Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienė ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. I. patikslintą ieškinį atsakovui G. J., institucijai teikiančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

priteisė iš G. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. ir S. J. periodinėmis išmokomis po 190 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (t. y. 2017-02-21) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti I. I.;priteisė ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas 605 Eur už advokato teisinės pagalbos paslaugas;priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas 52,76 Eur žyminio mokesčio, valstybės naudai;priteisė iš atsakovo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas 3,91 Eur valstybės naudai;sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo (padidinimo) pavedė vykdyti skubiai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti į pirmosios instancijos teismą.Jei teismas nenustatytų esminių proceso pažeidimų, prašome pakeisti 2016 m. rugsėjo 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą – pakeisti 2006-04-05 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-1098/2006 priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį: priteisti iš G. J. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir S. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) kiekvienam po 90 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių motinai I. L.. Prileistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

teismas netaikė LAT Senato nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ nuostatų. Nustatydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, teismas vadovavosi minimalios algos dydžio kriterijumi, tuo neteisingai taikė ir LAT praktiką šios kategorijos bylose. Teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl vaikų būtinųjų poreikių dydžio, pasirinkdamas minimalios algos dydžio kriterijų ir priteisė iš atsakovo 190 Eur per mėnesį. Teismo nurodytos aplinkybės, kad po teismo sprendimo praėjęs ilgas laikas, išaugę vaikų poreikiai, neduoda pagrindo teismui keisti priteisto išlaikymo dydžio, padidinant jį daugiau kaip keturis kartus. Tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyti teisiškai reikšmingi faktai, t. y. vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimas arba papildomų vaiko priežiūros išlaidų buvimas, tokie faktai byloje nebuvo nustatyti;

teismas nevertino atsakovo turtinės padėties pablogėjimo, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių, į asmeninio bankroto procedūrą ir kt. Dėl sunkios atsakovo materialinės padėties atsakovas neturi galimybės su šeima aplankyti Lietuvoje gyvenančių artimųjų, vienintelė išvyka 2017 m. vaikams buvo su palapinėmis prie ežero. Atsakovo mažesnieji vaikai dėl sunkios materialinės padėties nelanko nei vieno mokamo būrelio. Atsakovo dabartinė padėtis yra žemiau skurdo ribos. Atsakovas dirba sunkvežimio vairuotoju, su griežtai nustatytu grafiku, o per pastaruosius 2 metus 3 kartus gulėjo ligoninėje dėl širdies ritmo sutrikimų. Teismas turėjo įvertinti, kad atsakovo šeimoje auga dar du nepilnamečiai vaikai ir jo sutuoktinė yra neįgali. Taip pat teismas nevertino fakto, atsakovui yra taikoma jo asmeninio bankroto procedūra. Po santuokos su ieškove nutraukimo iki 2017 m. vasaros nepilnamečiai vaikai visas vasaros, žiemos ir kitas atostogas praleisdavo pas atsakovą Didžiojoje Britanijoje;

ieškovė šioje byloje buvo nesąžininga ir nuslėpė teisiškai reikšmingus faktus ir įrodymus apie vaiko S. J. gaunamas išmokas. Ieškovė nenurodė nei vaiko lankomos mokymo įstaigos pavadinimo, nei duomenų apie jo gaunamą stipendiją ir pan. Ieškovė nepateikė duomenų apie faktines jos išlaidas nepilnamečiams vaikams. Jos pajamos per mėnesį yra apie 258,39 Eur. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jos pajamos per mėnesį yra apie 500-600 Eur, tačiau rašytinių duomenų apie tai nepateikė. Kyla abejonių dėl ieškovės turtinės padėties vertinimo, jos galimybės teikti vaikams jos ieškinyje nurodytą išlaikymą.

teismas išnagrinėjo bylą ir neįtraukė į bylą dalyvauti asmens, su kurio teisėmis ir pareigomis sietinas šis teismo sprendimas, t. y. dėl atsakovo sutuoktinės L. P. dalyvavimo prisidedant prie atsakovo šeimos poreikių tenkinimo. Skundžiamo sprendimo išvados apie L. P. pajamas, materialinę padėtį, padarytos prielaidų ir spėjimo pagrindu. Tokiu būdu teismas pasisakė dėl trečiojo asmens teisių ir pareigų, jam nedalyvaujant procese ir nesant byloje rašytinų įrodymų apie jo materialinę padėtį ir galimybes.

nesutinkama su teismo išvada, kad atsakovo mažesniems vaikams reikia mažiau išlaidų, kai mokyklos uniformos kaina - 80 svarų komplektas, kurių reikia 3 per metus, nes mažieji jas greičiau ištepa ar suplėšo ir išauga, maistas mokykloje - 23 svarai per savaitę; pigiausias būrelis – 40 svarų, viena plaukimo pamoka - 5 svarai ir pan. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad pasibaigus bankroto procedūrai, esą išaugs jo pajamos. Pažymėtina, kad nuo 2017-10-21 pakeliama atsakovo būsto nuomos kaina.

teismas išsamiai ir detaliai išanalizavo vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Atsakovas taip pat turėjo teisę gauti ir pateikti teismui įrodymus dėl vaiko lankomos ugdymo įstaigos ar gaunamos stipendijos. Vien tai, kad vaikas mokosi ir dėl mokymosi gauna stipendiją (ar jos negauna), negali įtakoti tėvo pareigos išlaikyti/neišlaikyti savo vaiko. S. mokslo metus pradėjo 2017-09-01, bylos nagrinėjimo metu jokių stipendijų nebuvo gavęs. Jeigu vaikas ir gautų ateityje kažkokią stipendiją, tai nereiškia, jog tėvas neturi pareigos išlaikyti savo vaiko, ar jo išlaikymo dalis šio vaiko atžvilgiu dėl to turėtų būti mažinama;

atsakovas gyvendamas Anglijoje nuolat gavo ir šiuo metu gauna pakankamai didelio dydžio pajamas, jomis jis visiškai laisvai disponuos vos po dviejų mėnesių – 2017 m. lapkričio mėn., Anglijoje jo turimų išlaikytinių amžius, o kartu ir būtinieji poreikiai, yra mažesni nei Lietuvoje augančių jo vaikų S. ir D. amžius ir poreikiai. Be to, surinkti faktiniai duomenys netiesiogiai liudija, kad prie atsakovo šeimos išlaikymo Anglijoje prisideda ir jo dabartinė sutuoktinė L. P.. Ieškovės gaunamos pajamos yra gerokai mažesnės nei atsakovo, todėl ieškovė nėra pajėgi suteikti vaikams visa, ko tik reikia darniam bei harmoningam vaikų vystymuisi, socialiniams, kultūriniams bei buitiniams poreikiams patenkinti (užtikrinti), teikti sūnums pramogas, leisti juos į įvairius užsiėmimus ir t. t.;

atsakovo pateikti įrodymai apie neva padidėjusią nuomą, informacija apie minimalių pajamų lygį Didžiojoje Britanijoje 2017 m., bei nurodomos aplinkybės, jog dėl neva padidėjusios nuomos atsakovas bus priverstas kreiptis į savo bankroto administratorių dėl bankroto procedūros terminų pratęsimo, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų bei sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kadangi šie įrodymai pirmosios instancijos teismui pateikti nebuvo. Nėra įrodymų apie faktiškai atsakovo patirtas didesnes išlaidas. Nuomotojo laiškas apie tai, kad nuomotojas nori pakelti nuomos mokestį neįrodo, kad atsakovas susitars dėl tokių sąlygų ir/ar kad atsakovas neturi galimybės susirasti pigesnio nuomojamo būsto;

nebuvo poreikio trečiuoju asmeniu įtraukti į bylą atsakovo sutuoktinę, kadangi nei pats atsakovas, nei jo sutuoktinė nepareiškė jokio suinteresuotumo dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu. Atsakovo sutuoktinė sprendime buvo aptarta tik dėl to, kad teismas vertino atsakovo (ir tuo pačiu jo šeimos turtinę) padėtį, gaunamas pajamas ir turimas išlaidas, taigi sutuoktinė sprendime paminėta tik vertinant su tuo susijusius įrodymus, o ne pasisakant dėl sutuoktinės teisių ir pareigų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų

Apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė anglų kalba dokumentus: el. laišką dėl buto nuomos mokesčio padidinimo ir informaciją apie minimalių pajamų lygį Didžiojoje Britanijoje 2017 m., tačiau vertimų į lietuvių kalbą šių dokumentų nepateikė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie dokumentai negali būti pridėti prie bylos bei jais remiamasi, nagrinėjant apeliacinį skundą, kadangi jie nėra išversti į lietuvių kalbą (CPK 113 str. 3 d.).

Dėl suinteresuoto asmens neįtraukimo į bylą

Apeliantas nurodo, teismas, spręsdamas išlaikymo padidinimo klausimą, pasisakė dėl jo dabartinės sutuoktinės L. P., su kuria jis turi du nepilnamečius vaikus, teisių ir pareigų (vertino jos materialinę padėtį), kas sudaro pagrindą panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (2002 m. spalio 15 d. sprendimas Canete de Goni prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 55782/00 (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą. Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012).

Taigi, apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtrauktų į procesą asmenų teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jiems sukėlė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl apelianto sutuoktinės materialiųjų teisių ir pareigų, nes teismo sprendimas nesukūrė, nepanaikino, nepakeitė jos (jos vaikų) teisių ir pareigų bei niekaip nepakeitė jos (jos vaikų) teisinės padėties. Vien ta aplinkybė, jog ji yra apelianto vaikų motina ir padidinus iš apelianto priteistą išlaikymą jo vaikams su ieškove, galimai gali nukentėti kitų jo vaikų (su dabartine sutuoktine) interesai, nėra pagrindas ją (kitų apelianto vaikų motiną) įtraukti dalyvauti byloje. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas vieno vaiko išlaikymo dydžio klausimą, vertina (turi įvertinti) tą aplinkybę, jog apeliantas turi daugiau išlaikytinių, nepriklausomai nuo to, ar į bylos nagrinėjimą yra įtraukta šių išlaikytinių motina.

Dėl išlaikymo padidinimo

Apeliacinio skundo esmė, - ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimas (nuo 43,44 Eur/150 Lt iki 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) yra proporcingas vaikų poreikiams ir šalių turtinei padėčiai.

Nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 5 d. sprendimu sūnums S., gim. (duomenys neskelbtini) ir D., gim. (duomenys neskelbtini), iš apelianto priteistas (nustatytas) išlaikymas po 43,44 Eur (150 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Tenkindamas ieškovės ieškinį, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusius (padidėjusius) vaikų poreikius, 2006 m. balandžio 5 d. teismo sprendimu nustatytą išlaikymą padidino iki 190 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Pažymėtina ir tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010).

Kaip jau minėta, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų išlaikymą reguliuojančias nuostatas (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., 3.198 str. ir kt.).

Byloje nėra ginčo tarp šalių, jog išlaikymas turi būti padidintas, tačiau nėra sutariama, iki kokio dydžio. Apeliantas sutinka, kad išlaikymas būtų padidintas iki 90 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui.

Nustatyta, kad ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje yra nurodžiusi, jog mėnesinės išlaidos vaikų poreikiams (batai – 25-30 Eur, rūbai – 50 Eur ir pan.) sudaro apie 375 Eur - 425 Eur, t. y. ieškovė yra nurodžiusi vaikų poreikius. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyta suma - apie 380 Eur – yra kiekvienam vaikui kas mėnesį, o ne bendra abiems vaikams reikalinga suma kas mėnesį, kaip nurodo apeliantas, nes taip nėra nurodyta ieškinyje (ieškovės reikalavimas yra padidinti iki 190 Eur kiekvienam vaikui). Be to, vertinimas (apelianto), jog 190 Eur suma kas mėnesį vaiko išlaikymui yra pakankama, akivaizdžiai neatitikta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, juo labiau vaiko interesų. 190 Eur suma negalėtų patenkinti net minimalių vaiko poreikių. Taigi, pagrįsta ir reikalinga vaikų išlaikymui suma, nagrinėjamu atveju, laikytina 380 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, kuri galėtų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o apelianto argumentai, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų tokiai sumai pagrįsti, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad ši suma nėra didelė ir abejoti jos reikalingumu nėra jokio pagrindo.

Teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad priteisto išlaikymo dydis yra per didelis ir neatitinkantis apelianto galimybių teikti tokį išlaikymą. Nustatyta (patikrinus viešųjų registrų duomenis), kad ieškovė: 1) turi asmeninės nuosavybės teise butą (jai atitekusį turto dalybų su apeliantu metu ir už kurį ieškovė apeliantui išmokėjo kompensaciją), kuriame gyvena su vaikais; 2) turi automobilį VW Passat (pirma reg. 1999-06-01, įsigytas 2017-07-21), 3) dirba, jos darbo užmokestis yra apie 630-650 Eur (atskaičius mokesčius); atsakovas: 1) gyvena ir dirba Anglijoje, gaunamos pajamos apie 2 348 svarų (apie 2 668 Eur), 2) turi kitą šeimą, kurioje augina dar du vaikus, 3) jam taikoma asmeninio bankroto procedūra (kuri jau turėtų būti pasibaigusi – pagal apelianto atstovės paaiškinimą turėjo apsibaigti 2017 m. lapkričio mėn.), 4) gyvena išsinuomotame bute. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas šalims vaikų poreikių tenkinimui nustatė vienodas skirtinas sumas (po 190 Eur kiekvienam vaikui, viso 380 Eur), teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek ieškovė, tiek apeliantas pagal savo turtines padėtis turi galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo spręsti, kad išlaikymo iš apelianto padidinimas iki 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį, pažeis kitų apelianto nepilnamečių vaikų interesus ir, kad apeliantas neturi galimybės teikti tokio išlaikymo.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 3.201 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios leidžia padidinti išlaikymą atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas ir pan.). Kaip matyti, byloje nei ieškovė nenurodė aplinkybių, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų atsiradus papildomoms vaikų priežiūros išlaidoms. Ieškovė savo ieškinį grindė padidėjusiais vaikų poreikiais (vaikai pradėjo lankyti mokyklą, išaugo kainos ir pan.), bet ne atsiradusiomis papildomomis vaikų priežiūros išlaidomis, todėl teisinis pagrindas padidinti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra CK 3.201 straipsnio 1 dalis. Tačiau netinkamos įstatymo nuostatos nurodymas, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingo ir pagrįsto teismo sprendimo.

Kiti apelianto argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės šio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimtas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinį skundą atmetus iš apelianto ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 484 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymas) (CPK 98 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei I. I., a. k. (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.