- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-18
- Bylos Nr.
- e2A-588-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23410-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- asociacijos ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, A. R.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama ieškovės A. Č. ir atsakovų asociacijos ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Č. ieškinį atsakovams A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl pažeistų asmens neturtinių teisių gynimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. Č. ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. R., nuo (duomenys neskelbtini) eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomos interneto svetainės (naujienų portalo) (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju redaktoriumi bei žurnalistu, 2016 m. balandžio 28 d. šioje svetainėje paskelbė tekstą „(duomenys neskelbtini)“, kartu su jos nuotrauka. Publikacijos turinys ir paskelbimo būdas, kuomet ji yra priskiriama „padugnėms“ įvardijamai asmenų grupei, yra žeminantys jos garbę ir orumą, pažeidžiantys jos teisę į atvaizdą, teisę į privatumą. Atsakovas ėmėsi papildomų veiksmų, kad apie paskelbtą publikaciją sužinotų kuo platesnis žmonių ratas (dalinosi nuoroda į savo publikaciją socialiniuose tinkluose ir kt.). Nurodytuose veiksmuose esama ir diskriminacijos lyties atžvilgiu, priekabiavimo požymių. Ji nėra viešas asmuo, ji yra (duomenys neskelbtini) studentė, studijas derinanti su darbu. Su atsakovu ji niekaip nesusijusi, iki jos teisių pažeidimo pradžios momento apie atsakovą nieko nežinojo. Atsakovas A. R. ne tik nenutraukė teisę pažeidžiančių veiksmų (duomenys neskelbtini) gavęs jos atstovės rašytinę pretenziją, bet priešingai – padidino jos asmeninių neturtinių teisių pažeidimo mąstą: perdavė tik jam žinomą informaciją asociacijai „(duomenys neskelbtini), kuri 2016-06-02 paskelbė panašaus turinio publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ savo interneto tinklapyje (duomenys neskelbtini). Dėl atsakovo tyčinių teisei priešingų veiksmų ji patyrė traumuojančius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimą, dusulio priepuolius, nerimą, išgąstį, jai paskirtas terapinis ir medikamentinis gydymas, patyrė sunkumų moksle, socialinėje ir privačioje aplinkoje, jautėsi persekiojama ir diskriminuojama, pablogėjo jos reputacija. Dėl patirto streso, įtampos, baimės turėjo sunkumų siekdama įsidarbinti. Atsakovas A. R. jos teisių pažeidimo pradžios metu buvo tiesiogiai atsakingas už svetainės, kaip naujienų portalo, funkcionavimą, turėjo galimybę skelbti jame ir savo publikacijas. Atsakovas A. R. yra ir konkrečios publikacijos „(duomenys neskelbtini)“ autorius ir yra tiesiogiai atsakingas už publikacijos turinį.
2. Žeminanti užgauli nuomonė pateikiama kartu su ieškovės atvaizdu, nuotrauka. Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė, kartu ši teisė gali turėti tam tikrą ekonominę vertę, t. y. ji gali būti įvertinta pinigais. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. R. pažeidė CK 2.22 str. 1 d. įtvirtintą draudimą atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti asmens nuotraukas (jų dalis), portretus ar kitokį atvaizdą, nes be jos sutikimo panaudojo jos nuotrauką savo tikslams realizuoti: A. R. – siekdamas savo asmeninių tikslų (sumenkinti, pažeminti ją), O UAB „(duomenys neskelbtini)“ – pritraukti daugiau skaitytojų. Išanalizavus svetainės (duomenys neskelbtini) publikaciją matyti, kad paskelbtas tekstas buvo daugiau skaitomas ir komentuojamas nei kiti straipsniai. Tai leidžia daryti išvadą, kad skaitytojų dėmesį patraukė ir išsiskirianti jos nuotrauka, kontrastuojanti su kitomis publikacijomis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai turėjo naudos iš jos atvaizdo naudojimo.
3. Ieškovė nėra viešas asmuo nei CK 2.22 str. 2 d. nei Visuomenės informavimo įstatymo prasme, nes nėra valstybės politikė, teisėja, valstybės ar savivaldybės pareigūnė, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovė, kuri dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, neturi viešojo administravimo įgaliojimų, neadministruoja viešųjų paslaugų tiekimo, jos nuolatinė veikla neturi reikšmės viešiesiems reikalams. Atsakovo A. R. veiksmai taip pat yra diskriminacija lyties atžvilgiu, priekabiavimas. Skelbdamas tekstą apie ją A. R. nurodė ketinantis skelbti panašias užgaulias publikacijas ir apie daugiau asmenų, sudaryti naują padugnių sąrašą, tačiau paskelbė tekstą tik apie ją ir dar vieną asmenį. Atkreipia dėmesį, jog absoliuti dauguma socialinio tinklo „Facebook“ vartotojų, kurie teigiamai atsiliepė dėl A. R. nepatinkančios publikacijos, buvo vyriškos lyties, tačiau nei vieno iš jų, išskyrus K. M., A. R. nepasirinko kaip užgauliojimo, menkinimo objekto. Rašant apie merginą ir naudojantis jos gražia nuotrauka, atsakovui A. R. buvo ypač palanku sugretinti gražią išvaizdą ir neva negražų vidų, apeliuoti į paplitusius klaidingus stereotipus, kad jei graži išorė, tai tuščias vidus, jei graži, tai kvaila. Daro išvadą, jog atsakovas A. R. atliko Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu draudžiamus veiksmus, o būtent, diskriminavo ją, pasirinkdamas ją iš visų asmenų, kaip tuo metu vienintelę merginą, apie kurią „patogu“ rašyti, priekabiavo, nes siekė ją įžeisti, įbauginti.
4. 2016-06-02 atsakovas asociacija „(duomenys neskelbtini)“ savo interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) taip pat paskelbė informaciją-nuomonę apie ją, kurioje ji taip pat priskiriama padugnėms, skelbiama privataus pobūdžio informacija, pvz., jos sudarytos teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarties detalės, viešai demonstruojamos jos nuotraukos , tarp jų ir nuotrauka, kurioje ji yra nepilnametė, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, neteisėtai paimtos iš privačios jos erdvės (tik draugams prieinamos socialinio tinklo „Facebook“ paskyros).
5. Atsakovo A. R. veiksmai vertintini kaip tyčiniai, ciniški, piktybiški. Būtent dėl A. R. neteisėtų veiksmų ji patyrė traumuojančius dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimą, dusulio priepuolius, nerimą, išgąstį, patyrė sunkumų moksle, socialinėje ir privačioje aplinkoje, jautėsi persekiojama ir diskriminuojama, pablogėjo jos reputacija. Iš atsakovo A. R. jai priteistina 1500,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala jai buvo padaryta ir sveikatos sutrikdymu. Iš medicininių dokumentų matyti, kad klinikinio nerimo ir depresijos HAD skalėje jai nustatytas aukštas nerimo lygis. Jai konstatuotas Potrauminis streso sutrikimas.
6. Atsakovas A. R. veikė ne tik asmeniniais, bet ir verslo interesais, nes buvo bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Visą pažeidimo laiką svetainėje skelbiama reklama. Bendrovė dėl to gauna tam tikrą finansinę naudą. Bendrovė taip pat yra remiama skaitytojų aukomis. Ji iki pažeidimo pradžios aktyviai ieškojo darbo. Dėl pažeidimo ji daugiau kaip mėnesį buvo sustabdžiusi aktyvias darbo paieškas ir jas atnaujino tik (duomenys neskelbtini) m. birželio viduryje, pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini). Laiko, kad jos negautos pajamos yra ne mažesnės kaip 1 minimali alga, neatskaičius mokesčius. Turtinė žala priteistina iš bendrovės, nes atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (jos vardu veikiantis direktorius A. R.) suteikė nepagrįstą prioritetą bendrovės interesams, nepašalindamas iš svetainės ginčo teksto su jos nuotrauka . Taip pat jai priteistina dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautų pajamų iš reklamos ir skaitytojų paramos laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki sprendimo visiško įvykdymo. Mano, kad publikacija apie ją iki ieškinio pateikimo dienos galėjo sugeneruoti 150 Eur papildomų pajamų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Viso iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai priteistina 1 MMA dydžio turtinė žala kaip jos negautos pajamos ir 150 Eur dydžio turtinė žala kaip jos patirti nuostoliai (bendrovės iš pažeidimo gauta nauda).
7. Ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovas A. R. tyčia pažeidė jos teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, pažemino ieškovės garbę ir orumą, diskriminavo ieškovę ir priekabiavo lyties pagrindu; priteisti iš atsakovo A. R. jos naudai 1 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos; 2) pripažinti, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė jos teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą, pažemino garbę ir orumą; priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos naudai 1 MMA dydžio turtinės žalos kaip negautų pajamų atlyginimą, taikant teismo sprendimo metu galiojantį MMA dydį ir 150,00 Eur turtinės žalos kaip patirtų nuostolių atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; 3) įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovą A. R. nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus – pašalinti iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini) viešai skelbiamą informaciją (nuomonę) „(duomenys neskelbtini)“ bei jos nuotrauką (atvaizdą), taip pat panaikinti visas ir bet kokias nuorodas į šį įrašą; 4) pripažinti, kad atsakovė asociacija „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė jos teisę į atvaizdą, teisę į privatų gyvenimą; įpareigoti asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovą H. K. nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus – pašalinti iš interneto svetainės (duomenys neskelbtini) informaciją (nuomonę) „(duomenys neskelbtini)“ bei jos nuotraukas (atvaizdą), taip pat panaikinti visas ir bet kokias nuorodas į šį įrašą; 5) uždrausti atsakovams A. R., UAB „(duomenys neskelbtini)“, įskaitant bendrovės dalyvius, vadovą, darbuotojus, kitus asmenis, galinčius veikti jos vardu, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“, įskaitant jos vadovą H. K., valdybos narius ir kitus asmenis, galinčius veikti jos vardu: a) bet kokiu būdu naudoti, viešai skelbti jos nuotraukas (atvaizdą), b) bet kokiu būdu, įskaitant ir spausdintinę, taip pat audio, video ir internetinę žiniasklaidą, internetinius dienoraščius (blog‘us), socialinius tinklus, interneto svetaines ir kt., viešai skelbti bet kokią informaciją ar nuomones apie ją, taip pat privataus pobūdžio informaciją, sužinotą nagrinėjant šią bylą; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
8. Atsakovas A. R. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) metais A. R. socialiniame tinkle „Facebook“ viešai paskelbė straipsnį apie jį, kurį jis vertina kaip pasityčiojimas iš jo ir jo šeimos. Iš skaitytojų komentarų apie paskelbtą straipsnį jis suprato, kad yra žmonių, kuriems tas įžeidžiantis straipsnis patiko. Kadangi teisėsaugos organai, į kuriuos jis kreipėsi, nesugebėjo apginti jo ir jo šeimos narių, jis nusprendė paviešinti sąrašą asmenų, kuriems patinka tokie įžeidžiantys straipsniai. Iš ieškovės reakcijos į paskelbtą apie jį straipsnį jis suprato, kad jai straipsnis patiko. Dėl to ir atsirado paskelbtas tekstas, kuriame jis išsakė savo nuomonę apie ieškovę. Kadangi ieškovė pati socialiniame tinkle „Facebook“ buvo patalpinusi savo nuotraukas, panaudojant jos pačios patalpintą nuotrauką kartu su tekstu jokio pažeidimo padaryta nebuvo.
9. Atsakovas Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ prašė ieškinį atmesti. Iš esmės nesutikima su ieškiniu grindė tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas A. R..
II.Teismo sprendimo esmė
10. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies.
11. Pripažino, kad atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ administruojamų svetainių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) straipsniuose „A. R.: (duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ paskelbta nuomonė apie ieškovę A. Č. priskiriant ją „padugnėmis“ įvardijamų asmenų grupei žemina jos garbę ir orumą.
12. Pripažino, kad atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ administruojamų svetainių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) straipsniuose „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ panaudotos ieškovės A. Č. nuotraukos (atvaizdas) pažeidžią jos teisę į atvaizdą.
13. Įpareigojo atsakovus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ administruojamų svetainių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) informaciją apie ieškovę A. Č. straipsniuose „A. R.: (duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ – A. Č. kaip žeminančią jos garbę ir orumą bei A. Č. nuotraukas (atvaizdą).
14. Uždraudė atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ be ieškovės A. Č. sutikimo naudoti ir viešai skelbti jos nuotraukas (atvaizdą).
15. Teismas kitą ieškinio dalį atmetė.
16. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei A. Č. 15,50 Eur žyminį mokestį ir 275,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Teismas priteisė iš atsakovo Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ ieškovei A. Č. 15,50 Eur žyminį mokestį ir 275,00 Eur už advokatės teisinę pagalbą.
17. Teismas sprendė, kad atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ yra informacinės visuomenės paslaugų teikėjai, kurių saugoma viešai skelbiama informacija, ieškovės nuomone, pažeidžia jos teises. Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teises pažeidžia paslaugų teikėjo perduodama ir (ar) saugoma informacija ar su ja susijusi veikla, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įpareigoti paslaugos teikėją imtis veiksmų, kad būtų nutrauktas pažeidimas, vykdomas naudojant informacinės visuomenės paslaugas (informacijos perdavimą, laikiną informacijos saugojimą, saugojimą), ar užkirstas jam kelias, nepaisant to, kad už tokį pažeidimą pagal šį įstatymą paslaugos teikėjas neatsako. Atsakovai UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ kaip interneto tinklalapių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) valdytojai yra tinkami atsakovai reikalavimui pašalinti informaciją iš šių tinklalapių pareikšti. Atsakovas A. R. nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. Nėra atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl toks reikalavimas jam negali būti reiškiamas.
18. Nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis); pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Pažymėtina, kad tokie žodžiai kaip: “vagis”, “sukčius”, “plėšikas”, “padugnė”, “turto prievartautojas”, “niekšas” visuomenėje suprantami vienareikšmiškai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį. Atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ administruojamose svetainėse paskelbtose straipsniuose ieškovės atžvilgiu pavartotas žodis „padugnės“ pažeidžia jos garbę ir orumą.
19. Teismo vertinimui, nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovė yra viešas asmuo dėl savo einamų pareigų, veiklos ir visuomeninės padėties. Byloje nustatyta, kad ieškovės nuotraukos buvo panaudotos be jos sutikimo. Atsakovas A. R. bei atsakovo Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nurodo, jog ieškovės nuotraukos buvo paimta iš viešos erdvės, socialinio tinklo „Facebook“, kuriame nuotraukas patalpino pati ieškovė, jos buvo prieinamos visiems socialinio tinklo naudotojams, pareiškėja pati galimai siekdama viešumo, populiarumo ar kitų asmeninių tikslų. Tačiau teismas tokius atsakovų argumentus atmeta. Atsakovai, tokius savo teiginius rėmė citata iš socialinio tinklo „Facebook“ naudojimosi sąlygų, nurodydami, kad kai socialinio tinklo „Facebook“ vartotojas skelbia turinį ar informaciją naudodamas nustatymą „Viešas“, vartotojas tuo pasirinkimu duoda sutikimą bet kam, įskaitant ir ne socialinio tinklo „Facebook“ vartotojus pasiekti ir naudoti tą informaciją bei susieti ją su vartotoju, kuris paskelbė informaciją apie save. Šalys nepateikė tiesioginių įrodymų byloje ar nuotrauka buvo patalpinta apribojant prieigą prie jos tam tikru asmenų ratu, kaip tai numatyta socialinio tinklo taisyklėse ar ne. Tačiau nuotraukos patalpinimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovės nuotraukos patalpintos neteisėtai be ieškovės leidimo.
20. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Be to, kaip minėta, Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje apibrėžta neskelbtina informacija. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą. Iš to darytina išvadą, kad nėra pagrindo uždrausti atsakovams skelbti bet kokią informaciją bei nuomonę apie ieškovę. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad civilinės bylos medžiaga nėra pripažinta nevieša, byla nebuvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje, todėl su bylos medžiaga gali susipažinti ir byloje nedalyvavę asmenys (CPK 10 str.).
Šalies argumentai
21. Ieškovė taip pat prašė pripažinti, kad atsakovai pažeidė jos teisę į privatų gyvenimą, tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad straipsniuose buvo paskelbta kokia nors informacija apie ieškovės asmeninį gyvenimą (CPK 178 str.), todėl šis reikalavimas atmestinas.Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad atsakovas A. R. ją diskriminavo ir priekabiavo lyties pagrindu grindžiamas tik ieškovės prielaidomis, todėl negali būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Viešosios informacijos rengėjas ir savininkas pagal Visuomenės informavimo įstatymo 44 str. 1 d. atsakingas už informacijos turinį. Visuomenės informavimo priemonė privalo užtikrinti, kad tikrovės neatitinkantys, melagingi teiginiai nebūtų skleidžiami. Leidinio savininko ir straipsnio autorių, kurie nėra leidėjo darbuotojai, atsakomybė yra solidari. Tačiau byloje nustatyta, kad ginčo teksto paskelbimo metu atsakovas A. R. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, t. y. darbuotojas. Iš aukščiau išdėstyto teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas neturtinę žalą iš atsakovo A. R. negali būti patenkintas. Priteisti neturtinę žalą iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškovė neprašo.
23. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jos naudai 1 MMA dydžio turtinės žalos kaip negautų pajamų atlyginimą, taikant teismo sprendimo metu galiojantį MMA dydį ir 150,00 Eur turtinės žalos kaip patirtų nuostolių atlyginimą nepagrįstas. Teismui nepateikta jokių įrodymų kokio dydžio pajamos buvo gautos iš reklamos ir kokio dydžio parama buvo suteikta bendrovei 2016 m. gegužės – birželio mėnesiais. Taip pat kritiškai vertinamos ieškovės nurodytos aplinkybės, kad dėl ginčo straipsnių ji buvo nutraukusi darbo paieškas ir negavo 1 MMA dydžio pajamų. Nagrinėjamo ginčo atveju teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247, 6.249 straipsniai).
24. Teismas taip pat pažymi, jog nėra pakankamai pagrindo pripažinti įrodyta ieškovės poziciją, kad išgyvenimai dėl ginčo straipsnių ir nuotraukų pasirodymo jai sutrikdyta sveikata. Šių aplinkybių ieškovė neįrodė.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
25. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, nepasisakė dėl ieškovės tvirtinimo, kad atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomoje svetainėje priskirta „padugnėmis“ įvardijamų asmenų grupei tuo žeminant jos garbę ir orumą. Teismas neatliko teksto analizės ir neskyrė teksto kalbinės ekspertizės, nepasisakė dėl motyvų, kurie lėmė teksto apie ieškovę atsiradimą, nevertino, ar straipsnyje išreikšta nuomonė rėmėsi faktais.
27. Ieškovė neprašė pripažinti konkrečius žodžiu neatitinkančiais tikrovės, be to teismas nustatė, kad apie ieškovę buvo paskleista nuomonė, o žinia (faktai ir duomenys).
Žemesnės instancijos teismas
28. Atsakovas paskelbė ieškovės nuotrauką, kuri paimta iš viešosios erdvės, socialinio tinklo Facebook, kuriame ieškovė pati patalpino nuotrauką siekdama viešumo. Teismas nevertino socialinio tinklo Facebook vartotojų taisyklių, pagal kurias kiekvienas vartotojas duoda sutikimą platinti ir atgaminti visą vaizdo ir garso medžiagą, kurią viešai skelbia socialiniame tinkle. Panaudota ieškovės nuotrauka jau anksčiau buvo skelbta naujienų portale (duomenys neskelbtini), kad patvirtina, kad ieškovė jau davusi leidimą vartoti jos atvaizdą žiniasklaidos priemonėse.
29. Ieškovė A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė uždrausti atsakovui A. R. be ieškovės sutikimo naudoti ir viešai skelbti jos nuotraukas (atvaizdą), priteisti ieškovei iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio turtinės žalos kaip negautų pajamų atlyginimą, taikant teismo sprendimo priėmimo metu galiojantį MMA dydį, šiuo metu 400 Eur, bei 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo (nutarties) visiško įvykdymo dienos, priteisti ieškovei iš atsakovo A. R. dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
30. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. R., veikdamas kaip fizinis asmuo, savo iniciatyva įtraukė į kilusią konfliktinę situaciją visiškai nesusijusį juridinį asmenį Asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ , kuri savo administruojamoje svetainėje paskelbė ginčo publikaciją, todėl A. R. atsakingas už neteisėtus veiksmus. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas A. R. nebūdamas nei UAB„(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju nei vadovu toliau naudojo ieškovės nuotrauką socialiniame tinkle Facebook.
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas be pagrindo rėmėsi Informacinės visuomenės paslaugų įstatymu ir neteisingai remdamasis šiuo įstatymu vertino atsakovų atribojimo klausimą. Informacinės visuomenės paslaugų tiekėju yra interneto svetainių talpinimo paslaugą tiekiantis subjektas, kuris nebuvo nustatytas. UAB„(duomenys neskelbtini)“ pirmiausia laikytina viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, šioje situacijoje pirmiausia taikytinas Visuomenės informacijos įstatymas.
32. Byloje esančiais įrodymais įrodyta, kad apeliantė patyrė sveikatos sutrikimą, 2016 m. birželio mėnesį lankėsi pas gydytojus, todėl pradėjo dirbti tik 2016 m. birželio mėnesio pabaigoje, nors planavo tai padaryti dar 2016 m. gegužės mėn. Įsidarbinusi 2016 m. vasarą ji dirbo už didesnį nei MMA atlyginimą. Apeliantė negavo mažiausiai 1 MMA atitinkančių pajamų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Atsiliepimas
33. Atsakovai asociacija ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime prašė ieškovės A. Č. apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškinys atsakovo A. R. atžvilgiu buvo nagrinėtas dėl ginčo nuotraukos, kuri paskelbta atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) „ internetiniame puslapyje, tačiau ne dėl nuotraukų, kurios paskelbtos bylos nagrinėjimo metu. Ieškovė pati socialiniuose tinkluose platina nuotraukas su savo atvaizdu, kurias kiti asmenys tuose pačiuose socialiniuose tinkluose platina aprašant nuotraukoje užfiksuoto asmens viešus poelgius
34. Tik teismui nustačius, kad atsakovas A. R. pažeidė ieškovės teises į atvaizdą, kuomet atsakovas A. R. 2018-01-22 socialinime tinkle Facebook naudojo ieškovės nuotraukas be jos sutikimo, tik tada ieškovė gali pagrįstai reikšti reikalavimą atsakovui A. R.. Tačiau teismas nustatė, kad atsakovas A. R. nepažeidė ieškovės teisės į atvaizdą, tačiau tokio sprendimo neskundė nė vienas iš proceso dalyvių. Tik nustačius pažeidimą, galima reikalauti pašalinti pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
35. Ieškovės reikalavimas priteisti negautų pajamų (1MMA) atlyginimą nepagrįstas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį reikalavimą. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė po 2016-04-28 atskaoov UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos publikacijos būtų sustabdžiusi darbo paieškas. Iki 2016-06-13 vyko pavasario egzaminų sesija, todėl yra logiška, kad ieškovė dirbto pradėjo pasibaigus egzaminų sesijai – nuo 2016-06-23.
36. Pati ieškovė išreiškė pozityvumą į atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini) „ paskelbtą publikaciją kuomet pati platino UAB „(duomenys neskelbtini) „ paskelbtą publikaciją su jos atvaizdu.
37. Ieškovė pati po ginčo straipsnių su jos atvaizdu paskelbimo pati asmeniškai paprašė gydytojo išduoti siuntimą pas psichologą, viešai pareiškė, kad straipsnio neima į širdį. Ieškovė neįrodinėjo priežastinio ryšio fakto, kad faktiškai gydėsi.
38. Ieškovė nepagrįstai prašo ieškovei iš atsakovo A. R. priteisti dalį jos pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų, nes dalis ieškovės prašomų išlaidų nenusijusios su bylos nagrinėjimu arba nebūtinos, patirtos ruošiant atmestus procesinius prašymus. Netinkamai apskaičiuoti koeficientai.
Šalies argumentai
39. Atsakovas A. R. nuo 2016-05-31 nutraukė darbo sutartį su atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teiginys, kad atsakovas A. R. atsistatydino iš pareigų siekdamas išvengti atsakomybės, nepagrįstas, nes ieškovė kreipėsi į teismą 2016-06-30.
Atsiliepimas
40. Atsakovas A. R. nurodė, kad atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-28 publikuotas straipsnis su ieškovės atvaizdu yra jo parašytas ir tuo išreikšta nuomonė apie ieškovę ir jos elgesį, nes pati ieškovė nurodinėjo, kad dirba (duomenys neskelbtini), t.y. būdamas viešu asmeniu pritaria patyčioms, tačiau ne jis asmeniškai paskelbė atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ svetainėje.
41. Ieškovė nepagrįstai rėmėsi apeliacinės instancijos teismo praktika, pagal kurią taikyta solidari tiek straipsnio autoriaus, tiek leidinio savininko (leidėjo) atsakomybė.
Atsiliepimas
42. Atsakovas A. R. atsiliepime prašė ieškovės A. Č. apeliacinį skundą atmesti, nes ieškovė prašė pripažinti, kad atsakovas A. R. pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, tačiau teismas nustatė, kad atsakovas A. R. nepažeidė ieškovės teisės į atvaizdą ir tokio sprendimo nei viena iš šalių neskundė, todėl ieškovės apeliacinio skudo prašymas uždrausti atsakovui A. R. publikuoti nuotraukas su ieškovės atvaizdu yra nepagrįstas ir perteklinis. Tuo tarpu atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB”(duomenys neskelbtini) ” sprendimas suprantamas, kad privaloma pašalinti ieškovės nuotraukas.
43. Ieškovės reikalavimai priteisti turtinę ir neturtinę žalą atmesti pagrįstai. Ieškovės duomenys apie žalą buvo grindžiami tik prielaidomis. Ieškovė neįrodė patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Atsakovas A. R. atsiliepime iš esmės pakartojo analogiškus argumentus kaip ir atsakovai asociacija ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.
44. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovų asociacijos ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmosios instancijos teisme nepasinaudojo galimybe tinkamai gintis nuo pareikšto ieškinio, todėl apsisprendimas teikti apeliacinį skundą gali būti laikomas proceso vilkinimu, apeliantai nepaneigė, kodėl iškilo būtinybė teikti papildomus įrodymus, todėl šie įrodymai neturi būti prijungti prie bylos.
45. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą parengė kito atsakovo asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas H. K. tik pasirašė bedrovės vadovas V. J..
46. Atmestini bendrovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad ieškovė laikytina viešu asmeniu (CK 2.22 str., Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 77 d.). Ieškovė buvo (duomenys neskelbtini) ir darbo santykiais nesusijusi su (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame puslapyje niekaip neužsiminta, kad ieškovė dirbtų (duomenys neskelbtini) ar kitaip būtų sujusi su šia institucija. Taigi bendrovė negali grįsti savo pozicijos aplinkybe, kad publikacija siekiama patarti ieškovę kaip viešą asmenį.
Šalies argumentai
47. Ieškovė pagrindė savo teiginius, kad publikacija neatitinka etiškumo ir žemina ieškovės garbę ir orumą. Buvo vartojami žodžiai „atmatos“ ir „padugnės“, kurie turi niekinamąją reikšmę. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovų administruojamose svetainėse paskelbtuose straipsniuose pavartotas žodis „padugnės“ pažeidžia ieškovės garbę ir orumą.
48. Nepagrįsti atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalavimai peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas, o taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
50. Sprendžiant, ar buvo paskleista žinia (faktai ir duomenys) (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 69 d.), ar subjektyvi visuomenės informavimo priemonės nuomonė (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 33 d.), turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos tekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2006).
51. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino 2016 m. balandžio 28 d. bei 2016 m. birželio 2 d. paskelbtas publikacijas, atsižvelgiant į sakinių konstrukciją, nuorodas, kad tai autoriaus samprotavimai („(duomenys neskelbtini)“). Įvertinęs šias publikacijas kaip visumą teismas pagrįstai ginčo informaciją kvalifikavo kaip nuomonę.
52. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad viena iš žodžio „padugnės“ reikšmių yra smukę žmonės, visuomenės atmatos, todėl nuomonės apie asmenį apibūdinimas šiuo epitetu yra niekinamo pobūdžio ir žemina jo garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuomonė turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis); pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Subjektyvūs samprotavimai pripažintini žeminančiais garbę ir orumą (įžeidžiančiais), kai jie yra nesąžiningi, neturi objektyvaus faktinio pagrindo, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė. Žodis „padugnė“ visuomenėje suprantami vienareikšmiškai ir jų paskleidimas protingam, moraliam žmogui sukelia neigiamą nuomonę apie asmenį.
Dėl viešo asmens sąvokos
53. CK 2.22 straipsnio 1 dalyje įsakmiai numatyta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai. Minėto straipsnio 2 dalyje įvardijami tie atvejai kai tokio sutikimo nereikia nurodant jog asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Apeliaciniuose skunduose ir atsiliepime keliamas klausimas, ar ieškovė A. Č. yra viešas asmuo, ar atsižvelgiant į jos tarnybinę ar visuomeninę padėtį reikėjo sutkimo nuotraukos skelbimui.
54. EŽTT praktikoje teisės į atvaizdą apribojimai vertinami pakankamai griežtai, pažymint, kad asmens atvaizdas yra itin artimai susijęs su pačiu asmeniu ir atvaizdo platinimas gali apriboti privatumą labiau negu vien verbalinės informacijos skleidimas. Vertindamas teisės į atvaizdą apribojimus, EŽTT reikšmingais kriterijais laiko asmens statusą; jo teisėtus lūkesčius dėl privatumo atvaizdo atžvilgiu; atvaizdo ryšį su informacija, kurią jis iliustruoja; visuomenės interesą gauti tokią informaciją, kitus konkrečiu atveju svarbius aspektus (žr., pvz., Peck v. the United Kingdom, no. 44647/98, judgment of 28 January 2003),2004 m. birželio 24 d. sprendimas byloje von Hannover pieš Vokietiją (von Hannover v. Germany, no. 59320/00, judgment of 24 June 2004), kt.).
55. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, taip pat būtina nustatyti, ar asmenys, apie kuriuos paskleista ginčijama informacija, yra viešieji. Viešųjų asmenų privataus gyvenimo ribos saugomos skirtinga apimtimi, negu privačių asmenų, ir viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Viešuoju asmeniu ex officio paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai ją dominantys. Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijos Nr. 1165 (1998) dėl teisės į privatumą 7 punkte įtvirtinta, kad viešieji asmenys yra asmenys, užimantys pareigas valstybės tarnyboje ir (ar) naudojantys viešuosius išteklius, ir, apskritai, visi tie, kurie atlieka reikšmingą vaidmenį visuomeniniame gyvenime (politikos, ekonomikos, meno, socialinėje, sporto ar bet kurioje kitoje srityje). Viešas asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, viešam asmeniui, keliami aukštesni elgesio reikalavimai nei privačiam. Todėl viešas asmuo turi toleruoti apie jį skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonę. Europos žmogaus teisių teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad viešo ir privataus asmens garbės ir orumo gynimo ribos skiriasi (Oberschlick v. Austria, 1991 m. ir kt.). Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimuose.
56. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad ieškovė nėra viešas asmuo ir skelbiant ieškovės nuotrauką nebuvo tenkinamas koks nors visuomenės interesas.
57. Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad A. Č. yra viešas asmuo, nes yra žinomo tėvo ir žinomos mamos dukra.
58. Asmens pripažinimo viešuoju asmeniu kriterijai nustatyti Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 77 dalyje: „Viešasis asmuo - valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“.
59. Nors pati ieškovė A. Č. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), ieškovė yra studentė, vasaromis dirbanti maitinimo paslaugas teikiančiose bendrovėse, kad išgalėtų susimokėti už studijas. (duomenys neskelbtini) rašte Nr. S-2016-5319 (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. Č. buvo (duomenys neskelbtini), taip pat pažymima, kad visuomeniniai konsultantai nesusiję tarnybos ir darbo santykiais su (duomenys neskelbtini). Ieškovė neturėjo valdingų įgaliojimų, jos veikla neturėjo reikšmės viešiesiems reikalams. Vien faktas, kad asmuo (ir ieškovė) yra užpildęs privačių interesų deklaraciją, kuri viešai paskelbta Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka. LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas nustato labai platų ratą asmenų, kuriems taikoma prievolė deklaruoti privačius interesus, tarp jų, pvz., gydytojai, odontologai, farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir kt. Nėra jokio pagrindo teigti, kad visos LR viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme nurodytos asmenų grupės laikytinos viešaisiais asmenimis. Ieškovės tėvai A. Č. ir R. Č. nėra niekaip plačiau žinomi
60. Dalyvavimas studentų visuomeniniuose savivaldos dariniuose taip pat laikytina kasdiene, jaunam žmogui, studentui įprasta, ir nelemianti šio asmens pripažinimo viešu asmeniu.
Dėl nuotraukų paskelbimo Facebook paskyroje reikšmės
61. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl ieškovų sutikimo viešai skelbti jų atvaizdus pagrįstai nesutiko su atsakovės teiginiais, jog ieškovai sutikimą viešai skelbti jų nuotrauką davė konkliudentiniais veiksmais ieškovei patalpinus nuotrauką savo facebook paskyroje. Atsakovai, tokį savo teiginį rėmė citata iš Facebook socialinio tinklo naudojimosi sąlygų, nurodydama, kad kai Facebook vartotojas skelbia turinį ar informaciją naudodamas nustatymą „Viešas“, vartotojas tuo pasirinkimu duoda sutikimą bet kam, įskaitant ir ne Facebook vartotojus pasiekti ir naudoti tą informaciją bei susieti ją su vartotoju, kuris paskelbė informaciją apie save. Šalys nepateikė tiesioginių įrodymų byloje ar nuotrauka buvo patalpinta apribojant prieigą prie jos tam tikru asmenų ratu, kaip tai numatyta socialinio tinklo taisyklėse ar ne.
62. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuotraukos patalpinimas ir jos prieinamumas socialiniame tinkle Facebook pats savaime nereiškia, jog asmuo konkliudentiniais veiksmais sutinka, kad jo atvaizdas būtų naudojamas atgaminant ir platinant jį masinės informacijos priemonėse. Toks teisės taikymo precedantas suformuotas ir kitose apeliacinėse bylose, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1354-232/2017 ir kt.
63. CK 2.22 str. 2 dalyje įtvirtintą draudimą naudoti, demonstruoti nuotraukas - net jei jos paimtos iš viešos erdvės - tokiu būdu, jeigu tai pažemintų asmens garbę, orumą ar dalykinę reputaciją.
64. Facebook paslaugų sąlygos yra dvišalis susitarimas tarp Facebook naudotojo ir „Facebook Ine.“ (jei naudotojas yra JAV arba Kanadoje) ar „Facebook Ireland Limited‘ (jei naudotojas yra kitur) (Sąlygų 18 skirsnis, 1 p.). Sąlygos nesuteikia jokių teisių tretiesiems asmenims. Sąlygose esančios išlygos, kuriomis „Facebook Ireland Limited“ nurodo, kad pilnai neapsaugo naudotojo duomenų, neatsako ir neatsakys už tai, jei naudotojo duomenys bus užvaldyti trečiųjų asmenų ir panaudoti teisei priešingu būdu (žr., pvz., 2 skirsnio 4 p., 3 skirsnio 1 pastraipa, 15 skirsnio 2 p., 3 p. ir kt.), reiškia perspėjimus Facebook naudotojui bei atsakomybės išvengimo išlygas pačiai bendrovei „Facebook Ireland Limited‘, tačiau nereiškia kokių nors teisių suteikimo tretiesiems asmenims.
Dėl atsakovo A. R. atsakomybės
65. Ieškovė A. Č. ieškinio reikalavimą atsakovui A. R. grindžia agumentu, kad veikdamas kaip fizinis asmuo, savo iniciatyva įtraukė į kilusią konfliktinę situaciją visiškai nesusijusį juridinį asmenį Asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ , kuri savo administruojamoje svetainėje paskelbė ginčo publikaciją, todėl A. R. atsakingas už neteisėtus veiksmus.
66. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 87 p.). Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo priemonės, kuriomis teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama viešoji informacija.Informacinės visuomenės paslauga – paprastai už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiama paslauga (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 16 p., 18 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ administruojamos svetainės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pripažintinos visuomenės informavimo priemonėmis.
67. Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai (3 straipsnio 3 dalis); kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį (22 straipsnio 10 dalis).
68. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas A. R. atitiko asmens, kuris atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį, statusą. Tačiau atsakovas A. R. kaip fizinis asmuo su atsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo susijęs darbo santykiais, todėl pagrįstai pritaikytas juridinio asmens atsakomybės prieš trečiuosius asmenis išoriniuose santykiuose (šiuo atveju santykiuose su ieškove) atribojimo nuo vidinių juridinio asmens santykių su savo darbuotoju principas.
69. Be to ieškovė apibrėždama ieškinio ribas ir faktinį ieškinio pagrindą nurodė bei įrodinėjo atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ administruojamų interneto svetainių neteisėtus veiksmus skelbiant ginčijamą informaciją. Teisėjų kolegijos verinimu ieškinys atsakovo A. R. atžvilgiu atmestas pagrįstai.
70. Ieškovė apeliaciniame skunde negali kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.), todėl apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad atsakovas A. R. toliau viešojoje erdvėje naudoja ieškovės nuotrauką, nenagrinėjami.
Dėl turtinės žalos atlyginimo
71. Apeliantė A. Č. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios isnstancijos sprendimo dalį, kuria atmestas ieškino reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 minimalios mėnesinės algos dydžio turtinę žalą kaip negautų pajamų atlyginimą.
72. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios inatsancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė visų atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtinų civilinės atsakomybės sąlygų: patirtos žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Ieškovė apeliaciniame skunde iš viso nepateikė konkrečių argumentų dėl šios ginčijamo sprendimo dalies.
73. Teisėjų kolegija sutinka, kad neįrodytas atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkrečių pajamų, sąlygotų neteisėto ieškovės atvaizdo naudojimo, gavimo faktas. Taip pat neįrodytas sveikatos pablogėjimo, kourį lėmė atsakovų veiksmai, faktas. Byloje nustatyta, kad ir po ginčo publikacijų ieškovė gyveno įprastą gyvenimą. Papildomi nepatogumai (pergyvenimai), sąlygoti atsakovų veiksmų yra neišvengiama kasdienio gyvenimo pasekmė. Be to, ieškovė patalpinusi savo nuotrauką socialiniame tinkle Facebook viešai, kad ji būtų prieinama visiems socialinio tinklo naudotojams, pati galimai siekdami viešumo, populiarumo ar kitų asmeninių tikslų vedami susiaurino savo privataus gyvenimo ribas.
74. Teisėjų kolegija nenagrinėja kitų argumentų, kurie nurodyti atsakovų atsiliepimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose, nes šie dokumentai pateikti teismui praleidus CPK nustatytus atsiliepimo pateikimo terminus.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
75. Atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas grindžiami argumentais dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Nurodoma, kad LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtinti rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai numato, kad už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, taikytinas koeficientas 0,1. Šis argumentas nepagrįstas - įsakymo 8.1 punkte nurodytas koeficientas 0,3. Todėl 200 Eur dydžio atlygis už ginčo sprendimą ne teismo keliu atitinka rekomendacijas (2016 m. gegužės mėn. rekomenduojamas atlygis buvo 756,9 x0,3 = 227 Eur).
76. Atsakovai teigia, kad ieškovė prašė jai kompensuoti lingvistinės ekspertizės, kuri pripažinta paprastu rašytiniu įrodymu (ir todėl už ekspertizę patirtos išlaidos neva nepagrįstos), atlikimo išlaidas (100 Eur). Šių išlaidų kompensuoti nebuvo prašoma, dokumentuose (paslaugų teikimo ataskaitose) nėra nurodyta, kad ši suma būtų įtraukta.
77. Teigiama, kad iš ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti turi būti išminusuoti 60 Eur už ieškovės 2017-10-16 prašymo prijungti atsikirtimus parengimą. Toks teiginys nepagrįstas, nes teisėjo 2017-10-17 rezoliucija šis prašymas (atsikirtimai) priimtas, prijungtas prie bylos medžiagos.
78. Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad netinkamai paskaičiuotos iš atsakovų priteistinų sumų proporcijos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų skaičių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindiniai ieškinio reikalavimai patenkinti: teismas pripažino, kad atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ administruojamų interneto svetainių paskelbta nuomonė apie ieškovę A. Č. priskiriant ją „padugnėmis“ įvardijamų asmenų grupei žemina jos garbę ir orumą, pripažino, kad atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ administruojamų interneto svetainių straipsniuose panaudotos ieškovės A. Č. nuotraukos (atvaizdas) pažeidžia jos teisę į atvaizdą, įpareigojo atsakovus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociaciją „(duomenys neskelbtini)“ pašalinti iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ administruojamų svetainių informaciją apie ieškovę A. Č. straipsniuose „A. R.: (duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ – A. Č. kaip žeminančią jos garbę ir orumą bei A. Č. nuotraukas (atvaizdą), uždraudė atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ be ieškovės A. Č. sutikimo naudoti ir viešai skelbti jos nuotraukas (atvaizdą). Kiti atmesti ieškinio reikalavimai vertinami kaip išvestiniai ieškinio reikalavimai.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 1 ir 4 dalyse suformuluotais principais, turėjo diskrecijos teisę nuspręsti priteisti ieškovei ¼ dalį advokato pagalbos išlaidų, o ne aritmetiškai skaičiuoti patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį.
79. Šalių apeliaciniai skundai atmetami, todėl šalims apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės A. Č. ir atsakovų asociacijos ,, (duomenys neskelbtini)“, UAB ,, (duomenys neskelbtini) ” apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.