Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. (E. D.) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. (E. D.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kesko Senukai Lithuania“ dėl netesybų, įsipareigojimų nevykdymo ir negrąžintų pinigų už sugedusią prekę priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

9. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas (apeliantas) Kauno apylinkės teismo prašė priteisti 374,52 Eur sumą už kriauklės čiaupo defektus, 2 400,00 Eur prastovas ir 500,00 Eur kitas išlaidas, iš viso 3 274,52 Eur sumą. Kauno apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi nustatė ieškovui (apeliantui) septynių dienų nuo nutarties kopijos įteikimo dienos terminą pašalinti ieškinio trūkumus – patikslinti ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovui (apeliantui) trūkumų nepašalinus Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, t. y. ieškovui (apeliantui).

10. Ieškovas (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas, kad jis negyvena Lietuvos Respublikoje ir užsienyje ne visada veikia e.teismas sistema, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra per trumpas, be to, nustatyti trūkumai gali būti pašalinti ir bylos eigoje.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad konstitucinė teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė. Ieškiniui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 111, 135 straipsniai), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui pareiškimą ar ieškinį paduodantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024).

12. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama, kad ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), o 4 punkte įtvirtinta, kad ieškinyje turi būti ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

13. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad faktinis ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, taip pat sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-701/2023 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

14. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi įpareigojo ieškovą (apeliantą) per septynių dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus – tinkamai suformuluoti faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir reikalavimą (ieškinio dalyką). Ieškovo (apelianto) teigimu, šiuos trūkumus buvo galima pašalinti bylos eigoje ir iš naujo teikti ieškinio teismui nėra prasmės.

15. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovo (apelianto) pozicija nesutinka. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, nes teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Teikdamas ieškinį, šias ribas nustato ieškovas, o jo suformuluotas ieškinio dalykas ir nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, o atsakovui (kitiems proceso dalyviams), kuriam pareikštas ieškinys, – teikti atsikirtimus, gintis nuo pareikšto ieškinio ar su juo sutikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2015).

16. Taigi, tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ieškinio pateikimo teismui stadijoje buvo viena esminių ieškovo (apelianto) pareigų siekiant įgyvendinti teisę į teismą. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovo (apelianto) ieškinyje nurodytos aplinkybės ir iš jų kildinami reikalavimai pateikti nekonkrečiai ir neaiškiai. Ieškovas (apeliantas), teikdamas reikalavimą dėl 2 400,00 Eur sumos priteisimo už prastovas, pateikia tik abstrakčias aplinkybes dėl prekių vėlavimo ir sumų mokėjimo darbininkams (juos atsiuntusiai įmonei), tačiau nenurodo, kada ši suma buvo sumokėta bei nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Be to, teikdamas reikalavimą priteisti 500,00 Eur išlaidas, kurios, kaip nurodoma ieškinyje, susijusios su bylos pasiruošimu, ieškinio „sustatymu“ ir pretenzijų surašymu, ieškovas (apeliantas) nekonkretizuoja, kaip šios išlaidos pasireiškė, pavyzdžiui, kad ieškovas (apeliantas) kreipėsi dėl teisinių paslaugų teikimo rengiant ieškinį ir pretenzijas bei komunikuojant su atsakovės atstovais, ir dėl to patyrė realias išlaidas. Ieškovo (apelianto) aplinkybės, susijusios su reikalavimu priteisti 374,52 Eur už kriauklės čiaupo defektus, taip pat yra nenuoseklios – iš ieškinio turinio nėra aišku, kada ir kaip ieškovas (apeliantas) patyrė į minėtą sumą įtrauktas 220,00 Eur išlaidas bei kokie įrodymai tai pagrindžia.

17. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 12 d. nutartimi pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus dėl netinkamai suformuluotų ieškinio pagrindo ir dalyko.

18. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad ieškovui (apeliantui), gyvenančiam užsienyje, ne visada veikė e.teismas sistema ir taip pat ne visada pavyko atidaryti „Adoc“ formato dokumentus, atkreipiamas dėmesys, kad bylos vedimą elektronine forma inicijavo pats ieškovas (apeliantas), pateikdamas ieškinį per EPP sistemą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 22 punkte numatyta, kad jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo Liteko VEP posistemio paskyroje ir jo Liteko VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato Liteko VEP posistemio paskyrą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai, pirmą kartą prisijungę prie Liteko VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios Kauno apylinkės teismas, 2024 m. birželio 12 d. nutartimi nustatęs ieškovui (apeliantui) septynių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti joje nurodytus ieškinio trūkumus, minėtą nutartį išsiuntė ieškovui (apeliantui) jos priėmimo dieną (2024 m. birželio 12 d.) per EPP sistemą, nes pats ieškovas (apeliantas) pateikė ieškinį būtent tokiu būdu. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas (apeliantas) būtų atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, Liteko sistemoje nėra pažymėta, jog ieškovui (apeliantui), kaip EPP sistemos vartotojui, procesiniai dokumentai nesiunčiami per EPP sistemą, be to, pats ieškovas (apeliantas) neneigia, kad jo paskyra yra aktyvi. Teismo nutartis dėl trūkumų šalinimo ieškovui (apeliantui) per EPP sistemą išsiųsta 2024 m. birželio 12 d. ir vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi laikoma įteikta 2024 m. birželio 13 d. Taigi, paskutinė ieškinio trūkumų pašalinimo diena buvo 2024 m. birželio 20 d. Ieškovui (apeliantui) trūkumų iki nurodyto termino nepašalinus, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

20. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ieškovo (apelianto) nurodomas aplinkybes, susijusias su tuo, kad jam ne visada veikė e.teismas sistema ir ne visada pavyko atidaryti „Adoc“ formato dokumentus, nes ieškovas (apeliantas) teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes. Be to, nors byloje ir nėra duomenų, kad ieškovas (apeliantas) turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, tačiau patikrinus Liteko duomenis nustatyta, kad ieškovas (apeliantas) 2023–2024 m. elektronine forma bandė inicijuoti ir / ar inicijavo iš viso devyniolika civilinių teisminių procesų (tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės), iš ko apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad e.teismas sistemos veikimas jam yra žinomas ir suprantamas (įskaitant „Adoc“ formato teismo procesinių dokumentų atidarymą).

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovas (apeliantas), gavęs teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo, per teismo nustatytą terminą nesiėmė jokių veiksmų, t. y. nepateikė teismui patikslinto ieškinio ir / ar kito procesinio dokumento, išreiškiančio jo nuomonę dėl nustatytų trūkumų. Tuo atveju, jeigu ieškovas (apeliantas) manė, kad nėra pagrindo šalinti teismo nutartyje nustatytus trūkumus, nes jie galėjo būti pašalinti bylos eigoje, jis turėjo (privalėjo) teismui teikti jeigu ir ne patikslintą ieškinį, tai bent argumentuotą poziciją dėl teismo nutartyje nustatytų trūkumų, tačiau ne būti pasyviu proceso dalyviu. Tokie ieškovo (apelianto) veiksmai, neteikiant jokio prašymo ir / ar kito procesinio dokumento bei nereaguojant į teismo nutartyje nustatytą įpareigojimą pašalinti trūkumus pirmosios instancijos teismui sudarė pagrįstą prielaidą vertinti, kad ieškovas (apeliantas) trūkumų nesiruošia šalinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas (apeliantas) jokių motyvų, dėl kurių, jo manymu, pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai turėtų būti pripažinti nepagrįstais (be abstraktaus paminėjimo, kad trūkumai galėjo būti pašalinti bylos eigoje), atskirajame skunde apskritai nenurodė.

22. Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovo (apelianto) atskirajame skunde nurodytas argumentas, jog pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartimi jam buvo nustatytas per trumpas trūkumų šalinimo terminas, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties. Ieškovas (apeliantas), manydamas, kad terminas trūkumams pašalinti yra per trumpas, turėjo teisę prašyti teismo jį pratęsti, tačiau to nepadarė, priešingai – į Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. nutartį visai nereagavo. Toks ieškovo (apelianto) procesinis pasyvumas ir lėmė skundžiamos nutarties priėmimą.

23. Pažymima, kad aplinkybė, jog ieškovo (apelianto) ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, neužkerta kelio, pašalinus trūkumus, ieškovui (apeliantui) dar kartą kreiptis į teismą ir ginti savo galimai pažeistas teises.

24. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias ieškinio laikymą nepaduotu ieškovui nepašalinus jo trūkumų, todėl ieškovo (apelianto) atskirasis skundas atmetamas ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.