Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus atstovui K. C.,

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl pažeistų teisių gynimo pagal ieškovių D. M., Z. B., D. G. ieškinį atsakovei I. L., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad gyvena kartu su atsakove minėtame bute. Tvorą pasistatė patys praeitais metais be bendrasavininkių sutikimo. Šiai dienai viena tvora yra išardyta, likę tik metaliniai stulpeliai, kita tvora sumažinta iki maždaug 1,50 cm. Jei vėliau ir statys naują tvorą, tai tik gavę leidimą.

Liudytoja S. K, teismo posėdžio metu parodė, kad jos sutuoktinis, paprašytas atsakovės, sumontavo skardinę tvorą (duomenys neskelbtini). Šiais metais minėtą tvorą sumažino, o vėliau ir visai nuėmė. Mano, kad su bendrasavininkiais tvoros statymas suderintas nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovė yra dalies 0,1057 ha ploto žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio S. K. g. (duomenys neskelbtini), savininkės (bendrasavininkės). Šis žemės sklypas yra bendrasavininkių valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šio žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendrasavininkių nėra nustatyta ir viešajame registre neregistruota. 2017 metų rugpjūčio mėnesio pabaigoje - rugsėjo mėnesį, atsakovė bendrai valdomame aukščiau paminėtame žemės sklype, savavališkai, neturėdama išduoto statybą leidžiančio dokumento, be projekto, be ieškovių sutikimo, pasistatė du statinius – tvoras. Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Šiaulių departamentas) 2018 m. kovo 19 d. atlikto patikrinimo faktinių aplinkybių vietoje ir faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. (duomenys neskelbtini)19.2) matyti, jog patikrinimo metu nustatyta, kad statybos darbai nevyksta. Šiaurinėje žemės sklypo dalyje nuo gyvenamojo namo sienos iki menamos žemės sklypo ribos pastatyta aklina 1,94 m aukščio ir 6,0 m ilgio skardinė tvora. Vakarinėje žemės sklypo dalyje nuo gyvenamojo namo sienos iki menamos žemės sklypo ribos pastatyta aklina šiferio lakštų ir medžio drožlių 1,8 m aukščio ir 2,0 m ilgio tvora. Iš 2018 m. kovo 21 d. rašto Nr. 2D-3811-(19.2) matyti, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ priedo 3 lentelės nuostatas, šie statiniai pagal požymius ir techninius parametrus yra priskiriami kitų inžinerinių statinių pirmai nesudėtingų statinių grupei. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 punktą, leidimas statyti nesudėtingą statinį privalomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, Kuršių nerijoje, upėje ar jos dalyje, kuri, įgyvendinant Vandens įstatymą, įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą.

Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2018 m. gegužės mėn. rašto matyti, kad atlikus natūralaus apšvietimo tyrimus gyvenamosiose patalpose, adresu S. K. g. (duomenys neskelbtini), kambariuose natūralaus apšvietimo rodikliai neatitinka natūralios apšvietos koeficiento lygių. Vienas iš faktorių, įtakojančių natūralaus apšvietimo koeficiento pokyčius gyvenamosiose patalpose, yra medžiai, gretimas užstatymas, lango parametrai ir kt. Iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 4 d. rašto Nr. 19-1544(420) matyti, kad pagal LR Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 4 punktą, jeigu žemės sklypas bendrosios nuosavybės teise priklauso keliems bendraturčiams, statant bet kokius statinius, privalomi visų šio žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nėra gavusi prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą tvoros statybai sklype, adresu S. K. g. (duomenys neskelbtini) .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.72 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. CK 4.73 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bendroji jungtinė nuosavybės teisė - kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. CK 4.75 straipsnio nuostatomis, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, kai yra nesutarimas valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis), naudojimosi tvarka turi būti adekvati turimoms dalims bendrojoje dalinėje nuosavybėje, pagal teismų praktiką, nustatant naudojimosi žemės sklypų tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip žemės naudojimo racionalumas, patogumas ir faktinis naudojimas, teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.).

CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad asmenys įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar suvaržytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ir darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kiliems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad pažeistas civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas: pripažindamas tas teises; atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį ir t.t.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu statytojas neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatyto bent vieno privalomojo reikalavimo statytojo teisei įgyvendinti, statyba yra draudžiama. Statybą leidžiančių dokumentų rūšys ir atvejai kada jie privalomi, nurodyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje. P. S. įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą, kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, statytojas privalo iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 ,,Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-10-27 įsakymu Nr. D1-713, 3 lentele, įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai), kurių aukštis ? 1 iki ? 2 m, priskiriamos I grupės nesudėtingiesiems statiniams, kurių aukštis > 2 iki ? 5 m, priskiriamos II nesudėtingiesiems statiniams. Atvejai, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui, nurodyti statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 ,,Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu Nr. D1-878, 3 priede. Besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinių sutikimų privalomumo atvejai nurodyti šio reglamento 7 priede. Jame nurodyta, kad rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi:

1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą);

1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijomis neperžengiant sklypo ribos):

1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)3300 ir (<)300);

1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą (teritoriją), plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 300 ir 900) ar vakarų (tarp 2700 ir 3300) kryptimis. <...>

4. Statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1–3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos. Pažymėtina, kad reglamentuoti minimalūs statinių atstumai iki sklypo ribų nusistatyta tvarka negalioja valdomos sklypo dalies vidinės ribos atžvilgiu.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė 0,1057 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto kadastrinė vietovė), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, statinius - tvoras pastatė savavališkai, be ieškovių bendrasavininkių sutikimo, darytina išvada, kad atsakovė pažeidė CK 4.75 straipsnio, LR statybos įstatymo, STR 1.01.0.3:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatas, STR 2.02.01:2004, 14 lentelės reikalavimus, t. y. pažeidė ieškovių teises ir teisėtus interesus, susijusius su šiuo žemės sklypo valdymu ir disponavimu, ko pasekoje sudaromos blogos gyvenimo sąlygos bute, tvora užstoja dienos ir saulės šviesos patekimui į ieškovių būstą, sudaromos sąlygos kauptis drėgmei, yra kenkiama ieškovių buto kokybei, tikėtina, jog taip pat yra keliamas pavojus ir ieškovių sveikatai. Ieškinys dėl pažeistų teisių gynimo tenkintinas (CK 1.137, 1.138, 4.72-4.75 straipsniai). Atsakovė įpareigotina dalinai nugriauti 0,1057 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. 2701/0012:21 Panevėžio miesto kadastrinė vietovė), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, be bendrasavininkių sutikimo pastatytas tvoras, t. y. šiaurinėje žemės klypo dalyje - akliną 1,94 m aukščio ir 6,0 m. ilgio skardinę (plastikinių lentelių) ir vakarinėje žemės sklypo dalyje - akliną šiferio lakštų ir medžio drožlių 1,8 m aukščio ir 2,0 m. ilgio, sumažinant jų aukštį iki 1,15 m.

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos, protingos, būtinos patirti šiame teisminiame procese bylinėjimosi išlaidos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).

Kaip matyti iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimo kvito, ieškovė D. M. šioje civilinėje byloje sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį (b.l. 6) kaip už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), tačiau sutinkamai su CPK 80 straipsnio 7 dalimi, šioje byloje turėjo būti sumokėta tik 75 Eur žyminio mokesčio, kadangi ieškinys buvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl 25 Eur žyminio mokesčio grąžintina žyminį mokestį sumokėjusiai ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš 2018 m. birželio 8 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 901601 (b.l. 6) matyti, jog ieškovė D. M. už advokato padėjėjo pagalbą surašant teismui ieškinį patyrė 200 Eur išlaidų, teismas neturi pagrindo patenkinus ieškinį, šių išlaidų nepriteisti iš atsakovės, nes jos šioje byloje buvo būtinos patirti ir yra protingo dydžio.

Iš 2018 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 761938 (b.l. 50) matyti, jog ieškovė D. M. už advokato padėjėjo pagalbą surašant dokumentą, patariant, suteiktas kitas paslaugas patyrė 100 Eur išlaidų. Teismas mano, jog šioje civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo šių išlaidų priteisti iš atsakovės. CPK 88 straipsnio 1dalies 6 punktas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiria prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o CPK 98 straipsnio 1dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnis 1dalis). Įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687/2015; kt.). Nors kaip matyti, ieškovės D. M. interesus šioje civilinėje byloje dėl pažeistų teisių gynimo atstovavo advokato padėjėjas K. R., tačiau atstovavimo sutartis su ieškove buvo sudaryta tik 2018 m. birželio 8 d. Aukščiau nurodytas pinigų priėmimo kvitas Nr. 761938 buvo išrašytas 2018 m. sausio 31 d., tiksliai nenurodant ir nedetalizuojant paslaugų suteikimo, t.y. nėra aišku, ar buvo suteiktos tik su šios civilinės bylos nagrinėjimu tiesiogiai susijusios teisinės paslaugos, kokios paslaugos buvo suteiktos, kokiais įkainiais, kokios trukmės, ar jos buvo būtinos, kai iš aukščiau nurodytos atstovavimo sutarties matyti, jog nėra detalizuota, jog teisinės paslaugos ieškovei bus teikiamos tik civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tai pat pažymima, jog šioje civilinėje byloje nesant advokato rašytinio patvirtinimo (leidimo) advokato padėjėjui teikti teisines paslaugas, rinkti įrodymus, tiesiogiai susijusius su šios civilinės bylos nagrinėjimu, iki ieškinio pateikimo teismui, o teisinę paslaugų sutartį sudarius kur kas vėliau, minėta, jog tik birželio 8 d., teismo vertinimu, tokios išlaidos (šiuo atveju, pagal 2018 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 761938, 100 Eur suma) patenkinus ieškinį, negali būti priskiriamos atlygintinomis, kadangi teisinių paslaugų suteikimo sutartis advokato padėjėjui suteikė teisę ieškovės interesus atstovauti civilinėje byloje Nr. e2-9495-902/2018, o kartu rinkti įrodymus, teikti teisines paslaugas šioje byloje tik nuo birželio 8 d., kai buvo sudaryta nagrinėjamas susitarimas su ieškove. Be to, kaip jau buvo minėta, už ieškinio teismui parengimą ieškovė sumokėjo advokato padėjėjui 200 Eur sumą, kuri teismo vertinimu, yra pakankama, apimanti ir teisines konsultacijas.

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. pinigų priėmimo kvito Nr. 901606 (b.l. 51) matyti, jog ieškovė D. M. už advokato padėjėjo atstovavimą byloje sumokėjo 200 Eur sumą. Teismas mano, jog šių išlaidų atsižvelgiant į posėdžių trukmę, nėra pagrindo mažinti, nes kaip matyti advokato padėjėjas atstovavo net tris ieškoves, aktyviai teikė įrodymus tikslu nustatyti tiesą byloje, tokiu būdu, siekė apginti ieškovių pažeistas teises, bylos nagrinėjimo taipogi nevilkino, priešingai, siekė greito, operatyvaus bylos proceso, tuo tarpu, atsakovės veiksmus teismas vertina neigiamai, ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsisakė duoti žodinius paaiškinimus teismui, teismo posėdyje savo išsakytų pretenzijų neargumentavo.

Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovės ieškovės D. M. naudai priteistina 75 Eur žyminio mokesčio ir 400 išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o valstybei – 24,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 80, 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) dalinai nugriauti 0,1057 ha ploto žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto kadastrinė vietovė), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, be bendrasavininkių sutikimo pastatytas tvoras t. y. šiaurinėje žemės klypo dalyje - akliną 1,94 m aukščio ir 6,0 m. ilgio skardinę (plastikinių lentelių) ir vakarinėje žemės sklypo dalyje - akliną šiferio lakštų ir medžio drožlių 1,8 m aukščio ir 2,0 m. ilgio, sumažinant jų aukštį iki 1,15 m.

Priteisti iš atsakovės I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ir 400 Eur (keturių šimtų eurų) advokato padėjėjo pagalbos išlaidų – ieškovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 24,70 Eur (dvidešimt keturių eurų 70 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei, įmokos kodas 5660.

Grąžinti ieškovei D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2018 m. birželio 8 d. Perlo paslaugų terminale. Mokesčio grąžinimą pavesti atlikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.