- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-03-04
- Bylos Nr.
- 1-548-1131/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05659-2025-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Nukentėjusysis
- I. M.
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaruota gyvenamoji vieta ? (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta ? (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2025 m. vasario 13 d. apie 18 val. bute, (duomenys neskelbtini), tyčia nenustatytą skaičių kartų ranka sudavė į veidą savo sugyventinei I. M., taip sukėlė nukentėjusiajai I. M. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais A. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. A. savo kaltę pripažino, savo veiksmus vertino labai blogai, gailėjosi ir nurodė, kad jis pas mamą su dar trimis asmenimis išgėrė 2 butelius viskio ir, grįžęs į namus, dar gėrė viskio. Įvyko konfliktas tarp jo ir sugyventinės I. M. dėl socialinių tinklų. I. M. iš jo socialinio tinklo paskyros ištrynė jo draugus, kurie jai nepatinka. Tada jis sudavė, kiek atsimena, suėmė už kaklo ir po to neatsimena. Neatsimena nei kiek kartų, nei kur sudavė, o neatsimena dėl to, kad buvo per daug alkoholio išgerta. Jis neatsimena, kad iškvietė policiją, neatsimena, ką sakė paskambinęs bendrajam pagalbos centrui, bet kai skambino, jis buvo namuose. Policiją iškvietė dėl to, kad išsigando, jog sugyventinė gali būti negyva. Jis nematė sužalojimų ant sugyventinės I. M. kūno ir neatsimena, kai atvažiavo policija. Jo sugyventinė irgi vartojo alkoholį su juo, bet išgėrė mažiau negu jis. Jis jos atsiprašė dar būdamas Šiauliuose pas tyrėją, paskambino jai ir atsiprašė, pasakė, kad daugiau taip nebus. Sugyventinė pasakė, kad atleidžia, susitaikom ir gyvenam toliau. Jis pirmą kartą smurtavo prieš sugyventinę. Jie su sugyventine 6-7 mėnesius gyvena kartu, vedą bendrą ūkį ir nėra buvę tokių situacijų. Koks buvo nustatytas neblaivumas, neatsimena, bet jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau jos nesprendžia, nors turi prisipirkęs knygų, jas paskaito ir pamasto. Jis pats vienas namuose prie televizoriaus geria alkoholį – viskį arba degtinę. Jis alkoholį geria, kai turi pinigų jo nusipirkti. Kelmėje nėra anoniminių alkoholikų kursų ir jis negali jų lankyti, nors anksčiau Klaipėdoje tokius kursus lankė kiekvieną dieną ir jam tai patiko. Jis registruotas Užimtumo tarnyboje ir seniūnijoje yra susitaręs, kad jeigu būtų koks darbas, eitų dirbti. Jis prašo nutraukti baudžiamąją bylą susitaikius su nukentėjusiąja.
Nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis A. A. jos atsiprašė, sakydamas, kad atsiprašo ir daugiau taip nebus. Ji jam atleido. Susitaikė su juo ir bandys gyventi toliau. A. A. turi alkoholio vartojimo problemų ir kalba, kad ją reikia spręsti. Susitaikymo protokolą pasirašė savo noru ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta jiems susitaikius.
Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis A. A. kaltę pripažino ir parodė, kad iki 2025 m. vasario 13 d. gyveno (duomenys neskelbtini). Gyveno kartu su sugyventine I. M. nuomojamame bute. Už buto nuomą mokėdavo bendrai su I. M.. Su sugyventine I. M. kartu pragyveno nepilnai metus. Bendrų vaikų nesugyveno, gyveno vieni. Gyveno bendrai, viskuo dalinosi. Butas, kuriame gyveno, nėra filmuojamas. 2025 m. vasario 13 d. namuose šventė savo gimimo dieną. Namuose buvo tik su I. M. ir vartojo alkoholį – viskį. Bendrai išgėrė apie 0,7 litro butelį. Jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, bet įvykio aplinkybes pamena. Begeriant namuose, tarp jo ir I. M. įvyko konfliktas. Konflikto priežastis buvo ta, kad I. M. landžiojo po jo mobiliojo ryšio telefoną ir jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ištrynė jai nepatinkančius jo draugus. Jis pasakė, kad nebelįstų prie telefono ir nesusivaldęs kelis kartus ranka, kuria rankos dalimi – kumščiu ar delnu, nepamena – sudavė I. M. į veidą. Ar ji tuo metu stovėjo, ar sėdėjo, nepamena. Ar I. M. nuo jo suduotų smūgių nugriuvo, nepamena, bet pamena, kad, atrodo, abu sėdėjo ant lovos. Suduodamas smūgius I. M., jai sukėlė skausmą. Tada jis nuėjo miegoti, o, kaip suprato, I. M. iškvietė policiją ir atvykę pareigūnai jį sulaikė. Tai pirmas kartas, kai smurtavo prieš I. M.. Gailisi padaręs nusikaltimą. Nuo I. M. nenukentėjo. Kol vyks tyrimas, pagyvens pas mamą D. N. (b. l. 57-59, 69-75, 79-82).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. M. parodė, kad gyvena nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Buto vidus nėra filmuojamas. Gyvena su A. A. kaip sugyventiniai, viskuo bendrai dalinasi, už buto nuomą taip pat moka bendrai. Su A. A. kartu pragyveno apie metus laiko, sutarė gerai, vaikų nesugyveno. 2025 m. vasario 13 d. namuose su A. A. šventė dviese jo gimtadienį. Švęsti pradėjo apie 13 val. Vartojo alkoholį. Išgėrė gal du butelius viskio. Jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio ir įvykio aplinkybes nelabai pamena. Pamena, kad vakare, baigus gerti viskį, tarp jos ir A. A. kilo konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Tikslios priežasties nepamena. Jai, sėdinčiai kambaryje ant lovos, A. A. kažkiek kartų ranka sudavė per veidą. Kiek tiksliai kartų sudavė, nepasakys. Ar sudavė delnu, ar kumščiu, taip pat nepasakys. Nuo smūgio nenugriuvo. Juto skausmą veide, kurį 10 balų sistemoje įvertina 5 balais, jai padarė kraujosruvas po kaire akimi, prie kairio smilkinio, ant dešinio skruosto. Ji atgal A. A. smūgių nesudavė. A. A., eidamas miegoti, paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Ji policijos nekvietė. Pareiškimo nerašė ir nerašys. Atvykus policijai, A. A. buvo sulaikytas ir išvežtas. Dėl sumušimo ji buvo apžiūrėta policijos pareigūnų, medikų apžiūros atsisakė ir šiuo metu atsisako būti apžiūrima medikų. Pas medicinos ekspertus nevyks. Pareigūnė išaiškino, kad 2025 m. vasario 14 d. A. A. paleistas iš Šiaulių areštinės ir jam paskirta kardomoji priemonė su įpareigojimu nebendrauti, neieškoti ryšių su ja. Dėl 2025 m. vasario 13 d. įvykio civilinio ieškinio nereikš. A. A. atleidžia. Tai pirmas kartas, kai A. A. smurtavo (b. l. 31-42, 47-56).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2025 m. vasario 13 d. 18.15 val. gautas pranešimas, jog prieš 1 val. pranešėjas mušė savo sugyventinę, trenkė jai ranka. Pranešėjas policiją kviečiasi pats sau. Perskambinus atsiliepė moteris, kuri nurodė, kad jokia pagalba nereikalinga, vyras neblaivus ir pokalbį nutraukė (b. l. 5–9). Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 1-4).
Iš Telšių AVPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos R. N. 2025 m. vasario 23 d. tarnybinio pranešimo apie galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad apie įvykį pranešęs ir smurtu įtariamas asmuo – A. A., smurtą patyręs asmuo – I. M., smurtą patyrusio asmens sužalojimai – kraujosruva (mėlynė) ant dešinio skruosto ir prie kairės akies, smilkinio. Smurtą patyrusio asmens būsena – vengimas bendrauti su policijos pareigūnais, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Smurtu įtariamo asmens būklė – matomų kūno sužalojimų nėra, agresyvus, akivaizdžiai neblaivus ar apsvaigęs. Ryšys, siejantis smurtą patyrusį asmenį su smurtu įtariamu asmeniu – sugyventiniai. Nepilnamečių šeimoje nėra. Gautas paaiškinimas, kad 2025 m. vasario 13 d. apie 18 val. bute tarp sugyventinių A. A. (nustatytas 2,61 promilių girtumas) ir I. M. (nustatytas 1,47 promilių girtumas) (ALCOTEST ARYC-0013 patikros Nr. 2197828 galioja nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. kovo 31 d.) išgertuvių metu įvyko konfliktas dėl A. A. turimų meilužių. A. A. dešinės rankos delnu du kartus norėjo trenkti savo sugyventinei I. M. į nugarą, bet pataikė į veidą. Įvykio aplinkoje matosi girtavimo pėdsakai. Pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje anksčiau nebuvo gauta. Smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigos patalpas, A. A. sulaikytas 18.37 val. I. M. medikų apžiūros atsisakė (b. l. 10–13).
Iš Telšių AVPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos R. N. 2025 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrėtas butas, esantis daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini) (b. l. 14–22).
Iš Telšių AVPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos R. N. 2025 m. vasario 13 d. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrėtas I. M. kūnas. Matoma kraujosruva ant kairės pusės smilkinio ir po akimi, ant dešinio skruosto matoma kraujosruva (b. l. 23–27).
Iš 2025 vasario 18 d. susitaikymo protokolo matyti, kad kaltinamasis A. A. ir nukentėjusioji I. M. susitaikė.
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. A. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei I. M..
A. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, sudavė I. M., kiek atsimena, suėmė už kaklo ir po to neatsimena. Išvadą dėl neteisėtų A. A. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: kaltinamojo A. A. ir nukentėjusiosios I. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT ataskaitų žiūryklės (b. l. 1-4), Telšių AVPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos R. N. 2025 m. vasario 23 d. tarnybinio pranešimo apie galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 10–13), Telšių AVPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos R. N. 2025 m. vasario 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 (b. l. 14–22), Telšių AVPK Kelmės rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjos R. N. 2025 m. vasario 13 d. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelės Nr. 1 (b. l. 23–27) duomenys. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. A. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą sugyventinei I. M.. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad kaltinamojo sugyventinė ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ant nukentėjusiosios kūno vietų buvo matyti panaudoto smurto požymiai. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš sugyventinę, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą sugyventinei ir norėjo taip veikti.
Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai A. A. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja
Bylą nagrinėjant teisme, 2025 m. vasario 18 d. vykusio teismo posėdžio metu, kaltinamasis A. A. pareiškė, kad dar kartą nori atsiprašyti nukentėjusiosios, tai jau yra padaręs ir anksčiau. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nepriimti šio atsiprašymo, nukentėjusioji I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jie abu pasirašė susitaikymo protokolą ir prašo bylą nutraukti jiems susitaikius.
Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
A. A. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, kaltinamasis nurodė, kad atsiprašė nukentėjusiosios. Nukentėjusioji I. M. nurodė, kad su kaltinamuoju susitaikė, jam atleido. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nepareiškė civilinio ieškinio dėl padarytos turtinės arba neturtinės žalos atlyginimo.
Vertinant, ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, kad A. A. neteistas, šiuo metu jo atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų (b. l. 90-94). Nors kaltinamajam 2010 m., vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (neatlygintinai išdirbti 70 val. nemokamų darbų), o teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad įvyko konfliktas tarp jo ir buvusios sutuoktinės, abu buvo neblaivūs, ir jis jai pagrasino, tačiau baudžiamojo poveikio priemonė buvo įvykdyta, teistumas jau išnykęs, įvykis įvyko prieš beveik 15 metų ir ilgą laiką po to įvykio kaltinamasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė. A. A. per paskutinius 5 metus tris kartus baustas administracine tvarka (b. l. 95-100). A. A. šiuo metu nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 101-106). Nors nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad jis pripažino alkoholio vartojimo faktą ir kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsiprašė nukentėjusiosios. Iš A. A. parodymų matyti, kad dėl padarytos veikos jis apgailestavo ir tikisi, kad ateityje taip neatsitiks. Taigi, A. A. nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra pagrindo išvadai apie susiformavusias jo antivisuomenines nuostatas, o padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, neplanuotas, nulemtas alkoholio vartojimo. Teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad A. A. nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Teismas, įvertinęs A. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos įvykdymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, mano, kad teisingam atsakomybės realizavimui, tinkamam pasekmių įvertinimui ir būtinam teisingumo pricipo įgyvendinimui, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 mėnesių įvykdymo terminą.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius A. A. ginti parinko advokatą P. Simėną, kuris teikė teisinę pagalbą kaltinamajam. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 58,33 Eur. Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BK 51 str. 1 d. 9 p.) (b. l. 107-109). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. A., taip pat atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ir į tai, kad jis šiuo nuosprendžiu yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepriteistinos.
A. A. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 83-89). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu A. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. vasario 13 d. 18.37 val. iki 2025 m. vasario 14 d. 10.05 val. (b. l. 60-68).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu A. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti A. A., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.