Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-05-18 · Civilinė byla Nr. e2-2094-454/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-18
Bylos Nr.
e2-2094-454/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo
R. H.
Advokatai
Ingrida Varanavičė, Dalius Mecelica
Civilinė byla Nr. e2-2094-454/2016Proceso numeris 2-69-3-20186-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.10.2.4.1.; 2.5.10.5.2.8.;3.2.6.1.(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 18 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Daivai Masionienei, dalyvaujant ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei, atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Daliui Mecelicai, nedalyvaujant trečiajam asmeniui R. H., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo R. H., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 710,15 Eur (2452 Lt) turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2012 m. vasario 19 d. užpylimo metu buvo apgadintas butas, esantis (duomenys neskelbtini)., Kauno raj. Butas Nr. 30 buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto (patalpų) remonto (atkūrimo) kaina yra 710,15 Eur (2452 Lt). Ieškovė išmokėjo buto savininkei 2452 Lt. Buto Nr. 30 užpylimo židinys buvo trūkęs vandentiekio sistemos vamzdis, kuriame atsakovės darbuotojai atliko pastato laiptinės remonto darbus ir paliko neuždarytus laiptinės langus. Avarijos metu daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj. bendrojo naudojimo objektų priežiūros administratorius paskirtas nebuvo, tačiau atsakovė, kaip statytojas (užsakovas) privalėjo prižiūrėti pastato bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus. Atsakovė privalėjo suvokti, kad minimalių laiptinės temperatūros reikalavimų neužtikrinimas padidina neigiamų padarinių riziką, todėl nevykdydama reglamente nustatytų reikalavimų, ji prisiėmė galimų neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl AB „Lietuvos draudimas“ kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl turtinės žalos priteisimo.

Atsakovė UAB „NS Nevėžio invensticijos“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas nurodė, kad įvykio metu gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)., Kauno raj., būti tik 69 proc. baigtumo, tad ieškovas apdrausdamas nebaigto namo dalį turėjo įvertinti su tuo susijusią riziką. Mano, kad ieškovas negalėjo apdrausti daikto, neįregistruoto nekilnojamojo turto registre, gyvenamasis namas nebuvo baigtas statyti ir pripažintas tinkamu naudoti. Įvykis, įvykęs nebaigtame statyti name, negalėjo būti pripažintas draudiminiu, todėl išmoka negalėjo būti išmokėta. Ieškinyje minimi teisės aktai ir juose nustatyti reikalavimai yra keliami baigtiems gyvenamiesiems daugiabučiams namams. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad tretysis asmuo apsigyveno statinyje, kuris pripažintas daugiabučiu gyvenamuoju namu, bei nepateikė įrodymų, kad statybos darbus dėl kurių užšalo laiptinėje buvęs vandentiekio vamzdynas atliko būtent atsakovės darbuotojai.

Trečiasis asmuo R. H. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno raj., butas apdraustas būsto draudimu. 2012-02-19 jam priklausantis butas buvo užlietas vandeniu. AB „Lietuvos draudimas“ surašė turto sunaikinimo aktą ir sudarė sugadinto turto lokalinę sąmatą, jam išmokėjo 2452,00 Lt. Įvykio metu daugiabučio gyvenamojo namo laiptinė buvo nešildoma, be to, pastato laiptinės remonto darbus vykdę atsakovės darbuotojai paliko neuždarytus laiptinės langus, atsakovė visiškai nesirūpino bendruoju daugiabučio turtu.

Tretysis asmuo į teismo posėdy neatvyko, jam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, tretysis asmuo prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.251 straipsnis nurodo, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Ieškovė su trečiuoju asmeniu R. H. yra sudariusi minėto buto, esančio (duomenys neskelbtini)., Kauno raj., draudimo sutartį laikotarpiui nuo 2011-04-26 iki 2046-04-24. Sutartyje nurodoma, kad vienas iš draudžiamųjų įvykių yra „vanduo“ (taip įvardinta sutartyje). Ieškovė 2012 m. vasario 19 d. įvykį – buto užliejimą vandeniu – pripažino draudiminiu ir R. H. išmokėjo 2451,00 Lt draudimo išmoką. Tokią žalos sumą ieškovė nustatė atsižvelgus į vyresniojo žalų eksperto A. Z. turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, sudarydama lokalinę sąmatą. Nustačiusi žalos dydį, ieškovė ją kompensavo žalą patyrusiam asmeniui – R. H..

Pagal CK 6.1015 straipsnį, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šiuo pagrindu ieškovė ir reiškia savo ieškinį. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas savo iniciatyva renka įrodymus, kategorijai.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žala atsirado trečiajam asmeniui R. H. priklausančias gyvenamąsias patalpas užliejus trūkus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj., vandentiekio sistemos vamzdžiui. Konstatuotina, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis atsirado dėl pastato laiptinės patalpų trūkumų, o ne iš kitų šaltinių. Atsakovė ginčija, kad avarijos metu ji buvo patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) Kauno raj., savininkė ar valdytoja, nurodo, kad namas nebuvo priduotas ir gyvenamas, todėl ieškovė net negalėjo tokio turto drausti.

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad draudimo sutarties sudarymo metu, apdraustam butui, esančiam (duomenys neskelbtini)., Kauno raj., buvo suteiktas unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), tad atmestinas atsakovės argumentas, kad apdraustasis turtas nebuvo registruotas registre. Taip pat, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenų bazėje buvo nurodyta, kad statyba yra baigta, tad atmestinas atsakovės argumentas, kad ieškovė apdraudė nebaigtą statyti ir nepriduotą turtą. Butas buvo draudžiamas nes trečiajam asmeniui buvo suteikta banko paskola būstui įsigyti. Pagal nusistovėjusią praktiką draudžiant už banko paskolą įgyjamą turtą, draudimo sutartys sudaromos vadovaujantis Turto vertinimo pažymomis bei kitais banko pateiktais dokumentais. Tokio turto apžiūras atlieka banko darbuotojai, įkeičiamo turtą apdraudžiančio draudiko darbuotojai neapžiūri jo vietoje. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nėra nustatyta aplinkybių, kad ieškovė negalėjo drausti buto, esančio (duomenys neskelbtini)., Kauno raj. Kadangi ieškovei buvo pateikti visi būtini tokio pobūdžio draudimo sutarčių sudarymui dokumentai, ieškovė visiškai pagrįstai ir teisėtai sudarė draudimo sutartį ir butą apdraudė.

Tarp atsakovės ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj., butų savininkų, tame tarpe ir trečiojo asmens R. H., 2012 m. sausio 26 d. buvo sutartis dėl laiptinės įrengimo (78-81 b.l.). Draudžiamojo įvykio metu būtent atsakovės darbuotojai vykdė laiptinės įrengimo darbus, laiptinės darbai buvo baigti 2012 m. balandžio mėn. (atliktų darbų aktas 84 b.l.). Duomenų, kad atsakovė būtų samdžiusi kitą bendrovę nurodytiems darbams atlikti, byloje nėra. Aplinkybę, kad įvykio metu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj., laiptinės remonto darbus vykdė atsakovės darbuotojai, patvirtino liudytoja D. H., kurios parodymais netikėti teismas neturi pagrindo. Tad visiškai teisiškai nereikšmingas atsakovės argumentas, kad ji nebuvo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) Kauno raj., nei savininkė, nei valdytoja. CK 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą padarytą asmeniui, turtui privalo atlyginti atsakingas asmuo. Teismas sprendžia, kad atsakovė, atlikdama darbus, turėjo pareigą tinkamai rūpintis turtu, jį prižiūrėti ir juo naudodamasi nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Tuo tarpu, dėl atsakovės darbuotojų kaltės, kurie paliko neuždarytus laiptinės langus, laiptinė buvo nešildoma ir dėl neigiamos laiptinėje buvusios oro temperatūros trūko vandentiekio sistemos vamzdis. Liudytoja taip pat nurodė, jog laiptinės langai buvo be rankenų, todėl ti ten dirbantys darbuotojai galėjo darinėti langus. Aplinkybė, kad atsakovės darbų atlikimo metu įvyko vandentiekio sistemos gedimas, lėmė, jog buvo sugadintas R. H. turtas. Atsakovė, tinkamai nesirūpinusi ir neprižiūrėjusi turto, yra atsakinga už padarytą žalą. Teismas sprendžia, kad byloje yra nustatytos visos, civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos (CK 6.246 str.-6.249 str.).

Prašomos priteisti žalos dydį ieškovė įrodinėja 2012-02-21 turto sunaikinimo, sugadinimo aktu bei jo priedu, fotonuotraukomis, sąmata, draudimo išmokos apskaičiavimu, pranešimu apie nuostolių atlyginimą, vietinio mokėjimo nurodymu. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, jog ieškovės prašomos priteisti žalos dydis yra įrodytas. Kartu teismas sprendžia, kad reikalavimas priteisti 710,15 Eur (2452 Lt) turtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas.

Po bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos (CK 6.37 str. 2 d.). Procesinių palūkanų dydžiai nustatyti Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje. Vadovaujantis nurodytomis įstatymo normomis, iš atsakovės ieškovui priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-10-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 16,22 Eur žyminio mokesčio, 376,51 Eur už teisinę pagalbą.

Byloje susidarė 4,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl iš atsakovės jos priteistinos valstybės naudai (CPK 88 str. 1d. 6p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, naudai 710,15 Eur (septynis šimtus dešimt eurų 15 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2014 m. spalio 28 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 16,22 Eur (šešiolika eurų 22 ct) žyminio mokesčio ir 376,51 Eur (tris šimtus septyniasdešimt šešis eurus 51 ct) už teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 4,77 Eur (keturi Eur, 77 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (šią sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660). Kvitą pristatyti į 119 k.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Artūras Šafronas