Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, A-492-2734-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2011-08-18
Bylos Nr.: A-492-2734-11
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00582-2010-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Virginija Volskienė (pran.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Autoringas“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybei

Administracinė byla Nr. A492-2734/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00582-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 15

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui adv. Andriui Baranskiui,atsakovo atstovei Aušrai Glėbienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoringas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autoringas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas UAB „Autoringas (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), kuriuo prašė priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas), 214 160 Lt, taip pat atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškino, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškia neteisėtu neveikimu / vilkinimu, t. y. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymo) 26 straipsnio 4 dalies nuostatų nesilaikymu, nes atsakovas nesielgė taip, kaip pagal įstatymą turėjo elgtis, neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti. Teigė, kad atsakovo neteisėtų veiksmų faktas yra patvirtintas įsiteisėjusiu 2008 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4073-426/2008. Pažymėjo, kad pareiškėjas turėdama teisėtus lūkesčius, jog atsakovas įvykdys jam įstatymais priskirtas funkcijas teisės aktuose numatyta tvarka ir terminais, dalyvavo sutartiniuose teisiniuose santykiuose su UAB „Entoja“. Nurodo, kad atsakovo neveikimas, t. y. sprendimo dėl žemės sklypo detaliojo plano tvirtinimo / netvirtinimo nepriėmimas, tiesiogiai sąlygojo tai, kad pareiškėjas negalėjo įvykdyti sutartinio įsipareigojimo UAB „Entoja“ pagal 2007 m. lapkričio 30 d. sudarytą preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovo neteisėto neveikimo pasekmė yra tai, kad pareiškėjui atsirado sutartinė atsakomybė nustatytu terminu nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Entoja“. Dėl žalos ir nuostolių paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.251 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui neteisėtais atsakovo veiksmais buvo padaryta 214 160 Lt žala, t. y. suma atsiradusi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir patirtos išlaidos rengiant architektūrinius projektus.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 28–34) nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovo neteisėti veiksmai konstatuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu. Paaiškino, kad šiuo sprendimu teismas tik įpareigojo atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus per teismo nurodytą terminą. Pažymėjo, kad jeigu teismas pripažintų, jog Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai buvo konstatuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. įsiteisėjusiu sprendimu, mano, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo dėl nuostolių atlyginimo, nes nėra kitų dviejų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. priežastinio ryšio ir žalos. Pabrėžė, kad Teritorijų planavimo įstatyme yra aiškiai įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė tam tikrais atvejais detaliojo plano netvirtinti, tokiu atveju pateikiant motyvuotą atsakymą dėl detaliojo plano netvirtinimo. Nurodė, kad pareiškėjas patirtus nuostolius sieja ne su tuo, kad laiku nebuvo priimtas tarybos sprendimas tvirtinti ar netvirtinti detaliojo plano, o dėl to, kad detalusis planas apskritai nebuvo patvirtintas, tačiau nepateikė jokių argumentų, kad nuostoliai nebūtų atsiradę, jeigu sprendimas dėl detaliojo plano netvirtinimo būtų priimtas per 20 darbo dienų nuo prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo dienos. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo prašymas tvirtinti detalųjį planą atsakovui buvo pateiktas 2007 m. lapkričio mėn. pabaigoje, tuo tarpu, sutartį su UAB „Entoja“ sudarė 2007 m. lapkričio 30 d., t. y. nepraėjus 20 darbo dienų po prašymo tvirtinti detalųjį planą pateikimo. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą per 20 darbo dienų netvirtinti detaliojo plano, pareiškėjos situacija būtų analogiška kaip ir dabar, t. y. pareiškėjas būtų neįvykdęs preliminarios sutarties įsipareigojimo patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą. Nurodė, kad pareiškėjas šia sutartimi prisiėmė atsakomybę dėl detaliojo plano parengimo ir patvirtinimo bei kartu prisiėmė tokio savo įsipareigojimo neįvykdymo teisines pasekmes. Pažymėjo, kad pareiškėjas, pasirašydamas tokią sutartį, negalėjo būti tikras, jog sklypo detalusis planas bus patvirtintas. Nurodė, kad UAB „Autoringas“ neginčijo savivaldybės tarybos sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tvirtinti detalųjį planą, tai reiškia, kad pareiškėjas sutiko su tokiu sprendimu ir prisiėmė visą atsakomybę dėl to, kad detalusis planas nebuvo patvirtintas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė, jog jam nuostoliai atsirado vien todėl, kad savivaldybė nepriėmė jokio sprendimo dėl detaliojo plano Teritorijų planavimo įstatymo nustatytu terminu, priešingai, skundo argumentai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas žalą sieja su tuo, jog detalusis planas apskritai nebuvo patvirtintas. Tačiau tokiu atveju negalima konstatuoti, jog yra priežastinis ryšys tarp galimai neteisėtų veiksmų, t. y. sprendimo dėl detaliojo plano nepriėmimo Teritorijų planavimo įstatymo nustatytu terminu bei galimai pareiškėjo patirtos žalos. Teigė, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kad būtų galima daryti išvadą, jog jis patyrė būtent tokio dydžio nuostolius, kurių atlyginimo prašo. Atkreipė dėmesį, kad 2010 m. sausio 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patvirtino pareiškėjo su UAB „Entoja“ pasirašytą taikos sutartį, kuria UAB „Autoringas“ įsipareigojo sumokėti 200 000 Lt UAB „Entoja“ pagal šalių sudarytą grafiką, nors galėjo tokios taikos sutarties nepasirašyti ir neprisiimti įsipareigojimų sumokėti 200 000 Lt, nes nėra aišku, ar teismas būtų tenkinęs UAB „Entoja“ ieškinį ir priteisęs tokią sumą. Pažymėjo, kad UAB „Autoringas“ neišnaudojo visų teisinių priemonių, kad išvengtų nuostolių, o pasirašęs taikos sutartį, prisiėmė tokius įsipareigojimus ir pats privalo juos vykdyti. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nebuvo įtraukta bylą, kur buvo nagrinėjamas UAB „Entoja“ ieškinys atsakovui UAB „Autoringas“ dėl baudos priteisimo, minėtos taikos sutarties nėra pasirašiusi, todėl mano, kad remtis trečiųjų asmenų pasirašyta sutartimi, nustatinėjant nuostolių dydį šioje byloje, nėra jokio teisinio pagrindo, nes savivaldybė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų prisiimtus įsipareigojimus. Nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti nuostolius, kurie jam tik gali kilti ateityje vykdant minėtą taikos sutartį, nes iš pateiktos sutarties matyti, kad paskutinę įmoką pareiškėjas įsipareigojo sumokėti 2010 m. gruodžio 10 d. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti 14 160 Lt už architektūrinių projektų rengimą, nepagrindžia, kodėl prašo priteisti būtent tokio dydžio sumą ir kodėl atsakovas turėtų atlyginti pareiškėjui šias išlaidas už architektūrinių projektų rengimą. Nurodė, UAB „Autoringas“, veikdamas kaip atidus verslininkas, turėjo sutartyje aptarti galimą situaciją, jeigu detalusis planas nebūtų patvirtintas, bei, kad tokiu atveju pardavėjas turėtų teisę vienašališkai nutraukti sutartį nemokėdamas sutartyje numatytos baudos. Tačiau ta aplinkybė, kad sutarties šalys nesusitarė dėl tokios situacijos, negali reikšti, kad būtent savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjui patirtus nuostolius. Pažymėjo, kad atsakovui nepriėmus sprendimo dėl detaliojo plano, UAB „Autoringas“ net nebandė ginti savo galimai pažeistų teisių, t. y. nesikreipė į teismą ir pan., todėl darė išvadą, kad UAB „Autoringas“ nesiėmė jokių teisinių priemonių ir tokiu būdu prisidėjo prie galimos žalos atsiradimo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 24 d. sprendimu (b. l. 102–112) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad pirmoji viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (neveikimas) – t. y. jog atsakovas neveikė įstatymo nustatytu būdu ir laiku nepriėmė sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo arba atsisakymo tai padaryti, buvo nustatyti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. sprendimu, todėl iš naujo nevertinami. Teismas pažymėjo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas prisiėmė atsakomybę už pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymą ir įsipareigojo UAB „Entoja“ sumokėti sutarto dydžio baudą, t. y. 200 000 Lt, nepaisant to, kad, teismo vertinimu, pareiškėjo kaltės klausimas dėl ikisutartinių įsipareigojimų tinkamo neįvykdymo galėjo būti ginčijamas civilinėje byloje Nr. L2-7930-585-2009, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas preliminariojoje sutartyje nenumatė galimybės išvengti baudos net ir tuo atveju, jeigu atsakovas būtų motyvuotai atsisakęs patvirtinti detalųjį planą. Tuo tarpu, komercinio pobūdžio sutarties sudarymo atveju kiekviena šalis turi analizuoti sandorio sudarymo aplinkybes, apsvarstyti perspektyvas ir galimą riziką. Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad toks pareiškėjo elgesys yra vertintinas kaip paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjęs žalai atsirasti ir prašoma priteisti žala turėtų būti mažinama atsižvelgiant į nukentėjusiojo (šiuo atveju pareiškėjo) kaltės dydį, nustačius kitą būtinąją elementą civilinei atsakomybei kilti – priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos. Teismas vertino, kad atsakovo neteisėtas neveikimas lėmė pareiškėjo nuostolių atsiradimą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad net ir nesant tokio neteisėto neveikimo, tačiau atsakovui priėmus nepalankų sprendimą, t. y. atsisakius tvirtinti parengtą detalųjį planą, pareiškėjui būtų atsiradę to paties dydžio nuostoliai. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad paties pareiškėjo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti: pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, galėjo numatyti galimas pasekmes, jei nebūtų sudaryta pagrindinė sutartis, tačiau to nenumatė, be to, neigiamos pasekmės galėjo kilti ir be neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl yra teisinis pagrindas taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį ir žalos atlyginimo nepriteisti.

III.

Pareiškėjas UAB „Autoringas“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 117–123), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

1.Teigia, kad konstatuodamas pareiškėjo nerūpestingumą pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinių aplinkybių, rodančių, jog jis elgėsi taip atidžiai ir rūpestingai, kiek buvo galima protingai iš jo reikalauti iki pat santykių su UAB „Entoja“ pagal preliminariąją sutartį pasibaigimo.

2. Nurodo, kad preliminariosiose sutartyse numatė itin ilgus terminus pagrindinei sutarčiai sudaryti – iš viso net 2 metus ir 2 mėnesius. Teigia, kad atsižvelgus į tai, kad Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalis sudaro pagrindą asmenims tikėtis, jog detalusis planas savivaldybės tarybos bus patvirtintas per 20 dienų nuo plano patiekimo dienos, mano, kad preliminariosiose sutartyse nustatyti terminai objektyviai garantavo pareiškėjui, jog sunkumų, įgyvendinant įsipareigojimą – parengti ir patvirtinti detalųjį žemės sklypo planą, nekils.

3. Akcentuoja, kad visos įgaliotos valstybės institucijos, išskyrus atsakovą, pritarė galutiniam žemės sklypo detaliajam planui ir pastabų neišreiškė, todėl derėdamasis dėl preliminariosios sutarties su UAB „Entoja“ pasirašymo ir jos pakeitimo priedu Nr. 1, pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog atsakovas patvirtins žemės sklypo detalųjį planą.

4. Pažymi, kad atsakovas akivaizdžiai nepaisė teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo konstitucinių principų ir vilkino sprendinio dėl žemės sklypo detalaus plano patvirtinimo priėmimą tol, kol UAB „Entoja“ nusprendė nutraukti preliminariąją sutartį. Paaiškina, kad pareiškėjas, stengdamasis kiek įmanoma teisėtu būdu minimalizuoti savo nuostolius ir kartu teisingai atlyginti trečiojo asmens praradimus, derybose su UAB „Entoja“ pasiekė, jog bauda jam būtų sumažinta nuo 400 000 Lt iki 200 000 Lt, nors iš tiesų patyrė daug didesnius nuostolius, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai apie tai, jog pareiškėjas galėjo ginčyti savo atsakomybę už ikisutartinių įsipareigojimų nevykdymą, t. y. labiau pasistengti sumažinti nuostolius, yra nepagrįsti.

5. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjui nuostoliai galėjo atsirasti net ir tuo atveju, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs savo įstatymines pareigas. Paaiškina, kad atsakovui nusprendus netvirtinti žemės sklypo detalaus plano, pareiškėjas būtų galėjęs jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka arba pataisyti projektą atsižvelgiant į sprendime nurodytas netvirtinimo priežastis. Tačiau nesant sprendimo patvirtinti ar nepatvirtinti žemės sklypo detalųjį planą, pareiškėjui buvo užkirstas kelias paspartinti pritarimo jam procesą. Todėl situacija, kai pareiškėjas laukė sprendimo patvirtinti detalųjį planą negali būti lyginama su situacija, kuri būtų buvusi priėmus aiškų savivaldybės tarybos sprendimą jo netvirtinti.

6. Teigia, kad priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, atsakovui tinkamai vykdant savo įstatymines pareigas, tiek priėmus teigiamą, tiek ir neigiamą sprendimą žemės sklypo detalaus plano projekto atžvilgiu, nuostoliai galėjo neatsirasti. Tuo tarpu nepriėmus jokio sprendimo pareiškėjui buvo akivaizdžiai padaryta turtinė žala.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą (b. l. 152–157) į apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais motyvais kaip ir atsiliepimą į skundą. Papildomai nurodo:

1. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra priežastinio ryšio tarp pareiškėjo patirtos žalos bei neteisėtų veiksmų. Pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia, jog jis elgėsi atidžiai ir rūpestingai, sudarydamas preliminarią sutartį.

2. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog buvo pažeisti jo teisėti lūkesčiai. Pažymi, kad pareiškėjas preliminarią sutartį sudarė 2007 m. lapkričio 30 d. t. y., kai klausimas dėl tarybos sprendimo projekto svarstymo Vilniaus miesto savivaldybės taryboje dar net nebuvo pradėtas svarstyti. Todėl atsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2007 m. lapkričio 30 d. sudarydamas sutartį dar negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių, kada detalusis planas bus patvirtintas bei ar apskritai bus patvirtintas. Teigia, jog pareiškėjas negalėjo turėti jokių teisėtų lūkesčių ir dėl to, kad Teritorijų planavimo įstatyme yra labai aiškiai įtvirtinta savivaldybės tarybos teisė tam tikrais atvejais detaliojo plano netvirtinti, tokiu atveju pateikiant motyvuotą atsakymą dėl detaliojo plano netvirtinimo.

3. Taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad esant atitinkamų institucijų suderinimams ir esant teigiamai valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančios institucijos išvadai jis negalėjo tikėtis, kad detalusis planas bus nepatvirtintas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (2009 m. birželio mėn. 30 d. aprobuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas) ir paaiškina, kad teigiama patikrinimo išvada dėl teritorijos planavimo dokumento detalųjį planą tvirtinančiai institucijai yra patariamojo (rekomendacinio) pobūdžio, o savivaldybės taryba arba savivaldybės administracijos direktorius tarybos pavedimu, priimdami sprendimą dėl detalaus plano patvirtinimo, savarankiškai, nepriklausomai nuo teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte esančios teigiamos išvados, sprendžia – tvirtinti detalųjį planą ar ne

4. Nurodo, kad pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2009 m. birželio 9 d. pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nebuvo pateikta pirmosios instancijos teismui, Paaiškina, kad pareiškėjas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme žinojo, kokius įrodymus reikėtų pateikti nagrinėjant bylą, tačiau įrodymų nepateikė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalimi, mano, kad pateikti naujus įrodymus nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje nėra jokio teisinio pagrindo

Žemesnės instancijos teismas

6. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju pats pareiškėjas sudarydamas taikos sutartį su UAB „Entoja“ prisiėmė visą riziką, nors jo kaltės klausimas dėl ikisutartinių įsipareigojimų tinkamo neįvykdymo galėjo būti ginčytas civilinėje byloje Nr. L2-7930-585/2009. Mano, kad UAB „Autoringas“ neišnaudojo visų teisinių priemonių, kad išvengtų nuostolių, o pasirašęs taikos sutartį prisiėmė tokius įsipareigojimus ir pats privalo juos vykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra savivaldybės civilinė atsakomybė už pareiškėjo patirtus nuostolius, kai teismo sprendimu nustatyti neteisėti savivaldybės veiksmai. Ginčo objektu byloje yra priežastinio ryšio tarp savivaldybės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių nustatymas ir teisinis įvertinimas bei paties pareiškėjo atsakomybės laipsnis dėl sutartimi prisiimtos nuostolių rizikos.

Pareiškėjas UAB „Autoringas 2006 m. spalio 27 d. sudarė su UAB „RV architektų studija“ Projektavimo darbų rangos sutartį Nr. 2006_10_ Kapsų dėl žemės sklypo Kapsų g. 22, Vilniuje detaliojo plano sprendinių su teritorijos užstatymo projektiniais pasiūlymais (projekto) parengimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. byla Nr. I-4073-426/2008 b. l. 20-23).

Pareiškėjas detaliojo plano organizatorius UAB „Autoringas“ 2007 m. vasario mėn. 12 d. sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. 04858, gavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, turėdamas konkretų komercinį interesą naudingomis sąlygomis parduoti žemės sklypą UAB „Entoja“. Tam tikslui buvo 2007 m. lapkričio 30 d. sudaryta preliminari sutartis, kuria pareiškėjas įsipareigojo pirkėjui – UAB „Entoja“ ateityje parduoti parduotuvę su automobilių techninio aptarnavimo centru 2E1p, unikalus Nr. 1097-9004-6029, bendras plotas 894,83 kv. m., esančią Kapsų g. 22, Vilniuje, bei turtines teises pagal 1998-05-07 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N01/98-15383 dėl 0,2120 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. 0101/0071:195, esančio Kapsų g. 22, Vilniuje, kuriuose po detaliojo plano patvirtinimo pirkėjas vystys komercinio ir gyvenamojo ploto plėtrą. Nekilnojamąjį turtą buvo numatyta parduoti už 4 000 000, sutartį sudaryti iki 2008-11-20; pardavėjas iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo įsipareigojo savo lėšomis paruošti ir patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus (sutarties 1.2.2., 1.3., 2.2. p., b. l. 12-14).

Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus urbanistikos – architektūros ekspertų taryba, protokolas 2008 m. vasario 7 d. Nr. 08-02, apsvarsčiusi sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano sprendinius ir užstatymo projektinius pasiūlymus, savo išvadose nurodė, kad projektiniai pasiūlymais iš esmės atitinka savivaldybės išduotų planavimo sąlygų reikalavimus, tačiau planavimo sąlygos parengtos akivaizdžiai paviršutiniškai, neįvertinant galiojančio Vilniaus miesto Bendrojo plano nuostatų bei nagrinėjamos teritorijos specifikos; rekomendavo tęsiant detaliojo plano tvirtinimo procedūrą sumažinti planuojamo sklypo užstatymo intensyvumą pagal galiojančio plano reglamentą iki 1,6 (adm. byla Nr. I-4073-426/2008 b. l. 29).

Aiškinamajame rašte prie Tarybos sprendimo projekto „Dėl sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimo“, parengtame 2008-04-28, nurodyta, kad 2120 kv. m sklypo Kapsų g. 22 detalusis planas rengiamas remiantis 2007 m. vasario mėn. 12 d. „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartimi Nr. 04858 ir Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento išduotomis planavimo sąlygomis teritorijų planavimo dokumentui rengti, detaliojo plano organizatorius – UAB „Autoringas“; dėl parengto detaliojo plano Teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo dokumento 2007-11-15 patikrinimo akto Nr. (100) – 11.81 – 461 išvada – teigiama; detaliojo plano tvirtinimui pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija posėdyje 2007-11-27 (adm. byla Nr. I-4073-426/2008 b. l. 32-33, 36, 37).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos kolegija 2008 m. gegužės 8 d. protokoliniu nutarimu Nr. 21-313 nutarė pritarti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektui „Dėl Tarybos sprendimo projekto „Dėl sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimo“ (adm. byla Nr. I-4073-426/2008 b. l. 34).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu 2008 m. gegužės 9 d. Nr. 30-912 pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektui „Dėl sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimo“ (adm. byla Nr. I-4073-426/2008 b. l. 35).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 21 protokolas 2008 m. birželio 18 d. Nr. 2-21 patvirtina, kad darbotvarkės 47-uoju klausimu buvo numatytas sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimas, ir nuspręsta daryti pertrauką sprendimo projekto „Dėl sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimo“ svarstyme, teikti Tarybai svarstyti patobulintą projektą. Miesto plėtros komitetas nepritarė pateiktam projektui, svarstymo metu buvo nurodyta, kad toje vietoje bandoma sujungti du priešingus architektūrinius vaizdus, vietoj vieno aukšto statinio planuojama statyti 5 ir 9 aukštų statinį (Vilniaus apygardos administracinio teismo adm. byla Nr. I-4073-426/2008 b. l. 8-11).

Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Vilniaus miesto savivaldybės merui 2008-06-30 pateikė reikalavimą nedelsiant įgyvendinti LR Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, t.y. patvirtinti žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0071:195) Kapsų g. 22 detalųjį planą, arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir detaliojo plano organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą dėl minėtojo detaliojo plano netvirtinimo (adm. byla Nr. I-4073-426/2008 b. l. 5-6).

Vilniaus miesto savivaldybės plėtros komitetas posėdyje Nr. 28, protokolas 2008 m. liepos 23 d. Nr. 4-120-(1.17-TAR-1) nepritarė Tarybos sprendimo „Dėl sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimo“ projektui, nusprendė siūlyti mažinti aukštingumą (adm. byla Nr. I-4073-426/2008 b. l. 28).

Vilniaus miesto savivaldybės taryba posėdyje Nr. 24, protokolas 2008 m. rugsėjo 10 d. Nr. 2-24, sprendimo projekto „Dėl sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimo“ svarstyme nusprendė daryti pertrauką, projektą tobulinti pagal pareikštas pastabas; projektui nepritarė Miesto plėtros komitetas (adm. byla Nr. I-4073-426/2008 b. l. 53).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 6 d. sprendimu, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-4073-426/2008 pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo UAB „Autoringas“, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti žemės sklypo Kapsų g. 22, Vilniuje (kad. Nr. 0101/0071:195) detalųjį planą arba priimti sprendimą netvirtinti detaliojo plano ir detaliojo planavimo organizatoriui pateikti motyvuotą atsakymą dėl minėtojo detaliojo plano netvirtinimo (adm. byla Nr. I-4073-426/2008 l. 59-63). Šiuo teismo sprendimu buvo konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba neteisėtai, pažeisdama Teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalies reikalavimus, nepriėmė sprendimo dėl UAB „Autoringas“ parengto žemės sklypo Kapsų g. 22, Vilniuje detaliojo plano.

Nagrinėjamoje byloje Vilniaus savivaldybės tarybos neteisėti veiksmai nenustatinėtini iš naujo, tik vertintina, ar jie susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo reikalautinais atlyginti nuostoliais. Europos Tarybos Rekomendacijų Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas numato, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas gali būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusiojo asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d. nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas UAB „Autoringas“ su nekilnojamojo turto pirkėju UAB „Entoja“, atsižvelgiant į tai, kad numatytu laiku ir tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimo patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą, 2008-11-20 pasirašė priedą Nr. 1 prie sutarties dėl nekilnojamojo turto pardavimo – pirkimo ateityje, kuriuo susitarė, kad pagrindinė sutartis turės būti sudaryta iki 2009-01-20 (b. l. 15).

Pirkėjas UAB „Entoja“ 2009 m. sausio 30 d. informavo pareiškėją, kad nutraukia preliminarią nekilnojamojo turto pardavimo – pirkimo sutartį, kadangi jis neįvykdė įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį laiku ir tinkamai bei pareikalavo sumokėti 400 000 Lt dydžio baudą remiantis 2007-11-20 sutarties 3.1. punktu (b. l. 16). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3286-585/2010 pagal kreditoriaus UAB „Entoja“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš skolininko UAB „Autoringas“ 400 000 Lt baudą ir 6 proc. metinių palūkanų buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria UAB „Autoringas“ įsipareigojo sumokėti kreditoriui 200 000 Lt nuostolių atlyginimą. Pareiškėjas savo įsipareigojimus įvykdė.

Sprendžiant kokią reikšmę Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neteisėti veiksmai turėjo pareiškėjo sutartinei atsakomybei prieš trečiuosius asmenis, atsižvelgtina į 2007-11-30 preliminariosios sutarties nutraukimo priežastis. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties, nes neįvykdė įsipareigojimo patvirtinti detalųjį planą – preliminariosios sutarties nutraukimo metu atsakovas nebuvo priėmęs sprendimo dėl detaliojo plano, nors tokį reikalavimą jam buvo pateikęs Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, buvo priimtas teismo sprendimas. Darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos neteisėtas neveikimas buvo pagrindine faktine priežastimi, lėmusia pareiškėjo sutartinių santykių nutrūkimą. Atsakovo argumentai, kad preliminarios sutarties nutraukimą galėjo lemti ir kitos priežastys, taip pat ir sprendimas, kuriuo būtų atsisakyta patvirtinti konkrečios teritorijos detalųjį planą, kas, beje ir buvo 2009 m. rugsėjo mėnesį padaryta, yra atmestini, nes yra hipotetinės kilmės, neįrodyti. Atsakovas nepateikė nei pagrįstų argumentų, nei įrodymų, kad preliminariosios sutarties nutrūkimą būtų lėmusios kitos priežastys. Jei sprendimas atsisakyti tvirtinti detalųjį planą būtų priimtas per Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 4 dalyje numatytą 20 dienų terminą, pareiškėjas būtų turėjęs galimybę, atsižvelgdamas į tokio sprendimo motyvus, jį skųsti, koreguoti detalųjį planą, ar imtis kitokių veiksmų savo interesams apginti. Aplinkybė, kad vėliau ginčo teritorijos detalusis planas apskritai nebuvo patvirtintas, nesvarstytina šioje byloje, nesietina su konkrečios preliminariosios sutarties pasibaigimu, nes toks sprendimas buvo priimtas praėjus dideliam laiko tarpui (9 mėnėsiams) po preliminariosios sutarties nutraukimo, pareiškėjas žemės sklypą buvo 2009-06-09 sutartimi pardavęs ir dėl to netekęs komercinio intereso vienokiu ar kitokiu sprendimu dėl detaliojo plano. Be to, į šią bylą atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių atsisakymo tvirtinti ginčo teritorijos detalųjį planą motyvus, todėl pastaroji aplinkybė niekaip negalėtų būti siejama su pareiškėjo veiksmais vykdant su preliminariąja sutartimi susijusius įsipareigojimus.

Kita vertus, padaryta išvada, kad atsakovo neteisėtas neveikimas buvo priežastimi, lėmusia pareiškėjo sudarytos preliminariosios sutarties nutraukimą, savaime nereiškia, kad tokie neteisėti veiksmai yra susiję teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo patirtais nuostoliais (CK 6.247 str.).

Civilinio kodekso 6.249 str. 1 d. žalą apibrėžia kaip asmens turto netekimą arbą sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų neteisėtų veiksmų. Be to, įstatymų nustatytais atvejais gali būti atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str.). Pareiškėjas šioje byloje reikalauja atlyginti tiesioginiais laikytinus nuostolius, kuriuos patyrė jam pritaikius sutartinę atsakomybę. Reikalavimai dėl negautų pajamų, neturtinės žalos atlyginimo nėra reiškiami, todėl šioje byloje svarstytina tik kokia apimtimi Vilniaus miesto savivaldybė gali būti atsakinga už pareiškėjo patirtus tiesioginius nuostolius.

Administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdama byloje dėl pareiškėjo teisės į konkrečių nuostolių, patirtų nutraukus preliminarią sutartį, atlyginimą, padarė išvadą, kad UAB „Autoringas“ nepagrįstai civilinėje byloje Nr. L2-7930-585/2009 neginčijo savo kaltės dėl nesudarytos pagrindinės sutarties, neįrodinėjo toje byloje, jog Taryba neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti, kad sudarydamas preliminarią sutartį nenumatė galimybės išvengti baudos net ir tuo atveju, kai detalusis planas nebus priimtas, nepagrįstai prisiėmė riziką ir savo veiksmais, laikytinais dideliu neatsargumu, prisidėjo prie nuostolių atsiradimo; remdamasis šia išvada, nors ir vertino, kad atsakovės neteisėtas neveikimas turėjo įtaką pareiškėjo nuostolių atsiradimui, taikė 6.282 straipsnio 1 dalį ir reikalavimą dėl žalos atlyginimo atmetė.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su šia išvada nesutinka.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje negali svarstoma, ar pagrįstai Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2010 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3286-585/2010 pagal kreditoriaus UAB „Entoja“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti iš skolininko UAB „Autoringas“ 400 000 Lt baudą ir 6 proc. metinių palūkanų buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria UAB „Autoringas“ įsipareigojo sumokėti kreditoriui 200 000 Lt nuostolių atlyginimą. Įsiteisėję teismų sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str., ABTĮ 14 str.). Šioje byloje gali būti vertinama tik aplinkybė, ar atsakovo neteisėtas neveikimas suponuoja jo pareigą atlyginti pareiškėjo nuostolius, patirtus pritaikius civilinę atsakomybę.

Ar pareiškėjo įsipareigojimas preliminarioje sutartyje iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo savo lėšomis paruošti ir patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus laikytinas išimtinai jo prisiimta ūkinės – komercinės veiklos rizika, turi būti sprendžiama įvertinus faktines detaliojo plano rengimo aplinkybes, realias asmens galimybes parengti tokį dokumentą ir su tuo susijusius teisėtus lūkesčius. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2007 m. vasario mėn. 12 d. sudarė „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo“ sutartį Nr. 04858, gavo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento planavimo sąlygas teritorijų planavimo dokumentui rengti, tai reiškia, kad turėjo realias galimybes detaliajam planui parengti, tai sukūrė jam teisėtus lūkesčius, kad veikdamas teisėtai, įvykdęs atsakovo nustatytas detaliojo planavimo sąlygas ir įstatymo reikalavimus, jis įgis specialią teisę – bus patvirtintas detalusis planas. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2007-11-30, po sąlygų teritorijų planavimo dokumentui rengti gavimo, todėl sąlygos savo lėšomis paruošti ir patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus įrašymas neturi būti vertinamas kaip nepagrįsta ūkinės komercinės veiklos rizika. Priešingai, aplinkybė, kad pareiškėjas, veikdamas teisėtai, tikėdamasis atsakovo teisėto veikimo, turėjo pagrįstus lūkesčius įgyti specialią teisę, sumažina tokią riziką iki normalaus laipsnio.

Duomenys byloje taip pat patvirtina, kad pareiškėjas įvykdė visas teisės aktuose ir Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje numatytas pareigas, gavo visus dėl detaliojo plano tvirtinimo sprendžiančių institucijų privalomus suderinimus, tai patvirtina 2008-04-28 aiškinamasis raštas prie Tarybos sprendimo projekto „Dėl sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimo“, kuriame nurodyta, kad dėl parengto detaliojo plano Teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros departamento teritorijų planavimo dokumento 2007-11-15 patikrinimo akto Nr. (100) – 11.81 – 461 išvada – teigiama; detaliojo plano tvirtinimui pritarė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės sklypų tvarkymo ir planavimo komisija posėdyje 2007-11-27; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įsakymu 2008 m. gegužės 9 d. Nr. 30-912 pritarė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektui „Dėl sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimo“. Toks pareiškėjo elgesys patvirtina, kad jis aktyviais veiksmais siekė nepadidinti sutartimi prisiimtos rizikos.

Kita vertus, objektyviuoju požiūriu detaliojo plano tvirtinimas yra tarybos diskrecija, ir vien ši aplinkybė lemia paties pareiškėjo kur kas didesnį atsakomybės laipsnį prisiimant sutartinę atsakomybę, nepaisant teisėtų lūkesčių, už sprendimus, kurie yra kito subjekto kompetencijos dalykas. Nustatant kiekvienos iš šalių atsakomybės laipsnį dėl patirtų nuostolių (t.y. kokia rizika tenka pačiam pareiškėjui, ir kokia dalis atsakomybės tenka atsakovui dėl neteisėto neveikimo), šioje byloje neišvengiamai turi būti vertinama, ar tarybos diskrecijos teisės įgyvendinimas galėtų būti pripažintas veiksniu, eliminuojančiu jos atsakomybę dėl kitų asmenų patiriamų nuostolių. Aukščiau buvo įvertinta, kad preliminariosios sutarties nutraukimą lėmė atsakovo neteisėtas neveikimas. Sprendžiant, ar atsakovo veiksmai lėmė ir sutarties nutraukimo pasekmes – tam tikro dydžio nuostolius, atsižvelgtina ar atsakovas turėjo pagrindo remdamasis diskrecijos teise, netvirtinti detaliojo plano. Savivaldybė neteikė argumentų, kad atsakovas nebūtų įvykdęs detaliojo plano organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartyje numatytų pareigų ar teisės aktų reikalavimų, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui būtų buvę nurodyta koreguoti detalųjį planą, ir jis nebūtų tokios nurodymo vykdęs, kad parengtas detalusis planas neatitiko aukštesnės galios teisės aktų, todėl darytina išvada, kad teisėtai veikęs pareiškėjas turėjo pakankamai pagrįstus lūkesčius, jog detalusis planas bus patvirtintas, o viešojo administravimo subjektui nebus pagrindo nemotyvuotai, remiantis išimtinai diskrecijos teise, atsisakyti priimti sprendimą. Teisingumo ir protingumo principai reikalauja, kad taryba, grįsdama sprendimą diskrecijos teise, pateiktų motyvus, susijusius su asmeniui pavestų sutartimi ar nustatytų teisės aktais pareigų netinkamu įvykdymu. Atsakovas byloje duomenų, kurie galėtų pagrįsti galimų motyvų turinį, neteikė.

Tik remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio Nr. 21 protokolu 2008 m. birželio 18 d. Nr. 2-21, patvirtinančiu, kad darbotvarkės 47-uoju klausimu buvo numatytas sklypo Kapsų g. 22 detaliojo plano tvirtinimas, galima remtis sprendžiant dėl galimo nepritarimo pateiktam detaliajam planui motyvo – Miesto plėtros komitetas nepritarė pateiktam projektui, svarstymo metu buvo nurodyta, kad toje vietoje bandoma sujungti du priešingus architektūrinius vaizdus, vietoj vieno aukšto statinio planuojama statyti 5 ir 9 aukštų statinį. Tačiau toks motyvas nelaikytinas reikšmingu argumentu sprendžiant dėl atsakovo veiksmų galimos įtakos pareiškėjo nuostoliams, nes Miesto plėtros komiteto pritarimas yra rekomendacinio pobūdžio, o detalusis planas buvo parengtas pagal Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento planavimo sąlygas. Darytina išvada, kad objektyvi sąlyga, apibrėžiama kaip Tarybos diskrecijai netvirtinti konkretaus detaliojo plano, nagrinėjamu atveju laikytina turinčia minimalią reikšmę nulemiant pareiškėjo nuostolių atsiradimą.

Tarybos diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliųjų planų tvirtinimo laikytina objektyvia aplinkybe, lemiančia pareiškėjo galimų patirti nuostolių didesnį rizikos laipsnį, nagrinėjamu atveju pripažintina neturinčia esminės reikšmės realiai patirtų nuostolių faktui, nes nėra byloje įrodyti motyvai, kuriais atsakovas galėtų pagrįsti savo argumentus pasinaudoti diskrecijos teise. Pažymėtina, kad būtinybė motyvuoti viešojo administravimo subjekto priimamus sprendimus yra ne kartą akcentuota ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1520/2010). Taigi pirmosios instancijos teismas, nors ir įvertino, kad atsakovo neteisėtas neveikimas turėjo įtaką pareiškėjo nuostolių atsiradimui, tačiau nepagrįstai sprendė, kad žala atsirado ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų, o priežastinis ryšys yra netiesioginis, neturintis teisinės reikšmės. Nagrinėjamu atveju neteisėtas atsakovo neveikimas sietinas su nemotyvuoti delsimu patvirtinti detalųjį planą, todėl yra susijęs pakankamai teisiškai reikšmingu priežastiniu ryšiu su pareiškėjo patirtais nuostoliais.

Sprendžiant, kokiu laipsniu Vilniaus miesto savivaldybė yra atsakinga už pareiškėjo patirtus tiesioginius nuostolius, atsakomybės dydis mažintinas atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.282 str.). Kaip jau buvo aptarta aukščiau, sąlygos preliminarioje sutartyje iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo savo lėšomis paruošti ir patvirtinti žemės sklypo detalųjį planą bei parengti teritorijos užstatymo projektinius pasiūlymus įtraukimas neturi būti vertinamas kaip nepagrįsta ūkinės – komercinės veiklos rizika ir didelis neatsargumas, dėl kurio galėtų būti mažinamas žalos atlyginimas arba toks reikalavimas atmetamas. Tačiau, nors ir nevertinamas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2010 m. sausio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-3286-585/2010 nustatytas nuostolių dydis, atsakovas pagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turėjo išnaudoti visas teisinės gynybos priemones ir siekti nuostolių dydžio sumažinimo. Nesiimdamas civilinio proceso įstatyme numatytų visų galimų priemonių savo elgesiu jis galėjo prisidėti prie didesnių nuostolių atsiradimo, negu įprastai tokiais atvejais priteisiami, todėl teisėjų kolegija, taikydama CK 6.282 str. 1 d., atsakovo atsakomybės laipsnį už pareiškėjo patirtą žalą nustato 1/8 dalies dydžio ir pripažįsta apelianto teisę į reikalavimų dalies patenkinimą ir (214 160 Lt : 8) 26 770 Lt dydžio tiesioginių nuostolių atlyginimą.

Remiantis aukščiau aptartais argumentai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes priimtas netinkamai įvertinus faktines aplinkybes byloje (ABTĮ 142 str. 1 d.), ir priimamas naujas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo UAB „Autoringas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „Autoringas“ skundą patenkinti iš dalies, priteisti pareiškėjui iš Vilniaus miesto savivaldybės 26 770 Lt tiesioginių nuostolių atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiIrmantas JarukaitisRičardas PiličiauskasVirginija Volskienė