Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Vakarų santechnika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakarų santechnika“ apeliacinį skundą dėl 2019 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-5177-328/2019.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimu už akių tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės(toliau – UAB) ,,Santehkomplektas“ ieškinys atsakovei UAB ,,Vakarų santechnika“ dėl skolos priteisimo.

2. 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl 2019 m. birželio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

3. 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimas už akių, paskirtas teismo posėdis.

4. 2019 m. gruodžio 19 d. civilinė byla išnagrinėta – nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. sausio 19 d., 2020 m. sausio 23 d. išduotas vykdomasis dokumentas.

5. 2020 m. vasario 10 d. atsakovė pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB ,,Vakarų santechnika“ prašymo dėl procesinio termino atnaujinimo. Atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo.

7. Teismas nurodė, kad atsakovė terminą procesiniam veiksmui atlikti praleido, kadangi civilinės bylos eiga nesidomėjo, į teismo posėdį neatvyko, taigi nebuvo pakankamai aktyvi ir rūpestinga, todėl jai tenka tokio elgesio neigiamų pasekmių rizika. Teismas taip pat pastebėjo, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo siunčiami jos pačios pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytu adresu, kuris sutampa su Juridinių asmenų registre nurodytu UAB ,,Vakarų santechnika“ registruotos buveinės adresu, tačiau atsakovė procesinių dokumentų neatsiėmė.

8. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog atsakovė turi prieigą prie elektroninių paslaugų portalo (EPP), bylos medžiaga, teismo šaukimas buvo siunčiamas UAB ,,Vakarų santechnika“ per elektroninių paslaugų portalą, tačiau atsakovė gautais procesiniais dokumentais nesidomėjo. Iš bylos medžiagos matyti, jog po pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo teismui 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė bylos eiga nesidomėjo, jokių procesinių veiksmų neatliko. Priešingai, apeliacinį skundą teismui pateikė tik po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo ir ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas.

9. Todėl, teismo vertinimu, esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir aktyviai.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį ir atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Apeliantė nurodo, jog atsakovė niekada nevengė priimti dokumentų, tačiau dėl kokių priežasčių pašto darbuotoja nepristatė pašto siuntos ir kur buvo paliktas pranešimas apie korespondenciją, atsakovei nėra žinoma. Atsakovės teigimu, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė apie atnaujintą civilinę bylą informuota nebuvo ir apie jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą nieko nežinojo. Byloje duomenų apie tai, kad priimtas teismo sprendimas butų siunčiamas atsakovei, ar kad atsakovė teismo sprendimą būtų gavusi, nėra. Teigia, jog šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taisykle, nurodyta civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti atsakovės apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Paduodant pareiškimą dėl termino atnaujinimo, kartu turi būti atliekamas procesinis veiksmas (paduodamas skundas, dokumentai ar atliekami kiti veiksmai), kuriam atlikti praleistas terminas (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (CPK 78 straipsnio 4 dalis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

16. Nagrinėjamu atveju terminas apeliaciniam skundui praleistas 22 dienomis. Apeliantės teigimu, terminą skundui paduoti ji praleido dėl aplinkybių, kurios turi būti pripažintos svarbiomis – ji negavo teismo siųstų procesinių dokumentų, todėl neturėjo galimybės laiku pateikti apeliacinio skundo. Apeliantė skunde taip pat akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo taisykle, nurodyta civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, jog tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

17. Visų pirma pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi apeliantės nurodyta kasacinio teismo suformuluota taisykle. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2019 m. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimu už akių buvo tenkintas ieškovės ieškinys atsakovei UAB ,,Vakarų santechnika“ dėl skolos priteisimo; 2019 m. liepos 3 d. išduotas vykdomasis dokumentas. 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė Klaipėdos apylinkės teismui pateikė pareiškimą dėl 2019 m. birželio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas, nustatęs, kad atsakovei procesiniai dokumentai (ieškinio kopija, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) siųsti bendrovės registruotos buveinės adresu ir pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, laikyti įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo, konstatavo, kad yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimui paduoti. Todėl 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimas už akių, paskirtas teismo posėdis.

18. Antra, apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog ji negavo teismo siųstų procesinių dokumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė Klaipėdos apylinkės teismui pareiškimą dėl 2019 m. birželio 7 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo teismui pateikė per elektroninių paslaugų portalą (EPP).

19. Procesinių dokumentų įteikimą elektroninių ryšių priemonėmis reglamentuojančio CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad kitiems asmenims teismas įteikia procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, jei jie pageidavo juos gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 15 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi arba Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 6P-95-(1.1) (toliau – ir Taisyklės), 8 punktas numato, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 8.1 įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 8.2 patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 8.3 patvirtina, jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Taisyklių 33 punktas taip pat numato, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu.

20. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, prisijungdama prie elektroninių paslaugų portalo ir per portalą pateikusi dokumentus teismui, išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog procesiniai dokumentai, atsakovei siųsti per elektroninių paslaugų portalą, įteikti tinkamai ir nepažeidžiant proceso teisės normų (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

21. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad visi teismo siųsti procesiniai dokumentai, tarp jų ir 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimas, atsakovei įteikti tinkamai, tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, po pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo teismui 2019 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė bylos eiga nesidomėjo, jokių procesinių veiksmų neatliko. Priešingai, apeliacinį skundą teismui pateikė tik po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo ir ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šiuo atveju bylos duomenys neleidžia daryti išvaddos, jog atsakovė savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai ir aktyviai, todėl terminas apeliaciniam skundui paduoti neatnaujintinas.

Dėl bylos procesinės baigties

22. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tačiau priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.