- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-432-940/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08676-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- L. V.-B.
- Ieškovas
- M. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės, Alvidos Jasaitytės-Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. V.-B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1412-959/2025 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei L. V.-B. dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo su sūnumi tvarkos keitimo, išvadą teikianti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. B. prašė:
1.1. pakeisti 2023 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2736-1160/2023 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte nurodytą bendravimo su sūnumi tvarką ir ją išdėstyti taip:
Šalies argumentai
1.1.1. tuo atveju, jeigu ieškovo darbo vieta yra Lietuvos Respublikoje (pavyzdžiui, ieškovas yra sudaręs darbo sutartį, kurioje nurodyta darbo vieta – Lietuvos Respublika), ieškovas ir atsakovė nustato ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:
Žemesnės instancijos teismas
a. ieškovas pasiima sūnų iš sūnaus gyvenamosios ir / ar ugdymo vietos ir turi pareigą jį grąžinti atgal į sūnaus gyvenamąją vietą (nebent toliau nurodytuose punktuose specifiškai nurodyta kitaip) tokiomis dienomis ir valandomis:
(i) kas antrą metų savaitę (t. y. lyginę kiekvienų metų savaitę) sūnų paimdamas iš sūnaus gyvenamosios vietos ir / ar ugdymo vietos atitinkamos savaitės penktadienio 14.00 val. ir grąžindamas sūnų atitinkamos savaitės sekmadienio 18.00 val. sūnų perduodant atsakovei ieškovo gyvenamojoje vietoje;
(ii) kiekvienos metų savaitės trečiadienį (t. y. kiekvieną trečiadienį) sūnų paimdamas iš sūnaus gyvenamosios vietos ir / ar ugdymo vietos 15.00 val. ir grąžindamas sūnų tos pačios dienos 21.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą;
(iii) nelyginiais metais ieškovas su sūnumi praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki ateinančių metų sausio 1 d. 18.00 val.;
(iv) lyginiais metais ieškovas su sūnumi praleidžia Šv. Velykų šventes nuo šventinio šeštadienio 12.00 val. iki artimiausio pirmadienio 18.00 val.;
(v) ieškovas su sūnumi praleidžia savo gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 21.00 val. ir Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 21.00 val.;
(vi) lyginiais metais ieškovas su sūnumi praleidžia sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki 21.00 val.
b. Ieškovui suteikiama teisė su sūnumi praleisti ieškovo atostogas, kurių trukmė privalo būti ne trumpiau kaip 4 savaitės per 1 kalendorinius metus. Ieškovas turi teisę šį atostogų laiką paskirstyti savo nuožiūra (t. y. šį laiką su sūnumi leisti nepertraukiamai ar paskirstyti į dalis). Šiuo atveju ieškovas pirmą savo atostogų dieną 10.00 val. paima sūnų iš sūnaus gyvenamosios ir / ar ugdymo vietos ir turi pareigą jį grąžinti paskutinės atostogų dienos 18.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą;
1.1.2. tuo atveju, jeigu ieškovo darbo vieta yra užsienio valstybėje (ne Lietuvos Respublikoje; pavyzdžiui, ieškovas yra sudaręs darbo sutartį, kurioje nurodyta darbo vieta – užsienio valstybė), tada:
a. 1.1.1 punkto a skyriaus (i) dalyje nurodyta bendravimo tvarka keičiama į: kas ketvirtą metų savaitę (t. y. lyginę kiekvienų metų savaitę) sūnų paimdamas iš sūnaus gyvenamosios vietos ir / ar ugdymo vietos atitinkamos savaitės trečiadienio 16.00 val. ir grąžindamas sūnų atitinkamos savaitės sekmadienio 18.00 val. sūnų perduodant atsakovei ieškovo gyvenamojoje vietoje;
b. 1.1.1 punkto a skyriaus (ii) dalyje nurodyta bendravimo tvarka netaikoma;
c. likusios sąlygos, nurodytos 1.1.1 punkto a dalies (iii) – (vi) dalyse lieka nepasikeitusios.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Pakeisti 2023 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2736-1160/2023 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nurodytą ieškovo mokėtiną išlaikymą sūnui ir priteisti iš ieškovo sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 260 Eur išlaikymo sumą, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka nuo kreipimosi į ginčą nagrinėjančią instituciją dienos iki sūnaus pilnametystės, šias lėšas pervedant į atsakovės nurodytą banko sąskaitą. Ieškovo pareikalavimu atsakovė ieškovui el. paštu pateikia informaciją apie sūnaus išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.
2. Nurodė, kad 2023 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2736-1160/2023 nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis).
3. Pažymėjo, kad Sutarties tvirtinimo metu ieškovas nuolat gyveno ir dirbo užsienio valstybėje (Norvegijoje), todėl Sutarties 6 punkte buvo numatyta minimali ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka. Dirbdamas užsienyje (Norvegijoje) ieškovas uždirbo didesnes pajamas nei tos, kurias šiuo metu gauna reziduodamas Lietuvos Respublikoje, todėl Sutarties 3 punktu ieškovas įsipareigojo mokėti sūnui periodinį išlaikymą, kurio dydis 450 Eur per mėnesį. Tačiau nurodytos Sutarties sudarymo metu egzistavusios aplinkybės šio ieškinio teikimo metu yra pasikeitusios.
4. Tvirtino, kad šio ieškinio teikimo metu ieškovo rezidavimo valstybė yra pasikeitusi – ieškovas yra Lietuvos Respublikos rezidentas. Šiuo metu ieškovas ieško darbo (įskaitant, bet neapsiribojant, ir užsienio valstybėje), todėl būtų tikslinga Sutartyje įtvirtinti sąlyginę bendravimo su sūnumi tvarką.
5. Teigė, kad ieškovui nepavyksta geranoriškai susitarti su atsakove dėl kitokios (nei ta, kuri nurodyta Sutarties 6 punkte) bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo. Dažnu atveju atsakovė kliudo ieškovui bendrauti su sūnum netgi pagal tą minimalią tvarką, kuri numatyta Sutarties 6 punkte. Atsakovė dažnai registruoja sūnų vizitams gydymo įstaigose būtent tuo metu, kai pagal Sutartį sūnus turėtų bendrauti su ieškovu. Atsakovė yra pateikusi melagingą skundą policijai prašydama išduoti smurto artimoje aplinkoje orderį, kuriuo ieškovui buvo uždrausta artintis prie sūnaus. Orderis buvo panaikintas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad šiuo metu ieškovo ir sūnaus ryšys yra stiprus, sūnus noriai leidžia laiką su tėvu (ieškovu).
6. Nurodė, jog sūnaus poreikiai liko nepasikeitę, tačiau iš esmės pasikeitė ieškovo turtinė padėtis, t. y. iš esmės sumažėjo jo gaunamos nuolatinės pajamos. Teigė, jog ieškovo turtinė padėtis yra prastesnė nei atsakovės. Laikotarpiu iki birželio mėn., kai ieškovas buvo įsidarbinęs Lietuvoje po grįžimo iš užsienio, ieškovo pajamos buvo 1 799,87 Eur per mėnesį; šiuo metu ieškovas neturi jokio darbo ir negauna jokių pajamų (įskaitant, bet neapsiribojant, ieškovui iš valstybės biudžeto nėra mokama nedarbo išmoka); ieškovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto; iš sukauptų santaupų finansiškai padeda savo garbingo amžiaus paramos reikalaujantiems tėvams; ieškovas turi finansinių įsipareigojimų pagal sudarytą vartojimo kredito sutartį, pagal kurią vartojimo kreditą išdavusiam juridiniam asmeniui iki 2027 m. birželio 15 d. yra įsipareigojęs mokėti po 104,90 Eur per mėnesį.
7. Pažymėjo, kad atsakovė uždirba apie 2 500 Eur per mėnesį; taip pat gauna 96,25 Eur per mėnesį vaiko išmoką iš valstybės ir 450 Eur per mėnesį periodinio sūnaus išlaikymo iš ieškovo; atsakovė turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuriame gyvena; taip pat lizingo pagrindais valdo automobilį BMW 520.
8. Tvirtino, kad ieškovo sūnui mokamas išlaikymas yra per didelis, kadangi faktiškai šiuos sūnui skirtus pinigus atsakovė, ieškovo turimomis žiniomis, naudoja savoms (o ne sūnaus) reikmėms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2025 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2736-1160/2023 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punkte nustatytą ieškovo M. B. bendravimo su vaiku S. A. B. tvarką ir ją išdėstė taip:
„6. Šalys nustato M. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. A. B. tvarką:
6.1 Ieškovas pasiima Sūnų iš Sūnaus gyvenamosios ir / ar ugdymo vietos ir turi pareigą jį grąžinti atgal į Sūnaus gyvenamąją vietą (nebent toliau nurodytuose punktuose specifiškai nurodyta kitaip) tokiomis dienomis ir valandomis:
(i) kas antrą metų savaitę (t. y. lyginę kiekvienų metų savaitę) Sūnų paimdamas iš Sūnaus gyvenamosios vietos ir / ar ugdymo vietos atitinkamos savaitės penktadienį po užsiėmimų ir grąžindamas Sūnų į jo gyvenamąją vietą atitinkamos savaitės sekmadienį iki 19.00 val.;
(ii) kiekvienos metų savaitės trečiadienį (t. y. kiekvieną trečiadienį) Sūnų paimdamas iš Sūnaus gyvenamosios vietos ir / ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir grąžindamas Sūnų tą pačią dieną iki 19.00 val. į Sūnaus gyvenamąją vietą;
(iii) nelyginiais metais Ieškovas su Sūnumi praleidžia Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas bei Naujuosius metus nuo gruodžio 31 d. 12.00 val. iki ateinančių metų sausio 1 d. 18.00 val.;
(iv) lyginiais metais Ieškovas su Sūnumi praleidžia Šv. Velykų šventes nuo šventinio šeštadienio 12.00 val. iki artimiausio pirmadienio 18.00 val.;
(v) Ieškovas su Sūnumi praleidžia savo gimimo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val. ir Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 19.00 val.;
(vi) lyginiais metais Ieškovas su Sūnumi praleidžia Sūnaus gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) nuo 10.00 val. iki 19.00 val.
6.2. Ieškovui suteikiama teisė su Sūnumi praleisti Ieškovo atostogas, kurių trukmė privalo būti ne trumpiau kaip 4 savaitės per 1 kalendorinius metus. Ieškovas turi teisę šį atostogų laiką paskirstyti savo nuožiūra (t. y. šį laiką su Sūnumi leisti nepertraukiamai ar paskirstyti į dalis). Šiuo atveju Ieškovas pirmą savo atostogų dieną 10.00 val. paima Sūnų iš Sūnaus gyvenamosios ir / ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir turi pareigą jį grąžinti paskutinės atostogų dienos 18.00 val. į Sūnaus gyvenamąją vietą.“
Kitos ieškinio dalies teismas netenkino ir priteisė iš ieškovo M. B. atsakovei L. V.-B. 1 255,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
10. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Ieškovas nuo 2024 m. sausio 8 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2021 m. sausio 26 d. ieškovas dirbo (duomenys neskelbtini) Norvegijoje. Ieškovas neturi nekilnojamojo turto. Atsakovė turi automobilį BMW 520D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas 2024 m. birželio 3 d. sudarė vartojimo kredito sutartį; suteikto kredito suma 2 950,00 Eur. Ieškovas laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. gavo 14 746,99 Eur pajamų. Ieškovui priklauso transporto priemonės Aprilia, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Fuji Heavy Ind., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovo atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų. Atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d. gavo 43 489,78 Eur pajamų. Atsakovės atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų. Atsakovei priklauso 249/778 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo 2025 m. vasario 10 d. registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu. Ieškovas laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 13 d. gavo 3 766,80 Eur pajamų. Atsakovė laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. vasario 13 d. gavo 12 052,60 Eur pajamų.
11. Teismas nesutiko su atsakovės argumentu, kad, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis įgavo baigiamojo akto ir privalomo vykdyti dokumento galią, todėl, norint keisti tiek bendravimo tvarką, tiek ir išlaikymo dydį, pirmiausia būtina keisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, o ne sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismas nurodė, kad, paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, o turi būti kreipiamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog reikalavimas pakeisti teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas yra suformuluotas tinkamai ir gali būti nagrinėjamas.
12. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimo su dviem alternatyviomis bendravimo tvarkomis visiškas tenkinimas reikštų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 267 straipsnyje įtvirtinto draudimo priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, pažeidimą. Taip pat sprendė, kad tokia bendravimo tvarka neužtikrina stabilaus ir sveiko vaiko emocinio ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu palaikymo. Pažymėjo, kad ieškovas yra laisvas neribotu dažnumu kaitalioti darbovietes, kas, nustačius prašomą bendravimo tvarką, gali lemti poreikį vaikui bei atsakovei kas kartą taikytis prie vis naujos bendravimo tvarkos. Be to, ieškinio reikalavime neaptarta vaiko bendravimo su ieškovu tvarka tuo atveju, kai ieškovas nedirba. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo negali būti tenkinamas visa apimtimi.
13. Teismas sprendė, jog šiuo metu galiojanti šalių sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka yra keistina, nes ji yra minimali ir neatitinka vaiko interesų maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu.
14. Nustatęs, kad šiuo metu ieškovas jau virš metų laiko gyvena ir periodiškai dirba Lietuvos Respublikoje, teismas sprendė, kad nustatytina bendravimo tvarka pagal pirmąjį alternatyvųjį reikalavime nurodytą variantą su tam tikrais pakeitimais. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad vaikas lanko darželį, tikslino jo paėmimo laiką – po užsiėmimų. Taip pat, įvertinęs tai, jog vaiko grąžinimas 21 val. gali sutrikdyti vaiko dienos režimą, tikslino vaiko grąžinimo į gyvenamąją vietą laiką – iki 19 val. Teismas, įvertinęs tai, jog bendravimo tvarkos pakeitimo dėl sūnaus perdavimo atsakovei ieškovo gyvenamojoje vietoje po savaitgalinio bendravimo būtinumas ieškinyje niekaip nemotyvuojamas, todėl laikė jį nepagrįstu.
15. Teismas vertino, jog, nežiūrint to, kad bylos įrodymai patvirtina sumažėjusias ieškovo pajamas, palyginti su pajamomis, kurias jis gaudavo sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo metu, vien ši aplinkybė nėra pakankama keisti nustatytą išlaikymo dydį.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, jo darbingumas nėra apribotas, jis turi statybos darbų vadovo kvalifikaciją, paklausią darbo rinkoje; byloje nenustatytos aplinkybės, trukdančios ieškovui, esant reikalui, pakelti savo kvalifikaciją ir susirasti darbą, už kurį būtų mokamas atlyginimas, atitinkantis jo poreikius ir įsipareigojimus.
17. Nurodė, kad minimaliosios mėnesinės algos suma yra tik orientacinė ir paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Teismas taip pat vertino tai, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nustatyto išlaikymo dydžio mažinimas prieštarautų vaiko interesams, todėl šį ieškinio reikalavimą atmetė kaip nepagrįstą.
18. Teismas, nustatęs, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 655,50 Eur, o atsakovės – 2 226 Eur, atsižvelgęs į tai, kad iš dalies tenkintas neturtinis ieškinio reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo ir atmestas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, sprendė, jog tenkinama ieškinio reikalavimų dalis sudaro 25 procentus. Atsižvelgęs į tai, iš atsakovės ieškovui priteisė 413,88 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 1 669,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pritaikęs šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų abipusį įskaitymą, iš ieškovo atsakovei teismas priteisė 1 255,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė L. V.-B. prašo:
Rezoliucinė dalis
Šalies argumentai
19.1 panaikinti skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2025 m. kovo 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė:
- Ieškovui suteikiama teisė su Sūnumi praleisti Ieškovo atostogas, kurių trukmė privalo būti ne trumpiau kaip 4 savaitės per 1 kalendorinius metus. Ieškovas turi teisę šį atostogų laiką paskirstyti savo nuožiūra (t. y. šį laiką su Sūnumi leisti nepertraukiamai ar paskirstyti į dalis). Šiuo atveju Ieškovas pirmą savo atostogų dieną 10.00 val. paima Sūnų iš Sūnaus gyvenamosios ir / ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir turi pareigą jį grąžinti paskutinės atostogų dienos 18.00 val. į Sūnaus gyvenamąją vietą.
- Priteisti iš ieškovo M. B. atsakovei L. V.-B. 1 255,62 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt penkis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.
19.2. Priimti naują sprendimą ir nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką kokios prašė ir su kokia sutiko abi šalys vykstančio teismo posėdžio metu:
– Ieškovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi vasaros atostogų laiku, sūnų paimdamas atitinkamų metų liepos 15 d. 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą liepos 28 d. 19:00 val., o taip pat sūnų paimdamas atitinkamų metų rugpjūčio 15 d. 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą rugpjūčio 28 d. 19:00 val.
– Motina nepertraukiamai bendrauja su sūnumi sūnaus vasaros atostogų laiku nuo atitinkamų metų liepos 1 d. iki liepos 14 d., o taip pat nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 14 d.
19.3. sutinka, kad būtų kaip alternatyvi tvarka nustatyta ir mėnesio bendravimo su sūnumi tvarka, tik ji privalo būti sukonkretinta ir išdėstyta taip:
– Ieškovas nepertraukiamai bendrauja su sūnumi vieną sūnaus vasaros atostogų mėnesį, sūnų paimdamas atitinkamų metų liepos 1 d. 10.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo gyvenamąją vietą liepos 28 d. 19:00 val.
– Motina nepertraukiamai bendrauja su sūnumi vieną sūnaus vasaros atostogų mėnesį nuo rugpjūčio 1 iki rugpjūčio 28 d.
19.4. Taip pat prašo priteisti iš ieškovo atsakovei 1 742,00 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 1 210,00 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
3. Nurodo, kad neprieštarauja, jog ieškovas su sūnumi nepertraukiamai praleistų ne trumpiau nei keturias savaites, tačiau mano, kad teismas suformulavo neaiškią formuluotę, kuri yra neaiški ir neapibrėžta laike, o taip pat kuri sukels tik daugiau ginčų bei neišspręstų klausimų, todėl šio punkto formuluotė tikslintina, nustatant konkretų laiką kada tėvas vaiką pasiima ir kada grąžina, o taip pat atitinkamai nepertraukiamą laiką bendravimui su sūnumi nustatant ir motinai (atsakovei).
4. Pažymi, kad teismo sprendimu ieškovui suteikiama teisė su sūnumi praleisti ieškovo atostogas, kurių trukmė privalo būti ne trumpiau kaip 4 savaitės per 1 kalendorinius metus; ieškovas turi teisę šį atostogų laiką paskirstyti savo nuožiūra (t. y. šį laiką su sūnumi leisti nepertraukiamai ar paskirstyti į dalis). Apeliantės vertinimu, tokia tvarka jokiais būdais ir forma negali būti vertinama kaip suprantama ir atitinkanti CPK 267 straipsnį, kadangi teismas leido ieškovui atostogų laiką pasirinkti savo nuožiūra ir niekaip neinformuojant atsakovės, be to, nenustatė analogiškos teisės į buvimą su sūnumi atostogų laiku mamai. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad yra mokslo metai ir tai, kad vaikas turi ritmą, gyvenimo režimą ir planavimą. Tokiu būdu teismas iš esmės sukūrė naują ginčą.
5. Apeliantės teigimu, teismas netinkamai nustatė, kad tenkinama ieškinio reikalavimų dalis sudaro 25 procentus, kadangi iš dviejų keltų reikalavimų teismas netenkino nei vieno, o bendravimo tvarką nustatė (pakeitė jau nustatytą) atsižvelgęs į atsakovės poziciją ir pastabas bei savo iniciatyva, todėl vertintina, kad teismas netenkino jokių ieškinio reikalavimų, dėl ko priteistinos visos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir netenkintinas reikalavimas dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų.
6. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą bei priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad sprendime aiškiai nustatyta ieškovo teisė per kalendorinius metus praleisti su sūnumi ne trumpiau kaip keturias savaites, detalizuojant vaiko paėmimo ir grąžinimo laiką. Ieškovo vertinimu, tokia tvarka yra pakankamai konkretizuota ir lengvai įgyvendinama, užtikrina proceso stabilumą bei leidžia šalims iš anksto planuoti tiek savo, tiek vaiko atostogas, prisitaikant prie ugdymo proceso ritmo.
8. Atkreipia dėmesį, kad dėl tokios atostogų bendravimo tvarkos pati atsakovė neprieštaravo. Taigi pripažino, kad sprendimu nustatyta tvarka yra jai tinkama, aiški, konkreti ir suprantama. O bandymai keisti savo poziciją po sprendimo priėmimo ir pateikti nepagrįstus skundo argumentus dėl tariamo neaiškumo, vertintini kaip procesinis nesąžiningumas.
9. Pažymi, kad atsakovė apeliaciniame skunde remiasi teismų praktika, kuri šiuo atveju nėra tinkama ir nepagrindžia jos pateiktų argumentų, kadangi ji taikytina tais atvejais, kai teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka iš tiesų buvo neaiški, nekonkreti ar sąlyginė, tačiau šioje byloje sprendimu nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra aiški, besąlyginė ir realiai įvykdoma. Sprendime nėra jokių sąlyginių nuostatų ar atidėjimo pareigos šalims vėliau susitarti, kas būdinga skunde cituojamos praktikos atvejams.
Žemesnės instancijos teismas
10. Ieškovo tvirtinimu, atsakovė dirbtinai kuria konfliktines situacijas, siekdama jas nesąžiningai panaudoti kaip tariamus įrodymus savo skunde. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad konkrečios 2025 m. sūnaus atostogų datos dar nėra suplanuotos, todėl nėra galimybės pateikti jokių konkrečių grafikų ar susitarimų, tačiau, teikdama skundą, kategoriškai teigia, kad vaikas visą liepos mėnesį bus išvykęs, todėl ieškovas neturės galimybės su sūnumi bendrauti. Tokie atsakovės veiksmai atskleidžia sąmoningą ir nesąžiningą elgesį, siekiant riboti ieškovo galimybes bendrauti su nepilnamečiu sūnumi.
11. Ieškovo teigimu, atsakovės elgesys byloje vertintinas kaip akivaizdus piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, siekiant vilkinti naujai nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos įsiteisėjimą, užkirsti kelią stabilaus ir artimo ryšio tarp vaiko ir ieškovo vystymuisi bei faktiškai siekti minimizuoti ieškovo galimybes bendrauti su sūnumi. Pažymi, kad ir po sprendimo priėmimo ieškovas realiai susiduria su atsakovės tyčiniu kliudymu palaikyti ryšį su vaiku. Atsakovė riboja vaiko galimybes bendrauti telefonu su ieškovu.
12. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde iš esmės pateikė naujus reikalavimus dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, prašydama nustatyti naują bendravimo su vaiku tvarką tiek ieškovui, tiek sau. Atsakovė siūlo naujus vaiko atostogų laikotarpius, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių bylos nagrinėjimo metu atsakovė reikalavimų nebuvo reiškusi. Tokie veiksmai peržengia apeliacijos ribas ir pažeidžia CPK nuostatas. Ieškovo manymu, tokie atsakovės reikalavimai turėtų būti laikomi nepriimtinais ir nenagrinėtinais apeliacinės instancijos teisme.
13. Tvirtina, jog atsakovės teiginiai apie netinkamai paskirstytas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei teismo nustatytai faktinei situacijai. Jeigu ieškinys būtų buvęs visiškai atmestas, teismas būtų palikęs galioti anksčiau nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, tačiau šiuo atveju buvo nustatyta nauja bendravimo tvarka, kuri atitinka dalį ieškovo pareikštų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertino bylos esmę ir teisingai nustatė, kad patenkinta 25 proc. ieškinio reikalavimų, kadangi reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo buvo atmestas, o reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo buvo patenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalies, kuria išspręsti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
16. Atsakovė (apeliantė) L. V.-B. pateikė naują įrodymą – šalių susirašinėjimą SMS žinutėmis.
17. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas, nes CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
18. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Iš CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
19. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išsiaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo klausimas, įvertindamas atsakovės teikiamo naujo įrodymo sąsajumą su nagrinėjama byla, į tai, jog šio įrodymo turinys ieškovui yra žinomas, kadangi byloje yra pateiktas jo atsiliepimas į apeliacinį skundą ir jis turėjo galimybę dėl jo išdėstyti savo poziciją, sprendžia, kad atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas priimtinas ir vertintinas su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl ginčijamos sprendimo dalies (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo
20. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje yra nustatyta, jog, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).
21. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 4 dalis).
22. Pažymėtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Taigi, iš pacituotos teismų praktikos matyti, kad pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne išimtinai tėvo (motinos) interesų.
23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 34 punktas).
24. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi atostogų metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, nustatė, jog ieškovui suteikiama teisė su sūnumi praleisti ieškovo atostogas, kurių trukmė privalo būti ne trumpiau kaip 4 savaitės per 1 kalendorinius metus. Ieškovas turi teisę šį atostogų laiką paskirstyti savo nuožiūra (t. y. šį laiką su sūnumi leisti nepertraukiamai ar paskirstyti į dalis). Šiuo atveju ieškovas pirmą savo atostogų dieną 10.00 val. paima sūnų iš sūnaus gyvenamosios ir / ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir turi pareigą jį grąžinti paskutinės atostogų dienos 18.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.
25. Apeliantė savo nesutikimą su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi iš esmės grindžia tuo, jog: (1) teismo nustatyta bendravimo tvarka atostogų metu yra neaiški ir neapibrėžta laike – teismas nepagrįstai leido ieškovui pasirinkti atostogų laiką savo nuožiūra, neinformuojant atsakovės; taip pat neatsižvelgė į vaiko užimtumą, gyvenimo režimą; (2) teismas atitinkamai nenustatė atsakovės bendravimo su sūnumi atostogų metu tvarkos. Pažymėtina, kad apeliantė iš esmės neginčija ieškovo teisės bendrauti su nepilnamečiu vaiku mėnesį nepertraukiamai ir kaip vieną iš alternatyvių reikalavimų tokį suformulavo savo apeliaciniame skunde, nurodydama konkretų mėnesį kada toks tėvo ir sūnaus bendravimas galėtų vykti.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu nustatytos ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos atostogų metu turinį, turi pagrindo iš dalies sutikti su apeliantės argumentu, jog ši teismo nustatyta bendravimo tvarka nėra aiški. Tokia nutarties 41 punkte nurodyta pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarka iš esmės suteikia ieškovui neribotą laisvę bet kuriuo ieškovo atostogų metu, neatsižvelgiant į nepilnamečio vaiko užimtumo/ugdymo procesą ir iš anksto apie tai neinformavus atsakovės, išsivežti vaiką bet kokios trukmės atostogoms. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia bendravimo tvarka neatitinka šalių nepilnamečio vaiko interesų. Pažymėtina, jog, remiantis nutarties 37, 39 punktuose cituojama kasacinio teismo praktika, pirmiausia turi būti atsižvelgta į vaiko interesus ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką derinti būtent prie vaiko, o ne išimtinai tėvo (motinos) interesų.
27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog šiuo metu šalių nepilnametis vaikas lanko darželį, į tai, kad nors ikimokyklinis ugdymas nėra privalomas, tačiau priešmokyklinis ugdymas, taip pat vaiko ugdymo procesas mokykloje (iki 16 m. amžiaus) yra privalomas, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka atostogų metu tikslintina, nustatant, jog ieškovas, įgyvendindamas savo teisę su sūnumi praleisti atostogas, turi užtikrinti sūnaus ugdymo įstaigos lankymą, kai ugdymas pagal galiojantį teisinį reglamentavimą yra privalomas. Taip pat tikslintina bendravimo tvarka atostogų metu, nustatant terminą, prieš kurį ieškovas privalo informuoti atsakovę apie planuojamą atostogų laiką ir trukmę.
28. Pažymėtina, jog nors apeliantė prašo nustatyti konkretų ieškovo bendravimo su sūnumi laiką (mėnesį) atostogų metu, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šia apeliantės pozicija, kadangi ieškovo atostogų datos iš anksto nėra žinomos. Be to, ieškovui atsakovės nurodytomis konkrečiomis datomis atostogos gali būti nesuteiktos ir tokiu atveju ieškovas negalėtų įgyvendinti savo teisės nepertraukiamai su sūnumi praleisti atostogas. Atitinkamai tokia bendravimo tvarka neatitiktų ir geriausių šalių nepilnamečio vaiko teisių ir interesų.
29. Apeliantė, nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, taip pat nurodo, kad teismas atitinkamai nenustatė bendravimo su sūnumi tvarkos atostogų metu atsakovei. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, šį apeliantės argumentą laiko nepagrįstu.
30. Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis CK 3.170 straipsniu, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.
31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką teismas nustato tik skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 35 punktas; 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
32. Atsižvelgiant į tai, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, todėl, remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, bendravimo tvarka, taip pat ir apeliantės prašoma bendravimo tvarka su sūnumi atostogų metu, su atsakove nėra nustatoma.
33. Apibendrinus nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku atostogų metu nustatymo iš dalies keistina, nustatant, kad ieškovui suteikiama teisė su sūnumi praleisti ieškovo atostogas, kurių trukmė privalo būti ne trumpiau kaip 4 savaitės per 1 kalendorinius metus. Ieškovas turi teisę šį atostogų laiką paskirstyti savo nuožiūra (t. y. šį laiką su sūnumi leisti nepertraukiamai ar paskirstyti į dalis), tačiau, esant privalomam ugdymo įstaigos lankymui, privalo užtikrinti sūnaus ugdymo įstaigos lankymą. Ieškovas apie planuojamą atostogų laiką bei trukmę ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomo vaiko pasiėmimo informuoja vaiko motiną ir pirmą savo atostogų dieną 10.00 val. paima sūnų iš sūnaus gyvenamosios ir / ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir turi pareigą jį grąžinti paskutinės atostogų dienos 18.00 val. į sūnaus gyvenamąją vietą.
34. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas negali nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri atitiktų visas gyvenimiškas šalių situacijas, todėl nepilnamečio vaiko tėvai bendru sutarimu turi spręsti tam tikras situacijas, kurios iškyla nenumatytu laiku.
35. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką. Bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos pakeitimas vertintinas pirmiausia atsižvelgiant į vaikų interesus, kartu siekiant, kad be pagrindo nebūtų apribota galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
36. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku atostogų metu nustatymo, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymą, nesivadovavo kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir skundžiamą teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku atostogų metu nustatymo iš dalies pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kita atsakovės apeliacinio skundo dalis atmestina.
37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
38. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnį proporcingai atmestiems ir patenkintiems reikalavimams paskirstomos bylinėjimosi išlaidos. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Apeliantė, be kita ko, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad tenkinami 25 procentai ieškinio, kadangi, atsižvelgus į tai, jog iš dviejų keltų reikalavimų teismas netenkino nei vieno, o bendravimo tvarką nustatė atsižvelgęs į atsakovės poziciją ir pastabas bei savo iniciatyva, todėl laikytina, kad teismas netenkino jokių ieškinio reikalavimų. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.
40. Pažymėtina, jog ieškovas ieškiniu reiškė du reikalavimus, t. y. pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl išlaikymo dydžio ir dalį dėl bendravimo su sūnumi tvarkos. Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo atmetė, o reikalavimą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo tenkino iš dalies, iš esmės su nežymiais patikslinimais nustatęs ieškovo prašytą bendravimo tvarką, tačiau atmetęs prašymą dėl alternatyvios bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tenkinami 25 procentai ieškinio reikalavimų. Apeliantės argumentas, kad teismas bendravimo tvarką nustatė atsižvelgęs į jos pastabas, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas atmetė visus ieškinio reikalavimus.
41. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš dalies pakeista, patikslinant ir papildant jos punktą dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos atostogų metu, tačiau tai iš esmės nekeičia tenkinamų ieškinio reikalavimų procento (25 proc.). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo perskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
42. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį. Atsakovės atstovas pateikė duomenis apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 1 210 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.
43. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 968 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
44. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
45. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.9, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinių dokumentų parengimą dydį, daro išvadą, kad šalių prašomos atlyginti teisinės pagalbos išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.
46. Šiuo procesiniu sprendimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad apeliacinis skundas yra tenkintas 40 procentų (iš dalies tenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo ir atmestas reikalavimas dėl atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkos nustatymo) (CPK 88, 93 straipsniai).
47. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus 40 procentų, iš ieškovo atsakovei priteisiama 528 Eur (1 320 Eur x 40 proc.) atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o ieškovui iš atsakovės priteisiama 60 procentų, t. y. 580,80 Eur (968 Eur x 60 proc.), bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnis).
48. Iš ieškovo atsakovei priteistina 528 Eur, o iš atsakovės ieškovui 580,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, todėl atliktinas įskaitymas – iš atsakovės ieškovui priteistina 52,80 Eur (580,80 Eur – 528 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. kovo 5 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
„6.2. Ieškovui suteikiama teisė su Sūnumi praleisti Ieškovo atostogas, kurių trukmė privalo būti ne trumpiau kaip 4 savaitės per 1 kalendorinius metus. Ieškovas turi teisę šį atostogų laiką paskirstyti savo nuožiūra (t. y. šį laiką su Sūnumi leisti nepertraukiamai ar paskirstyti į dalis), tačiau, esant privalomam ugdymo įstaigos lankymui, privalo užtikrinti Sūnaus ugdymo įstaigos lankymą. Ieškovas apie planuojamą atostogų laiką bei trukmę ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki numatomo vaiko pasiėmimo informuoja vaiko motiną ir pirmą savo atostogų dieną 10.00 val. paima Sūnų iš Sūnaus gyvenamosios ir / ar ugdymo vietos po užsiėmimų ir turi pareigą jį grąžinti paskutinės atostogų dienos 18.00 val. į Sūnaus gyvenamąją vietą.“
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės L. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 52,80 Eur (penkiasdešimt dviejų eurų ir 80 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.