- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2-1731-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00443-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis (pirm.), Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- V. L.
- Atsakovas
- „Vakartis“
- Kreditorius
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vakartis“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. eB2-528-265/2020).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vakartis“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas Kęstutis Puidokas, nutartis įsiteisėjo 2019 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi BUAB „Vakartis“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. vasario 7 d. nutartimi patvirtino kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukta ir antros eilės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) su 63 448,38 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.
Šalies argumentai
3. Bankrutavusios UAB „Vakartis“ nemokumo administratorius Kęstutis Puidokas, remdamasis kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prašymu, kreipėsi į teismą prašydamas patikslinti finansinį reikalavimą ir patvirtinti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos bendrą 96 033,58 Eur dydžio pagrindinę skolą bei 2 385,07 Eur palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi BUAB „Vakartis“ nemokumo administratoriaus prašymą tenkino, patikslino BUAB „Vakartis“ kreditorių finansinius reikalavimus ir nurodė, kad tvirtinamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 98 418,65 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Pareiškėjas V. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį. Nurodo šiuos argumentus:
5.1. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos pasirašytos pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) nustatytos formos deklaracijos FR0600 už 2019 m. gegužės–gruodžio mėnesius. Bendrovė 2019 m. gegužės mėnesį veiklos nevykdė, inicijavo bankroto procedūrą ne teismo tvarka, kuriai pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija, tuo metu Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas sudarė 19 500 Eur. Taigi Valstybinė mokesčių inspekcija suprato ir turėjo suprasti, kad bendrovė veiklos nebevykdo, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 75 straipsnio nuostatomis, turėjo išregistruoti BUAB „Vakartis“ iš PVM mokėtojų ir jos finansinis reikalavimas negalėjo didėti.
5.2. Valstybinė mokesčių inspekcija neatsako į paklausimus, neteikia informacijos, kodėl patikslintos deklaracijos duomenys nesuvedami į duomenų bazę. Pažymėjo, kad tokiu atveju mokesčių mokėtojui per 20 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos turi būti siunčiamas pranešimas, nurodant nesuvedimo priežastis ir jo apskundimo tvarką. Laiko, kad teismo nutartimi patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas yra per didelis ir neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
6. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime prašo V. L. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi buvo patvirtintas BUAB „Vakartis“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtraukta ir antros eilės kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija su 63 448,38 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Papildoma 34 970,27 Eur bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė mokesčių mokėtojui laiku nepateikus atitinkamo mokestinio laikotarpio deklaracijų centrinio mokesčių administratoriaus nustatytu būdu, todėl mokestinė prievolė bendrovei buvo nustatyta Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu. Nemokumo administratorius sutiko su Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo padidinimu nurodytai sumai, todėl kreipėsi į teismą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo patikslinimo ir teismas šį reikalavimą tenkino.
6.2. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 78 straipsnis numato, kad mokesčių mokėtojas privalo, pradėjus jo bankroto ar restruktūrizavimo procedūrą, per 30 dienų mokesčių administratoriui pateikti atitinkamo mokesčio deklaraciją už įstatyme nustatytus laikotarpius. Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti, kad būtų įvykdyta nedeklaruota mokestinė prievolė, centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka turi teisę savo sprendimu nustatyti mokesčių mokėtojui mokestinę prievolę, jeigu mokesčių mokėtojas atitinkamo mokesčio įstatymo nustatyta tvarka laiku nepateikia atitinkamo mokesčio deklaracijos. Mokestinės prievolės dydis nustatomas pagal ankstesnių mokesčių mokėtojo pateiktų to mokesčio deklaracijų duomenis ir (arba) kitą mokesčių administratoriui šio ir kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka šio mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją (MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio nuostatos nepanaikina mokesčių mokėtojo pareigos mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčio deklaraciją. Jeigu, pasibaigus mokesčio deklaracijos pateikimo terminui, mokesčių mokėtojas pateikia mokesčio deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė patikslinama pagal tos pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis (MAĮ 104¹ straipsnio 3 dalis). Paskutinė bendrovės PVM deklaracija (patikslinta) buvo teikta mokesčių administratoriui 2019 m. gegužės 29 d. už 2019 metų balandžio mėnesį, todėl, vadovaujantis minėtomis MAĮ nuostatomis, už vėlesnius laikotarpius PVM prievolė bendrovei buvo nustatyta mokesčių administratoriaus sprendimu.
6.3. PVM deklaracijos ir kitos su šiuo mokesčiu susijusių dokumentų formos turi būti teikiamos vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko patvirtinta tvarka, per Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – EDS). Kreditorė informuoja, kad BUAB „Vakartis“ PVM deklaracijos už atskirajame skunde nurodytą laikotarpį nustatytu būdu (per EDS) nebuvo gautos.
6.4. PVMĮ 75 straipsnio 4 dalis nustato mokesčių administratoriui teisę, bet ne pareigą iš PVM mokėtojų išregistruoti PVM mokėtojus, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos ar neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių.
Atsiliepimas
7. BUAB „Vakartis“ nemokumo administratorius Kęstutis Puidokas atsiliepime prašo V. L. atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nemotyvuoti ir nepagrįsti, prieštaraujantys vienas kitam, neatitinkantys tikrovės, be to, pareiškėjas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
9. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje. Šioms nurodytoms išimtims taikomas ĮBĮ (JANĮ 155 straipsnio 2 dalis). Kadangi JANĮ 155 straipsnyje prie išimčių, kurioms taikoma ĮBĮ priskirta kreditorių reikalavimo tenkinimo eilė ir tvarka, darytina išvada, kad iki JANĮ įsigaliojimo pradėtose bankroto bylose kreditorių reikalavimų pareiškimas ir tvirtinimas turi būti vykdomi pagal ĮBĮ nuostatas.
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės BUAB „Vakartis“ bankroto byloje.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas teikia atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria buvo patikslintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas ir patvirtinta papildoma 34 970,27 Eur dydžio finansinio reikalavimo suma, kurią sudaro apskaičiuota PVM nepriemoka ir šio mokesčio delspinigiai. Tačiau pareiškėjas nagrinėjamoje civilinėje byloje teikia atskirąjį skundą iš esmės ginčydamas visą kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos 98 418,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą nurodydamas, kad mokesčių administratorius mokėtino PVM apskaičiavo nepagrįstai daug.
12. Iš BUAB „Vakartis“ bylos medžiagos matyti, kad antstolis vykdė išieškojimą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 14 838,10 Eur sumai (2019 m. gruodžio 2 d. gautas dokumentas Nr. DOK-20707). Nagrinėjamoje civilinėje byloje nenustatyta, kad šis mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo yra apskaičiuotos mokestinės prievolės BUAB „Vakartis“, būtų apskųstas ar ginčijamas MAĮ nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šios Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinio reikalavimo dalies ir jos dydžio pagrįstumas nebuvo paneigtas.
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai pažymima, kad Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartis, kuria patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos 63 448,38 Eur dydžio finansinis reikalavimas, įsiteisėjo, todėl pareiškėjas nebeturi pagrindo kvestionuoti įsiteisėjusios nutarties dalyje dėl 63 448,38 Eur dydžio finansinio reikalavimo patvirtinimo teisėtumo. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių pareiškėjui negalėjo būti žinomos aplinkybės, patvirtinančios, jo teigimu, aiškiai nepagrįsto reikalavimo buvimą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2013). Priešingai, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartyje, kuria atsisakyta taikyti buvusiam bendrovės vadovui baudą už bendrovės dokumentų neperdavimą pažymėta, kad bendrovės vadovas dar 2019 m. gruodžio mėnesį perdavė dalį bendrovės dokumentų (CPK 179 straipsnis), taigi pareiškėjas V. L. apie bankroto procesą buvo informuotas, turėjo teisę domėtis bankroto bylos eiga ir susipažinti su bankrutuojančios įmonės dokumentais bei gauti informaciją apie tai, kas sudaro kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinį reikalavimą ir kaip jis buvo apskaičiuotas. Šiuos argumentus pagrindžia ir su atskiruoju skundu teikiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. raštas, kuriame pažymėta, kad visa informacija, susijusia su teismo patvirtintu finansiniu reikalavimu, disponuoja bendrovės nemokumo administratorius, kuris kreditorių susirinkime patvirtintos informacijos teikimo tvarkos nustatytais terminais bei tvarka yra įgaliotas teikti informaciją apie nemokumo (bankroto) bylos eigą, bendrovės finansinę būklę. Duomenų, kad šis Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakymas buvo apskųstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka arba nemokumo administratorius būtų atsisakęs tokią informaciją suteikti, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.
14. Pareiškėjas atskirajame skunde neteikia argumentų ir (ar) skaičiavimų, kurie būtų pagrindas abejoti kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuotu prievolės dydžiu, o atskirąjį skundą iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais apie tai, kad mokesčių administratoriui buvo pateiktos PVM deklaracijos, sudarančios pagrindą perskaičiuoti mokėtiną PVM. Teisėjų kolegija pažymi, kad, mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 104¹ straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę ir pareigą pagal mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų pateiktą informaciją nustatyti mokėtiną PVM sumą, jeigu mokesčių mokėtojas nėra įvykdęs pareigos įstatymo nustatyta tvarka laiku pateikti atitinkamo mokesčio deklaracijos. Pareiškėjas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kad teisės aktų nustatyta tvarka pateikė PVM mokesčio deklaracijas FR0600 už 2019 metų gegužės – gruodžio mėnesius, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti kreditorės argumentais, kad BUAB „Vakartis“ PVM deklaracijos už atskirajame skunde nurodytą laikotarpį nustatytu būdu (per EDS) nebuvo gautos, taigi, atitinkamai, nėra pagrindo kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos apskaičiuoto mokėtino PVM laikyti nepagrįstu.
15. Šiuo atveju pažymėtina tai, kad pareikštas prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo yra iš esmės tapatus ginčo teisenos tvarka pareikštam ieškinio reikalavimui. Kaip ir kitose bylose, bankroto bylose galioja rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Pareiškėjas nenurodė ir neįrodė, kad neturi galimybių pateikti konkrečių pareikštam finansiniam reikalavimui patvirtinti ar paneigti reikalingų įrodymų, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į bankroto administratorių dėl duomenų gavimo, nors tokia pareiškėjo teisė taip pat buvo aiškiai nurodyta ir su atskiruoju skundu teikiamame Valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. rugpjūčio 21 d. rašte. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė, kad yra pagrindas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos patvirtintą finansinį reikalavimą laikyti nepagrįstu.
16. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentams, kad PVMĮ 75 straipsnio 4 dalyje yra numatyta mokesčio administratoriaus teisė, o ne pareiga išregistruoti mokesčių mokėtoją iš PVM mokesčių registro. Be to, vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. birželio 26 d. įsakymo Nr. 178 „Dėl įregistravimo į Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registrą / išregistravimo iš Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registro taisyklių (Dėl įregistravimo pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju / išregistravimo iš pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju taisyklių)“ 34 punktu, mokesčių mokėtojas turi teisę pats pateikti prašymą išregistruoti jį iš PVM mokėtojų, taigi, jeigu BUAB „Vakartis“ veiklos nuo 2019 m. gegužės nebeketino vykdyti, ji pati galėjo inicijuoti procedūrą dėl išsiregistravimo iš PVM registro.
17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos 98 418,65 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kurį sudaro gyventojų pajamų mokestis ir šio mokesčio delspinigiai, pelno mokesčio avansas ir pelno mokesčio delspinigiai, PVM ir šio mokesčio delspinigiai, yra pagrįstas ir pareiškėjas neįrodė priešingai, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti iš esmės teisingos ir teisėtos Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria patikslintas BUAB „Vakartis“ kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos finansinis reikalavimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.