- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- 1-733-1150/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10157-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- D. L.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinės ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 3 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val.
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto.
3) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, ir 3 mėnesių laikotarpiu nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros įstaigose; Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą.
4) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; tęsti darbą arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., išskyrus atvejus, kai nebuvimas namuose susijęs su darbu arba lankymusi gydymo įstaigose; uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Bausmę atlikęs.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. L., kaltinamas tuo, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: jis, 2022 m. kovo 20 d. apie 23.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu su N. N. kilusio žodinio konflikto metu, priėjo prie ant lovos gulinčios N. N., tyčia rankomis sugriebęs jai už plaukų, pargriovė N. N. ant grindų, po ko rankomis ir kojomis sudavė jai ne mažiau kaip 22 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai N. N. poodines kraujosruvas galvoje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, odos nubrozdinimus galvoje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, kairės pusės III ir IV šonkaulių lūžius, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai N. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
2. Kaltinamasis D. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę visiškai, gailėjosi bei iš esmės atkartojo aplinkybes, kurios nurodytos kaltinamajame akte bei sutiko su pareikštu civiliniu ieškiniu (1 t., b. l. 110–113).
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.
4. Be kaltinamojo D. L. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, teismo nustatytomis aplinkybėmis pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais:
4.1. Nukentėjusioji N. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, kuris kartais padeda ūkio darbuose. 2023 m. kovo 20 d. apie 23.00 val., būnant pas ją namuose, kaltinamąjį sunervino namie buvusios 5 katės, tad kaltinamasis jas norėjo išvyti iš namų. Nukentėjusioji gulėdama ant sofos prašė kaltinamojo negriauti krosnies ir katinų nevyti. Įsiutęs kaltinamasis priėjo prie jos ir pradėjo ją tempti už plaukų ant grindų. Nukentėjusiajai gulint kaltinamasis ją spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Nukentėjusioji bandė stotis, tačiau kaltinamasis ją mušė kumščiais į galvą. Viso nukentėjusioji patyrė apie 20 smūgių, kurie buvo suduoti rankomis ir kojomis. 2023 m. kovo 21 d. prieš pietus nukentėjusiajai paskambino dukra, kuriai nukentėjusioji pasakė, kad buvo sumušta. Dukra atvykusi pas ją iškvietė pagalbą. Atvykusi greitoji pagalba nukentėjusiąją išvežė į Elektrėnų ligoninę apžiūrai. Ten buvo nustatyti šie sužalojimai: dauginiai paviršiniai sužalojimai, galvos plaukiotosios dalies žaizda, dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du kairės pusės 3 ir 4 šonkauliai, kaktoje ir skruostų srityje sumušimo žymės, patinimai, po dešine akimi kraujosruva, nugaros dešinėje pusėje plati, poodinė kraujosruva, krūtinės priekinėje dalyje sumušimo žymės, rankų ir kojų srityse pavienės poodinės kraujosruvos, sumušimai. Kaltinamasis nukentėjusiąją buvo sumušęs ir anksčiau, tačiau tada pareiškimo nerašė (1 t., b. l. 9).
4.2. Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusioji yra jos motina. Žino, kad kaltinamasis kartais lankosi pas mamą. Mamos prašė su juo nebendrauti, kadangi kaltinamojo charakteristika „nekokia“. Kaltinamasis turi priklausomybę alkoholiui, tad ateidamas pas motiną ją įkalbėdavo kartu su juo vartoti alkoholinius gėrimus. Įvykio dieną kaltinamasis su mama taip pat vartojo alkoholį. 2023 m. kovo 21 d. ryte liudytojai paskambinus motinai, pastaroji pasisakė, kad yra sumušta. Atvykusi pas nukentėjusiąją pamatė itin smarkiai sumuštą savo motiną, motina jai nurodė, kad ją sumušė kaimynas (kaltinamasis). Atvykę medikai apžiūrėjo jos motiną ir dėl daugybinių sužalojimų bei galimai kelių šonkaulių lūžių ją nedelsiant išvežė į VšĮ Elektrėnų ligoninės priimamąjį. Iki atvykstant medikams liudytoja matė savo motiną persirenginėjančią, matė jog motinos visas kūnas buvo nusėtas mėlynėmis, taip pat smarkiai buvo sumuštas veidas ir jai kraujavo galvos srityje (1 t., b. l. 68–71).
4.3. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 21 d. 11.20 val., pranešėja A. N. pranešė, kad vakar jos mamą sumušė kaimynas. Moteriai sumuštas veidas (mėlynės), skauda šoną, vos paeina (1 t., b. l. 47–50).
4.4. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo teismas nustatė, kad 2023 m. kovo 20 d. apie 23.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją sumušė kaimynas D. L., ko pasėkoje nukentėjusioji patyrė įvairius kūno sužalojimus, sumušimus, tarp kurių ir dauginius šonkaulių lūžius (1 t., b. l. 8).
4.5. Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo teismas nustatė, kad įvykio vieta ir apžiūros objektas yra namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Namo viduje, virtuvės kairiajame kampe stovi pečius, kuris yra nuardytas. Kambaryje, kuriame gulėjo nukentėjusioji įvykio metu, ant grindų bei sienos keliose vietose matyti raudonos dėmės (1 t., b. l. 32–42)
4.6. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto Dmitrij Fomin specialisto išvados Nr. G875/2023(01), teismas nustatė, kad nukentėjusiajai padarytos poodinės kraujosruvos galvoje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, odos nubrozdinimai galvoje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, kairės pusės 3-o, 4-o šonkaulių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek griuvimo metu kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai paviršiais, tiek suduodant smūgius į šias sritis. Remiantis sužalojimų makramorfologiniu vaizdu, atskirti kurie sužalojimai buvo padaryti suduodant smūgius rankos kumščiu ir/ar koja, o kurie griuvinėjant, nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dvidešimt dviem trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir 2023 m. kovo 20 d., t. y. įvykio metu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgam, t. y. ilgesniam, nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 30–31).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
6. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai nusikalstama veika pasireiškia fizinio smurto naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – nesunkaus sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62/2014; 2014 m. lapkričio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2014; 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-531-699/2015).
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A186 (toliau – Įsakymas) patvirtintų Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7 – 7.2 punktais, nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna BK 135 straipsnyje numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo.
8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad D. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia rankomis sugriebęs ant sofos gulinčią nukentėjusiąją už plaukų, ją pargriovė ant grindų, po ko rankomis ir kojomis sudavė jai ne mažiau kaip 22 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas galvoje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, odos nubrozdinimus galvoje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, kairės pusės III ir IV šonkaulių lūžius, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokias išvadas teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu:
8.1. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios, liudytojos A. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys, pareiškimo bei policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenys ir kt.
8.2. Tai, kad nukentėjusioji patyrė sužalojimus, patvirtina ir byloje esantis VšĮ Elektrėnų ligoninės gydytojo išrašas, kuris pirmasis apžiūrėjo nukentėjusiąją po įvykio bei nustatė sužalojimus. Be to, teismo medicinos eksperto pateikta išvada, kuria teismas neturi pagrindo abejoti, laikytina objektyviu įrodymu, patvirtinančiu dėl kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu panaudoto smurtinio pobūdžio veiksmų kilusias pasekmes (poodines kraujosruvas galvoje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, odos nubrozdinimus galvoje, nugaroje, abiejose rankose ir kojose, kairės pusės III ir IV šonkaulių lūžius), o taip pat ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
8.3. Be to, vadovaujantis šio nuosprendžio 7 punkte aptartu Įsakymu nukentėjusiajai padaryti sveikatos sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sužalojimas sutrikdė sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiu, t. y. dėl šonkaulių lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
8.4. Kaltinamojo nukentėjusiosios atžvilgiu atlikti veiksmai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. suduodamas kojomis bei rankomis nemažiau kaip 22 smūgius nukentėjusiajai į įvairias kūno sritis, kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad gali ją sužaloti ir to siekė, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius bei sveikatos sutrikdymo laikotarpį, t. y. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
9. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji tyčinio nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl pripažintina, jog D. L. veiksmai kvalifikuoti teisingai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
10. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
11. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492/2014 ir kt.).
12. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
13. BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmės rūšys – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
14. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
15. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta, sutiko su civiliniu ieškiniu visiškai, kurį žadėjo atlyginti. Teismas atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką), vieną kartą baustas administracine tvarka, nuobaudą sumokėjęs, duomenų, kad būtų įrašytas į Priklausomybės ligų ar Psichikos sveikatos centrą, nėra.
17. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo asmenybės bei gyvenimo būdo ypatumus, kurie rodo, jog kaltinamasis ir toliau ciniškai ignoruoja Lietuvoje galiojančius teisės aktus, savo elgesio nekeičia toliau darydamas naujas nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, į tai, jog kaltinamasis nukentėjusiajai sudavė net 22 kartus į įvairias kūno vietas, bei tai, jog ankstesniais nuosprendžiais pakankamai švelnesnės bausmės kaltinamajam įtakos neturėjo, bei vadovaujantis BK 54 ir 61 straipsnių nuostatomis, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalie s sankcijoje numatytą arešto bausmę, jos dydį nustatant kiek didesnį nei sankcijoje nustatytam jos vidurkiui, t. y. 60 parų. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
18. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
19. Teismas, vertindamas bausmės vykdymo atidėjimą, visų pirma, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis arešto bausme teisiamas pirmą kartą, savo veiksmams yra kritiškas, nesiekia išsisukti nuo baudžiamosios atsakomybės, nuo pat pradžių prisipažino padaręs nurodytą nusikalstamą veiką. Svarbu yra ir tai, jog 3-ijų metų laikotarpiu tik kartą baustas administracine tvarka, nuobauda sumokėta. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, kaltinamasis ankstesniais nuosprendžiais paskirtų įpareigojimų iš esmės laikėsi, dėl jo netinkamo elgesio į teismą teikimu buvo kreiptasi tik du kartus (Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-12-424/2015; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. T-670-1124/2022). Be to, teisiamojo posėdžio metu paliko nuoširdžiai susikrimtusio asmens įvaizdį, atsakė į visus prokurorės užduotus klausimus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog yra pagrindas spręsti, kad kaltinamasis visgi gali pasitaisyti, o bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskyrus jam pareigas.
20. Tad, atsižvelgiant į aukščiau esančias aplinkybes bei vadovaujantis BK 75 straipsniu, arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti nukentėjusiosios N. N. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti su nukentėjusiąja; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 1 dalis ir 5 dalies 5-10 punktai).
21. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis atliko nukentėjusiosios atžvilgiu smurtinius veiksmus, dėl ko nesunkiai buvo sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, bei tai, jog nukentėjusioji civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos nepareiškė, o paskirta bausmė nėra finansinio pobūdžio, nagrinėjamu atveju tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, kaltinamajam nustatytinas 6 mėnesių įmokos sumokėjimo terminas (BK 75 straipsnio 1 dalis, BK 71 straipsnis).
Dėl civilinio ieškinio
22. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 69,06 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 55–58).
23. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda, netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.
24. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su civiliniam ieškovui padaryta turtine žala. Į bylą pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtus nuostolius (t. y. nukentėjusiosios gydymo paslaugų apskaitos išrašas). Ieškinio suma, teismo nuomone, yra protinga, kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, tad civilinis ieškinys dėl turtinės žalos laikomas pagrįstu. Ši turtinė žala atsidaro dėl kaltų kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, jo kaltė, pasireiškė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis turi pareigą atlyginti nukentėjusiajam padarytą ir šioje byloje įrodytą turtinę žalą.
25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234/2010, 2010 m. kovo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš kaltinamojo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Dėl procesinių klausimų
26. Kaltinamajam skirtą kardomąją priemonę (1 t., b. l. 88–85) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,
nusprendė:
D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. L. paskirti – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 5-10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, be intensyvios priežiūros, paskiriant jam pareigas: pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokymusi arba gydymusi medicinos įstaigose; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nesilankyti nukentėjusiosios N. N. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti su nukentėjusiąja; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti D. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct)) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT144040063610000390 (gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
D. L. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. L. 69,06 Eur (šešiasdešimt devynis eurus 06 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (69,06 Eur (šešiasdešimt devynių eurų 06 ct)) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT217300010002484333, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, mokėjimo paskirtyje nurodant „Žala PSDF už N. N. gydymą“.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.