai buvo akivaizdūs ir pastebimi, tačiau ieškovas, nors turėjo galimybę atlikti nuodugnesnę apžiūrą, jos atlikti nepageidavo. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovui prieš perkant žoliapjovę buvo sudarytos sąlygos ją apžiūrėti, įvertinti jos techninę būklę ir kaip nurodo ieškovas įsigijimo metu žoliapjovės būklė ieškovą tenkino. Teismo vertinimu, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad atsakovas nuslėpė jam žinomus žoliapjovės trūkumus, siekė suklaidinti ar apgauti ieškovą/ bei galėjo ir turėjo žinoti apie žoliapjovės gedimus. Bylos šalys neprašė teismo skirti techninės ekspertizės, iš byloje surinktų įrodymų spręstina, kad netinkamos kokybės daikto faktas neįrodytas o tik spėjimas. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog atsakovas pardavė žoliapjovę su paslėptais defektais, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CK 6.363 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl LR CK 6.338 str. 2 d. taikymo sąlygų

23. Atsakovas tvirtino, kad ieškovas yra praleidęs sutrumpintą CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytą dvejų metų senaties terminą. Ši teisės norma nenustato ieškinio senaties, bet nustato terminą pretenzijoms pareikšti. Pasibaigus šiam terminui prasideda CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas dviejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Šalys nurodė, kad ar tai 2020 metų ar tai 2021m. vasaros pradžioje ieškovas iš atsakovo nusipirko žoliapjovę, o į teismas ieškovas kreipėsi 2024m. lapkričio 18d. Todėl pastarąjį terminą ieškovas yra praleidęs. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neprašė taikyti ieškinio senaties termino (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas turėjo 390 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje. Advokato pagalbos išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų maksimalių dydžių, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovui 390 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą byloje (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

20. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 8 eurai. Šioje byloje susidarė 7,93 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgiant į tai šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 390 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.