- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- AN2-227-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00258-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- N. G.
- Institucija
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Vakarų Lietuvos teisės skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimo, kuriuo N. G. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 353 straipsnio 11 dalį 1 700 Eur bauda, pagal ANK 356 straipsnį įspėjimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, N. G. už šiuos nusižengimus paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 700 Eur bauda.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020-02-20 N. G. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-08-31, vykdydama valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – statinio, kurio unikalus kodas Kultūros vertybių registre (toliau – ir KVR) yra (duomenys neskelbtini) (pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas), kapitalinio remonto darbus kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos senamiestyje, KVR – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeidė esminius projektuotojo UAB „Archko“ 2013 metais parengto projekto „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas), kuriam Klaipėdos miesto savivaldybės administracija išdavė 2014-08-25 statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius. Išardytos Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos ir dalis pirmojo aukšto laikančiųjų konstrukcijų, kurios Projekto bendrosios dalies brėžiniuose A/TP/24-01-PP-TD(A)-l, A/TP/24-01-PP-TD(A)-2, A/TP/24-01-PP-TD(A)-3, A/TP/24-0l-PP-TD(A)-4 buvo nurodytos restauruoti, ir tai neatitinka projekto brėžinių A/TP/24-01-TP-A-1, A/TP/24-01-TP-A-2, A/TP/24-0l-TP-A-3, A/TP/24-0 l-TP-A-4. Statytoja statybos darbais pažeidė / sunaikino Pastato – KVR – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes (tūrį, kapitalines sienas, perdangas, stogą ir kt.), kurios Projekto bendrosios dalies 7 lape (A/TP/24-0l-TP-BD/SP/A-TD-04) buvo nurodytos išsaugoti, restauruoti ir atkurti. Tokiu būdu buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, įgyvendinantys specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Statytoja pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 18 straipsnio 7 dalies 3 punktą, 27 straipsnio 22 dalį. Aplinkybės užfiksuotos 2020-01-21 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-200121-00007 ir 2020-01-23 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-200123-00009.
1.1. Taip pat Statytoja (užsakovė) N. G. 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. nepasamdė / nepaskyrė ypatingosios kategorijos statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros vadovo, tokiu būdu pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio l dalies 5 punktą. Aplinkybės užfiksuotos 2020-01-21 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-200121-00007. Statytoja (užsakovė) N. G. 2019 m. liepos–rugpjūčio mėn. neorganizavo „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini) projekto vykdymo priežiūros, kuri privaloma pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį, nes buvo atliekami ypatingosios kategorijos kultūros paveldo statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto darbai. Statytoja pažeidė Statybos įstatymo 36 straipsnį. Aplinkybės užfiksuotos 2020-01-21 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. BIPA-30-200121-00007. Tuo N. G. pažeidė Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto, 27 straipsnio 22 dalies, 14 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 36 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokie N. G. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 353 straipsnio 11 dalį ir 356 straipsnio 1 dalį
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2020-07-02 nutarimu N. G. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnyje, ir nubausta pagal ANK 353 straipsnio 11 dalį 1 700 Eur bauda, pagal ANK 356 straipsnį įspėjimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, N. G. už šiuos nusižengimus paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1 700 Eur bauda.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta N. G. prašo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-07 nutarimą.
3.1. Nurodo, kad ginčas yra kilęs dėl jai ir kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančio pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), kuris yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas, laikotarpiu nuo 2019-07-01 iki 2019-08-31 vykdytų restauravimo darbų teisėtumo.
3.2. Administracinio nusižengimo protokolas jai buvo surašytas dėl to, kad ji:
– vykdydama valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – statinio restauravimo darbus, neva pažeidė UAB „Archko“ 2013 metais parengto projekto sprendinius, dėl to neva buvo pažeistos / sunaikintos pastato vertingosios savybės. Tokiu būdu buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, įgyvendinantys specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Anot Institucijos, surašiusios protokolą, šie teisės normų pažeidimai atitinka administracinio nusižengimo sudėtį, numatytą ANK 353 straipsnio 11 dalyje (Ypatingo statinio savavališkas kapitalinis remontas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, jų apsaugos zonose, konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje, kompleksinėje saugomoje teritorijoje, pajūrio juostoje arba kultūros paveldo statinio savavališkas kapitalinis remontas);
– nepasamdė kapitalinio remonto darbų techninės priežiūros vadovo. Tokiu būdu, anot Institucijos, surašiusios protokolą, ji įvykdė veiką, atitinkančią ANK 356 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Statybos darbų atlikimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus);
– neorganizavo projekto vykdymo priežiūros, kuri privaloma pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį. Tokiu būdu neva ji įvykdė veiką, atitinkančią ANK 356 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Statybos darbų atlikimas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus).
3.3. Teismas skundžiamu nutarimu pripažino ją kalta padarius jai inkriminuotus nusižengimus ir skyrė piniginę baudą. N. G. su skundžiamu nutarimu nesutinka dėl toliau nurodomų motyvų.
3.4. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą bei Statybos įstatymą), pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, tai turėjo esminės reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui.
3.5. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 353 straipsnio 11 dalį
3.6. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad neva objekte (duomenys neskelbtini) buvo atliekami savavališki statybos darbai, dėl to buvo nugriautas / sunaikintas valstybės saugomas kultūros paveldo pastatas – namas. Dėl tokio Institucijos, surašiusios protokolą, ydingo realybės interpretavimo buvo kreiptasi į teismo ekspertą (asmuo įrašytas į teismo ekspertų sąrašą, aktuali redakcija nuo 2020-06-08) prof. habil. dr. L. U., kad jis, kaip specialiųjų žinių turintis ir veikiantis nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas (specialisto atestato Nr. (duomenys neskelbtini)), įvertintų realybėje atliktus darbus objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir faktinę situaciją bei pateiktų išvadą dėl atliktų darbų pobūdžio ir jų įtakos vertingosioms statinio savybėms.
3.7. Specialisto išvadoje ekspertas išaiškino, kad objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo atliekami išskirtinai tvarkybos darbams priskirti darbai – saugomo kultūros paveldo statinio restauracijos darbai. Objekte nebuvo atliekami pastato griovimo darbai ir pastatas nėra nugriautas. Objektui buvo taikoma restauracija su jos technologija dalį pastato išardant siekiant vėl jį surinkti. Atlikti darbai neprieštarauja projektinei dokumentacijai, pagal kurią jie buvo vykdomi, bei atliktais darbais nebuvo sunaikintos vertingosios savybės. Tokiu būdu teismo ekspertas konstatavo priešingai, nei nurodė Institucija administracinio nusižengimo protokole.
3.8. Kad vertingosios savybės nėra sunaikintos po darbų atlikimo, patvirtino ir vienintelis subjektas – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba (toliau – ir Taryba), kuri sudaroma iš KPD ir savivaldybės atstovų, kuriai įstatymas yra suteikęs teisę konstatuoti ir / arba nustatyti saugomąsias pastato vertybes, arba konstatuoti ir surašyti aktą apie vertybių sunaikinimą. Taigi faktines aplinkybes dėl pastato vertingųjų savybių sunaikinimo įstatymo nustatyta tvarka turi teisę konstatuoti ne Institucija, surašiusi protokolą, bet visai kitas viešojo administravimo subjektas – Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Taryba 2019-10-01 aktu Nr. KPD-RM-1976 (po darbų atlikimo) pagal savo kompetenciją akto apie sunaikintas saugomas vertybes nesurašė, bet priešingai, nustatė kaip egzistuojančias ir saugotinas visas tas pačias vertingąsias savybes, kaip tai buvo nustatyta dar 2013 m. (Tarybos aktai pridedami).
3.9. Analogiškas išvadas, kad pastatas nesunaikintas, patvirtino ir STT, nutraukdama ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo tiriama veika dėl didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turto sunaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalis) (STT raštas byloje).
3.10. Saugomo kultūros paveldo objekto remonto / restauracijos darbai buvo atliekami pagal su Institucija suderintą projektinę dokumentaciją ir galiojantį statybą leidžiantį dokumentą. Todėl faktinės situacijos traktavimas, jog N. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 353 straipsnio 11 dalyje (savavališką statinio remontą) dėl to, kad pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalį (darbus vykdė neturėdama leidimo), neatitinka tikrovės. Be to, nusižengimas grindžiamas Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto pažeidimu. Minėta teisės norma reglamentuoja pareigas išskirtinai tik rangovui, o ne statytojui, N. G.. Net jei veika, numatyta Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte, būtų inkriminuota tinkamam subjektui – rangovui, tai pridedama teismo eksperto išvada ir bylos medžiaga patvirtina, kad rangovas veikė ir darbus atliko (ne statybos, o tvarkybos) projektinių sprendinių ir išduoto leidimo pagrindu.
3.11. Be to, N. G. teigimu, teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį kaip santykį, kylantį iš Statybos įstatymo pažeidimų, ir nieko nepasisakė dėl jos nurodytų argumentų ir teisinio reguliavimo, jog šiuo konkrečiu atveju objekte buvo atliekami ne statybos darbai, o tvarkybos darbai. Tvarkybos darbai nepatenka į Statybos įstatymo reguliavimo sritį ir išskirtinai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu (toliau – NKPAĮ).
3.12. NKPAĮ 1 straipsnio dalyje įtvirtinta, kad šis įstatymas nustato nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikos teritorijoje, apskaitos, saugojimo ir tvarkybos, šio ir kitų teisės aktų nustatytų paveldosaugos reikalavimų laikymosi priežiūros, kultūros paveldo objektų būklės stebėjimo teisinius pagrindus bei saugo nematerialųjį kultūros paveldą.
3.13. Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad šis įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimus, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.
3.14. Darbai, kurie atliekami vadovaujantis Statybos įstatymu, apibrėžiami kaip „statybos darbai“, tuo tarpu darbai, kurie atliekami kultūros paveldo saugomuose objektuose vadovaujantis NKPAĮ, apibrėžiami kaip „tvarkybos darbai“. Statybos darbai apibrėžiami kaip veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalis). Tvarkybos darbai suprantami kaip nekilnojamajam kultūros paveldui išsaugoti atliekami darbai, taikomasis tyrimas, remontas, avarijos grėsmės pašalinimas, konservavimas, restauravimas, šių darbų planavimas ir projektavimas (NKPAĮ 2 straipsnio 34 dalis).
3.15. Taigi realybėje teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį kaip santykį, kylantį iš Statybos įstatymo, o ne iš Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, tai turėjo esminės reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui ir skundžiamo nutarimo priėmimui.
3.16. Teismas nevertino nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų viseto principu, dėl to buvo netinkamai kvalifikuota veika pagal ANK 353 straipsnio 11 dalį.
3.17. Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto išvadomis, kadangi jo, kaip specialisto, išvados nėra paneigtos jokiomis atitinkamos kompetencijos lygmens išvadomis. Todėl teismas, neturėdamas specialiųjų žinių, būtinų atliktiems su statiniu veiksmams įvertinti, priėmė išvadas, nepagrįstas jokia kompetencija, tai turėjo esminės reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumui ir pagrįstumui ir tai turi būti įvertinta apeliacinės instancijos teismo ANK 353 straipsnio 11 dalies aiškinimo ir taikymo kontekste.
3.18. Teismas ignoravo faktą, kad objekte buvo vykdomi tvarkybos darbai, kaip jie yra apibrėžiami NKPAĮ 2 straipsnio 34 dalyje. Paveldo tvarkybos reglamentas PTR 3.08.01:2013 „Tvarkybos darbų rūšys“ (toliau – Reglamentas) nustato pagrindinius požymius, pagal kuriuos tvarkomieji paveldosaugos ar tvarkomieji statybos darbai priskiriami konkrečioms tvarkybos rūšims, ir tvarkybos darbų rūšių parinkimą.
3.19. Reglamento 7 punktas apibrėžia kultūros paveldo objektų vertingosioms savybėms ir autentiškumui išsaugoti atliekamas tvarkybos darbų rūšis, tarp kurių yra remontas ir restauravimas.
3.20. Teismas nevertino Statybos įstatymo ir NKPAĮ nuostatų, kurios pagal vykdomų darbų pobūdį atskiria, kur prasideda ir baigiasi skirtingų institucijų kompetencijos ribos ir jų atsakomybė. Tai yra, jeigu yra vykdomi statybos darbai, juos kontroliuoja Inspekcija, jeigu tvarkybos darbai, kontrolė priskirta Departamentui.
3.21. Iš anksčiau nurodytų motyvų ir teisinio reguliavimo matyti, kad teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai kvalifikavęs teisinį santykį, netinkamai ir ydingai pripažino, kad susiklostęs teisinis santykis ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) papuola į Statybos įstatymo, o ne NKPAĮ reguliavimo sritį ir nepagrįstai pripažino, jog darbai, atlikti objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, papuola į Statybos inspekcijos, o ne Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos kompetencijos ribas, dėl to nepagrįstai ir neteisėtai manė, jog Statybos inspekcija yra tinkamas subjektas, turintis teisę šiuo konkrečiu atveju surašyti administracinio nusižengimo protokolą.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 356 straipsnio 1 dalį
3.22. N. G. nurodo, kad kaltinimas pagal ANK 356 straipsnio 1 dalį jai suformuluotas dėl to, kad ji vykdė statybos darbus, pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad vykdydama statybos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ji nepasamdė / nepaskyrė kapitalinio remonto darbų techninės priežiūros vadovo ir neorganizavo projekto vykdymo priežiūros, kuri privaloma pagal Statybos įstatymo 36 straipsnį.
3.23. Teismas skundžiamame nutarime pritarė šiai inkriminuotai veikai, nors tai, apeliantės teigimu, akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai. N. G. nurodo, kad byloje esantis notarinės formos 2019-05-23 įgaliojimas paneigia teiginius apie jos neveikimą (valios elgtis pagal įstatymą neva nebuvimą). Minėto įgaliojimo antrajame lape 4 pastraipoje yra aiškiai išreikšta ir perduota jos valia ir įgalinimai M. Š. (be visų kitų su objekto (duomenys neskelbtini) restauracija susijusių darbų organizavimo ir atlikimo). Būtent įgaliojimu ji M. Š. įgaliojo organizuoti ir atlikti statybos techninę priežiūrą ir projekto vykdymo priežiūrų, kaip ir yra privaloma.
3.24. Taigi, N. G. teigimu, ji dėjo visas pastangas tinkamai įgyvendinti įstatymo reikalavimus, pavesdama techninę priežiūrą ir projekto vykdymo priežiūrą organizuoti ir atlikti asmeniui, turinčiam specialiųjų žinių ir tinkamą tam kvalifikaciją.
3.25. Apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti jai inkriminuotos veikos, numatytos ANK 356 straipsnio 1 dalyje, teisėtumą ir pagrįstumą byloje esančių minėtų įrodymų tinkamo įvertinimo kontekste.
Dėl ANK 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties
3.26. N. G. teigia, kad jai inkriminuotų nusižengimų, numatytų ANK 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnio 1 dalyje, ji neįvykdė ne tik dėl to, kad šiuo konkrečiu atveju nėra šių nusižengimų sudėties, bet ir dėl to, kad ji, kaip fizinis asmuo ir pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturtė, savo veiksmais ar neveikimu nepadarė jokių teisės pažeidimų apskritai.
3.27. ANK 5 straipsnis reglamentuoja, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 2 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius.
3.28. N. G. nurodo, kad jai inkriminuoti nusižengimai tik dėl jos kaip savininkės, statytojos statuso, nesant įrodytų konkrečių pažeidimų, kas negali būti laikoma teisėtu. Atsakyti už administracinį nusižengimą privalo tik tas asmuo, kuris savo valiniais veiksmais arba neveikimu atlieka galiojančios teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė.
3.29. N. G. teigimu, bylos medžiaga patvirtina, kad ji savo valiniais veiksmais ar neveikimu neatliko jokių jai inkriminuotų teisės pažeidimų (jei tokie ir egzistuoja). Jos valia ir veiksmai, susiję su objekto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, baigėsi ties ta vieta, kai 2019-05-23 ji išdavė M. Š. notarinį įgaliojimą, kuriuo ji pavedė M. Š. atlikti absoliučiai visus darbus (projektavimas, derinimas su institucijomis, darbų organizavimas, jų priežiūra, užbaigimas, pridavimas ir t. t.), susijusius su pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, restauracija.
3.30. Taigi inkriminuotų veikų, numatytų ANK 356 straipsnio 1 dalyje ir ANK 353 straipsnio 11 dalyje (jeigu tokios ir egzistuotų), N. G. teigimu, ji nėra atlikusi. Tai yra, dėl jos valinių veiksmų ar neveikimo nėra atsiradę pasekmių, kurios pasireiškia Statybos įstatymo 18, 14 ar 27 straipsnių pažeidimais.
3.31. M. Š. atradus rangovą N. K., pasirašius rangos sutartį, buvo perduota projektinė dokumentacija – UAB „Archko“ projektas ir su juo susijusi medžiaga. Taigi rangovas N. K., o ne ji, N. G., privalėjo atlikti darbus pagal perduotą jam projektą. Tai, kad rangovui buvo perduota projektinė medžiaga, pagal kurią jis veikė, patvirtina rangos sutarties nutraukimo aktas, kuriame nurodyta, kokius dokumentus rangovas grąžina, kuriuos buvo gavęs. Kokius darbus ir kada atliko rangovas, patvirtina pridedamas statybos žurnalo nuorašas. Statybos žurnale už statytoją pasirašinėjo įgaliotas asmuo M. Š.. Tai, kad darbai atlikti pagal projektą, patvirtino teismo ekspertas.
3.32. N. G. teigimu, jai taikoma atsakomybė už Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkto pažeidimą prasilenkia su ANK nuostatomis, apibrėžiančiomis administracinio nusižengimo subjektą. Ji šiame teisiniame santykyje nėra rangovė, jokia forma neatliko rangos darbų, todėl atsakomybė už teisės akto, kuris nurodo pareigas rangovui, pažeidimą, negali būti taikoma asmeniui, kurio valia ir veiksmai nėra niekaip susiję su Statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punkte nuodytomis pareigomis ir jų įgyvendinimu.
3.33. Pažymėtina, kad LAT, spręsdamas atsakomybės klausimą už privalomųjų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, nustatytų NKPAĮ, netinkamą įgyvendinimą, yra suformavęs praktiką, jog už netinkamą saugomo kultūros paveldo – statinio priežiūros reikalavimų nevykdymą ar pažeidimą atsako ne pastato bendraturčiai (ar vienas bendraturtis, kaip šiuo atveju N. G.), o asmuo, kuriam yra pavesta tokius darbus atlikti (LAT 2018-03-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-104-313/2018). Kaip patvirtina bylos medžiaga, šiuo konkrečiu atveju visi kultūros paveldo pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendraturčiai, visus su pastato renovacija / restauracija susijusius klausimus, nuo projektų derinimo, techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros organizavimo ir atlikimo iki pastato perdavimo Valstybinei inspekcijai po darbų užbaigimo buvo pavedę M. Š., o atitinkamų tvarkybos darbų atlikimą buvo patikėję N. K.. Todėl šiuo konkrečiu atveju matosi, jog administracinė atsakomybė dėl inkriminuotų veikų yra taikoma ne tam subjektui.
3.34. N. G. dar kartą pažymi, kad ji asmeniškai neorganizavo ir nevykdė statybos darbų be leidimo. Statybos darbai objekte apskritai nebuvo vykdomi. Priešingai, ji pavedė visus darbus, susijusius su namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje restauracija organizuoti, derinti, atlikti, prižiūrėti M. Š.. Pavedimas buvo atliktas siekiant įgyvendinti UAB „Archko“ parengtą projektą pagal nuo 2014-08-25 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).
3.35. Kaip patvirtina bylos medžiaga, visi realybėje atlikti darbai, susiję su (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, esančio namo restauracija, buvo atlikti N. K., jam veiksmus derinant su M. Š., o ne su ja – N. G.. Byloje esantis N. K. 2019-07-30 pranešimas M. Š. ir pastarojo sutikimas patvirtina, kad darbai saugomame kultūros paveldo objekte buvo atliekami išskirtinai tik M. Š. ir N. K. derinat tarpusavio valią. Taigi, apeliantės N. G. teigimu, akivaizdu, kad ne dėl jos valios, o dėl kitų asmenų (įgaliotų ar pasamdytų) valios išraiškos buvo atliekami darbai objekte adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda.
3.36. Tai, kad, pasak N. G., jai inkriminuotas veikas yra atlikę kiti asmenys, o ne ji, pripažįsta ir pats Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Šis viešojo administravimo subjektas būtent M. Š. 2020-09-21 pateikė pasiūlymą atlyginti žalą už išardytą pastatą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.
3.37. Tai yra, KPD taiko atsakomybę pagal NKPAĮ 29 straipsnio 1 dalį M. Š. kaip asmeniui, padariusiam žalą nekilnojamajai kultūros vertybei.
3.38. Pagal NKPAĮ reglamentavimą, žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, nesistengė ir neatskleidė bylai reikšmingų aplinkybių dėl M. Š. atliktų valinių veiksmų ir jų reikšmės pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būklei, dėl to priėmė nepagrįstą skundžiamą nutarimą, kuriuo atsakomybę už M. Š. valinius veiksmus taikė N. G., o ne asmeniui, realiai galbūt atlikusiam teisės pažeidimą.
3.39. N. K. yra prisipažinęs dėl teisės aktų pažeidimo atliekant darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir jam Institucija, surašiusi protokolą, yra priėmusi nutarimą, kuriuo konstatavo N. K. kaltę ir taikė rangovui atsakomybę. Tačiau teismas šios aplinkybės ir jos reikšmės nevertino, tai turėjo esminės reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumui.
3.40. Pagal apibrėžtą ANK 2 straipsnyje administracinės atsakomybės subjektą, N. G. vertinimu, ji nėra asmuo, kuris savo valiniais veiksmais yra atlikęs teisės aktų pažeidimus, o jai inkriminuotos veikos neatitinka realybėje egzistuojančių faktinių aplinkybių ir inkriminuotų administracinių nusižengimų sudėties, tai iš esmės yra pagrindas bylą nutraukti ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Tačiau teismas to nevertino ir skundžiamą nutarimą priėmė formaliais pagrindais, kas turi esminės reikšmės jo teisėtumui ir pagrįstumui.
Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo
3.41. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą, be kita ko, lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006-09-21 d., 2007-10-24, 2008-01-21 nutarimai).
3.42. Nagrinėjimu atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas pažeidė esminius principus išsamiai, objektyviai ir visapusiškai ištirti reikšmingas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Teismo išvados padarytos remiantis ne kvalifikuotų specialistų, o formalia įstatymų normų interpretacija, tai akivaizdžiai patvirtina teismo eksperto pateiktos išvados į bylą ignoravimas. Apeliantės teigimu, įrodymų tyrimas teismo atliktas išskirtinai kryptingai, siekiant vien tik jos kaltės patvirtinimo, kuri realiai taip ir nebuvo nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
3.43. Teismo nukrypimai nuo įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių turėjo esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad N. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina ją padarius inkriminuotus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnyje. Apeliantės teigimu, jai inkriminuotas veikas padarė ne ji, o kiti įgalioti ir / ar pasamdyti asmenys, kurie atliko darbus objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pasak N. G., ji asmeniškai neorganizavo ir nevykdė statybos darbų be leidimo. Statybos darbai objekte apskritai nebuvo vykdomi. Priešingai, siekiant įgyvendinti UAB „Archko“ parengtą projektą pagal 2014-08-25 išduotą statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), ji pavedė visus darbus, susijusius su namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje restauracija organizuoti, derinti, atlikti ir prižiūrėti M. Š.. Būtent jam, kaip asmeniui, padariusiam žalą nekilnojamajai kultūros vertybei, Kultūros paveldo departamentas taikė atsakomybę pagal NKPAĮ 29 straipsnio 1 dalį. Tačiau teismas M. Š. atliktų valinių veiksmų ir jų reikšmės minėto pastato būklei nevertino ir, apeliantės teigimu, netinkamai kvalifikavo teisinį santykį – atsakomybę už M. Š. valinius veiksmus taikė jai, N. G., o ne asmeniui, realiai galbūt atlikusiam teisės pažeidimą, dėl to priėmė nepagrįstą nutarimą. Be to, pasak apeliantės, teismas be pagrindo nevertino ir tos aplinkybės, kad N. K. yra prisipažinęs dėl teisės aktų pažeidimo atliekant darbus objekte (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir jam Institucija yra priėmusi nutarimą, kuriuo konstatavo jo kaltę ir taikė rangovui atsakomybę, tai taip pat turėjo esminės reikšmės skundžiamo nutarimo teisėtumui. Apygardos teismo vertinimu, sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
6. Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismas, pripažindamas N. G. kalta padarius ANK 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnyje numatytus nusižengimus, padarė teisingas išvadas dėl jos kaltės. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra išsamiai motyvuotos, padarytos išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų visumos analize, įrodymai įvertinti nepažeidžiant įrodymų vertinimo taisyklių.
7. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijusi su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Taigi administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.
9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su N. G. teiginiais, kad ji bei kiti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturčiai įgaliojo M. Š. atlikti pastato statybos techninę priežiūrą, tvarkyti visą reikalingą dokumentaciją, pasamdyti rangovą ir pan., už viską buvo atsakingas M. Š., nei ji, nei kiti pastato bendraturčiai į pastato kapitalinio remonto procesą nesikišo, ji darbų organizavimo ir jų priežiūros neatliko, kaip statytoja N. G. neatsako. Teismas pažymėjo, kad statytojos N. G. atlikti tvarkomieji statybos darbai negali būti laikomi paveldosaugos tvarkybos darbais, nes išardžiusi pastato stogo, mansardos, pirmojo aukšto laikančiąsias savybes, kurias numatyta tik restauruoti, statytoja pažeidė esminius statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Nors statytoja N. G. ir įgaliojo M. Š. kontroliuoti visą statybos eigą, tačiau tai nepaneigia jos atsakomybės, kad būtent jos padaryti pažeidimai nulėmė neigiamus padarinius, sudarė sąlygas atlikti kultūros paveldo statinio savavališką kapitalinį remontą.
10. Apygardos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis ir administracinėn atsakomybėn patrauktos N. G. apeliaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, įrodymus vertino pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis minėtų ANK reikalavimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs ir įvertinęs nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą N. G. ir jos atstovą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovą, kaip liudytojus apklausęs M. Š. – N. G. įgaliotą asmenį – kontroliuoti pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kapitalinio remonto statybos darbus, ir su N. G. rangos sutartį pasirašiusį N. K., taip pat projektavimo darbus atlikusį ir projektą „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ paruošusį UAB „Archko“ direktorių architektą S. L. motyvuotai konstatavo, kad, priešingai nei teigia N. G., kapitalinio remonto statybos darbų techninė priežiūra ir projekto vykdymo priežiūra vykdomos nebuvo.
11. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalį, Statytojas (užsakovas) – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės fizinis asmuo, juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, kurie investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kitai užsienio organizacijai). Šio įstatymo prasme N. G. atitinka statytojo statusą, nes ji yra valstybės saugomo kultūros paveldo statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendraturtė, ji užsakinėjo „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projektą, įgaliojo M. Š. organizuoti projekto vykdymą, t. y. atliko visas statytojo funkcijas, numatytas Statybos įstatymo 2 straipsnio 99 dalyje. Vadovaujantis Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 6 dalimis, būtent statytojas turi pareigą turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; šio įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą; organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą; organizuoti statinio projekto vykdymo priežiūrą, kai ji privaloma arba savo iniciatyva. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 4 dalį statytojas (užsakovas) už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir ANK nustatyta tvarka.
12. Statytoja N. G. statinio kapitalinio remonto metu nepasamdė kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros vadovo bei projekto vykdymo priežiūros vadovo, o tai yra privaloma. Statybos įstatymo 36 straipsnyje nurodyta, kad statant, rekonstruojant ypatingąjį statinį ar statinį saugomoje teritorijoje ar atliekant jo kapitalinį remontą, statinio projekto vykdymo priežiūra yra privaloma. Statytojas (užsakovas) turi teisę pavesti statinio projektuotojui statinio projekto vykdymo priežiūrą ir statinio statybos techninę priežiūrą. Statinio projekto vykdymo priežiūrą (statybos metu) statinio projektuotojo pavedimu atlieka statinio projekto rengėjas pagal statytojo (užsakovo) ir statinio projektuotojo sutartį. Statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą samdo (skiria) statytojas (užsakovas) arba statinio projektuotojas (tas, kas skyrė ar pasamdė statinio projekto vadovą). Priešingai, nei teigia N. G., kapitalinio remonto statybos darbų techninės priežiūros ir projekto vykdymo priežiūros sutartys pateiktos nebuvo. Tai, kad N. G. asmeniškai neorganizavo ir nevykdė statybos darbų, visus darbus, susijusius su namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, restauracija įgaliojo organizuoti, derinti, atlikti, prižiūrėti M. Š., neatleidžia jos, kaip statytojos (užsakovės) nuo atsakomybės už šių darbų vykdymą neturint sudarius sutarties dėl statybos darbų techninės priežiūros. Pagal Statybos įstatymą pareigos, susijusios su statybos vykdymu, skirtos būtent statytojui. Statytojas turi užtikrinti, kad statyba būtų vykdoma pagal statinio projektą, tinkamai vykdant jo techninę priežiūrą. Jei statyba vykdoma nesilaikant statinio projekto, tokia statyba laikytina savavališka, o atsakomybė kyla statytojui. N. G. įgaliotas M. Š. turėjo rūpintis statybos darbų organizavimu, specialaus statybos dalyvio statuso jis neturėjo, todėl N. G. veika kvalifikuota pagal statybos teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus ir grindžiama statytojui keliamų pareigų netinkamu vykdymu. Esant šioms aplinkybėms atmestini N. G. argumentai apie tai, kad ji nėra atsakinga (tinkamas subjektas) už ANK 356 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, nes atsakomybė už statinio projekto vykdymo priežiūros ir statinio statybos techninės priežiūros sutarties sudarymą tenka būtent statytojui (užsakovui).
13. Taip pat atmestini N. G. teiginiai, kad ji nepažeidė ANK 353 straipsnio 11 dalies reikalavimų bei Statybos įstatymo 27 straipsnio 22 dalies nuostatų ir statybą vykdė neturėdama leidimo. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi (šios bylos nagrinėjimui aktuali redakcija), statinio projekto sprendiniai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai laikomi esminiais statinio projekto sprendiniais. Tuo tarpu tokie atvejai, kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma turint statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalimi, laikomi savavališka statyba. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2020 m. sausio 21 d. statybos patikrinimo aktu Nr. BIPA-30-200121-00007 nustatyta, kad N. G. vykdydama valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – statinio, kurio unikalus kodas KVR yra (duomenys neskelbtini) (pastato (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kapitalinio remonto darbus kultūros paveldo vietovėje (Klaipėdos senamiestyje, KVR – (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeidė esminius projektuotojo UAB „Archko“ 2013 metais parengto projekto „Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Klaipėda, keičiant paskirtį į viešbučių projektas“ projekto Nr. (duomenys neskelbtini), sprendinius. Išardytos Pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo, antrojo aukšto laikančiosios konstrukcijos ir dalis pirmojo aukšto laikančiųjų konstrukcijų, kurios Projekto bendrosios dalies brėžiniuose A/TP/24-01-PP-TD(A)-l, A/TP/24-01-PP-TD(A)-2, A/TP/24-01-PP- TD(A)-3, A/TP/24-0l-PP-TD(A)-4 buvo nurodytos restauruoti, ir tai neatitinka projekto brėžinių A/TP/24-01-TP-A-1, A/TP/24-01-TP-A-2, A/TP/24-0l-TP-A-3, A/TP/24-0 l-TP-A-4. Statytoja statybos darbais pažeidė / sunaikino Pastato – KVR – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vertingąsias savybes (tūrį, kapitalines sienas, perdangas, stogą ir kt.), kurios Projekto bendrosios dalies 7 lape (A/TP/24-0 l-TP-BD/SP/A-TD-04) buvo nurodytos išsaugoti, restauruoti ir atkurti. Tokia situacija, kai statytojas vykdo statybos darbus turėdamas statinio projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeisdamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodytus esminius statinio projekto sprendinius, vertintina kaip netinkamas statytojo pareigų, nurodytų Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose vykdymas, t. y. statybos darbų vykdymas neturint pakeisto statinio projekto ir naujo statybą leidžiančio dokumento, tai taip pat lemia vykdomos statybos savavališkumą. Tokiu būdu buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai, įgyvendinantys specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, t. y. įvykdyta savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis).
14. N. G. teigia, kad Statybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog šis įstatymas netaikomas nustatant nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimų ir kultūros paveldo statinių tvarkomųjų paveldosaugos darbų ir su jais susijusių procedūrų reikalavimams, kuriuos nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas. Todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinį santykį kaip santykį, kylantį iš Statybos įstatymo, o ne iš Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, tai turėjo esminės reikšmės bylos teisingam išnagrinėjimui ir skundžiamo nutarimo priėmimui. Su tokiais apeliantės teiginiais negalima sutikti. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23 straipsnio 8 dalis numato, kad specialieji paveldosaugos reikalavimai tvarkomiesiems statybos darbams ir statybą leidžiantys dokumentai juos atlikti išduodami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta, kad Kultūros paveldo objekte atliekamų tvarkybos darbų projekto vykdymo eigą ir kokybę kontroliuoja valdytojas, Departamentas ir savivaldybės institucijos bei kituose įstatymuose nurodyti subjektai. Taigi nekilnojamojo kultūros paveldo objekto rekonstrukciją ir juose atliekamų darbų tvarką, atliekamų darbų priežiūrą ir kontrolę nustato ne tik Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas, bet ir Statybos įstatymas. N. G. atsakomybė dėl padarytų pažeidimų neišnyksta vien dėl to, kad Departamentas M. Š. laiko atsakingu asmeniu už nekilnojamajai kultūros vertybei padarytą žalą. Inspekcijos ir Departamento veikla grindžiama skirtingas veiklos sritis reglamentuojančiais skirtingais teisiniais pagrindais. Savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (Statybos įstatymo 32 straipsnis), tuo tarpu žalos, padarytos nekilnojamajai kultūros vertybei, atlyginimas reglamentuotas pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą. Šios bylos atveju N. G. veika kvalifikuota pagal statybos teisinius santykius reguliuojančius teisės aktus ir grindžiama statytojui keliamų pareigų netinkamu vykdymu. Tuo tarpu nekilnojamajai kultūros vertybei padarytos žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal kultūros paveldo apsaugos teisinį reguliavimą ir Departamentui veikiant kaip viešojo administravimo subjektui, vykdančiam savo funkcijas, o ne kaip institucijai, veikiančiai pagal administracinių nusižengimų kodeksą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, administracinio nusižengimo tyrimą atlikusios Institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, taip pat išanalizavęs N. G. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, motyvuotai konstatavęs, jog N. G. kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnyje.
16. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės skundo argumentais, kad išvada dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnyje, padaryta, remiantis ne kvalifikuotų specialistų, o formalia įstatymų normų interpretacija, įrodymų tyrimas teismo atliktas išskirtinai kryptingai, siekiant vien tik jos kaltės patvirtinimo, kuri, apeliantės teigimu, realiai taip ir nebuvo nustatyta.
17. Apeliantė itin sureikšmina jos užsakymu parengtą specialisto L. U. išvadą, neva įrodančią, kad faktiškai atliktais darbais Pastate buvo atlikti išskirtinai tvarkybos darbams priskirtini darbai – saugomo kultūros paveldo statinio restauracijos darbai, kuriais tuo pačiu užtikrinamas Pastato vertingųjų savybių išsaugojimas. Pažymėtina, jog ši išvada paneigta Departamento sudarytos Komisijos 2019-11-21 akte Nr. RG-34 pateiktoms išvadoms. Jose nurodyta, kad Specialisto atliktas tyrimas neobjektyvus, nes vertino jau nugriauto pastato liekanas, o ne realiai stovintį pastatą. Pagal Pastato griovimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738, 110 punktą, statinio techninės būklės įvertinimas yra statinio ekspertizės akto sudėtinė dalis. Kai statinio ekspertizė atliekama reglamento 92 punkte nurodytu atveju, statinio techninės būklės ekspertizės akte pateikiamos šios išvados: 1) įvyko statinio (jo dalies) avarija – pateikiamos avarijos masto ir statinio būklės po avarijos, deformacijų charakteristikos, ir nurodomos pagrindinės avariją sukėlusios priežastys (111.1. p.); 2) atsirado statinio avarijos grėsmė (statinys yra avarinės būklės) – pateikiamos nustatytos avarinės būklės, deformacijų charakteristikos, nurodomos pagrindinės statinio avarijos grėsmę sukėlusios priežastys (111.2. p). Taigi, esant statinio galimos avarinės būklės požymiams, atliekama statinio ekspertizė, kurios metu statinys gali būti pripažįstamas avariniu statiniu. Nagrinėjamu atveju neteisėtai nugriauto Pastato ekspertizė nebuvo atlikta ir jo avarinė būklė nekonstatuota teisės aktų nustatyta tvarka. Gyvenamojo namo restauravimo (kapitalinio remonto) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir gyvenamojo namo kapitalinio remonto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, keičiant paskirtį į viešbučių projekto tvarkybos dalyje (Tvarkybos dalis. Projekto Nr. (duomenys neskelbtini), parengto projektuotojo UAB „Archko“ 2014 m.) (toliau – Projekto tvarkybos dalis) nurodyta sprendinių įtaka paveldo vertingosioms savybėms (Projekto tvarkybos dalies 7 lapas). Vadovaujantis pateikta lentele, tvarkomaisiais paveldosaugos darbais turėjo būti išsaugotos šios vertingosios savybės: kapitalinės sienos – kapitalinių sienų tinklas; sienų angos – stačiakampės langų, durų angos su segmentinėmis sąramomis; konstrukcijos – akmenų su plytų priemaiša pamatas ir tinkuotas cokolis; sienos plytų mūras. Šiuo atveju minėtos vertingosios savybės buvo išgriautos ir sunaikintos. Taigi griovimo darbais minėtos vertingosios savybės nebuvo išsaugotos. Pažymėtina, kad Komisija 2019-11-21 aktu Nr. RG-34 nustatė, jog atliktais savavališkais griovimo darbais buvo nugriauta nekilnojamoji kultūros vertybė – Pastatas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)) ir taip sunaikintos Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2013-05-28 akte Nr. KPD-RM-1976 nustatytos visos vertingosios savybės ir Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-10-01 akte Nr. KPD-RM-1976/1 patikslinta vertingoji savybė: tūris, kapitalinės sienos, konstrukcijos – raudonų keraminių plytų mūro sienos, sužalota vertingoji savybė – konstrukcijos – akmenų su plytų priemaiša pamatas ir tinkuotas cokolis. Pastato nugriovimu nėra išsaugotos vertingosios savybės, o priešingai, jos sunaikintos. Šiuo atveju nugriovus Pastatą nebuvo išsaugotas vertingųjų savybių autentiškumas, kurio išsaugojimas buvo numatytas Projekto tvarkybos dalyje. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aukščiau paminėtas aplinkybes ir pagrįstai nesivadovavo apeliantės minima L. U. parengta specialisto išvada. Atitinkamą vertinimą dėl šios išvados yra pateikęs ir Departamentas savo 2020-09-11 rašte Nr. (3.10E)2-2098, kuris adresuotas Inspekcijai.
18. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-10-10 aktu Nr. 1976/1 neva konstatuota, jog Pastato vertingosios savybės nėra prarastos, taigi ir nebuvo sunaikintos. Tačiau šiuo Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu fiksuota ne Pastato faktinė būklė, o tik patikslintos Pastato vertingosios savybės. Vien dėl to, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertybė buvo visiškai ar iš dalies sunaikinta, teisinė šios kultūros vertybės apsauga savaime neišnyksta ir nepraranda aktualumo. Paminėtame vertinimo tarybos akte nėra vertinamojo pobūdžio išvadų, suponuojančių nekilnojamajai vertybei taikytinos teisinės apsaugos naikinimą, šiuo atveju tik patikslintos kai kurios vertingosios savybės, o kitos paliktos nepakeistos. Pastato vertingosios savybės, išvardytos Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2019-10-10 akto Nr. 1976/1 7 punkte, būtent ir turėjo būti išsaugotos, atliekant restauravimo darbus, tačiau buvo sunaikintos.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ANK 569 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl N. G. kaltės padarius jai inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 353 straipsnio 11 dalyje ir 356 straipsnyje. Apylinkės teismas skundžiamą nutarimą grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus.
20. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas N. G. administracinio nusižengimo bylą, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog N. G. kaltė dėl jai inkriminuotų nusižengimų padarymo yra įrodyta ir abejonių nekelia. N. G. apeliacinio skundo argumentai jos kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.
21. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2020-09-07 nutarimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį N. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.