Šiaulių apylinkės teismo nutarimas, II-98-1251/2025

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2025-05-26
Bylos Nr.: II-98-1251/2025
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-003181-2025-2
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Kristina Linkevičienė

Kategorijos

19.40Pasinaudojimas negaliojančiu asmens dokumentu (ANK 535 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-98-1251/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-003181-2025-2

ROIK: 25265183753 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.40.; 21.10.4.; 21.13.3.

(S)ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS

2025 m. gegužės 26 d.

ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Kristina Linkevičienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Linai Paulauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui Y. R.,skundą padavusio asmens atstovui advokatui R. S.,Migracijos departamento atstovei A. U.,vertėjai D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Y. R. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) priimto administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – Migracijos departamento) vyriausioji specialistė V. R. 2025 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, administracinio nusižengimo byloje, kuriuo Y. R. skirta nuobauda – įspėjimas, už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 538 straipsnio 1 dalyje padarymą. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 39 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodoma, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Y. R. (toliau – pareiškėjas) atstovas advokatas R. S. pateikė skundą dėl Migracijos departamento 2025 m. vasario 6 d. nutarimo, kuriuo prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas), administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas advokato pagalbai. Skunde nurodo, jog nutarimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas nepadarė administracinio nusižengimo. Pareiškėjas administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai, visapusiškai ir išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių ir todėl nepagrįstai nustačius jo veikoje ANK 538 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį. Migracijos departamentas 2025 m. vasario 11 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti užsienietį į (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodoma, kad „asmeniui nėra taikomas bevizis režimas, nes pateiktas pasas Nr. (duomenys neskelbtini) yra ne biometrinis.“ Sprendimas neteisėtas, pareiškėjas šį sprendimą apskundė. Byla šiuo metu nagrinėjama Regionų administraciniame teisme. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nėra neteisėtai. Pareiškėjui išduotas biometrinis pasas, sprendimas nepagrįstas teisės normomis ir objektyviais faktais. Pareiškėjas turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje kaip asmens, kuriam suteikta laikinoji apsauga šeimos narys. Nei 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (toliau - Direktyva), nei direktyvos įgyvendinimo sprendimai nenumato išimčių dėl laikinosios apsaugos netaikymo. Atitinkamai pareiškėjas nesuvokė, kad likdamas Lietuvoje elgiasi neteisėtai, nesuprato, kad jo buvimas Lietuvoje yra neteisėtas, o veiksmai rodo, kad jis nenorėjo ir nesiekė elgtis neteisėtai, priešingai, dėjo visas pastangas kuo anksčiau gauti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Net jei pareiškėjas formaliai pažeidė UTPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas ir jo veiksmuose yra ANK 538 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymiai, tačiau administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik nustačius, kad asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. būtina nustatyti ir subjektyviąją tokio asmens elgesio pusę, būtina nustatyti, ar asmens veikoje yra kaltė, įvertinus tai, kad pareiškėjas turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, negalima teigti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai ir kad pareiškėjo veiksmuose yra kaltė. Administracinė atsakomybė be kaltės nėra taikoma (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, kaip tai numato UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. 2025 m. vasario 17 d. atsakovas informavo pareiškėją, kad jo prašymas Nr. 25-02-ALLG-0471 atmestas „nes užsieniečiui yra suformintas grąžinimas, įpareigojimas išvykti, readmisija iki 2025-02-21“. Šis atsakovo sprendimas neteisėtas, apskųstas, byla nagrinėjama Regionų administraciniame teisme. Pareiškėjo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtina tiek aplinkybė, kad pareiškėjui sprendimo priėmimo metu buvo išduotas biometrinis pasas, tiek aplinkybė, kad pareiškėjo sutuoktinei Lietuvoje suteikta laikinoji apsauga. Skundžiamu nutarimu neatsižvelgta ir nevertinta ši aplinkybė. Skundžiamas nutarimas nepakankamai motyvuotas. Sprendime galiausiai neatsižvelgta ir į individualią aplinkybę, kad U. L. sritis, kurioje gyveno pareiškėjas yra okupuota ir į ją grįžti pareiškėjas neturi objektyvios galimybės. Taip pat prašo įvertinti padarytos veiklos pavojingumą. Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (UTPĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas). UTPĮ 124 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad, vertinant susidariusią situaciją formaliai, neatsižvelgtus į pareiškėjo teisę į laikinąją apsaugą, pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos privalėjo išvykti iki 2024 m. gruodžio 13 d. 00.00 val., o jo buvimas Lietuvos Respublikoje nuo anksčiau nurodyto momento turėtų būti vertinamas, kaip neteisėtas ir užtraukiantis atsakomybę pagal ANK 538 straipsnį. Tačiau šis buvimas susijęs su tuo, kad institucija formaliai vertino pareiškėjo teisę likti Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai nurodė biometrinio paso reikalavimą, neįvertino ir aplinkybės, kad toks pasas pareiškėjui išduotas, neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo sutuoktinei suteikta laikinoji apsauga. Pareiškėjas negali būti grąžintas į (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) sritį, kur šiuo metu vyksta kariniai veiksmai. Pareiškėjo atveju svarbu įvertinti, kad pareiškėjo sutuoktinė yra pabėgėlė iš (duomenys neskelbtini) , pareiškėjas kilęs iš (duomenys neskelbtini) srities, kurioje šiuo metu vyksta aktyvūs karo veiksmai, pareiškėjo nėra galimybės gražinti į kilmės valstybę, pareiškėjas nesiekė pažeisti buvimo Lietuvos Respublikoje tvarką, realios žalos teisės aktuose saugomiems gėriams (valdymo tvarkai) jis nepadarė, papildomų veiksmų, kad pareiškėjas išvyktų ar būtų išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, nebuvo imtasi. Pareiškėjas turi teisę į laikinąją apsaugą. Formalaus teisės pažeidimo padarymą lėmė Institucijos veiksmai, pareiškėjas Lietuvoje gyvena, kadangi čia gyvena jo šeima – sutuoktinė, negalinti išvykti į kilmės valstybę dėl karo (duomenys neskelbtini) .

Atsiliepimas

3. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu. Nurodė, kad pareiškėjas klaidingai skunde nurodo, jog jis Lietuvos Respublikoje buvo teisėtai, nes (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas biometrinis pasas. Pareiškėjas skunde nurodomo paso Nr. (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui iki sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir iki nutarimo priėmimo pateikęs nebuvo, nors tokią galimybę turėjo. Pareiškėjas savo 2025 m. vasario 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog neturi biometrinio paso ir žino, kad Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai. Taigi tiek sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) , tiek nutarimo priėmimo metu pačio pareiškėjo pateikti duomenys leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, nes leidimas laikinai gyventi baigė galioti (duomenys neskelbtini) , vizos ar kito dokumento patvirtinančio jo teisėtą buvimą Lietuvoje neturėjo, biometrinio (duomenys neskelbtini) piliečio paso (neturėjo ir nepateikė). Dėl laikinosios apsaugos suteikimo atkreipia dėmesį, kad ta aplinkybė, kad pareiškėjas, jo teigimu, patenka į laikinosios apsaugos taikymo sąlygas per šeimos narių susijungimo instrumentą, nesudaro pagrindo manyti, kad ginčijamas sprendimas priimtas neteisėtai ar nepagrįstai. Laikinoji apsauga suteikiama ne jau gyvenantiems Lietuvoje, o tiems užsieniečiams, kurie 2022 m. vasario 24 d. ar vėliau buvo perkelti iš (duomenys neskelbtini) dėl Rusijos ginkluotųjų pajėgų tą dieną pradėtos karinės invazijos1. Pareiškėjas iki ginčijamo sprendimo nebuvo pateikęs prašymo dėl laikinosios apsaugos gavimo. Tai, kad, kaip jis teigia, jo šeimos nariams (sutuoktinei) suteikta laikina apsauga ir laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, automatiškai nereiškia, kad laikina apsauga turi būti suteikta ir pareiškėjui. Tai jog pareiškėjas, jo teigimu, atitinka laikinosios apsaugos taikymo sąlygas, nereiškia, kad tokia apsauga jam turi būti suteikta automatiškai. Užsienietis atitinkantis laikinosios apsaugos taikymo sąlygas turi kreiptis į Migracijos departamentą su prašymu suteikti laikinąją apsaugą kaip tai numato Įstatymas. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo skundo teiginiai, jog Migracijos departamentas nevertino pareiškėjo šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje. Atkreipia dėmesį, kad byloje apskritai nėra jokių duomenų apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius pareiškėjo šeimos narius, t. y. nėra ką vertintini. Be to, pats pareiškėjas užsieniečių apklausos lape nurodė, kad neturi šeimyninių ryšių Lietuvoje. Dėl pareiškėjo nurodomų skundo argumentų, jog turi būti įvertinta jo padarytos veikos pavojingumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui, atsižvelgiant į visas aplinkybes, surašytas proporcingas administracinio nusižengimo protokolas - įspėjimas. Pareiškėjas skunde klaidingai teigia, kad Migracijos departamentas nepagrįstai nurodė biometrinio paso reikalavimą, neįvertino, kad toks pasas jam išduotas bei neatsižvelgė į ta, kad jis turi teisė į laikinąją apsaugą, todėl šie jo skundo argumentai atmestini, kaip klaidinantys. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas iki nutarimo Migracijos departamentui biometrinio paso nepateikė, priešingai, savo paaiškinimuose pats nurodė, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje yra neteisėtai. Pažymi, kad apie pareiškėjo nurodomą biometrinį pasą tapo žinoma, tik pareiškėjui pateikus skundą dėl Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) . Taigi visos byloje esančios aplinkybės ir įrodymai indikuoja, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, mano, kad Migracijos departamentas pareiškėjo atžvilgiu priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, pareiškėjui taikoma administracinė nuobauda (įspėjimas) yra proporcinga. Prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas Y. R. savo skundą palaikė visiškai, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad kreipiantis į Migracijos departamentą, turėjo pasą. Biometrinio (duomenys neskelbtini) paso jam nedavė, nes neturėjo karinio dokumento. Kai jų vyriausybė atšaukė šį nutarimą dėl dokumento išdavimo, nuvažiavo iš karto jo pasiimti. Pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – (duomenys neskelbtini) , kreipiantis į Migracijos departamentą, biometrinio (duomenys neskelbtini) paso nepateikė, nes jo fiziškai neturėjo, bet turėjo elektroninį. (duomenys neskelbtini) yra programa DIA, kur saugomi visi dokumentai. Kai teikė prašymą dėl leidimo gyventi, turėjo šį el. dokumentą, Migracijoje pasakė, kad reikalingas realus dokumentas. Jo biometrinio paso kopijos, pateikti neprašė. Jis sakė, kad turi jį el. forma ir rodė. Teikė prašymą dėl laikinos apsaugos gavimo, tačiau jam nurodė, kad jis atvyko į Lietuvą iki karo pradžios. Žmonos niekas neprašė pateikti tokio prašymo, ji turi laikinąją apsaugą. Pildant Užsieniečio apklausos lapą, jį atspausdino ir paaiškino, jis pasirašė. Pildant šį lapą su darbuotoja bendravo, bet pažodžiui niekas neišvertė. Nepamena, dokumente nurodyto 15 p., kaip ten užrašyta, bet jei būtų paklausę, ar Lietuvoje yra šeima, būtų atsakęs, kad yra. Gyvena su šeima kartu. Sutuoktinė dirba Lietuvoje, turi laikiną leidimą gyventi. Sūnus tarnauja. Pradžioje prašymą teikė dėl darbo, po to prašymą dėl laikinos apsaugos, po surašyto administracinio nusižengimo nutarimo. Paaiškinime parašė, ką patarė darbuotoja. Grįžti į (duomenys neskelbtini) jis neturi kur. (duomenys neskelbtini) yra okupuota teritorija. Suprato, kad į Migracijos departamentą turėjo kreiptis iki baigiantis galioti laikinam leidimui gyventi, t. y. iki (duomenys neskelbtini) .

5. Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo nutarimą, atstovė A. U. teismo posėdžio metu nesutiko su skundo reikalavimais ir prašė priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Papildomai nurodė, jog pareiškėjas Migracijos departamentui, prašymo surašymo dieną, nepateikė biometrinio paso, nurodė, kad jo neturi. Pareiškėjas nenurodė, kad pasą buvo pametęs, ar jis negalėjo jo atsiimti. Taip pat nenurodė, kad turi jo el. variantą, ekrano nuotrauką, o Migracijos departamentas apie tokio paso egzistavimą negali žinoti, jei jis nepateikė. Jų vertinimu, pareiškėjo argumentai vertinami, kaip gynybinė pozicija. Pareiškėjas dėl laikinosios apsaugos kreipėsi 2025 m. vasario 13 d., po protokolo surašymo. Pareiškėjo pusė klaidina, sakydama, kad laikinoji apsauga suteikiama automatiškai, nes taip nėra. Dėl laikinosios apsaugos, yra pasisakę gana plačiai, bet ji akcentuoja kelis pagrindinius etapus suteikiant laikinąją apsaugą. Laikinoji apsauga suteikiama (duomenys neskelbtini) asmenims, atvykusiems į Lietuvą, bet ne jau gyvenantiems Lietuvoje, iki karo pradžios. Viena išlyga yra, kad laikinoji apsauga gali būti suteikta asmenims, kurie atvažiavo mėnesį iki karo. Šiuo atveju, pareiškėjas patvirtina, kad į Lietuvą atvyko 2021 m. rugsėjo 15 d., t. y. gerokai iki karo, ir gavo leidimą. Jis pateikė prašymą laikinai gyventi darbo pagrindu, tokį leidimą ir gavo. Asmuo, atitinkantis laikinosios apsaugos reikalavimus, prašymą turi pateikti per I. K. asmuo atitinka tokią apsaugą, nesudaro pagrindo, kad ta apsauga turi būti suteikta, nes asmuo turi informuoti apie save, kad jis yra Lietuvoje ir nori gauti laikiną apsaugą. Procedūriniai reikalavimai teikiant prašymą dėl laikinosios apsaugos yra aprašyti tvarkos apraše dėl leidimo laikinai gyventi leidimo išdavimo. Tai būtų pagrindiniai akcentai, o kita pozicija išdėstyta atsiliepime. Dėl užsieniečio apklausos lapo pildymo. Apklausa, pildant dokumentą, vyko rusų kalba, kuria jis kalba. Migracijos pareigūnai, užduoda konkrečius klausimus užsieniečiui, kurie yra nurodyti būtent šiame lape. Šiuo atveju, visi laukai buvo pildomi iš pareiškėjo atsakymų į klausimus. Tas pats pasakyta ir dėl 2025 m. vasario 6 d. pateikto asmens paaiškinimo. Pareiškėjas pats laisva valia nurodė savo nuomonę ir prašė nevertinti griežtai dėl neteisėto būvimo. Jei pareiškėjas turėjo tokį biometrinį pasą, ar jo elektroninį variantą, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, pateikti pasą, tiek pildant 2025 m. vasario 6 d. paaiškinimą, tiek pildant užsieniečio lapą. Pareiškėjas to nepadarė, nenurodė, todėl tokie pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami, kaip Migracijos departamento atsakomybė. Patikrinti, ar užsieniečiui yra išduotas kitos valstybės biometrinis pasas, negali. Praktika yra, kad šeimos nariams suteikiamas skirtingo laikotarpio leidimas gyventi, nes šeimos nariai gali kreiptis dėl skirtingo leidimo gyventi. Pildant MIGRIS prašymą, nurodomi, kokie duomenys turi būti pateikti. Asmuo turi atlikti vizitą, gali būti paprašyta pateikti papildomus dokumentus, jei, kas neaišku. Įprastai tie pareigūnai, kurie patys moka tą kalbą, kuria kalba užsienietis, vykdo užsieniečio asmens apklausą. Šiuo atveju, jų pareigūnas mokėjo rusų kalbą, buvo bendrauta ta kalba. Jei pareigūnas nemoka konkrečios kalbos, jam padeda vertėjas, bet vertėjas yra tik tarpininkas, kuris išverčia žodžius, o ne padeda atsakyti į klausimus. Nutarties surašymo dieną, pareiškėjas biometrinio paso nepateikė ir nerodė, kad turi. Iš su skundu pateiktų dokumentų, matyti, kad pareiškėjo žmona turi leidimą gyventi laikinosios apsaugos pagrindu, ginčo dėl to nėra. Ginčo nėra, kad pareiškėjas 2025 m. vasario 13 d. kreipėsi dėl laikinosios apsaugos suteikimo. Asmens apklausa, nagrinėjant jo prašymą, vyko rusų kalba, bendravimas vyko pareiškėjui suprantama kalba. Atskirai surašytas apklausos lapas, verčiamas nebuvo. Jo turinys buvo išaiškintas – žodžiu, rusų kalba, asmuo pasirašė. Neturi duomenų apie apklausą atlikusio darbuotojo rusų kalbos kvalifikaciją, bet pareiškėjas neginčijo. Susikalbėjo su asmeniu, kad jam buvo išaiškinta jo kalba. Konkrečiu atveju, garso įrašas daromas nebuvo, nes visi duomenys įrašyti iš pareiškėjo žodžių iš karto į blanką. Jų pozicija dėl pareiškėjo kaltės yra išdėstyta atsiliepime. Paaiškinimuose pareiškėjas pats pripažįsta, kad jis Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas, migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. vasario 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas

6. ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, formuojamoje administracinių nusižengimų bylose, nurodoma, kad teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-33-976/2024).

8. ANK 538 straipsnyje (straipsnis dalių neturi) numatyta administracinė atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl administracinei atsakomybei kilti būtina nustatyti atitinkamą tvarką nustatančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

9. Nagrinėjamu atveju yra aktualios UTPĮ nuostatos. Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu ir tais atvejais, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi (UTPĮ 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ar gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (UTPĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

10. UTPĮ 23 straipsnio 1 punktas papildomai numato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–9, 11 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką.

11. Galiausiai UTPĮ 124 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2-9, 11 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje.

12. Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, jog pareiškėjui Y. R. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris galiojo iki (duomenys neskelbtini) , t. y. iki šio laiko asmuo Lietuvos Respublikos teritorijoje gyveno teisėtai, nes turėjo UTPĮ 40 straipsnio pagrindu išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Nuo 2024 m. gruodžio 13 d., kaip nurodyta skundžiamame nutarime, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, nes jis neturėjo biometrinio (duomenys neskelbtini) paso, todėl jo atžvilgiu nėra taikomas bevizis rėžimas.

13. Pareiškėjo atstovas skunde nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra neteisėtai, jis turi išduotą biometrinį pasą, jo sutuoktinei yra suteikta laikinoji apsauga iki 2026 m. kovo 4 d., o pareiškėjas turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, kaip asmuo, kuriam suteikta laikinoji apsauga šeimos narys. U. L. sritis, kurioje gyveno pareiškėjas yra okupuota ir į ją grįžti jis neturi objektyvios galimybės. Pareiškėjas nesuvokė, kad likdamas Lietuvoje elgiasi neteisėtai, nesuprato, kad jo buvimas Lietuvoje yra neteisėtas, nenorėjo ir nesiekė taip elgtis, tačiau priešingai, dėjo visas pastangas, kuo greičiau gauti naują leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

14. Teismas, įvertinęs bylos medžiagoje esančius duomenimis, pareiškėjo ir Institucijos atstovės posėdžio metu nurodytas aplinkybes, daro pagrįstą išvadą, jog Institucijos nutarimas buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, neįvertinus visų objektyvių ir pagrįstų aplinkybių, tinkamai neištyrus ir nesurinkus visos reikalingos ir būtinos informacijos, bei tinkamai neužtikrinus asmens teisės, naudotis jam suteiktomis teisėmis. Šią teismo išvadą pagrindžia ne tik byloje esantys rašytiniai duomenys, bet ir posėdžio metu nurodytos pareiškėjo aplinkybės.

15. Teismo posėdžio metu pareiškėjas Y. R. nurodė, kad kreipdamasis į Migracijos departamentą dėl leidimo, pateikė turėtą pasą. Nors kreipimosi metu turėjo ir jam (duomenys neskelbtini) išduotą biometrinį (duomenys neskelbtini) pasą, tačiau jo nepateikė, nes biometrinio paso realiai su savimi tuo metu dar neturėjo, turėjo tik paso elektroninę kopiją. Apie tai nurodė Migracijos departamento darbuotojai, tačiau jam buvo nurodyta, kad reikalingas realus dokumentas. Kaip teigė pareiškėjas, o taip pat teismo posėdžio metu patvirtino ir Migracijos departamento atstovė, darbuotoja su pareiškėju bendravo rusų kalba, kurią jis suprato, tačiau pildant Užsieniečio apklausos anketą, jam tekstas nebuvo verčiamas pažodžiui. Teismas neturi duomenų, kad asmeniui buvo pateikta į jam suprantamą kalbą (šiuo atveju rusų) išversta apklausa, kurią jis būtų galėjęs perskaityti, teikti pastabas dėl pateiktos informacijos bei pasirašyti. Byloje yra pateikta tik lietuvių kalba pildyta užsieniečio apklausos anketa. Be to, teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė nurodė, kad bendraujant su pareiškėju nebuvo naudojamasi vertėjo paslaugomis. Šiuo atveju su pareiškėju bendravo darbuotoja, kuri pareiškėjui ir vertė pateiktą anketą. Teismas neturi pagrindo sutikti su Migracijos departamento atstovės teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad Migracijos departamente pildant Užsieniečio apklausos lapą pareiškėjui buvo tinkamai verčiama į jam suprantamą kalbą.

16. Pareiškėjas nurodė, kad jo niekas neklausė ar jis Lietuvoje turi šeimą, todėl apie tai nieko nenurodė. Jei būtų paklausę, ar Lietuvoje yra šeima, būtų atsakęs, kad yra. Gyvena su šeima kartu. Sutuoktinė dirba Lietuvoje, turi laikiną leidimą gyventi. Sūnus tarnauja. Paaiškinime parašė, ką patarė Migracijos departamento darbuotoja. Teismas neturi pagrindo nesutikti su šiais pareiškėjo argumentais, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas turi tikslą likti Lietuvos Respublikoje, todėl jis neturi pagrindo slėpti tokius duomenis, kurie didintų jo galimybę gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.

17. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina bylos rašytinė medžiaga. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog pareiškėjo sutuoktinei T. R. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos pagrindu iki 2026 m. kovo 4 d. Pareiškėjui yra išduotas biometrinis (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) , galiojantis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) Tai patvirtina aplinkybę, kad tiek sprendimo, tiek nutarimo priėmimo metu, pareiškėjas turėjo galiojantį biometrinį pasą, tačiau jo pateikti Migracijos departamento darbuotojai negalėjo, nes jo fiziškai neturėjo dėl to, kad pasai juos išrašius, buvo išduodami tik pagal eiliškumą. Tai patvirtina administracinio nusižengimo byloje esanti 2024 m. lapkričio 24 d. pažyma (b. l. 27). Iš bylos medžiagoje esančio teismo posėdžio protokolo (b. l. 102-103) matyti, jog Migracijos departamento atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjas biometrinio paso pateikęs nebuvo, nors tokią galimybę turėjo. 2025 m. vasario 6 d. rašytame paaiškinime taip pat nurodė, kad biometrinio paso neturi ir žino, kad Lietuvoje yra nelegaliai, bei patvirtino, jog patikrinti, ar užsieniečiui yra išduotas kitos valstybės biometrinis pasas negali, taip pat tai, jog įprastai pareigūnai, kurie patys moka kalbą, kuria kalba užsienietis, vykdo užsieniečio asmens apklausą. Šiuo atveju, jų pareigūnas mokėjo rusų kalbą, buvo bendrauta ta kalba. Neturi duomenų apie apklausą atlikusio darbuotojo rusų kalbos kvalifikaciją, bet pareiškėjas neginčijo. Garso įrašas daromas nebuvo, nes visi duomenys įrašyti iš pareiškėjo žodžių iš karto į blanką.

18. Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas tiek prašymo teikimo metu, tiek nutarimo priėmimo metu, turėjo galiojantį biometrinį (duomenys neskelbtini) pasą, o jo sutuoktinė galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, į tai, kad nors Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, jog prašymo surašymo dieną, pareiškėjas nenurodė, kad paso negalėjo atsiimti, ar turi jo el. variantą, ar ekrano nuotrauką, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių duomenų. Taip pat įvertinus tai, jog asmuo su Migracijos departamento darbuotoja bendravo rusų kalba be vertėjo pagalbos (Institucijos atstovė nurodė, kad neturi duomenų apie apklausą atlikusio darbuotojo rusų kalbos kvalifikaciją), Migracijos pareigūnai, užduoda tik konkrečius klausimus užsieniečiui, kurie yra nurodyti dokumente (tai patvirtino Institucijos atstovė), o garso įrašas daromas nebuvo, darytina išvada, jog pareiškėjas tiek atsakinėdamas į užduodamus klausimus, tiek rašydamas paaiškinimą, galėjo sąžiningai klysti dėl bendrųjų gebėjimų stokos, pasimetimo ar kitų subjektyvių priežasčių, taip pat ir dėl Migracijos departamento darbuotojo turimos nepakankamos kvalifikacijos bendraujant su užsieniečiu jam suprantama kalba, jo nesugebėjimo tinkamai paaiškinti reikšmingų aplinkybių, turėjusių esminės įtakos tinkamam teisinių santykių kvalifikavimui, dėl ko pareiškėjas galėjo nenurodyti itin svarbių aplinkybių, turėjusių esminės reikšmės priimant atitinkamus procesinius sprendimus.

19. Iš užsieniečio apklausos lapo (b. l. 56) matyti, jog jame nėra jokių duomenų apie biometrinį pasą (asmuo turi/neturi ir pan., nenurodytos aplinkybės, kuriomis rėmėsi Institucijos atstovė teismo posėdyje), nurodyti tik duomenys apie asmens turimą dokumentą, kurį, kaip nurodė pareiškėjas fiziškai turėjo su savimi, bei išvardyti dokumentai, leidžiantys gyventi šalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į Užsieniečio apklausos lapo 15 punktą „Pragyvenimo šaltinis Lietuvos Respublikoje, šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančias Lietuvos Respublikoje, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika (pvz. turimas turtas Lietuvos Respublikoje ir kita), kurį asmuo gali suprasti dviprasmiškai. Todėl jo nepaaiškinus, nekonkretizavus, asmenų atsakymai į šį klausimą gali skirtis ir jie gali nurodyti ne tai, ko iš jų yra prašoma. Pažymėtina ir tai, jog šią teismo išvadą pagrindžia 2025 m. balandžio 22 d. Regionų administracinio teismo priimtas sprendimas panaikinti 2025 m. vasario 6 d. ir 2025 m. vasario 17 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimus. Sprendime nurodoma, jog priimti sprendimai yra neteisėti, o susiklosčiusi situacija negali būti vertinama formaliai, teigiant, kad ginčijamų (2025 m. vasario 6 d., 2025 m. vasario 17 d.) aktų priėmimo metu nebuvo pateikti tam tikrą teisę pagrindžiantys faktiniai duomenys, todėl sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo teisinio statuso būtina vadovautis ir bendraisiais teisės principais, siekiant socialinio konflikto išsprendimo, atsisakant formalistinio vertinimo.

20. UTPĮ 11 straipsnio 2 dalis numato, kad užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini) gyveno teisėtai, t. y. turėdamas jam UTPĮ 40 straipsnio (darbo) pagrindu išduotą laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, o atsižvelgus į įstatymo leidėjo reglamentuotą tvarką, po to jis dar 90 dienų (iki 2025 m. kovo 12 d.) Lietuvos Respublikos teritorijoje turėjo teisę būti bevizio režimo sąlygomis UTPĮ 11 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl nuo 2024 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas, turėdamas biometrinį (duomenys neskelbtini) pasą, išduotą (duomenys neskelbtini) ir suteikiantį jam teisę taikyti bevizį rėžimą, Lietuvoje buvo turėdamas dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti Lietuvos Respublikoje.

22. Ir nors pareiškėjas, žinodamas, kad į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo turi kreiptis iki šio leidimo galiojimo pabaigos, prašymą Migracijos departamentui dėl naujo leidimo gyventi Lietuvoje UTPĮ 40 straipsnio pagrindu, pateikė vėliau, t. y. pasibaigus leidimo galiojimui, tačiau jo buvimas Lietuvos Respublikoje nuo Institucijos nurodyto momento nepagrįstai buvo įvertintas, kaip neteisėtas ir užtraukiantis atsakomybę pagal ANK 538 straipsnį.

23. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius. Padaryta veika laikoma administraciniu nusižengimu, kai ji ne tik formaliai atitinka konkrečiame ANK straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir yra pavojinga. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Taip pat gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).

24. ANK 538 straipsnis numato administracinę atsakomybę už asmens veikimą priešingai teisės reikalavimams. Kadangi pasekmės nėra būtinas aptariamo administracinio nusižengimo sudėties požymis, nenustatinėjamas asmens psichinis santykis tarp pažeidimo ir pasekmių, pvz., ar numatė, kad gali atsirasti ANK numatyti padariniai, ir jų norėjo (ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas); ar numatė, kad gali atsirasti ANK numatyti padariniai, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (ANK 8 straipsnio 3 dalis); ar numatė ANK nurodytus padarinius, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (ANK 9 straipsnio 2 dalis), ar nenumatė ANK nurodytų padarinių, nors galėjo ir turėjo juos numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 538 straipsnį sudėtis formali, todėl šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

25. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, tai jog formaliai pareiškėjas pažeidė UTPĮ 39 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo Lietuvoje ir toliau, taip pat tai, jog žinodamas, jog į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje turi kreiptis iki turimo leidimo galiojimo pabaigos, šiuo konkrečiu atveju iki (duomenys neskelbtini) , tačiau kreipėsi tik po jo pasibaigimo, bei įvertinus tai, jog į Migracijos departamentą jis kreipėsi praėjus nepilnai dviem mėnesiams po turėto leidimo galiojimo pasibaigimo, tai, jog pasibaigus asmens turimam leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, asmuo turėjo galiojantį biometrinį (duomenys neskelbtini) pasą, išduotą (duomenys neskelbtini) ., kuris suteikia teisę naudotis beviziu rėžimu, konstatuotina, kad Y. R. veiksmuose nėra ANK 538 straipsnyje nurodyto nusižengimo sudėties požymių, t. y. nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės, t. y. tiesioginės tyčios, kuri šiuo atveju yra būtina, o padaryta veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu, todėl jam nepagrįstai ir neteisėtai surašytas nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

26. Teismas įvertinęs nustatytų aplinkybių visetą, daro išvada, kad Migracijos departamento prie VRM Šiaulių skyriaus vyriausiosios specialistės V. R. 2025 m. vasario 6 d. priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas ir nepagristas, todėl naikintinas.

Dėl išlaidų už teisinę pagalbą atlyginimo priteisimo

27. ANK 666 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos.

28. ANK 666 straipsnio 2 dalis numato, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 105 straipsnis nustato, kad proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamo asmens atžvilgiu.

29. Administracinio nusižengimo byloje pareiškėją gynė advokatas R. S.. Iš 2025 m. vasario 12 d. sąskaitos faktūros Serija RL Nr. 0304 bei 2025 m. vasario 13 d. mokėjimo pavedimo pagal minėtą sąskaitą faktūrą matyti, kad pareiškėjas sumokėjo advokatui 600 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas pagal 2025 m. vasario 12 d. atstovavimo sutartį; atstovavimą pirmos instancijos teisme dėl administracinės nuobaudos už neteisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje.

30. Teisingumo ministras 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtino rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 4 punktas numato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama sprendžiant apie atlygintinų išlaidų dydį. Šiuo atveju aktualūs tokie kriterijai kaip administracinio nusižengimo teisenos trukmė ir su tuo tiesiogiai susijusios advokato darbo laiko sąnaudos.

31. Nors iš sąskaitos faktūros matyti, kad išlaidos teisinei pagalbai nėra išsamiai konkretizuotos, tačiau iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad vyko du teismo posėdžiai – 2025 m. balandžio 3 d. posėdis, kuris truko 1:45 val., 2025 m. gegužės 15 d. posėdis truko 29 min., iš viso atstovas pareiškėją teismo posėdžiuose atstovavo 2:14 val., taip pat be skundo (skundas 6 lapai, priedai 23 lapai), teikė papildomus prašymus (b. l. 47, 95, 103-104, 105).

32. Rekomendacijų 9 punktas numato, jog maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 12.1., 12.6. ir 12.7 punktus rekomenduojamas atlygintinų išlaidų maksimalus dydis už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą yra 0,4 (koeficiento), už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (koeficiento); už vieną atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 (koeficiento).

33. Skundas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas 2025 m. vasario 27 d. (2025 m I ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2024 m. III ketvirtis. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. III ketvirtį sudarė 2 237,9 Eur, tad maksimalus rekomenduojamas dydis už skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje parengimą būtų 895,16 Eur;

34. Teismo posėdžiai įvyko 2025 m. balandžio 3 d. ir 2025 m. gegužės 15 d. (2025 m. II ketvirtis). Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2024 m. IV ketvirtį sudarė 2 335,9 Eur, tad už vieną atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 233,59 Eur. Teismo vertinimu, prašyta 600 Eur atstovavimo išlaidų suma, įvertinus atstovavimo teisme laiką bei aptartą teisinį reguliavimą, nėra per didelė, todėl prašymas dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo tenkintinas visiškai.

35. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 429 patvirtino prašymų atlyginti išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo suteiktas paslaugas baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo tvarkos aprašą. Pagal šį teisinį reglamentavimą už advokatui teikiant paslaugas patirtas išlaidas, priteistas teismui nutraukus administracinio nusižengimo bylos teiseną, nagrinėja prašymus ir atlygina išlaidas ANK 589 straipsnyje nurodyta institucija, kurios nutarimą teismas panaikino.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4-5 dalimis, 646 straipsnio 1-2 dalimis,

nutaria:

pareiškėjo Y. R. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiosios specialistės V. R. 2025 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo Y. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 538 straipsnio 1 dalį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Priteisti pareiškėjui Y. R. (banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 600 Eur (šešių šimtų eurų) išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Kristina Linkevičienė