- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-127-650/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12922-2025-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Atsakovas
- E. S.
- Ieškovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui E. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių padarinių, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimo padarinių.
2. Ieškovė ieškiniu pareiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama priteisti nepilnametei G. S. laikiną 390 Eur dydžio išlaikymą iš atsakovo E. S., mokant periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo dienos iki byloje bus priimtas galutinis teismo sprendimas, lėšas pervedant į ieškovės R. S. atsiskaitomąją banko sąskaitą, vaiko laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant R. S., ir įpareigojant E. S. nurodytą išmoką pervesti ieškovės R. S. asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos (arba nedelsiant nuo teismo nutarties priėmimo už einamąjį mėnesį).
3. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu prie dukros išlaikymo materialiai (pinigais) niekaip neprisideda, kas objektyviai reiškia, kad šiuo metu visa našta rūpintis vaikų materialiniu išlaikymu tenka ieškovei, o ši našta ieškovei yra itin sunki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. gruodžio 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – priteisė laikiną materialinį išlaikymą iš atsakovo E. S. nepilnametei dukrai G. S. 390 Eur kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2025 m. gruodžio 18 d.), iki šioje byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas, lėšas pervedant į ieškovės R. S. atsiskaitomąją banko sąskaitą bei paskiriant ieškovę R. S. vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja.
5. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šalių santykiai yra konfliktiški, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į ieškovės prašomo priteisti laikino išlaikymo sumą, darytina išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje – kol neišsiaiškinta reali šalių turtinė padėtis, vaikų poreikių mastas (įvertinant vaiko amžių, būtinuosius ir specialiuosius poreikius), kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui – laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams nepilnametei dukrai priteisiant 390 Eur yra protingo dydžio ir yra pakankamas tam, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaiko minimalius poreikius ir laikinai bylos nagrinėjimo metu būtų apsaugoti nepilnamečių vaikų turtiniai interesai.
6. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad prašymo nagrinėjimo metu teismas vertina tik pradinėje proceso stadijoje pateiktus šalių rašytinius įrodymus apie jų turtinę padėtį, iš kurių dar nėra galimybės nustatyti tikrosios šalių turtinės padėties, į tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 777 Eur (neto), taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, ieškovės prašymas tenkinamas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas E. S. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį dalyje dėl laikino materialinio išlaikymo dydžio – sumažinti laikiną materialinį išlaikymą iki atsakovo realias pajamas atitinkančio dydžio. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentus:
7.1. Teismas neįvertino atsakovo realios turtinės padėties. Šiuo atsakovas yra bedarbis ir gauna tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri yra vienintelis jo pajamų šaltinis.
7.2. Priteistas laikino išlaikymo dydis yra neproporcingas atsakovo pajamoms ir viršija atsakovo realias galimybes.
7.3. Laikinosios apsaugos priemonės neturi sukurti neproporcingai sunkios padėties vienai iš šalių iki bylos išnagrinėjimo iš esmės.
7.4. Atsakovo finansinė padėtis neleidžia mokėti nustatyto dydžio išlaikymo nepažeidžiant minimalių pragyvenimo poreikių.
8. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl pateikto atsakovo atsiliepimo į ieškinį
11. 2024 m. vasario 4 d. atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį (dokumento numeris DOK-1244).
12. Apeliantas teikdamas atsiliepimą į ieškinį nesuformulavo prašymo apeliacinės instancijos teismui jį priimti, nenurodė motyvų kodėl šį atsiliepimą teikia apeliacinės instancijos teismui ir kuo jis susijęs su apeliacijos objektu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo atsiliepimas į ieškinį nėra susijęs su apeliacijos objektu. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad analogiškas atsiliepimas į ieškinį priimtas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos 2026 m. vasario 4 d. teisėjos rezoliucija. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos atsisako priimti pakartotinai teikiamą atsakovo atsiliepimą į ieškinį, nes šis procesinis dokumentas jau yra priimtas byloje.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teikdami proporcingą išlaikymą nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrindami būtinas sąlygas vaikui vystytis. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. CK 3.65 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vadovaujantis CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas kol bus priimtas teismo sprendimas gali priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams.
14. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad yra bedarbis ir gauna tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri yra vienintelis pajamų šaltinis, todėl priteistas laikino išlaikymo dydis yra neproporcingas jo pajamoms ir viršija realias galimybes. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas nei su atskiruoju skundu, nei su atsiliepimu į ieškinį nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį (pvz., apie registraciją Užimtumo tarnyboje, banko sąskaitos išrašus, duomenis apie turimą turtą ir pan.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo blogos turtinės padėties nepaneigia jo galimybės teikti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Kita vertus, pažymėtina, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant kiekvieno iš tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, tokios aplinkybės išsamiai bus išnagrinėtos bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.
16. Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21, 22 punktai). Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu minimali mėnesinė alga sudarė 777 Eur (atskaičius mokesčius). Taigi vien būtiniesiems (minimaliesiems) poreikiams tenkinti vaikui reikalinga po 390 Eur kas mėnesį iš kiekvieno iš tėvų. Taip pat svarbu pažymėti, jog visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
17. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į šalių nepilnamečio vaiko amžių, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 390 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove, įvertinus pastarųjų metų infliaciją, tai, kad, aptariamos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – prioritetiškai ginti vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog skundžiama nutartimi nustatytas laikino išlaikymo dydis būtų neproporcingai didelis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų teikti išlaikymą dar kitiems asmenims.
18. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka su ieškovės prašomu periodinių išlaikymo išmokų dydžiu – 390 Eur per mėnesį dukros G. S. išlaikymui, tačiau tik nuo 2026 metų sausio mėnesio (žr., atsiliepimo į ieškinį 4 l.). Taigi, kaip matyti, pats atsakovas iš esmės pripažįsta, kad šalių nepilnametės dukros išlaikymui reikalinga skirti 390 Eur sumą per mėnesį, todėl vertintina, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius ir nėra pagrindo mažinti priteistą laikiną išlaikymą.
19. Akcentuotina, kad nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti iš apelianto kas mėnesį laikinai priteisus mažesnę nei po 390 Eur išlaikymo sumą, gali būti pažeisti vaiko interesai. Apeliantas nepateikia jokių paskaičiavimų ir įrodymų, argumentų, kodėl, jo manymu, nepilnamečio vaiko poreikiai galėtų būti patenkinti apeliantui skiriant mažesnio dydžio lėšas nei laikino išlaikymo dydis, kurį priteisė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis atsakovo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti jų skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.