Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. L. ir G. L. (apeliantai) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovams A. L. ir G. L. dėl įpareigojimo nugriauti žemės sklype esančios tvoros dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. V., R. V., L. B., S. P., A. P., V. M., K. J., A. M., E. Ž., M. G., A. K., L. V., E. K., G. P., M. B., A. J., D. M., J. G., M. Š., L. V., Š. S., A. M., M. J., S. L., P. K., R. R., K. J., Gyvenamųjų namų savininkų bendrija „L“, R. K., S. Š., A. Š., uždaroji akcinė bendrovė „Investicijos garantas“, M. B., R. B., G. M., T. M., uždaroji akcinė bendrovė „Domova“, L. K., E. K., A. J., A. R., D. Ž., D. Ž., R. P., M. G., M. S., T. J., uždaroji akcinė bendrovė „Fortegija“, V. K., S. K., K. V., Ž. V., J. K., M. K., E. R., I. M., A. B., L. E., S. V., S. V., V. Š., I. K., A. V., R. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

28. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

29.1 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T11-36 buvo patvirtintas žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detalusis planas (toliau ir Detalusis planas). Detaliuoju planu suformuota gyvenamoji teritorija mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai ir inžinerinei infrastruktūrai. Detaliuoju planu buvo suformuoti 28 sklypai, eksploatacijai suformuojami du inžinerinės infrastruktūros sklypai. Detaliuoju planu taip pat buvo suplanuota 10/0,4 kV tranzitinė transformatorinė, numatyta sklype Nr. 29. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad elektros tiekimą numatoma pajungti nuo projektuojamos 10/0,4 kV modulinės tranzitinės transformatorinės, kurios statybai ir eksploatavimui išskirtas sklypas Nr. 29 iki skirstomųjų punktų subendrintų su vartotojų įvadiniais apskaitos skydeliais. Į planuojamą teritoriją elektros tiekimas numatomas tiesti nuo esamos oro linijos „L-300“, 10 kV požemine kabelio linija į planuojamoje teritorijoje būsimą 10/0,4 kV modulinę tranzitinę transformatorinę. Be to, nurodyta, kad sklypas Nr. 29 tarnaus teise tiesti, naudoti, aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Detaliojo plano aiškinamojo rašto 26 puslapyje aprašomas planuojamas žemės sklypas Nr. 29, plotas 42 m², pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams.

29.2 Nekilnojamojo turto registro duomenimis, padalijus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas 0,0042 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. (toliau ir Žemės sklypas), kurio paskirtis kita, o naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą (2023 m. liepos 27 d. duomenimis) Žemės sklypo bendrasavininkai yra: I. V., R. V., L. B., S. P., A. P., V. M., K. J., A. M., E. Ž., M. G., A. K., L. V., E. K., G. P., M. B., A. J., D. M., J. G., M. Š., L. V., Š. S., A. M., M. J., S. L., P. K., R. R., K. J., R. K., S. Š., A. Š., UAB „Investicijos garantas“, M. B., R. B., G. M., T. M., UAB „Domova“, L. K., E. K., A. J., A. R., D. Ž., D. Ž., R. P., M. G., M. S., T. J., UAB „Fortegija“, V. K., S. K., K. V., Ž. V., J. K., M. K., E. R., I. M., A. B., L. E., S. V., S. V., V. Š., I. K., A. V., R. S.

29.3 Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 4-2867-(13) „Dėl žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Klaipėdos rajono savivaldybės Triušelių kaime, padalijimo ir padalintų sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo“ 1.18 punkte nustatyta, kad žemės sklype Nr. 29 nustatomi servitutai, suteikiantys teisę naudoti, aptarnauti bei tiesti požemines, antžemines komunikacijas. Minėti servitutai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nuo 2013 m. birželio 13 d.

29.4 Pagal Nekilnojamo turto duomenis, atsakovams A. L. ir G. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise nuo 2016 m. balandžio 18 d. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. Pirkimo–pardavimo sutartimi 2016 m. balandžio 5 d. atsakovai įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į 1/28 dalį žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ir į 1/28 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad Žemės sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos, nurodyti Žemės sklypui nustatyti servitutai, kitiems žemės sklypams taikomos specialiosios naudojimo sąlygos.

29.5 Detaliuoju planu suplanuotai Transformatorinei nustatoma apsaugos zona patenka į esamų elektros tinklų apsaugos zonas1 (toliau – Apsaugos zonos) (ieškinio priedas Nr. 2).

29.6 Savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. AV-187 leista „rengiant statybos techninį projektą, koreguoti žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), detaliojo plano registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nustatytą statybos zoną, statybos ribą ir susisiekimo komunikacijų išdėstymo principus, nepažeidžiant įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų“ (ieškinio priedas Nr. 1).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų ir trečiųjų asmenų argumentus dėl poreikio įrengti transformatorinę nebuvimo. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, sprendė, kad atsakovai šiuo metu naudoja Žemės sklypą savo privatiems interesams tenkinti be teisinio pagrindo, nes nėra sudaryta jokių sutarčių dėl Žemės sklypo panaudos ar nuomos, taip pat dėl šio žemės sklypo naudojimo būdo nėra priimta jokių sprendimų įsteigtoje bendrijoje. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nusprendė, kad reikalavimas Žemės sklypą aptvėrusią tvorą pašalinti pagal ieškinyje nurodytas koordinates yra laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byloje duomenų, kad ieškovės siekiamam tikslui pasiekti užtektų mažesnio tvoros ploto nugriovimo, nebuvo gauta.

Dėl ieškovės teisės naudotis Servitutais nustatomomis teisėmis

32. Bylos duomenimis nustatyta, jog nagrinėjamu atveju Žemės sklype Servitutai yra nustatyti 2009 m. balandžio 30 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 4-2867(1.3), kuris nėra panaikintas ar pakeistas. Tą įrodo ir Nekilnojamo turto registro duomenys, pagal kuriuos Servitutai yra įregistruoti.

33. Kaip žinoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau ir EEĮ) 2 straipsnio 41 dalimi, ieškovė yra skirstomųjų tinklų operatorė – asmuo, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdanti skirstomuosius tinklus, esančius jos veiklos licencijoje nurodytoje teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinanti skirstomųjų tinklų eksploatavimą, plėtrą ir techninę priežiūrą, atsakinga už tai, kad būtų užtikrintas ilgalaikis sistemos pajėgumas pagrįstiems elektros energijos skirstymo poreikiams tenkinti, ir turinti atitinkamą veiklos licenciją.

34. Pagal EEĮ 35 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra atsakinga už jai priklausančių skirstomųjų tinklų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą. Taip pat EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog skirstomųjų tinklų operatorė (ieškovė) privalo techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jai priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindama patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą, laikydamasis aplinkos apsaugos reikalavimų.

35. Taigi, anksčiau nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad elektros energijos skirstomųjų tinklų priežiūra ir plėtra yra ne privatus ieškovės interesas, o teisės aktuose nustatyta pareiga. Ieškovė, vykdydama visuomenei reikšmingą veiklą, turi pareigą veikti taip, kad jos veiklai skiriamos lėšos būtų panaudojamos pagal paskirtį, laikantis racionalumo principo bei griežtai laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų.

37. Dėl aptarto teisinio reguliavimo bei ištirtų bylos duomenų pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad kitų, be ieškovės, energijos skirstymo operatoriaus veiklą Klaipėdos apskrityje vykdančių juridinių asmenų nėra (AB „Energijos skirstymo operatorius“ yra AB LESTO (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.) ir AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ (nuo 2010 m. gruodžio 31 d.) teisių ir pareigų perėmėja). Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgdamas į Detaliojo plano ir jo aiškinamojo rašto sprendinius, teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi teisę naudotis Servitutais ir reikalauti pašalinti kliūtis, kurios trukdo naudotis nustatytais Servitutais (Žemės sklype nustatyti Servitutai yra galiojantys, įregistruoti), dėl to ieškovė turi teisę naudotis Servitutais nustatytomis teisėmis ir vykdyti įstatyme nustatytas funkcijas.

38. Dėl nurodomų priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, kad ieškovė nepagrindė savo teisės naudoti Žemės sklypą.

Dėl ieškovės – operatorės pareigos racionaliai naudoti investicijas prijungiant naujųjų vartotojų elektros įrenginius

41. Taigi ieškovė, skirstomųjų tinklų operatorė bei viešosios teisės reguliuojamas juridinis asmuo, neišvengiamai privalėjo vykdyti teisės aktuose jai nustatytas pareigas (EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti atsakovų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl ieškovo piktnaudžiavimo savo teisėmis (CPK 12, 178 straipsniai).

42. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, ji vykdo licencijuojamą veiklą, kurią kontroliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), nustatydama kainų viršutines ribas. Ieškovės išlaidos nustatyta tvarka yra įvertinamos ir įtraukiamos į galutines elektros energijos persiuntimo ir visuomeninio tiekimo kainas. Viena iš elektros energijos kainos sudedamųjų dalių yra elektros energijos skirstymo vidutiniais ir žemos įtampos tinklais paslaugų kaina, priklausanti nuo įtampos, iš kurios vartotojai gauna elektros energiją. Paslaugų kainą sudaro skirstomųjų tinklų įmonių, paskirstant elektros energiją vidutinės ir žemos įtampos tinklais, patiriami kaštai (https://www.regula.lt/Puslapiai/bendra/DUK/elektros-sektorius/Ar-yra-nustatyti-tiekiamos-elektros-energijos-kokybes-reikalavimai.aspx). Taigi, operatorės patiriami kaštai, prijungiant naujuosius elektros energijos vartotojus, ar didinant esamų vartotojų galią, tiesiogiai lemia galutinę elektros energijos kainą jos vartotojams. Tai reiškia, kad operatorės išlaidos vėliau nustatyta tvarka įtraukiamos į elektros energijos kainos tarifą ir jas turi padengti visi Lietuvos elektros energijos vartotojai.

43. Taigi, ieškovė pagrindė, kad operatorė privalo optimaliai ir efektyviai išnaudoti esamą skirstomąjį tinklą, neįrengiant perteklinių tinklų, racionaliai naudoti investicijas rekonstruojant tinklą ar prijungiant naujų vartotojų elektros įrenginius prie skirstomojo tinklo. Kol teisės aktų nustatyta tvarka ieškovei nebuvo poreikio / būtinumo statyti Transformatorinės, tol ji nesinaudojo savo pažeistų teisių gynyba, bet tai nereiškia, kad ji, vykdydama savo veiklą, atsisakė / atsisako jas ginti ateityje.

44. Dėl nurodomų priežasčių atsakovų pozicija, kad ieškovė nepagrįstai, ilgą laiką nesinaudodama Žemės sklype nustatytais Servitutais, ir toleruodama atsakovų atliekamą Žemės sklypo naudojimą, sudarė pagrįstus ir teisėtus atsakovų lūkesčius, kad tvora yra priimtina ir suderinama su Servitutais ir ieškovės teisių nepažeidžia, yra nepagrįsta ir neatitinkanti teisės aktų keliamų reikalavimų.

Dėl būtinumo griauti Žemės sklype esančios tvoros dalį

45. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė nepagrindė, kokiu aspektu tvora trukdo ieškovei naudotis Servitutais, kokiu aspektu tvora yra nesuderinama su Servitutų turiniu.

46. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis Žemės sklypas yra aptvertas tvora, juosiančia ne tik Žemės sklypą, bet ir atsakovams nuosavybės teise priklausantį gretimą žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav. (ieškinio priedai Nr. 3, 10 ir 12). Tvoros dalis, juosianti Žemės sklypą, riboja ieškovės patekimą į Žemės sklypą bei pažeidžia ieškovės Servitutų ir Apsaugos zonų pagrindu nustatytą teisę be Žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo naudoti, tiesti ir eksploatuoti požemines, antžemines komunikacijas ir taip vykdyti ieškovei įstatyme nustatytą pareigą užtikrinti naujųjų elektros energijos vartotojų prijungimą prie skirstomojo elektros tinklo, įskaitant esamų vartotojų leistinos naudoti elektros galios padidinimą (EEĮ 35 straipsnio 3 dalis, 50 straipsnio 1 dalis, 75 straipsnio 4 dalis).

47. Kitas aspektas tas, kad operatorė teisės aktų nustatyta tvarka privalo užtikrinanti skirstomųjų tinklų eksploatavimą. Pagal EEĮ 35 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra atsakinga už jai priklausančių skirstomųjų tinklų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą. Taip pat EEĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog skirstomųjų tinklų operatorius (ieškovė) privalo techniškai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti jai priklausančius skirstomuosius tinklus ir jungiamąsias linijas su kitais elektros tinklais, užtikrindama patikimą skirstomųjų tinklų įrenginių darbą, efektyvų ir saugų tiekimą, laikydamasis aplinkos apsaugos reikalavimų. Vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 4 dalimi, tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų. EEĮ 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo užtikrinti saugų, patikimą ir nepertraukiamą elektros energijos persiuntimą iki vartotojo objekto nuosavybės ribos. Aprūpinimo elektros energija nutraukimas ar ribojimas galimas tik šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatoriai privalo laikytis nustatytų elektros energijos persiuntimo patikimumo ir paslaugų kokybės reikalavimų (EEĮ 50 straipsnio 2 dalis). Be to, svarbi aplinkybė, kad pagal nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojusius EEĮ 72¹ straipsnio pakeitimus, skirstomųjų tinklų operatorius, t. y. ieškovė, nutrūkus elektros energijos persiuntimui, turi atnaujinti elektros energijos persiuntimą vartotojams ne vėliau kaip per 6 valandas, kai vartotojo elektros įrenginiai įrengti miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 80 000 gyventojų, ir laisvųjų ekonominių zonų teritorijose, ir ne vėliau kaip per 12 valandų, kai vartotojų elektros įrenginiai įrengti kitoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu tinklų operatorius neatnaujina elektros energijos persiuntimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais, vartotojo prašymu jis turi sumokėti vartotojui kompensaciją (EEĮ 72¹ straipsnio 2 dalis).

48. Byloje įrodyta (CPK 12, 178 ,185 straipsniai), kad šiuo atveju Žemės sklype esanti atsakovams priklausanti tvoros dalis (10,61 m) ne tik trukdo bendrovei įrengti Transformatorinę, bet ir ateityje ją įrengus trukdys patekti prie Transformatorinės norint atlikti remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo priežiūros darbus.

49. Taigi, sutiktina su ieškove, jog nutrūkus elektros energijos persiuntimui, ji turės / privalės atnaujinti elektros energijos persiuntimą vartotojams per 12 val., o esant pastatytai tvorai Žemės sklype, ieškovė negalės patekti prie Transformatorinės ir laiku atlikti remonto darbus. Ieškovei nespėjus atnaujinti elektros energijos persiuntimo vartotojams, jai kiltų pareiga sumokėti kompensaciją vartotojams, vartotojai patirtų didelių nuostolių, nepatogumų ir kt.

50. Kaip nustatyta anksčiau, esamos transformatorinės, esančios žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., ir prie jos prijungto esamo 0,4 kV elektros tinklo pajėgumai šiuo metu yra pilnai išnaudoti, todėl nebėra techninės galimybės daugiau prijungti naujų vartotojų elektros tinklų bei padidinti leistiną naudoti elektros energijos galią esamiems vartotojams.

52. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, tenkindama ypatingas visuomenines reikmes ir vykdydama griežtai reglamentuojamą teisės aktais veiklą, reiškia ieškinį įpareigoti atsakovus nugriauti tvoros dalį − 10,61 m tvoros atkarpą priešais (duomenys neskelbtini) gatvę, t. y. tik tiek, kiek yra būtina ieškovei vykdyti Detaliuoju planu numatytos bei projektuojamos Transformatorinės statybos darbus Žemės sklype, kurio paskirtis kita, o naudojimo būdas: susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (ieškinio priedas Nr. 2).

53. Įvertinus tai, kad Detalusis planas yra galiojantis ir atsakovams yra privalomas, ištyrus byloje esančius įrodymus dėl sklypo dalies reikalingumo, pritartina ieškovei, jog eksploatavimui reikalingas visas Detaliuoju planu Transformatorinei išskirtas 42 kv. m ploto Žemės sklypas, nes Transformatorinės durys (priekinės durys yra plačios, kiekviena apie 0,9 metro ir dviejų durų, atsidarančios į abi puses) turi pilnai atsidaryti, norint aptarnauti arba pakeisti jos viduje sumontuotus įrenginius. Žemės sklype planuojamos įrengti Transformatorinės plotis bus apie 2 metrai, o ilgis apie 3 metrai, tą ieškovės atstovas nurodė atsakovui 2023 m. sausio 31 d. elektroniniu laišku (ieškinio priedas Nr. 6). Ieškovė yra pateikusi į bylą modulinės transformatorinės brėžinį (ieškovės 2023 m. lapkričio 20 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 5, DOK-50154). Tokio tipo transformatorinės svoris yra apie 5 tonas, o į ją montuojamo transformatoriaus, priklausomai nuo jo galingumo, svoris siekia net toną. Ieškovė byloje atkreipė dėmesį, kad yra būtina užtikrinti patekimą prie Transformatorinės iš visų jos pusių, kadangi Transformatorinė bus sudaryta ne iš vienų, o trijų durų skirtingose jos pusėse. Papildomai pažymėjo, kad darbuotojams, kurie atliks transformatorinės ir joje esančių įrenginių (transformatoriaus ir kt.) montavimo ar remonto (priežiūros) darbus turi būti paliktas ne mažesnis kaip 1 m laisvas atstumas nuo transformatorinės atidarytų durų krašto, kurios atsidaro 90 laipsniu kampu. Be to, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – SŽNSĮ) 24 straipsnio 7 dalis nustato, kad Transformatorinės ar skirstomojo punkto apsaugos zona yra 5 metrų pločio žemės juosta aplink transformatorinę ar skirstomąjį punktą ir oro erdvė virš šios juostos. SŽNSĮ 25 straipsnis, be kita ko, draudžia elektros tinklų apsaugos zonose gadinti, užtverti ar užversti kelius, skirtus privažiuoti prie elektros tinklų (SŽNSĮ 25 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

54. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė įvertino bei įrodė, kad siekiant tinkamai užtikrinti jai įstatymu ir kitų teisės aktų nustatytas pareigas ir keliamus reikalavimus, pvz., užtikrinti skirstomųjų tinklų saugumą, atsitikus avarijai, tinkamai eksploatuoti Transformatorinę, yra būtina nugriauti ne mažesnę nei 10,61 m atsakovams priklausančios tvoros, esančios Žemės sklype, kuris skirtas išskirtinai Transformatorinės įrengimui, atkarpą.

55. Dėl nurodomų priežasčių atmestinas kaip nepagrįstas atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ieškovė nepagrindė, kokiu aspektu tvora trukdo ieškovei naudotis Servitutais, kokiu aspektu tvora yra nesuderinama su Servitutų turiniu.

Dėl kitų alternatyvų įvertinimo ir Operatoriaus pareigos laikytis teisės aktų keliamų reikalavimų

57. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ištyrus byloje esančius įrodymus, spręstina, jog ieškovė, bendradarbiaudama su atsakovu, įvertino visus galimus variantus statyti naujai transformatorinei kitose vietose nei Žemės sklype, siekdama užtikrinti elektros tinklo pajėgumus naujai atsiradusiam bei ateityje tik didėsiančiam elektros energijos vartojimo poreikiui dėl elektrinių automobilių ir kitų elektrinių įrenginių bei prietaisų didesnio naudojimo (ieškinio priedai Nr. 4-8). Be to, ieškovė procesiniuose dokumentuose išsamiai pasisakė dėl visų techniškai galimų alternatyvų Transformatorinės statymui kitoje vietoje bei įvardino tiek ekonomines (žymiai brangiau kainuojantį aspektą bei pateikė tai pagrindžiančias sąmatas), tiek problemas: nepabaigtą teritorijų planavimo procesą, t. y. nesuformuotus žemės sklypus gretimame kvartale ir kt. (2023 m. liepos 27 d. operatorės rašytiniai paaiškinimai, 2023 m. spalio 31 d. prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo).

58. Kaip anksčiau minėta, ieškovė yra skirstomųjų tinklų operatorė bei viešosios teisės reguliuojamas juridinis asmuo, neišvengiamai privalantis vykdyti teisės aktuose jai nustatytas pareigas ir laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Operatorė privalo vadovautis Metodika, pagal kurią ji privalo, be kita ko, racionaliai naudoti investicijas rekonstruojant tinklą ar prijungiant naujų vartotojų elektros įrenginius bei efektyviai planavo naujų skirstomųjų tinklų plėtrą užtikrindama elektros energijos persiuntimo patikimumą ir teikiamų paslaugų kokybę (Metodikos 4 punktas).

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje pastebi, kad elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010), todėl ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu. Būtent dėl to, kad elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes, energetikos statinys taip pat yra skirtas viešajam interesui – elektros energijos tiekėjo vykdomai veiklai – užtikrinti. Taigi, Transformatorinė yra susijusi su viešuoju interesu ir yra skirta ieškovės, skirstomųjų tinklų operatorės bei kitų elektros energijos tiekėjų vykdomai veiklai užtikrinti.

60. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, bei įvertinant tai, kad ateityje elektros energijos vartojimo poreikis (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. ir aplinkui esančioje teritorijoje tik didės, kad yra būtina statyti Detaliajame plane suplanuotą Transformatorinę Žemės sklype ir šiam tikslui nugriauti tvoros dalį tik tiek, kiek tai yra būtina ieškovei įgyvendinti įstatymų ir teisės aktų nustatytus imperatyvius reikalavimus, kad ieškovė neturi teisės atsisakyti prijungti naujųjų vartotojų elektros tinklų prie skirstomųjų tinkų ar atsisakyti padidinti elektros energijos galią, t. y. ieškovė privalo užtikrinti, kad vartotojų elektros energijos poreikis būtų patenkintas ir šiai pareigai įgyvendinti privalo imtis visų teisinių priemonių. Įvertinus tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai konstatavo, kad šiuo atveju paraiškas pateikusių asmenų prijungimui yra parinktas optimalus sprendimas, išnaudojant jau nustatytus Servitutus, nesukuriant naujų nuosavybės ribojimų ir suvaržymų kitiems asmenims ir atsižvelgiant į techninius ir ekonominius rodiklius. Pridėtina, kad ieškovė vertino visas alternatyvas, bendradarbiavo su atsakovais (atsakovu) (šalių susirašinėjimai) bei nusprendė rinktis patį racionaliausią ir optimaliausią variantą – įrengti Transformatorinę Žemės sklype.

61. Dėl nurodomų priežasčių pritartina ieškovei, kad atsakovų argumentai, kad ieškovė atsisako kitų alternatyvų, nes jos tiesiog daugiau kainuoja yra nepagrįstas, kadangi ieškovė negali nesilaikyti jos veiklą griežtai reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (racionalumo ir kt.), išskirtinai suteikiant išimtines sąlygas atsakovams, kurie, veikdami savo rizika, apsitvėrė Žemės sklypą žinodami, kad Žemės sklypo paskirtis yra speciali, t. y. Žemės sklypo naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (ieškinio priedas Nr. 2). Žemės sklypo naudojimo būdas nurodytas ir 2023 m. lapkričio 18 d. į bylą atsakovų pateiktoje 2016 m. balandžio 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. VM9-1155 (DOK-49997), kurioje nurodoma informacija apie Daiktą2 (Žemės sklypą).

Dėl Operatoriaus pareigos įrengti Transformatorinę Žemės sklype be bendrasavininkų sutikimo

62. Byloje kilo klausimas dėl ieškovei (ne)reikalingų Žemės sklypo bendraturčių sutikimo.

63. EEĮ 75 straipsnio 3 dalis nustato, kad Elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių nustatytų (nustatomų) apsaugos zonų ribose. Tinklų operatoriai tiesti perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose turi teisę tik įstatymų nustatyta tvarka su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininku išsprendę žemės ar kito nekilnojamojo turto naudojimo klausimą.

64. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalimi, servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais –administracinis aktas.

65. Dera pažymėti, kad Žemės sklypo naudojimo klausimas yra išspręstas Apskrities viršininko 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-2867(1.3), t. y. administraciniu aktu, nustatytais Servitutais (ieškinio priedas Nr. 2, 2023 m. liepos 27 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1; DOK-32245) bei Žemės sklypui taikomu įstatyminiu servitutu.

66. Kita aspektas tas, kad EEĮ 75 straipsnio 4 dalis nustato, kad tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.

67. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygų ((TAR, 2019-06-19, Nr. 2019-09862; redakcija nuo 2020 m sausio 1 d.) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad Oro linijos apsaugos zona – išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos. Oro linijos apsaugos zonos ribos nustatomos atsižvelgus į šių linijų įtampą: 6 ir 10 kV įtampos oro linijoms – po 10 metrų (SŽNSĮ 24 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, reguliavimas dėl oro linijos apsaugos zonos ir jos dydžio išliko nepakitęs ir priėmus naująjį SŽNSĮ.

68. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Detalųjį planą, Žemės sklypas yra suformuotas išdalinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamo turto registro išrašo 2.1 punktas, ieškinio priedas Nr. 2), kuriame dar Apskrities viršininko 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 2778 ir vėliau Apskrities viršininko 2006 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 13.6-3823 buvo nustatytos ir įregistruotos 0,0556 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos. Dėl aptarto reguliavimo pritartina ieškovei, kad Žemės sklype, kuriame yra nustatytos ir įregistruotos Apsaugos zonos, atitinkami reikalavimai dėl nustatytų ir įregistruotų elektros linijų apsaugos zonų buvo taikomi dar iki to momento, kai Žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo atsakovai ir tretieji asmenys.

69. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis EEĮ 75 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatomis, bei atsižvelgiant į tai, kad Detaliuoju planu suplanuota Transformatorinė ir jai taikytinos apsaugos zonos patenka į Apsaugos zonų bei Žemės sklype taikomų servitutų (tiek teisės aktų numatyta tvarka nustatytų ir įregistruotų Servitutų, tiek įstatyminio servituto), suteikiančių teisę naudoti, aptarnauti bei tiesti požemines, antžemines komunikacijas, ribas ir jokie papildomi apribojimai Žemės sklypui nebus nustatyti, taigi, suplanuotų darbų atlikimui papildomas Žemės sklypo bendrasavininkų sutikimai nėra reikalingi.

Dėl atsakovams priklausančios tvoros neteisėtumo dėl Detaliojo plano sprendinių bei EEĮ 75 straipsnio 4 dalies pažeidimo

70. Atsakovas nurodė, kad Žemės sklype tvorą statė 2017 metais ir dėl jos statymo susitarė su tuo metu buvusiais Žemės sklypo bendrasavininkais žodžiu, o gavęs UAB „Terra Maris“ pritarimą, iš esmės gavo absoliučios daugumos pritarimą.

71. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

72. Taigi, reglamentavimas nustato, jog tvoros statymui buvo reikalinga gauti visų Žemės sklypo bendrasavininkų, kurie tvoros statymo metu bendrosios nuosavybės teise valdė Žemės sklypą, rašytinius sutikimus.

73. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad atsakovai tvora aptvėrė tiek jiems priklausantį žemės sklypą, tiek infrastruktūrai skirtą žemės sklypą, priklausantį ir bendraturčiams, įskaitant atsakovus, t. y. infrastruktūrai skirtą sklypą iš esmės apsitvėrė ir naudoja savo privatiems poreikiams tenkinti. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis, pagrįstai sprendė, kad atsakovai šiuo metu naudoja Žemės sklypą savo privatiems interesams tenkinti be teisinio pagrindo. Šiuo atveju nėra sudaryta jokių sutarčių dėl Žemės sklypo panaudos ar nuomos, taip pat dėl šio žemės sklypo naudojimo būdo nėra priimta jokių sprendimų įsteigtoje bendrijoje. Teismas teisingai pažymėjo, kad žodinis kai kurių savininkų sutikimas, ar pozicija, išreikšta šios bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo vertinti, kad atsakovai turi teisėtą pagrindą valdyti ir naudoti savo poreikiams jiems nepriklausantį (priklauso tik 1/28 dalis) Žemės sklypą. Papildytina, kad atsakovai nedisponuoja tvoros dalies pastatymo Žemės sklype teisėtumą pagrindžiančiu dokumentu, kuris būtų tinkamas ir atitiktų CK 4.75 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pritartina teismo išvadai, kad šiuo atveju atsakovai neturėjo teisinio pagrindo aptverti ir naudoti jiems nepriklausančio žemės sklypo, todėl tvora, kaip statinys, negali būti laikoma teisėtai pastatyta.

74. Dėl nurodomų priežasčių apeliantų teiginys, kad tvoros statymas Žemės sklype buvo suderintas visais tuo metu buvusiais Žemės sklypo bendrasavininkais, yra nepagrįstas (CPK 12, 178 straipsniai). Kaip minėta, atsakovai į byla nepateikė jokių Žemės sklypo bendraturčių pritarimų tvoros statybai pagrindžiančių įrodymų (rašytinių susitarimų). Pridėtina, kad ginčo tvora (jos dalis) pažeidžia Detaliojo plano sprendinius, pagal kuriuos Žemės sklypas yra išskirtas išimtinai Transformatorinės įrengimui ir eksploatavimui (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis), taip pat EEĮ 75 straipsnio 4 dalis, kuri imperatyviai nustato, kad tinklų operatoriai turi teisę nekliudomi prieiti, privažiuoti ar kitaip patekti prie jiems priklausančių ar jų eksploatuojamų elektros tinklų, esančių kito žemės ar kito nekilnojamojo daikto savininko ar naudotojo teritorijoje, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti jų remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, medžių ir krūmų kirtimo (dėl iškirstos medienos naudojimo sprendžia žemės savininkai), rekonstravimo ar modernizavimo darbus, taip pat įrengti naujus elektros energetikos objektus, neišplečiant esamų apsaugos zonų ribų.

75. Pritartina ieškovei bei spręstina, kad atsakovai, statydami tvorą, tiek bet kuris Žemės sklypo bendrasavininkas, vykdydamas / vykdydami kokias nors statybas Žemės sklype, turėjo suprasti (negalėjo nesuprasti), kad bet kada esant poreikiui šis Žemės sklypas gali būti panaudotas pagal Detaliojo plano sprendinius bei nustatytą Žemės sklypo naudojimo būdą (inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams). Todėl atsakovai, veikdami tokiu būdu, patys prisiėmė kilusių padarinių riziką, pažeisdami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies ir EEĮ 75 straipsnio 4 dalies imperatyvius reikalavimus. Teisėjų kolegija pritaria ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinio pagrindo nuspręsti, kad administraciniu aktu nustatyti servitutai yra pasibaigę suėjus senaties terminui, nes administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti (Žemės įstatymo 22 straipsnio 9 dalis), be to, nuo Žemės sklypui taikomų servitutų įregistravimo iki ieškovės pateiktų prašymų atsakovams dėl trukdymo pasinaudoti Servitutais (2022 m. lapkričio 22 d.) nepraėjo daugiau nei 10 metų.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

76. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl bylos procesinės baigties

77. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

78. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

79. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

80. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to šis klausimas nesvarstytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.