- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-2113-658/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02807-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Suinteresuotas asmuo
- G. B., Marijampolės teritorijų planavimo
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininko)- G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3562-329/2015 pagal pareiškėjos antstolės S. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. B., Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Antstolė kreipėsi į teismą prašydama paskirti baudą skolininkui G. B. už antstolio reikalavimų nevykdymą. Nurodė, kad antstolė vykdo 2012-01-26 Marijampolės rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-423-570/2011, pagal kurį atsakovas G. B. privalo išardyti visas savavališkai 20 m ilgio ir 17 m pločio 340 kv. m užstatymo ploto pastatyto statinio - mėšlidės konstrukcijas iki 50 cm po žemės paviršiumi valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, t.y. nugriauti mėšlidę ir sutvarkyti statybvietę (vykdomoji byla Nr.0076/13/00503). Skolininkas G. B. keletą kartų buvo ragintas įvykdyti teismo sprendimą geruoju, tačiau į raginimus nereagavo, savavališkos statybos nenugriovė. 2015 m. birželio 17 d. nuvykus kartu su Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistu L. Š. į (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog savavališkas statinys - mėšlidė nenugriauta, mėšlas nuo savavališkai pastatytos mėšlidės nepašalintas (b.1. 2-3).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 16 d. nutartimi prašymą dėl baudos skyrimo tenkino, už antstolės reikalavimų nevykdymą skyrė G. B. baudą - po 80 Eur už kiekvieną uždelstą įvykdyti antstolio reikalavimą dieną nuo antstolio kreipimosi į teismą dėl baudos paskyrimo dienos 2015 m. birželio 23 d. iki antstolio reikalavimo įvykdymo. Teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-747-571/2015 suteikta teisė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti apie 20 m. ilgio, apie 17 m. pločio ir apie 340 kv. m. užimamo ploto statomą mėšlidę valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo (skolininko) G. B.. Kauno apygardos teismo 2015m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1053-173/2015 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis palikta nepakeista. 2015 m. gegužės 15 d. Išieškotoja informavo antstolę, jog tam, kad inspekcija galėtų priverstinai įvykdyti teismo sprendimą skolininko lėšomis, turi būti užtikrintas atlaisvinimas, t.y. atsakovas turi pašalinti mėšlą nuo savavališkai statomos mėšlidės. Antstolė S. Ž. 2015 m. gegužės 20 d. patikslintu reikalavimu įpareigojo G. B. nedelsiant nuo reikalavimo gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d., pašalinti mėšlą nuo savavališkai pastatytos mėšlidės, esančios valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Minėtas reikalavimas įteiktas asmeniškai G. B. 2015 m. gegužės 26 d., tačiau per nurodytą terminą antstolės reikalavimai neįvykdyti. Nesant byloje duomenų, jog antstolio reikalavimų nebuvo galima įvykdyti dėl svarbių priežasčių, teismas sprendė, kad G. B. veiksmai, jam be svarbių priežasčių nevykdant teisėtų antstolio reikalavimų, apsunkina vykdymo procesą, todėl antstolės prašymą dėl baudos skyrimo tenkino. Spręsdamas dėl baudos dydžio, teismas atsižvelgė į antstolio reikalavimų nevykdymo trukmę bei tai, kad už antstolių reikalavimų nevykdymą G. B. iki šios nutarties priėmimo dienos šioje byloje nebaustas ir paskyrė 80 Eur už kiekvieną antstolio reikalavimo nevykdymo dieną dydžio baudą (b.l. 11-13).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo (skolininkas) G. B. atskiruoju skundu (b. l. 17-18) prašo prijungti papildomus rašytinius įrodymus – paslaugų teikimo sutarties kopiją, panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundo netenkinti. Nurodo, kad antstolei buvo pateikta paslaugų teikimo sutartis, tikslu įrodyti, kad G. B. siekia pastatyti Silosinės aikštelę, kurioje galima kaupti tirštą mėšlą. Kadangi byloje nėra paslaugų teikimo sutarties, pateikia ją su atskiruoju skundu. Paaiškina, kad skolininko ūkyje yra laikoma daugiau nei 132 gyvuliai, todėl ūkiui privaloma laikytis Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatų. Teigia informavęs antstolę, kad vos pastačius reikalavimus atitinkančią mėšlidę, teismo sprendimas bus įvykdytas. Aplinkybę, kad skolininkas ne piktybiškai neįvykdė antstolio patvarkymo grindžia Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo nuostatomis. Pagal kurias skolininkui buvo draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės (18 p.). Be to draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai (19 p.). 20 punkte nustatyta, kad draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. Asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 100 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti Reikalavimų aprašo 23 punkte nustatytus reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti. Nuo 2012 m. sausio 1 d. šis reikalavimas taikomas ir Asmenims, tręšiantiems mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus (22 p.). Siekiant įvykdyti antstolio reikalavimus, reikalinga nuo statinio nuvežti mėšlą, o tą atlikti šiuo metu draudžiama. Žemės ūkio naudmenyse šiuo metu auga pasėliai dėl ko neįmanoma mėšlo nei paskleisti nei sukaupti. Nurodo informavęs pareiškėją, kad įpareigojimą įvykdys iki 2015 m. spalio 1 d. Mano, kad paskirtos baudos dydis yra neproporcingas įpareigojimo neįvykdymui, kadangi vien nugriovimo darbai kainuos apie 3500 Eur, todėl paskirtoji bauda – 80 Eur per dieną yra neproporcinga.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirą skundą suinteresuotas asmuo Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas piktybiškai nevykdo teismo sprendimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nuo 2011 metų. Nesutinka su apelianto argumentu, jog paskirtos baudos dydis yra neproporcingas, kadangi pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį už antstolio reikalavimų nevykdymą gali būti paskirta iki 289 Eur bauda už kiekvieną nevykdymo dieną.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Atskirajame skunde yra reiškiamas prašymas dėl naujų įrodymų – paslaugų teikimo sutarties prijungimo. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Iš prašomos prijungti paslaugų sutarties matyti, kad ji buvo sudaryta 2015-04-24, ją pateikė pats skolininkas, esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šio įrodymo pateikimo galimybė egzistavo viso proceso pirmojoje instancijoje metu. Jokių pagrįstų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti bent jau tikėtiną išvadą, kad įrodymai nebuvo galimi pateikti pirmosios instancijos teisme- apeliantas nenurodė. Be to, pagal CPK 324 straipsnio 3 dalį, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Sprendžiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinėje instancijoje klausimą aktualios ir bendrosios proceso nuostatos, reglamentuojančios įrodinėjimą, įskaitant tas, kurios nustato, kokie faktiniai duomenys gali būti laikomi įrodymais (CPK 177 str.). Įrodymais civilinėje byloje pripažįstami ne bet kokie faktiniai duomenys, o tik tokie, kurie atitinka šiuos požymius: tam tikri duomenys, informacija, žinios apie faktus, sudarančius įrodinėjimo dalyką, t.y. įrodymai turi turėti ryšį su byla (įrodymų sąsajumo kriterijus). Susipažinusi su apelianto pateikta sutartimi matyti, kad darbų pagal šią sutartį atlikimo data 2015-06-30, duomenų apie pratęstus darbų atlikimo terminus teismui nepateikta, taigi ši sutartis negali patvirtinti apelianto teiginių, jog jis šiuo metu siekia pastatyti Silosinės aikštelę. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naujas įrodymas atsisakytinas priimti.
Dėl baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d.). Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolio reikalavimų privalomumo principas įtvirtintas CPK 585 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų numatytus atvejus, yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo nevykdymą - asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną.
Byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-423-570/2011 įpareigojo atsakovą G. B. pašalinti savavališkos statybos padarinius – per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statomą mėšlidę ir sutvarkyti statybvietę. 2012-01-26 šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas, kuris vykdymui pateiktas 2012-03-01. Skolininkui nevykdant sprendimo, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-747-571/2015 suteikta teisė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti apie 20 m. ilgio, apie 17 m. pločio ir apie 340 kv. m. užimamo ploto statomą mėšlidę valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje ir sutvarkyti statybvietę, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovo (skolininko) G. B.. Kauno apygardos teismo 2015m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2S-1053-173/2015 Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis palikta nepakeista. 2015 m. gegužės 18 d. antstolės kontoroje gautas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštas dėl teismo sprendimo priverstinio vykdymo G. B. atžvilgiu, kuriame nurodyta, jog inspekcija galėtų priverstinai įvykdyti teismo sprendimą skolininko lėšomis, turi būti užtikrintas atlaisvinimas, t.y. atsakovas turi pašalinti mėšlą nuo savavališkai statomos mėšlidės. Antstolė S. Ž. 2015 m. gegužės 20 d. patikslintu reikalavimu įpareigojo G. B. nedelsiant nuo reikalavimo gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 31 d., pašalinti mėšlą nuo savavališkai pastatytos mėšlidės, esančios valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje. Minėtas reikalavimas įteiktas asmeniškai G. B. 2015 m. gegužės 26 d., tačiau per nurodytą terminą antstolės reikalavimai neįvykdyti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad antstolės 2015 m. gegužės 20 d. reikalavimas pašalinti mėšlą nuo savavališkai pastatytos mėšlidės, esančios valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, yra neįvykdytas. Apeliantas ginčija jam paskirtą baudą, teigdamas, jog šis reikalavimas neįvykdytas dėl objektyvių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius pripažįsta nepagrįstais. Atskirajame skunde remiamasi Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo (toliau Aprašas) nuostatomis. Teismas pažymi, kad pagal Aplinkos ir žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo 18 ir 19 punktus draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., bei nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., taigi priešingai nei teigia apeliantas, antstolio reikalavimo vykdymo momentu – gegužės 26-30 dienomis buvo leidžiama mėšlą ir srutas naudoti laukams tręšti. Pagal Aprašo 20 punktą draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo. 2015 m. gegužės 30-31 dienos buvo atitinkamai šeštadienis ir sekmadienis. Tačiau minėtame punkte įtvirtintas draudimas taikomas tik tręšiant laukus skystu mėšlu ar srutomis, be to byloje nėra jokių duomenų, kad visi skolininko ūkinei veiklai vykdyti naudojami žemės sklypai yra arčiau nei 100 metrų nuo gyvenamojo namo ar arčiau nei 300 m nuo gyvenvietės bei, kad skolininkas kreipėsi dėl sutikimo tręšti laukus gavimo ir jo negavo. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad objektyvių priežasčių, trukdžiusių nustatytu terminu įvykdyti reikalavimą, nebuvo, dėl ko yra teisinis pagrindas skirti skolininkui CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio baudą už sąmoningą vengimą vykdyti teisėtą antstolio reikalavimą. Kadangi bauda yra skiriama ir skaičiuojama už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną, apeliacinės instancijos teismas vertina ar nebus objektyvių kliūčių įvykdyti antstolio nurodymą, t.y. išvežti iš mėšlidės mėšlą. Šiuo metu nėra draudžiama tręšti laukus. Iš tiesų, nuo lapkričio 15 d. įsigalios draudimas dėl laukų tręšimo, tačiau, teismo vertinimu, laikotarpis iki minėto draudimo įsigaliojimo yra pakankamas tam, kad įvykdyti nustatytą įpareigojimą. Be to, šiuo metų laiku pasėliai jau yra nuimti, kas reiškia, jog nebus kliūčių mėšlo paskleidimui. Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas taip pat akcentuoja, jog tam, kad įvykdyti antstolio reikalavimą, skolininkas neprivalo mėšlidėje laikomą mėšlą panaudoti laukų tręšimui, skolininkas yra laisvas pasirinkti ką daryti su savavališkai pastatytame statinyje laikomu mėšlu. Jei skolininkas neturi tinkamų statinių mėšlui kaupti ar negali išbarstyti jo laukuose, jis turi teisę jį realizuoti, išsinuomoti objektą jam laikyti ir pan. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, jog negali įvykdyti reikalavimo, kadangi yra draudžiama nuo statinio nuvežti mėšlą. Aprašas nustato laiko ir kiekio apribojimus mėšlą ir srutas naudojant tręšimui, tačiau nedraudžia jo transportavimo. Tai, kad apelianto teigimu jis siekia pastatyti Silosinės aikštelę nesudaro pagrindo nevykdyti reikalavimo dėl mėšlo išvežimo. Skolininkas turėjo daugiau nei pakankamai laiko įvykdyti teismo sprendimą, t.y. nugriauti savavališkai pastatytą mėšlidę. Jau nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, t.y. 2012-01-17 skolininkui buvo puikiai žinoma, kad jis privalo įsirengti mėšlo laikymo aikštelę, kadangi ant valstybei priklausančios žemės savavališkai pastatytame statinyje laikyti mėšlo jis neturi jokio teisinio pagrindo. Todėl tai, kad šiuo metu skolininkui mėšlo realizavimas ar išvežimas į išsinuomotą statinį galimai yra ekonomiškai nenaudingas ar pareikalausiantis daugiau finansinių resursų yra tik paties skolininko, beveik tris metus vengiančio vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, veiksmų pasekmė ir neatleidžia jo nuo reikalavimo nuvežti mėšlą vykdymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog nustatytas baudos dydis yra neproporcingas. Baudos, skiriamos vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas yra garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t.y. paskatinti, šiuo atveju skolininką, kuo greičiau sudaryti sąlygas teismo sprendimo įvykdymui. Nustatant skirtinos baudos dydį, svarbu, kad ji būtų ne per didelė, tačiau pakankama, kad skatintų pažeidėją nutraukti teisės pažeidimą. Todėl sprendžiant dėl baudos dydžio atsižvelgtina į tai, kad teismo sprendimas neįvykdytas nuo 2012 metų pradžios. Skolininkui nei geranoriškai nei priverstinio vykdymo metu nevykdant teismo sprendimo, išieškotoja turėjo kreiptis į teismą, kad jai būtų suteikta teisė pačiai įvykdyti teismo sprendimą – t.y. nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Tačiau net ir suteikus jai tokią teisę, teismo sprendimo neįmanoma įvykdyti, kadangi skolininkas savavališkai pastatytame statinyje laiko mėšlą taip sudarydamas kliūtis teismo sprendimo įvykdymui. Nuo antstolio kreipimosi į teismą dienos iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dienos skaičiuojant po 80 Eur per dieną sudarytų apytiksliai 9000 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokio dydžio suma susidariusi vien tik bylos nagrinėjimo metu už mėšlo neišvežimą yra neproporcingai didelė ir turi būti mažinama, kadangi CPK 585 straipsnio 2 dalyje nustatytos sankcijos tikslas yra ne sukelti skolininkui finansinius sunkumus, bet paskatinti (priversti) skolininką operatyviai vykdyti antstolio reikalavimą. Tam, kad būtų pasiekti baudos skyrimo tikslai, t.y. kad skolininkui atsirastų finansinė paskata ir motyvacija vykdyti antstolio reikalavimą, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pakankama bauda būtų 30,00 Eur už kiekvieną įvykdyti antstolio reikalavimus uždelstą dieną. Mažesnės baudos paskyrimas, teismo vertinimu, galimai turėtų priešingą efektą, nei jos paskyrimu siekiami tikslai, kadangi skolininkui galimai finansiškai būtų naudingiau mokėti nustatyto dydžio baudą nei imtis priemonių antstolio reikalavimui įvykdyti.
Nurodytų argumentų pagrindu apelianto atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis pakeistina, sumažinant paskirtos baudos dydį iki 30 Eur už kiekvieną uždelstą dieną (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartį pakeisti sumažinant paskirtos baudos dydį iki 30 Eur už kiekvieną įvykdyti antstolio reikalavimus uždelstą dieną.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.