- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-244-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17813-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Kreditorius
- savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) M. M. skundą dėl antstolio D. S. veiksmų, suinteresuotas asmuo išieškotojas – savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas skundu dėl antstolio D. S. veiksmų prašė panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); pakeisti pateiktus patvatvarkymus Marijampolės pataisos namams vykdyti išieškojimus iš skolininko priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais nėra ribojamas išieškojimas iš skolininko turto priverstinius išieškojimus nukreipiančius skolininko pinigų sumą dalyse, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA) 380 eurų, nustatyti ribojimą leisti naudotis mėnesiui Vyriausybės nustatyta vienos MMA 380 eurų suma įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų Marijampolės patisos namų parduotuvėje, lėšomis (pervedamoms pvz.: artimųjų kaip parama). Skunde nurodė, kad neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų, ir, kad vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis.Antstolis D. S. 2017-04-24 patvarkymu atsisakė tenkinti M. M. skundą. Nurodė, kad antstolio D. S. kontoroje vykdomas išieškojimas iš M. M. valstybės bei SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Vykdant išieškojimą, be kitų vykdymo veiksmų, buvo priimtas 2017-04-03 patvarkymas Nr. 1049126 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos skelbiamoje vieno asmens išlaikymui vidutiniškai per dieną panaudotų lėšų įkalinimo įstaigose 2016 m. suvestinėje nurodoma, kad Marijampolės pataisos namuose vieno kalinio išlaikymui per mėnesį yra skiriama gerokai virš 380 Eur. Skiriama suma yra gerokai didesnė nei Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos dydis. Nuteistasis yra visiškai išlaikomas valstybės, jam yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis). Tokiu būdu teigti, kad skolininko teisės yra pažeidžiamos nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi ji pilnai užtikrina prigimtinę žmogaus teisę į orumą, garantuoja teises asmens higienos priemones, kanceliarines prekes, vokus ir pašto ženklus ir pan. Atsižvelgiant į nuteistojo išlaikymą reglamentuojančias teisės normas galima teigti, kad pareiškėjas reikalauja užtikrinti perteklinių poreikių arba didesnių nei būtiniausių poreikių patenkinimą. Toks skolininko reikalavimas yra perteklinis ir neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Teismas sprendė, kad nėra jokio teisinio pagrindo išvadai, kad pareiškėjo (skolininko) lėšos, pervedamos jo artimųjų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą, gali būti priskiriamos nors vienai iš CPK 668 straipsnyje ar 739 straipsnyje nurodytų piniginių sumų, todėl antstolis pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš tokių lėšų yra galimas.Teismas nurodė, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatymas nenumato išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, kad neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Laisvės atėmimo įstaigos režimas nenumato kitokių galimybių įsigyti tokių reikmenų kitaip, kaip tik nuteistojo artimiesiems pervedus pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą, iš kurios ir yra atsiskaitoma už būtiniausius reikmenis. Pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne 1 MMA. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 dėl CPK 668 str. 1 d. aiškinimo taisyklių.
Šalies argumentai
7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos administruojamoje sąskaitoje, taikomi įstatyme įtvirtinti išieškojimo iš fizinių asmenų turto apribojimai. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas, skųsdamas antstolės veiksmus, iš esmės teigia, kad iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar jos viršija vieną MMA, ar ne.Nagrinėjamai bylai aktualios Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-313/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 ir 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 yra išaiškinta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. <...> Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).CPK 668 straipsnio 1 dalis, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017).Nagrinėjamu atveju antstolis D. S. skundžiamame 2017 m. balandžio 3 d. patvarkyme Nr. 1049126 nurodė, kad vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštuoja 257,75 EUR skolos ir 498,80 EUR vykdymo išlaidų, iš viso – 753,55 EUR skolininkui priklausančių lėšų, esančių įstaigos Marijampolės Pataisos namų sąskaitoje. Taigi antstolis skundžiamu patvarkymu areštavo visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, nenurodydamas CPK reglamentuojamų išskaitų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Antstolis, priimdamas 2017 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. 1049126, nepagrįstai nenurodė, jog iš skolininko turto gali būti vykdomas išieškojimas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Antstolio priimtas skundžiamas patvarkymas dėl lėšų arešto ir jų nurašymo reiškia visų piniginių lėšų, esančių (ar būsimų) skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą. Dėl to pareiškėjo skundo teiginius teismas vertina kaip pagrįstus. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto bei aktualią Kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antstolio skundžiamą patvarkymą pripažino pagrįstu (CPK 513 str. 1 d.).Remiantis išdėstytu, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikintina, o antstolio skundžiamas patvarkymas naikintinas dalyje, kurioje priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, esančias Marijampolės pataisos namų sąskaitoje, įpareigojant antstolį šį patvarkymą patikslinti.Kadangi vykdomojoje byloje nenustatyta, kad būtų nurašytos kokios nors lėšos iš pareiškėjo sąskaitos ir tokių įrodymų pats pareiškėjas nepateikė, prašymas sugrąžinti nurašytas lėšas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo skundą dėl antstolio D. S. veiksmų tenkinti.
Panaikinti antstolio D. S. 2017 m. balandžio 3 d. patvarkymo Nr. 1049126 dalį, kuria priverstinis išieškojimas nukreiptas į pareiškėjui M. M. priklausančias lėšas, neviršijančias Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, esančias Marijampolės pataisos namų sąskaitoje.
Įpareigoti antstolį D. S. 2017 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. 1049126 patikslinti, nurodant, jog įsiskolinimas ir vykdymo išlaidos išieškotinos, nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalią algą.