Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 8 d. nuosprendžio, patikslinto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 9 d. nutartimi, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus jas iš dalies sudedant, A. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. A. paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas A. A. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. vasario 13 d. 18.37 val. iki 2025 m. vasario 14 d. 10.05 val. bei nuo 2025 m. birželio 9 d. 11.49 val. iki 2025 m. birželio 10 d. 10.32 val., t. y. 2 paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms, ir nuspręsta laikyti, kad yra atliktos 6 laisvės apribojimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 71 straipsniu, 72² straipsniu, A. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio);

- 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Prokuroras apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. A. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir A. A. veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnį bei BK 140 straipsnio 2 dalį.

7. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo nuteistojo A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui, bei panaikinti A. A. nepagrįstai skirtą įstatyme nenumatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir skirti draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

8.1 Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. A. laisvės apribojimo bausmę bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į tai, kad A. A. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, įvertino nuteistojo asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka, skirtų baudų nėra sumokėjęs, neteistas), jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, bei nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

9. Apeliaciniame skunde prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui.

9.1 BK 60 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas, o minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019 ir kt.). Taip pat pažymėtina, jog teismas turi diskreciją spręsti, ar pripažinti asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tam tikroms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors ir nenurodyta, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

9.3 Taip pat iš prokuroro 2025 m. vasario 17 d. pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka matyti, kad ir šiame pareiškime prokuroras nurodė, jog A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos įvykdymui (nustatytas 2,61 promilių girtumas (1 t., b. l. 115)). Nuteistojo apsvaigimą nuo alkoholio nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu patvirtina 2025 m. vasario 13 d. tyrėjos tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyti duomenys, jog A. A. akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 2,61 promilių girtumas (alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest Aryc-0013“, patikros Nr. (duomenys neskelbtini), galioja nuo 2024-10-01 iki 2025-03-31) (1 t., b. l. 10-12), taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. M., kuri parodė, kad ji kartu su sugyventiniu A. A. vartojo alkoholį, buvo išgėrę gal du butelius viskio, kai tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. A. jai ranka trenkė per veidą (1 t., b. l. 49-50). Pats nuteistasis šio ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog įvykio metu vartojo alkoholį, nes šventė gimtadienį, kartu su sugyventine išgėrė apie 0,7 l butelį viskio, jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, kai tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis kelis kartus ranka sudavė savo sugyventinei į veidą (1 t., b. l. 79-80). Pirmosios instancijos teisme A. A. taip pat pripažino, jog šio įvykio metu buvo girtas, būdamas blaivus, taip nebūtų daręs, turi problemų su alkoholio vartojimu (1 t., b. l. 125-126). Pažymėtina, kad ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 4 d. nuosprendyje, kuriuo A. A. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nurodyta, jog „nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau svarbu paminėti ir tai, jog jis pripažino alkoholio vartojimo faktą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui, <...>“ (1 t., b. l. 129-134). Šios paminėtos aplinkybės taip pat patvirtina, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis A. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos įvykdymui.

9.4 Be to, iš 2025 m. liepos 1-8 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad baigiamosios kalbos metu prokuroras nurodė, jog A. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos veikos įvykdymui (2 t., b. l. 165). Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas, esant prokuroro prašymui pripažinti A. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nuosprendyje dėl to motyvuotai nepasisakė, tik nurodė, jog A. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pripažįstama, kad apylinkės teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus.

10. Įvertinus tai, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad abi nusikalstamas veikas nuteistasis A. A. padarė būdamas neblaivus, t. y. apsvaigęs nuo alkoholio, kai 2025-02-13 veikos įvykdymo metu jam buvo nustatytas 2,61 promilių girtumas, o 2025-06-09 veikos padarymo metu nustatytas 2,42 promilių girtumas, bei, paties nuteistojo teigimu, jo vartotas alkoholis turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui, atsižvelgiant į tai, jog ši aplinkybė buvo nurodyta tiek prokuroro pareiškimuose dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, tiek Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 4 d. nuosprendyje bei prokuroro baigiamojoje kalboje, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nepripažino A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų įvykdymui. Dėl to konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nepripažindamas A. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

11. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu prokuroras neprašo, pripažinus A. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, keisti nuteistajam paskirtą bausmę ar jos dydį, nuteistajam A. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis nekeičiami.

12. Taip pat apeliaciniu skundu prokuroras teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. A. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio), kai tokios baudžiamojo poveikio priemonės baudžiamasis įstatymas nenumato.

12.1. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktais, 71 straipsniu, 72² straipsniu, nusprendė nuteistajam A. A. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones: 1) įpareigojimą dalyvauti elgesį keičiančiose programose; 2) įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio); ir 3) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

12.2. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas, ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). BK 67 straipsnio 2 dalyje išvardintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti paskirtos tiek atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui ar lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tiek ir asmeniui, kuriam paskirta bausmė už jo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, BK 67 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas asmeniui skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose; 11) išplėstinis turto konfiskavimas; 12) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo priimto skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam buvo paskirtos dvi šiame sąraše numatytos baudžiamojo poveikio priemonės - įpareigojimas dalyvauti elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas) ir įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Tačiau tarp BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių nėra baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nemotyvavo, kodėl nuteistajam A. A. skiria būtent tokias baudžiamojo poveikio priemones, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto reikalavimo apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvus.

12.3. Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras, prašydamas nuteistajam A. A. skirti laisvės apribojimo bausmę, prašė uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas yra numatytas ne kaip baudžiamojo poveikio priemonė, o kaip vienas skirtinos laisvės apribojimo bausmės turinį sudarančių draudimų, kuris numatytas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte.

13. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nenumatyta baudžiamajame įstatyme, pripažįstama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

14. Kadangi byloje nustatyta, jog abi nusikalstamas veikas nuteistasis A. A. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimų įvykdymui, panaikinus skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam A. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio), nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu skirtinas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, taip pat ir alkoholį, šiuo draudimu siekiant įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

15.1. Apeliacinės instancijos teisme 2025 m. lapkričio 19 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025-11-19 pažyma Nr. APD-2025-13041 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 6. punktu, prašoma valstybės naudai priteisti 81,25 Eur už nuteistajam A. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Minėta pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai išėjus priimti sprendimo, t. y. tik po teismo posėdžio, kuriame apeliacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taigi, dėl šio prašymo neturėjo galimybės pasisakyti nei nuteistasis, nei jo gynėja, nei prokurorė. Todėl, vadovaujantis teismų praktika, klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų paliekamas nenagrinėtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-10-511/2023).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 106 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 8 d. nuosprendį, patikslintą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. liepos 9 d. nutartimi, pakeisti.

Pripažinti nuteistojo A. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos šių nusikalstamų veikų įvykdymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Panaikinti nuosprendžiu nuteistajam A. A. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 4 punktu, A. A. paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (taip pat ir alkoholį).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų palikti nenagrinėtą.