- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- AN2-620-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00970-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimo jo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu A. Č. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalyje ir nubaustas 800 eurų bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Jis nubaustas už tai, kad 2021 m. balandžio 23 d., apie 00:40 val., (duomenys neskelbtini), kartu su medžiotoju A. L. (medžiotojo bilieto numeris (duomenys neskelbtini)), automobiliu VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančiu K. K., gabeno medžiotojų klubo ,,(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete ties R. A. L. draudžiamu medžioti stirnas metu neteisėtai sumedžiotą suaugusį stirnos patiną. Tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.1.2 punkto reikalavimus. Šias veiksmais A. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.
2. A. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2021 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą arba skirti mažesnę baudą nei numatyta ANK 290 straipsnio 7 dalies sankcijoje minimali 800 Eur bauda ar visai atleisti nuo administracinės atsakomybės.
Šalies argumentai
2.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutarimas yra nepagrįstas, nes atsakomybė jam pritaikyta vien formaliais pagrindais. Apelianto teigimu, išvada apie neteisėtą gabenimą neteisėtai sumedžioto gyvūno padaryta, tik remiantis formalia aplinkybe, kad jis vairavo automobilį, kurio bagažinėje buvo surastas sumedžiotas gyvūnas. Administracinio nusižengimo teisenoje nenurodyta galimybė naudoti prejudicinius faktus, t. y. teismas privalo teisingai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nutarime išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus ANK 567 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju jo kaltė pagrįsta vien tik medžiotojo A. L. kaltais veiksmais, visiškai nenagrinėjant jo kaltės. Net nutartyje vertinant įrodymus, teismas išdėstė tik A. L. atliktus veiksmus ir aplinkybes, visiškai neanalizuodamas ir nenagrinėdamas būtent jo administracinio nusižengimo sudėties, t. y. subjektyviosios pusės - kaltės.
2.2. Apelianto teigimu, pirmame 2021 m. balandžio 23 d. A. L. paaiškinime nurodytos aplinkybės, kad jo atvažiavo paimti A. Č., nei patvirtina, nei paneigia apelianto kaltės. Taip pat pažymima, kad A. L. buvo pavartojęs alkoholio (nustatytas 0,73 prom. girtumas), todėl jo paaiškinimas negali būti laikomas patikimu apelianto atžvilgiu. Teisme A. L. nurodė, kad jis nieko nežinojo apie neteisėtai sumedžiotą gyvūną, o tuo labiau jį esant automobilio bagažinėje. Tačiau teismas šių aplinkybių neanalizavo ir nepasisakė, kodėl nesivadovauja A. L. teisme duotais parodymais. Taip pat neįvertino ir to, jog nuo pat pradžių (sulaikymo momentu) tiek apeliantas, tiek A. L. teigė, kad nei apie medžioklę, nei apie automobilio bagažinėje esantį gyvūną, apeliantas nieko nežinojo.
2.3. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog jis nėra medžiotojas, jis nedalyvavo jokioje medžioklėje nei kaip svečias, nei kaip varovas, automobilyje ginklas buvo įdėtas į dėklą, todėl suvokti, kad jau buvo įvykusi neteisėta medžioklė, o tuo labiau įtarti, kad bagažinėje yra gyvūnas neturėjo jokių objektyvių galimybių. Jis neturėjo valios ir siekio neteisėtai sumedžiotą gyvūną gabenti ir nesuvokė, kad jį gabena. Jo valia nebuvo sutelkta į pavojingos veikos - neteisėto gabenimo - padarymą. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas skirdamas 800 Eur baudą, neįvertino, kad jis nėra medžiotojas, pats nedalyvavo jokioje neteisėtoje medžioklėje ir pats nemedžiojo, be to, nevertino, kad jis neveikė tiesiogine tyčia, kad nesuvokė savo elgesio pavojingumo, nesiekė gabenti gyvūno ir nenorėjo taip elgtis, kad padarytų tokį pažeidimą. Taip pat teismas nevertino ir kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis dar 2021 m. balandžio 23 d. paaiškinime nurodė, kad dėl įvykio gailisi. Vien faktas, kad jis kitaip supranta įvykio aplinkybes neturi būti laikoma nebendradarbiavimu su institucija ir klaidos nepripažinimu. Jis, įvykio tyrimo institucijoje laikotarpiu ir teisme, neneigė vairavęs automobilį, kurio bagažinėje buvo rastas neteisėtai sumedžiotas gyvūnas, padėjo aiškintis aplinkybes. Be to, dar 2021 m. balandžio 28 d. buvo atlyginta visa žala aplinkai už neteisėtai sumedžiotą gyvūną, kuri buvo paskaičiuota abiem su įvykiu susijusiems asmenims. Kadangi žala buvo atlyginta, apeliantas gailėjosi dėl įvykio ir bendradarbiavo su institucija yra pagrindas tokias aplinkybes pripažinti jo kaltę lengvinančiomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, jam paskirta bauda tikrai yra didelė finansinė našta, nes jis augina mažametį vaiką, šiuo metu neturi darbo, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, turi paėmęs paskolą. Už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Todėl įvertinus visų esančių byloje įrodymu visetą, yra pagrindas atleisti jį nuo administracinės atsakomybės arba skirti mažesnę baudą nei numatyta ANK 290 straipsnio 7 dalies sankcijoje minimali 800 Eur bauda.
Atsiliepimas
3. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovas I. K. atsiliepime nurodo, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 d. Taip pat apeliaciniame skunde A. Č. nesutinka jam paskirtos baudos dydžiu.
Dėl įrodymų vertinimo
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, paremtu įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma, kai išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir įvertinęs joje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai duomenų pagrindžiančių, jog būtent A. Č. padarė ginčijamą administracinį nusižengimą. Byloje neabejotinai nustatyta, tai nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, kad 2021 m. balandžio 23 d., apie 00:40 val., Kauno r. sav., ties Ražiškiais, sustabdžius A. Č. vairuojamą automobilį, pastarojo bagažinėje buvo surastas neteisėtai sumedžiotas suaugęs stirnos patinas. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi ne prejudiciniais faktais, o pats buvo aktyvus, tai yra teismo posėdžio metu buvo apklaustas ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau iš visa eilė liudytojų – D. J., A. M., K. K. bei A. L., ištirti ir byloje esantys rašytiniai įrodymai ir visų duomenų visuma padaryta išvada dėl A. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Apygardos teismo nuomone, apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu įvertinti, todėl išvados dėl apelianto kaltės nekeičia.
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš administracinio susižengimo bylos medžiagos matyti, kad A. Č. savo kaltę neigia. 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nežinojo, jog automobilio, kurį jis vairavo, bagažinėje buvo sumedžiotas gyvūnas. 2021 m. balandžio 22d. apie 19 val. jis automobilį paliko A. L.. Apie 22.30 val. atėjus pas A. L., pastarasis paprašė pavežti iki tėvų namų, nes buvo vartojęs alkoholio. Tačiau važiuojant, A. L. persigalvojo ir tuomet važiavo pas jį į namus. Įsukus į Rokų plentą nerado pasukimo link Garliavos, todėl norėjo apsisukti. Tai padaryti ketino praleidus iš paskos važiuojantį automobilį, todėl pristabdė. Tačiau paaiškėjo, jog tai buvo policijos pareigūnų automobilis, kuris įjungė švyturėlius ir juos sustabdė. Jis išlipo iš automobilio, ėjo link policijos pareigūnų automobilio ketindamas pateikti dokumentus. Prieš pat išlipant iš automobilio, A. L. pasakė, jog bagažinėje yra gyvūnas. Tik su policijos pareigūnais atidaręs automobilio bagažinę pamatė, jog joje yra sumedžiotas gyvūnas. Ant automobilio galinės sėdynės matė tik ginklo dėklą, jokių kitų prietaisų nematė. Jis nėra medžiotojas, nežino nei medžioklės taisyklių, nei jų plotų. Tačiau tokie jo parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl vertintina kaip jo gynybinė versija, kuri atmetama.
10. Pirmosios instancijos teismo posėdyje Kauno gyvosios gamtos apsaugos viršininkas D. J. apklaustas liudytoju nurodė, kad 2021 m. balandžio 23 d. apie 00.50 val. buvo gautas pranešimas, kad policijos pareigūnai (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį ir jame rado sumedžiotą stirniną. Nuvykus į nurodytą vietą policijos pareigūnai pateikė tarnybinį pranešimą, jog sustabdžius įtartinai lėtai važiuojantį automobilį VW Passat, jame buvo du asmenys A. Č. (vairuotojas), A. L.. Pareigūnams pastebėjus ginklą automobilio salone ir bandant jį apžiūrėti paaiškėjo, kad graižtvinis medžioklinis ginklas užtaisytas. Patikrinus A. L. blaivumą alkotesteriu, jam nustatytas lengvas girtumas 0,73 prom. Policijos pareigūnai perdavė medžioklinį ginklą, priklausantį A. L.. Atliekant administracinio nusižengimo tyrimą paaiškėjo, kad A. L. 2021 m. balandžio 23 d. neturėdamas jam išduoto medžioklės lapo, medžiojo medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete. Apie 23 val. neteisėtai medžiodamas, draudžiamu laiku sumedžiojo stirnos patiną. Neteisėtos medžioklės metu naudojo graižtvinį medžioklinį ginklą termovizorių, prožektorių, duslintuvą. A. L. kartu su A. Č. gabeno automobiliu VW Passat, neteisėtai sumedžiotą stirnos patiną. Automobilį vairavo A. Č.. Liudytojo teigimu, A. L. yra anksčiau dirbęs neetatiniu darbuotoju, yra ilgametis medžiotojas, todėl jam buvo gerai žinomos viso medžioklės taisyklės. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas A. M..
11. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas A. L. nurodė, jog A. Č. apie bagažinėje esančią sumedžiotą stirną nieko nežinojo. Pripažįsta, kad jis sumedžiojo žvėrį. Tačiau pagarsinus jo pirminio paaiškinimo metu nurodytas aplinkybes, liudytojas teisme sutriko ir negalėjo tiksliai nurodyti, kodėl jo parodymai duoti pirmosios instancijos teisme prieštarauja jo 2021 m. balandžio 23 d. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms. Nors A. Č. apeliuoja į tai, jog pirminės apklausos metu A. L. buvo neblaivus, tačiau vien šiuo pagrindu netikėti A. L. paaiškinime nurodytoms aplinkybėms, jog jam apie 23 val. sumedžiojus stirnos patiną, parsivežti jį atvažiavo draugas A. Č., nėra, pagrindo. Bylos duomenis A. L. buvo nustatytas 0,73 prom. girtumas, tačiau tai yra lengvas girtumo laipsnis. Be to, iš A. L. paaiškinimas buvo paimtas jau praėjus kuriam laikui po neblaivumo nustatymo. Nors apeliantas nuo pat įvykio tyrimo pradžios savo kaltę nuosekliai neigia, ir savo nekaltumą grindžia A. L. parodymais duotais pirmosios instancijos teisme, kuris yra jo draugas, tačiau tai neduoda pagrindo jo parodymus vertinti kaip teisingus ir atitinkančius tikrovę. Jo parodymų nuoširdumu verčia abejoti ir kitos byloje esančios aplinkybės. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad A. Č. nurodyta aplinkybė, jog jis pas A. L. nuėjo apie 22.30 val., prieštarauja byloje esantiems duomenimis apie stirnos patino sumedžiojimo laiką. Byloje nustatyta, kad A. L. neteisėtai stirnos patiną sumedžiojo apie 23 val., todėl A. Č. negalėjo jo nurodytu laiku namuose rasti A. L.. Kas paneigia jo iškeltą versiją, kad jam nebuvo žinoma kas yra automobilio bagažinėje.
12. Aukštesnysis teismas, pažymi, kad vien tai, jog A. Č. laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto nusižengimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina A. Č. kaltę padarius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.1.2 punkto pažeidimą. Vien tai, kad įrodymai teismo buvo įvertinti apelianto nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog A. Č. padarė ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl administracinės nuobaudos dydžio
13. A. Č. apeliaciniame skunde taip pat prašo skirti mažesnę baudą nei numatyta ANK 290 straipsnio 7 dalies sankcijoje minimali 800 Eur bauda ar visai atleisti nuo administracinės atsakomybės. Pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1800 Eur.
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptariamame ANK straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
15. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju A. Č. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, A. Č. asmenybę ir kt. bei pagrįstai jam už ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė minimalią, ANK 290 straipsnio 7 dalies, sankcijoje numatytą baudą. Bylos duomenys patvirtina, kad A. Č. padaryto administracinio nusižengimo negalima vertinti tik kaip formalaus pažeidimo. Nagrinėjamu atveju A. Č. pažeidė Medžioklės taisyklių 58.1.2. punkto reikalavimus – savo automobiliu gabeno neteisėtai sumedžiotą gyvūną. Skundo argumentai, jog jis nėra medžiotojas, pats nesumedžiojo gyvūno, šio administracinio nusižengimo pavojingumo niekaip nemažina, nes tuo atveju, jeigu dėl jo veiksmų kiltų kitų pasekmių, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, jam kiltų papildomos teisinės pasekmės. Nors A. Č. skunde akcentuoja ir tai, kad žala gamtai atlyginta, tačiau bylos duomenimis, žalą gamtai atlygino A. L. (b. l. 17).
16. A. Č. skunde nurodo, jam paskirta 800 Eur dydžio bauda yra didelė finansinė našta tiek jam, tiek ir jo šeimai. Tačiau šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad A. Č. nurodytos aplinkybės egzistavo ir jo nusižengimo padarymo metu, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytini asmens teises suvaržančiais labiau, negu tai būtina administracinio nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti apelianto teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
17. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, apylinkės teismas, A. Č. už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 d., paskyręs sankcijoje numatytą minimalią 800 Eur baudą, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, proporcinga A. Č. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.
18. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. Č. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimą nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.