Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-24 · Administracinė byla Nr. A-438-2516-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2011-10-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-04-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  3. T-237-2012Nutartis · 2013-01-07Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2014-01-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  5. P-602-76-14Nutartis · 2014-09-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-24
Bylos Nr.
A-438-2516-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02360-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis, Romanas Klišauskas (pran.)
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybei
Kategorijos
  • 15.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-2516/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02360-2010-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui D. V.,atsakovo atstovams Audronei Ercmonaitei, Julianui Viduto,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjų reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ ir reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Statybų linija“ ir reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sklypas“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai RUAB „Statybų linija“ ir RUAB „Sklypas“ skunde prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės turtinę žalą, padarytą neteisėtais veiksmais: 1 0816 321,34 Lt – UAB „Sklypas“ naudai ir 13 845 779,68 Lt – UAB „Statybų linija“ naudai ir priteisti pareiškėjų naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) kelis kartus atsisakiusi svarstyti pareiškėjų parengtą detalųjį planą, neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatytų įpareigojimų, vilkino detaliojo planavimo procesą ir tokiu būdu buvo užkirstas kelias detaliojo plano tvirtinimui ir pareiškėjams padaryta žala. Pareiškėjai nurodo, jog Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, dėl tokių valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiradusią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Savivaldybė pažeidė įstatymų nuostatas, reglamentuojančias teritorijų planavimo dokumentų derinimo tvarką. Teritorijų planavimo įstatyme (toliau – TPĮ) numatyta, kad detaliojo plano derinimo procedūra atliekama kompleksiškai ir turi būti pabaigta per nustatytą terminą, todėl pagal įstatymą sprendimą derinti ar nederinti Žemės sklypų detalųjį planą galėjo priimti tik Savivaldybės Nuolatinė statybos komisija, kuri yra sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų. Tačiau Savivaldybės administracija, gavusi pareiškėjų 2005 m. liepos 1 d., 2006 m. sausio 17 d., 2006 m. birželio 6 d. pakartotinius prašymus derinti Žemės sklypų detaliojo plano sprendinius, neperdavė pareiškėjų prašymų Žemės sklypų detaliojo plano Savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai derinimui, bet pati nusprendė nederinti detaliojo plano. Tokiu būdu Savivaldybė iš esmės pažeidė detaliojo plano derinimo taisykles. Savivaldybė 2006 m. lapkričio 30 d. raštu pareiškė ir patvirtino, kad detaliojo plano projektas buvo nagrinėjamas tik 2005 m. sausio 8 d., 2005 m. rugpjūčio 4 d. ir 2006 m. lapkričio 23 d. Savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Tai yra, Savivaldybė pripažino, kad pareiškėjų 2006 m. sausio 17 d. ir 2006 m. birželio 6 d. prašymai derinti Žemės sklypų detalųjį planą iš viso nebuvo perduoti pagal kompetenciją Savivaldybės Nuolatinei statybos komisijai. Taigi, Savivaldybės tarnautojai sprendė klausimus, kurie yra už jų kompetencijos ribų, ir pažeidė prievolę perduoti pareiškėjų prašymus TPĮ nurodytam kompetentingam subjektui. Šiuo atveju Savivaldybė, visiškai neatsižvelgdama į tai, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas dar 2004 m. gruodžio 15 d. pagal kompetenciją suderino detalųjį planą dėl atitikimo aplinkosaugos reikalavimams, iš naujo kėlė klausimą dėl detaliojo plano atitikimo Specialiųjų sąlygų reikalavimams, be to, tuo pačiu klausimu keitė argumentus, kėlė naujus argumentus, kuriais buvo grindžiami nepritarimai detaliojo plano projektui, tarp jų ir tuos, kurie neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl detaliojo plano suderinimo. Tokiu būdu pareiškėjai buvo priversti nuolat rinkti papildomus įrodymus dėl Savivaldybės argumentų nepagrįstumo, tikslinti informaciją, pagal kurią Savivaldybės užklaustos institucijos teikė atsakymus į užklausimus, taip pat ginti savo teisėtus interesus, kuriuos Savivaldybė pažeidinėjo vilkindama detalųjį planavimą.

Pareiškėjų teigimu, Savivaldybė neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus, iš esmės pažeidė detaliojo plano derinimo tvarką, vilkino detaliojo planavimo procesą. Savivaldybė kiekvieną kartą atsisakydavo derinti Žemės sklypų detalųjį planą analogiškais motyvais, visiškai nepaisydama to, kad kompetentingos institucijos ne vieną kartą pripažino Savivaldybės atsisakymo derinti motyvus nepagrįstais nei nustatytais faktais, nei galiojančiomis teisės aktų normomis. Visos Žemės sklypų detaliajame planavime dalyvavusios kompetentingos institucijos patvirtino, kad detalusis planas parengtas tinkamai ir nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Taip pat Savivaldybė nevykdė jai privalomų Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento sprendimų, kuriais Savivaldybės atsisakymo derinti planą motyvai pripažinti nepagrįstais. Akivaizdu, jog buvo vilkinamas detaliojo plano derinimo procesas ir tai buvo daroma tyčia. Tą aplinkybę, kad Savivaldybė vilkina Žemės sklypų detaliojo plano derinimo procesą, nustatė ir Seimo kontrolierė V. P. Savivaldybė akivaizdžiai ir piktybiškai naudojasi įstatymų suteikta kompetencija, piktnaudžiauja suteikiamomis teisėmis, vilkino detaliojo plano derinimo procesą bei iki šiol vilkina pareiškėjų parengto detaliojo plano tvirtinimo procesą ir nevykdo teismo įpareigojimų, kas, pareiškėjų įsitikinimu, vertinama kaip piktybiniai įstatymų pažeidimai, tad šiuo atveju, esant išvardintoms aplinkybėms, Savivaldybės veiksmų neteisėtumas abejonių nekelia. Pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, kad detaliojo plano derinimo procedūra užtruks ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo prašymo pateikimo (TPĮ (redakcija iki 2004 m. gegužės 1 d.) 23 straipsnio 5 dalis), t. y. Žemės sklypų detalusis planas galėjo ir turėjo būti suderintas iki 2005 m. sausio 31 d., tačiau beveik du metus šie veiksmai nebuvo atlikti, ir kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjai 2006 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl Žemės sklypų detaliojo plano patikrinimo, laikydami Žemės sklypų detalųjį planą suderintu pagal teisės aktų nuostatas. Minėtais neteisėtais veiksmais Savivaldybė padarė pareiškėjams žalos, kuri iš viso sudaro 24 662 101,02 Lt: UAB „Sklypas“ patirta žala sudaro 10 816 321,34 Lt, UAB „Statybų linija“ patirta žala sudaro 13 845 779,68 Lt.

Skunde pareiškėjai pažymėjo, kad nurodyto dydžio žalą sudaro pareiškėjų AB SEB bankui pagal sudarytas kreditavimo sutartis sumokėtos palūkanos, skaičiuojamos nuo pirmojo Savivaldybės neteisėto sprendimo atsisakyti patvirtinti pareiškėjų detalųjį planą dienos (t. y. nuo 2007 m. gegužės 11 d.) iki pareiškėjų restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos (abu pareiškėjai yra restruktūrizuojamos įmonės), bei Savivaldybės vilkinimo atlikti įstatymų priskirtas funkcijas sąlygotas Žemės sklypų vertės sumažėjimas, t. y. pareiškėjų negautos pajamos. Visa nurodytą laikotarpį, kuriam buvo pratęstas Žemės sklypų įsigijimui suteikto kredito grąžinimo terminas. Pareiškėjai už suteiktą kreditą mokėjo bankui palūkanas, kurios yra laikomos tiesioginiais pareiškėjų nuostoliais, patirtais dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų, t. y. vilkinimo atlikti įstatymu priskirtas funkcijas ir nepagrįsto atsisakymo patvirtinti Žemės sklypų detalųjį planą. Jeigu Savivaldybė būtų laikiusis įstatymų nustatytų terminų bei kitų šiame skunde paminėtų įstatymų nuostatų, detalusis planas turėjo būti patvirtintas dar 2006 m. Pareiškėjai iki 2007 m. balandžio mėn. (iki ekonominio nuosmukio pradžios) tikėjosi visą projektą parduoti. Dėl Savivaldybės neteisėtų veiksmų pareiškėjai nustatytais terminais neteko galimybės įgyvendinti numatytų ketinimų. Prasidėjus finansų krizei ir nesant patvirtino Žemės sklypų detaliojo plano, žemės sklypų vertė žymiai sumažėjo ir šiai dienai sudaro tik 17,5 proc. vertės, kuri buvo 2007 metais. Pareiškėjų manymu, Savivaldybės vilkinimo atlikti įstatymų priskirtas funkcijas sąlygotas Žemės sklypų vertės sumažėjimas yra laikomos pareiškėjų negautomis pajamomis, kurias Savivaldybė privalo atlyginti. Be to, pareiškėjai, tikėdamiesi, jog Savivaldybė tinkamai vykdys įstatymuose nustatytus įpareigojimus, ir detalusis planas bus patvirtintas vėliausiai 2007 m. pradžioje, 2006 m. balandžio 6 d. su UAB „Eika“ sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią pareiškėjai įsipareigojo parduoti minėtus Žemės sklypus (su patvirtintu detaliuoju planu), o pirkėjas UAB „Eika“ įsipareigojo juos nupirkti bei sumokėti 26 500 000 Lt kainą. Šalys susitarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimo Savivaldybėje dienos, tačiau ne vėliau kaip iki 2007 m. gegužės 31 d. Remiantis Sutarties 7.3 punktu, šalys susitarė, jog nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties per sutartyje numatytą terminą, t. y. iki 2007 m. gegužės 31 d., sutartis bus laikoma pasibaigusia. 2007 m. gegužės 11 d. Savivaldybei priėmus sprendimą atsisakyti patvirtinti Žemės sklypų detalųjį planą, tokiu būdu pareiškėjai neįvykdė preliminarios sutarties sąlygų, ir pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis dėl šios priežasties nustatytu terminu nebuvo sudaryta. Šalys buvo priverstos nutraukti sudarytą preliminariąją sutartį, ir dėl to pareiškėjai neteko galimybės, dar neprasidėjus ekonominiam nuosmukiui, gauti kuo didesnę kainą už žemės sklypus. Iš viso nuo 2007 m. gegužės 11 d. iki šios dienos žemės sklypų vertė sumažėjo 23 500 000 Lt, t. y. pareiškėjų negautas pajamas dėl Savivaldybės vilkinimo atlikti įstatymų priskirtas funkcijas sudaro 23 500 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė) atsiliepime į pareiškėjos skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjai, įsigydami žemės sklypus ir sudarydami kreditavimo sutartį, negalėjo būti užtikrinti, kad jiems pavyks realizuoti savo ketinimus. Tokie pareiškėjų ketinimai negali būti vertinami kaip teisėti lūkesčiai. Įsigydami žemės sklypus pareiškėjai žinojo, kad žemės sklypų, dėl kurių kyla ginčas, tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, buvo nustatyta kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Šis projektas buvo parengtas turint tikslą atkurti nuosavybės teises į piliečių nuosavybės teise iki nacionalizacijos turėtą žemę. Žemės sklypo naudojimo paskirtį, pagal tuo metu galiojantį TPĮ, buvo galima pakeisti tik parengus žemės sklypo detalųjį planą. Pareiškėjai, sudarydami kreditavimo sutartį, veikė savo rizika. Atsakovas mano, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp pareiškėjų nurodytos žalos ir Savivaldybės neveikimo. Nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 3 kartus svarstė žemės ūkio paskirties sklypų, esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalųjį planą. Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimus nepritarti žemės ūkio paskirties žemės sklypų, esančių Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detaliajam planui. Buvo nustatyta, kad pateiktas detalusis planas netinkamas. Vilniaus rajono savivaldybės taryba ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija daug kartų siūlė UAB „Sklypas“ ir UAB „Statybų linija“ atstovams pašalinti trūkumus, tačiau pareiškėjai visiškai ignoravo visus pasiūlymus ir tik reikalavo pakartotinai svarstyti ir patvirtinti pateiktą planą. Dėl tokių UAB „Sklypas“ ir UAB „Statybų linija“ veiksmų detalusis planas iki šiol liko nepatvirtintas. Savivaldybės taryba negalėjo ir negali patvirtinti netinkamo detaliojo plano. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nustatė, kad šiuo metu negalioja daug kitų pateiktų Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dokumentų, o būtent: 2002 m. liepos 4 d. ir 2004 m. gegužės 20 d. Sąlygos bendriesiems, detaliesiems planams ir specialiojo planavimo dokumentams rengti (galiojimo terminas 3 m.), topografinė nuotrauka (galiojimo terminas 1 m.). Be to, topografinė nuotrauka neatitinka tikrovės, nes atgabenta tūkstančiai kubinių metrų grunto, todėl žymiai pakeistas planuojamos teritorijos reljefas.

Atsakovas nurodė, kad iki šiol pareiškėjai nepateikė jokių galiojančių ir naujų dokumentų. 2005 m. Nuolatinė statybos komisija ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojai nustatė, kad pateikto projekto sprendimai neatitinka specialiųjų žemės naudojimo sąlygų ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Projekto autoriai nesilaikė 2002 m. liepos 8 d. ir 2004 m. gegužės 20 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotų sąlygų detaliajam planui rengti. 2006 m. lapkričio 25 d. Nuolatinės statybos komisijos nariai buvo nuvykę į vietą ir nustatė, kad UAB „Statybų linija“ ir UAB „Sklypas“ savavališkai vykdo statybos darbus. Planuojamojoje teritorijoje nuniokotas vandens telkinio pakrantės gamtinis kraštovaizdis, atgabenta tūkstančiai kubinių metrų grunto, sunaikinta dalis vandens telkinio apsauginių želdinių, sugadintas derlingas žemės sluoksnis, pakeistas planuojamos teritorijos reljefas, kuris dabar visiškai neatitinka topografinės nuotraukos, padarytos rengiant planą. Tokiems kasinėjimo darbams UAB „Statybų linija“ ir UAB „Sklypas“ leidimo neturėjo. Tai atsakovas vertino kaip statybą be leidimo, todėl būtina gauti pažymą dėl nelegalios statybos padarinių pašalinimo. Dėl savavališkos statybos darbų negalima patvirtinti detaliojo plano. Be to, atsakovo teigimu, prašomas išlaidų atlyginimo dydis yra neadekvatus atliktam darbui, nepateiktas išsamus jų apskaičiavimo mechanizmas bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams. Atsakovo manymu, jam turtinė prievolė atlyginti nuostolius pareiškėjams neatsiranda ir negali atsirasti, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų, be kurių civilinės atsakomybės atsiradimas yra neįmanomas. Savivaldybės darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų nepažeidė. Jie vykdo Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos techninio reglamento reikalavimus, neatliko jokių įstatymų draudžiamų veiksmų, elgėsi atidžiai ir rūpestingai.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjų skundo netenkino.

Teismas konstatavo, jog bylos duomenys patvirtina, kad dėl atsakovo sprendimų buvo inicijuotos administracinės bylos, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu priėmė pareiškėjams palankius sprendimus. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad kreipimasis į teismą yra įprastas demokratinėje visuomenėje teisių gynimo būdas, įtvirtintas Konstitucijoje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokio ginčų sprendimo būdo atsiranda žala. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėjai patyrė žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ginčas, su kuriuo pareiškėjai sieja žalos atsiradimą, teisės normų taikymo bei faktinių aplinkybių vertinimo aspektais buvo pakankamai sudėtingas. Teismas akcentavo, jog reikalavimai dėl žalos priteisimo negali būti pripažinti pagrįstais, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atsakovo veiksmai iš dalies yra sąlygoti (žalos atlyginimo instituto taikymo požiūriu) nepakankamai aiškaus ginčo santykių teisinio reglamentavimo, turtinės žalos priteisimas šiuo atveju nebūtų teisingas. Todėl tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų (tariamai turėta) teisė nebuvo realizuota ne dėl savivaldybės institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, o iš dalies dėl to, kad iškilo teisinis ginčas, kuris buvo pakankamai sudėtingas, kol vyko teisminiai procesai, pasibaigė kai kurių dokumentų, be kurių negali būti tvirtinamas detalusis planas, galiojimo terminai. Teismo nuomone, CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad nurodytoje situacijoje savivaldybės institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad pagrindas atlyginti pareiškėjų nurodytą turtinę žalą savivaldybei neatsirado.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjai RUAB „Statybų linija“ ir RUAB „Sklypas“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

Pareiškėjai nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jam keliamų įstatymo reikalavimų, teismas nevisapusiškai ištyrė ir įvertino bylos aplinkybes. Dėl šių reikalavimų pažeidimo neteisingai buvo išspręsta byla, todėl remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 142 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 5 punktu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimas privalo būti panaikintas ir byla grąžinta tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjų nuomone, bylą nagrinėjant iš naujo, teismas turėtų išsiaiškinti, visapusiškai ir objektyviai ištirti bei sprendime įvertinti ginčo esme sudarančias aplinkybes, esant reikalui ir pagrindui, išreikalauti papildomus įrodymus, būtinus ginčo esmei atskleisti ar svarbioms ginčui aplinkybėms nustatyti. Be to, anot pareiškėjų, jie teismui pateiktame skunde išsamiai įvardijo aplinkybes ir argumentus, pagrindžiančius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą, tačiau šie įrodymai teismo nepagristai ir neteisėtai nebuvo tirti ir vertinami. Pareiškėjų nuomone, duomenų apie atsakovo neteisėtus veiksmus, ir žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmu ir žalos atsiradimo patvirtinančių duomenų ir dokumentų byloje yra pakankamai, tačiau teismas, pažeisdamas įstatymo ir teismų praktikoje nustatytus reikalavimus, priimdamas skundžiamą sprendimą, jų absoliučiai netyrė ir nevertino. Dėl šios priežasties teismas ne tik pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, susijusias su teismo pareiga visapusiškai ir objektyviai ištirti įrodymus, siekiant teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo, tačiau šie įstatymo pažeidimai taip pat sąlygojo tą aplinkybę, jog skundžiamas teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatyme bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje įtvirtintų reikalavimų teismo sprendimo motyvuojamai daliai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, kad šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalį „priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies.“

Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime yra taip pat konstatavęs, jog „Konstituciniai imperatyvai, kad teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus - teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija“.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje išdėstyti argumentai iš esmės apsiriboja tik ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų citavimu bei atsakovo pozicijos išdėstymu (t. 3, b. l. 25). Taigi pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų skundą, iš esmės nevertino pareiškėjų skunde išdėstytų aplinkybių ir argumentų, skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindo) ir neišnagrinėjo bylos iš esmės, t. y. detaliai neanalizavo aplinkybių ir argumentų, pagrindžiančių galimų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų buvimą bei žalos dėl atsakovo atliktų veiksmų atsiradimo faktą.

Teisėjų kolegijos nuomone, toks bylos išsprendimas, kai teismas argumentuotai nevertina ginčo esmę sudarančių aplinkybių, netiria pareiškėjų reikalavimų pagrįstumo, o šiuos reikalavimus atmeta nepateikdamas (neišdėstydamas) detalios priimto procesinio sprendimo motyvacijos, nėra teisingumo vykdymas. Tokia situacija gali būti prilyginama atvejui, kai teismo sprendimas yra be motyvų (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė procesines teisės normas ir dėl šios pažaidos neteisingai buvo išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 142 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisStasys GagysRomanas Klišauskas